Žemės ūkio naujienos: 2022-01-25

KRK pasiūlė Žemės ūkio ministerijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Siūlyme taip pat norima palikti nuostatą, kad būtų ribojamos tiesioginės išmokos, viršijančios 100 tūkst. eurų, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

KRK Žemės ūkio rūmų narių kreipimusis aptarė trečiadienio posėdyje. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo priima žemės ūkio ministras, su kuriuo KRK sprendimas buvo suderintas, ir viešame jo posėdyje buvo patikinta, kad toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas. Lietuvos žemės ūkio rūmų vienijamų asociacijų atstovai šią savaitę įspėjo, jog smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, jei 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strategijoje bus atsisakyta nuostatos riboti didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas ūkininkams. Anot jų, pusę visos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos gauna absoliuti mažuma žemdirbių – stambiausi Lietuvos ūkiai.

Dėl to dar Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kelios kitos Žemės ūkio rūmų narės pateikė prašymą V. Pranckiečiui palikti postą, esą jis neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-21

Ekstremalūs reiškiniai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet ir atneša ekonominių nuostolių žemdirbiams. Žemės plotai, tinkami žemės ūkio veiklai, taip pat yra riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą, išauginant didžiausius derlius.

Tuo tikslu Žemės ūkio rūmai inicijavo projektą, kurį vykdant ūkiuose buvo bandoma tiesioginės sėjos technologija, taupanti laiką bei energetinius išteklius ir taip tiesiogiai prisidedant prie aplinkos tausojimo, bioįvairovės didinimo, gamybos kaštų mažinimo, nemažinant pagrindinių kultūrų derlingumo. Dar prieš tris dešimtmečius neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Domisi supaprastintu žemės dirbimu

„Šiandien žemės ūkio sektoriaus plėtros ir konkurencinio pranašumo jau negalime įsivaizduoti be naujų technologijų diegimo ir jų praktinio naudojimo. Gerai, kad ir Lietuvos ūkininkai domisi supaprastintu žemės dirbimu, biopreparatų ir natūralios kilmės biostimuliatorių nauda dirvožemiui. Dalyvaudamas projekte pastebėjau, o ir mano ūkyje atlikti tyrimai patvirtino, kad tiesioginė sėja sumažino gamybos kaštus ir prisidėjo prie bioįvairovės didinimo ir aplinkos tausojimo.

Suprantama, svarbu dalytis patirtimi ir ūkininkauti atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso rekomendacijas, kurios kelia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos gerinimo tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas. Todėl mums, ūkininkams, būtinos žinios ir inovacijos, kurias galėtume taikyti savo ūkiuose, o jų rezultatai tiesiogiai prisidėtų prie tvarumo užtikrinimo“, – pažymėjo ūkininkas Rimantas Šerlinskas.

Įrengti parodomieji bandymai

„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus ūkiuose, buvo atlikti parodomieji inovatyvios tiesioginės sėjos į ražienas bandymai, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai buvo atlikti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose su Lietuvoje auginamomis kultūromis: žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad, taikant tiesioginės sėjos technologijas, galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, sumažinti važinėjimų po dirvą skaičių, tausoti aplinką ir prisidėti prie bioįvairovės didinimo bei klimato kaitos reguliavimo.

Projekto rezultatais pasidalijome tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ne tik šalies ūkininkai, konsultantai, Lietuvos mokslininkai, bet ir užsienio šalių mokslininkai ir praktikai“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė ir praktikė dr. Laura Masilionytė. Konferencijoje buvo pristatyti ekosistemų bioįvairovę saugančios tiesioginės sėjos technologijos pritaikymo dirbamose žemėse ir ganyklose tyrimų rezultatai ir rekomendacijos, įspūdžiais dalijosi ūkininkai Rimas Šerlinskas, Jonas Kuzminskas, Arvydas Mikalauskas, taip pat įmonių EWA, Agrotaka atstovai.

Apie biopreparatų naudą dirvožemio derlingumo atstatymui papasakojo biopreparatų kūrėjai Sergej Osipenko ir (Ukraina) ir Andrej Poltavčiuk, tausojančio žemės dirbimo principus pristatė prof. dr. Vaclovas Bogužas, su natūralios kilmės biostimuliatorių, užtikrinančių dirvožemio tvarumą ir stabilią ekosistemą, naudojimo principais supažindino dr. Vytautas Zalatorius.

Dirvožemio erozija mažėja minimaliai dirbant žemę. Siekiant stabdyti dirvožemio degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų palikimą žiemoti, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-21

Ūkininkai, vykdantys įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pasėtus tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus turi išlaikyti iki kovo 1 d., taip pat neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie vykdo veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigojo nupjautų javų laukų neaparti iki kovo 1 d., iki ražienų aparimo nenaudoti įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų po derliaus nuėmimo, taip pat nekalkinti ir neskusti ražienų. Be to, įsipareigojo nuėmę derlių sutvarkyti šiaudus įsipareigotame plote, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti bei paskleisti juos dirvos paviršiuje.
Ar laikosi įsipareigojimų ūkininkai, gaunantys kompensacines išmokas už šlapynių tvarkymą („Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) ir dalyvaujantys nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimo veiklose, pradėsime tikrinti nuo kovo 2 dienos.

Ūkininkai, kurie įsipareigojo pagal veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas, žolė turi būti išvežta iš lauko iki kovo 1 d. Šio įsipareigojimo turi laikytis ir dalyvaujantieji veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“.

Primename, jog ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, nenuganytos žolės likučius turi nušienauti, o nušienautą žolę pašalinti iki kovo 1 d. Nenušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Šaltinis: nma.lt, 2022-01-25

Kokios VVG gali kreiptis?

Dėl paramos, kaip ir ankstesniais paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „LEADER programa“ veiklos srities „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ rinkimo etapais, galės kreiptis kaimo vietovių VVG, taip pat dvisektorės VVG, o jų partneriais galės būti kaimo vietovių VVG, dvisektorės VVG, miesto VVG, žuvininkystės VVG. Besikreipiančiųjų dėl parengiamosios paramos tarptautiniams projektams inicijuoti ir tarptautiniams bendradarbiavimo projektams įgyvendinti projekto partneriai gali būti ir kiti viešieji juridiniai asmenys, t. y. viešojo ir privataus sektoriaus partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją. Partnerių skaičius nėra ribojamas ir paramos dydis nuo jo nepriklauso.

Paramos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos

Šiuo paraiškų rinkimo etapu (vasario 1 d.–kovo 31 d.) parengiamosios paramos (tarptautinių projektų inicijavimui) projektams įgyvendinti skirta 12 000 Eur, vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 3 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų. Teritorinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti skirta 202 203 Eur, vienam projektui – iki 100 000 Eur, kompensuojant 95 proc. tinkamų finansuoti investicijų. Tarptautinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti skirta 258 780 Eur paramos lėšų, vienam projektui – iki 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų.

Parama skirta kompensuoti komandiruočių, ryšių, vertimo, susitikimų su projekto partneriais (parengiamoji parama (tarptautinių projektų inicijavimas)) išlaidas, projekto koordinavimo (banko mokesčiai, kelionių ir (arba) transporto nuomos ir kt.), bendrąsias išlaidas, projekto įgyvendinimo išlaidas ir kt. (teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veikla).

Svarbu žinoti, jog bendra paramos suma, suteikta įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, negali viršyti 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.

Paraiškų teikimo būdai

Atkreiptinas dėmesys, jog pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, paraiškos pagal priemonę bus renkamos tik elektroniniu būdu, tai yra :

el. paštu dokumentai@nma.lt, teikiama paraiška, pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu, ir kartu su ja teikiami skenuoti privalomi dokumentai;
naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu esančiu punktu „Pranešimai“), pateikiant skenuotą paraišką ir prašomus dokumentus.

Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti ir pateikti ir įgalioto asmens. Visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Paraiškos pagal KPP priemonės visas veiklos sritis 2022 metais iš viso bus renkamos 3 kartus. Be šio paraiškų rinkimo etapo, VVG paraiškas dėl paramos inicijuoti tarptautinius projektus, įgyvendinti teritorinius bei tarptautinius bendradarbiavimo projektus dar galės teikti birželio 1 d.–liepos 29 d. ir spalio 3 d.–lapkričio 30 d. Pernai, taip pat organizavus 3 šių paraiškų rinkimo etapus, buvo pateiktos 9 paraiškos. Iš jų 5 – teritoriniams bendradarbiavimo projektams vykdyti, 4 – tarptautiniams bendradarbiavimo projektams vykdyti.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklos srities „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ visas veiklas bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikti balai.

1. Įgyvendinant projektą dalyvaujančių projekto partnerių (VVG) skaičius:

4 ir daugiau partnerių – suteikiama 30 balų;
3 partneriai – suteikiama 20 balų.

2. Projekte dalyvaujančių partnerių įvairovė:

kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir dvisektorė VVG – suteikiama 20 balų;
kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiama 10 balų;

dviejų skirtingų rūšių VVG:

kaimo vietovių VVG ir dvisektorė VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir miesto VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiami 5 balai.

3. Projekto pagrindinis tikslas – siekti šio Europos Sąjungos kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities įgyvendinimo:

6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ A veiklos srities „Veiklos įvairinimas, mažų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ – suteikiama 30 balų;
3 prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ A veiklos srities „Pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės schemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas“ – suteikiama 30 balų;
6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ B veiklos srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ – suteikiama 20 balų;
5 prioriteto „Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“ C veiklos srities „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimas bioekonomikos tikslais“ – suteikiama 20 balų;
4 prioriteto „Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ A veiklos srities „Biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei“ – suteikiama 10 balų.

4. Projekto tikslinė grupė:

socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (senyvo amžiaus žmonės, negalią turintys asmenys, skurdą ir skurdo riziką patiriančios šeimos, daugiavaikės šeimos, bedarbiai, kt.) – suteikiama 20 balų;
jauni žmonės (asmenys iki 40 metų) – suteikiama 10 balų.

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-01-25