Žemės ūkio naujienos: 2022-04-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Inovatyvių idėjų dekarbonizacijos planui laukiama iki balandžio 22 d.
Organinių dirvožemių apsauga, ekstensyvi gyvulininkystė, agromiškininkystė, kitos organinės anglies sekvestravimą skatinančios priemonės, žarnyno fermentacija, ekologinis ūkininkavimas – apie tai diskutuota 6-ojo žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimo metu.
Ankstesniuose susitikimuose aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita, išklausytos užsienio ekspertų įžvalgos. Kovo 31 d. susitikimo metu buvo pratęstos diskusijos apie tvarų žemės naudojimą, dirvožemio emisijų mažinimą ir absorbcijų didinimą bei gyvulininkystės ŠESD mažinimą.
Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.
Viena iš šio susitikimo metu detaliau aptartų problemų – gyvulininkystės sektorius ir jo didelis ŠESD išmetimų kiekis. Tačiau pačių gyvulių fiziologinės savybės sudaro tik nedidelę šios problemos dalį. Dideles emisijas lemia sistemos visuma: ūkininkų pasirinkta žemės konversija, gyvulių ganymo ir auginimo būdas. Priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos ir laikymo būdo, galvijų ganymas pievose gali tapti vienu iš sprendimų ir galimybe mažinti ŠESD emisijas, o taip pat gali palaikyti ir pagerinti kitas esmines ekosistemų teikiamas paslaugas (pvz., biologinės įvairovės apsauga).
Kitas pristatytas pasiūlymas – apie agromiškininkystę, kuri sudaro net 9 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės, tačiau Lietuvoje nėra įteisinta kaip žemės naudojimo forma. Agromiškininkystė teikia įvairią naudą, pavyzdžiui, didina žemės ūkio sistemų atsparumą klimato kaitos neigiamam poveikiui dėl aukštų temperatūrų ir kritulių, tokių sistemų vystymas taip pat leistų naudoti mažiau trąšų ir pesticidų.
Taip pat buvo išsamiai pristatyta priemonių mažinti ŠESD emisijas, susidarančias dėl gyvulių žarnyno fermentacijos, įvairovė. Pavyzdžiui, pagerinus pašarų maistinę vertę ir kokybę ar subalansavus racionus, sumažėja metano emisijos.
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pristatė ekologinių ūkių situaciją Lietuvoje ir planuojamą plotų plėtrą bei paramą ekologiniam ūkininkavimui 2023-2027 m. Ji aptarė ir socialinių partnerių dekarbonizacijos darbo grupei pateiktus pasiūlymus. Didžioji dalis gautų pasiūlymų buvo susiję su tvaresniu dirvožemio valdymu, absorbcinio potencialo didinimu, taip pat gyvulininkystės ŠESD mažinimu, teisinio reguliavimo pokyčiais, žemės ūkio sektoriaus skaitmenizacija, geresniu duomenų rinkimu. Dalis gautų pasiūlymų – dėl išmaniųjų technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, mitybos pokyčių – bus aptariami vėlesniuose darbo grupės susitikimuose.
Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė pratęsė pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms pateikimo terminą iki balandžio 22 d. Pasiūlymus galima pateikti https://klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.
Kitas žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas planuojamas balandžio 14 d. Jo preliminarios temos: „Tausesnis išteklių naudojimas, energetinis efektyvumas, žiediškumas”.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-05
K. Navickas: Ukraina prašo padėti jai išvežti pernykštį grūdų derlių
„Jie grūdinių kultūrų dar nemažai turi išvežti ir prašo Europos Sąjungos, ypač besiribojančių su Ukraina šalių, padėti logistinius kanalus padaryti platesnius, su patikrų apribojimais. Laikas spaudžia, sutrikus Juodosios jūros uostams labai sunkiai keliaujant grūdams per Dunojaus upę vienintelis kelias belieka geležinkelis ir į tą jie prašo vienaip ar kitaip atkreipti dėmesį“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje apie apsirūpinimą maistu pareiškė K. Navickas.
Pasak jo, šį prašymą jam pirmadienį perdavė Ukrainos žemės ūkio ministras Romanas Leščenko. K. Navickas pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje sutriko ir, anot jo, „ilgalaikėje perspektyvoje“, sutriks pašarų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. „Kai kurių produktų įsiveždavome daugiau iš Rusijos nei iš Ukrainos, pavyzdžiui, tų pačių kukurūzų, bet saulėgrąžų išspaudų – iš Ukrainos“, – teigė ministras.
Jo teigimu, ES ragina Vengriją ir Rumuniją labiau plėtoti savo žemės ūkį, kad būtų aprūpinta ES rinka. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega informavo, kad Ukraina užima 10 proc. pasaulio kviečių, 13 proc. – miežių, 15 proc. – kukurūzų, virš 50 proc. – saulėgrąžų aliejaus rinkos.
Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai javų importu iš Rusijos ir Ukrainos patenkina daugiau nei 50 proc. savo poreikių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-05
Gavus paramą, reikia prisiminti ir su ja gautus įsipareigojimus
Šie metai galbūt paskutiniai, kai galime džiaugtis parama, skiriama veislinių gyvūnų laikytojams grynaveisliams gyvūnams pirkti, todėl šiemet kaip niekad daug ūkinių galvijų laikytojų teikia paraiškas paramai gauti. Aktyviausiai šia parama naudojasi mėsinių galvijų augintojai. Įsigydami grynaveislius mėsinius galvijus, jie įgyvendina paramos tikslą – pagerinti laikomų mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvūnais ir taip pat pagerinti gaminamos žemės ūkio produkcijos kokybę.
Priemonei įgyvendinti 2022 m. skirta 1,414 milijono eurų. Parama už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip 1 300 eurų už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių ir 1 000 eurų už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią; 200 eurų už grynaveislį aviną reproduktorių ir 65 eurus už grynaveislę avį; 100 eurų už grynaveislį ožį reproduktorių ir 65 eurus už grynaveislę ožką.
Perkantiems brangius galvijus užsienio aukcionuose ir auginimo stotyse ar ūkiuose ši parama labai naudinga. Šiemet paramai numatyti du šaukimai, jei per gausų pirmąjį šaukimą nebus išnaudotos visos lėšos. Labai svarbu, kad ši paramos priemonė skatina pretendentus į paramą dalyvauti veisimo programose, savo bandose vykdyti produktyvumo kontrolę, taip gerinant Lietuvos galvijų bandų populiaciją.
Tie, kurie įsigyja grynaveislius galvijus už suteiktą paramą, turi atkreipti dėmesį į nuostatą, kad įsigytų gyvulių negalima parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti jų kitiems asmenims ne mažiau kaip ketverius metus nuo jų įsigijimo dienos. Be to, privaloma šiuos grynaveislius ūkinius gyvūnus naudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, gerinamoje bandoje kontroliuoti galvijų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę. Taigi labai svarbu, kad įsigijusieji grynaveislius mėsinius galvijus nepamirštų su parama ir aukšta galvijų genetine verte prisiimamos atsakomybės ir įsipareigojimų. Todėl Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija paruošė atmintinę naujokams, o gal ir senbuviams, nes kartais pasimiršta, ką, gavęs paramą ir įsigijęs bei veisdamas galvijus, turi žinoti ir daryti mėsinių galvijų augintojas.
Grynaveislius galvijus galima įsigyti tik su jau išduotais kilmės pažymėjimais.
Grynaveislis gyvulys privalo turėti kilmę įrodantį dokumentą – kilmės pažymėjimą.
Galvijo kraujo laipsnis turi 100 proc. atitikti veislę.
Iš užsienio įvežami ar į užsienį išvežami galvijai papildomai privalo turėti galvijo pasą (Lietuvos rinkoje parduodamiems galvijams paso nereikia).
Įsigytą galviją per 7 dienas reikia užregistruoti ŽŪIKVC UGRIS duomenų bazėje.
Įsigytų galvijų iš užsienio kilmės pažymėjimų kopijas reikia siųsti el. paštu: info@vic.lt arba asociacija@lmga.lt.
Įvedus bulių reproduktorių į bandą būtinai reikia tai užfiksuoti ŽŪIKVC UGRIS duomenų bazėje – kergimų žurnale, tada gimus veršiukams tėvas bus priskirtas automatiškai. Jei to nepavyko laiku padaryti, tėvo priskyrimui reikia užpildyti „kilmės duomenų papildymo žiniaraštį“.
Atvestus veršelius per 24 val. reikia pasverti arba išmatuoti veršelio svorio matavimo juostele. Dėl juostelės įsigijimo kreiptis į LMGAGA administraciją. Atkreipiame dėmesį, kad juostelė yra tinkama matuoti tik ką atvestiems veršeliams, vyresnius galvijus reikia sverti. Veršelį suženklinti ir užregistruoti reikia per 7 d. nuo atvedimo.
Prieauglio produktyvumo kontrolė. Buliukus ir telyčias reikia sverti 3 kartus:
– Gimus
– 210 d. (atjunkius) (165–255 d.)
– 365 d. (320–410 d.)
Buliukus papildomai reikia sverti prieš vertinimą (±45 d.)
Buliukų eksterjeras vertinamas nuo 14 iki 24 mėn. amžiaus, išskyrus hailendų veislės buliukus, jie vertinami 14–36 mėn. amžiaus, jaunesnių ir vyresnių buliukų eksterjeras nevertinamas. Karvių eksterjeras vertinamas po pirmojo ir trečiojo apsiveršiavimo (rekomenduojama praėjus 2–7 mėnesiams).
Mėsinių veislių galvijų eksterjerą pagal 8 veisimo programas vertina LMGAGA licencijuoti ekspertai. Vertinimo užsakymui el. paštu asociacija@lmga.lt reikia išsiųsti prašymą galvijų eksterjero vertinimui. Gavus prašymą LMGAGA administracija iškart informuoja atitinkamą vertintoją.
Parduodant grynaveislį gyvulį reikia užsakyti jo kilmės pažymėjimą. Kilmės pažymėjimo užsakymui el. paštu asociacija@lmga.lt reikia išsiųsti prašymą galvijų kilmės pažymėjimams išduoti. Savo ūkyje veislei paliekamoms telyčioms kilmės pažymėjimų užsakyti nereikia. Bulius reproduktorius būtinai turi turėti kilmės pažymėjimą.
Grynaveislių galvijų turi būti žinoma tėvų kilmė, o jų kraujo laipsnis turi būti 100 proc. Galvijų kraujo laipsnį patikrinti galite www.vic.lt → Greita paieška → Gyvūno paieška atsidariusiame langelyje įvedus galvijo identifikacinį numerį.
Vakarų Ukrainoje ką tik prasidėjo pavasariniai žemės ūkio darbai, tačiau, šalyje tebevykstant karui, dauguma ūkininkų baiminasi, kad jų nepavyks deramai atlikti. Dėl Rusijos invazijos Ukrainos ūkininkai skundžiasi brangstančiais degalais ir trąšomis, kurių didžiąją dalį iki tol importuodavo iš kaimyninių Rusijos ir Baltarusijos.
Šeimos ūkį netoliese Kyjivo valdantis Tarasas Mandziukas sako, kad per mėnesį trąšos pabrango dvigubai, o dyzelinio kuro kaina išaugo 60 proc. Ūkininkui jau trūksta ir pesticidų bei herbicidų. 37 metų ukrainietis, auginantis kviečius, sojas ir rapsus, teigia, kad, jeigu situacija ateinančiomis savaitėmis ir toliau blogės, teks priimti sudėtingų sprendimų.
37 metų ūkininkas Tarasas Mandziukas: „Žinoma, dabartinė situacija neleidžia deramai atlikti savo darbų, auginti kviečius, maitinti mūsų žmones, maitinti Europą, maitinti pasaulį. Padariniai bus labai skaudūs. Štai kodėl sakau, kad ne tik mes turėtume rūpintis tokiais dalykais, bet ir europiečiai, amerikiečiai ir visas likęs pasaulis. Tai turi rūpėti visiems: šis karas kelia grėsmę visam pasauliui. Svarbu suvokti, kad tai ne tik mūsų karas ir problemos, bet ir jūsų“. Ukrainos žemės ūkio krizė prasidėjo kaip tik tuo metu, kai dėl koronaviruso pandemijos nulemtų tiekimo grandinės trikdžių visame pasaulyje ir taip brangsta maisto produktai. Vasarį kainos pasiekė rekordines aukštumas, praeitą savaitę informavo Jungtinių Tautų maisto agentūra.
T. Mandziukas: „Žiūrėkite, jeigu situacija tik blogės, mes neabejotinai būsime priversti priimti tam tikrų sprendimų. Meluočiau, jeigu sakyčiau, nes turime planą, nes jo neturime. Man asmeniškai didžiausia problema yra nežinia, kas nutiks rytoj. Bet šią bėdą turime visi, turime kažkaip atsilaikyti, įveikti sunkumus. Esu tikras, kad galiausiai viskas bus gerai“.
Šaltinis: delfi.lt,2022-04-01
Rusijos ir Ukrainos konflikto įtaka grūdų eksportui
Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių pasaulyje grūdų ir aliejinių augalų sėklų (ir produktų) eksportuotojų, todėl Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) analitikai prognozuoja, kad besitęsiantis konfliktas ir dėl to kylantis žemės ūkio produkcijos kainų šuolis kelia susirūpinimą dėl galimos maisto saugumo rizikos, ypač nuo importo priklausomose Artimųjų Rytų Azijos ir Afrikos šalyse.
Atsižvelgiant į nepastovią padėtį, IGC pasiūlos ir paklausos prognozės yra ypač preliminarios ir yra labai neapibrėžtos. Tiesioginės grėsmės daugiausia yra susijusios su eksporto srautų sutrikimu. Šiuo metu Ukrainoje sustabdytas komercinis Juodosios jūros uosto krovimas. Nors ir stengiamasi didinti eksportą geležinkelių maršrutais per vakarines šalies sienas, bendros apimtys greičiausiai bus ribotos.
Neseniai buvo įvesta eksporto licencijavimo sistema kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejui, o šiuo metu uždrausta išvežti miežius, rugius, avižas ir soras. Nors infrastruktūros nuostolių mastas nežinomas, galima žala uosto įrenginiams, geležinkeliams ir saugykloms gali turėti įtakos vežimui ilgesniu laikotarpiu.
Dauguma Rusijos Juodosios jūros terminalų veikė kovo viduryje, tačiau Azovo jūroje buvo taikomi tam tikri apribojimai. Nors krovimai neseniai buvo atnaujinti, apimtį gali apsunkinti prekybos fnansavimo apribojimai ir papildomi jūrų krovinių draudimo reikalavimai. Tikėtina, kad papildomas eksportas iš kitų šalių, įskaitant Indiją, JAV, ES ir Braziliją, tik iš dalies kompensuos sumažėjusias siuntas Juodojoje jūroje per likusį dabartinį sezoną.
Tikimasi, kad, aukštoms kainoms reguliuojant paklausą, 2021– 2022 m. pasaulinė prekyba kviečiais ir kukurūzais bus mažesnė už ankstesnes prognozes, o 2022– 2023 m. vyrauja dar didesni neaiškumai. Ukrainos 2022–2023 m. grūdų ir aliejinių augalų pasėliams taip pat kyla didelė rizika, o tai gali dar labiau padidinti ilgalaikį eksporto pasiūlos trūkumą.
Be degalų, ūkio sąnaudų ir darbo jėgos šiuo metu neįmanoma patekti į kai kuriuos laukus, todėl didėja nerimas dėl ūkininkų galimybių tręšti žiemkenčius ir vykdyti sėjos darbus. Padidėjus žaliavų kainoms ir esant ribotam prieinamumui jau prieš karo veiksmus, augančios gamybos sąnaudos gali turėti įtakos būsimiems sprendimams dėl pasėlių plotų ir trąšų panaudojimo normų, o tai gali turėti įtakos pasauliniam derliui ir pasėlių kokybei.
