Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-05

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kviečiame teikti paraiškas dėl žemės ūkio parodų, prekybos mugių bei konkursų organizavimo

Žemės ūkio ministerija nuo kovo 28 d. iki š. m. balandžio 11 d. 17 val. kviečia teikti paraiškas gauti valstybės paramą žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, bendruomeniškumą kaime skatinantiems renginiams, kurie vyksta Lietuvoje, bei konkursams organizuoti ir (ar) dalyvauti juose.

Parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 3D-182 ,,Dėl Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Paraiškas gali teikti:

žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimu užsiimantis subjektas;
žemės ūkio parodų, prekybos mugių, konkursų dalyvis.

Pareiškėja negali būti kaimo bendruomenė ar jas vienijanti organizacija (bendruomenių asociacija, sąjunga ar pan.).

Nacionalinė parama teikiama šioms veiklos sritims:

Lietuvoje vykstančioms žemės ūkio, maisto ūkio, akvakultūros ir žuvininkystės parodoms, prekybos mugėms organizuoti ir (arba) dalyvauti jose (toliau – parodos);

konkursams (išskyrus konkūrus ir kitus sporto renginius) organizuoti ir (arba) dalyvauti juose (toliau – konkursas);
Lietuvos kaimo vietovėse vykstantiems, bendruomeniškumą kaime skatinantiems renginiams organizuoti (toliau – renginiai).

Atkreiptinas dėmesys, kad parama neteikiama pagalbos gavėjams, galintiems gauti pagalbą pagal Pagalbos veislininkystei taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“; taip pat parama neteikiama stovykloms organizuoti arba jų metu organizuojamiems renginiams.

Paramos dydis ir intensyvumas

Šio kvietimo paramos suma pagal veiklos sritis:

Lietuvoje vykstančioms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms organizuoti ir (arba) dalyvauti jose – 40 tūkst. Eur;
Lietuvoje vykstantiems konkursams (išskyrus konkūrus ir kitus sporto renginius) organizuoti (arba) dalyvauti juose – 15 tūkst. Eur;
Lietuvoje kaimo vietovėse vykstantiems bendruomeniškumą kaime skatinantiems renginiams organizuoti – 95 tūkst. Eur.

Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų įgyvendinimo taisyklių V skyriuje.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paraiška su lydraščiu ir kitais dokumentais turi būti pateikta iki š. m. balandžio 11 d. 17 val. Paraiška (skenuota su parašais ir „Word“ formatu) turi būti išsiųsta elektroniniu paštu jolanta.karvelyte@zum.lt, o originalas – paštu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriui (Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius) arba pristatytas į ŽŪM II a., 289 kab. Su paraiška ŽŪM teikiami dokumentai, kurie nurodyti priemonės įgyvendinimo taisyklių 21 punkte.

Paraiškų vertinimas ir atrankos kriterijai

Paraiškos tinkamumo vertinimas pradedamas nelaukiant paraiškų priėmimo termino pabaigos. Atlikus paraiškų tinkamumo vertinimą, pagal kiekvieną veiklos sritį, atitiktį atrankos kriterijams sudaroma teigiamai įvertintų paraiškų pirmumo eilė.

Atrankos balai pagal veiklos sritis suteikiami pagal šiuos atrankos kriterijus:

Kai paraiška teikiama parodoms organizuoti:

už pareiškėjo aktyvumą bei patirtį – suteikiama nuo 2 iki 10 balų;
už tai, kad pareiškėjas per paskutinius dvejus metus nėra gavęs paramos pagal šią veiklos sritį, – suteikiama 10 balų;
už pareiškėjo prisidėjimą prie renginio organizavimo ir (arba) dalyvavimą jame (vertinama pagal pareiškėjo prisidėjimą nuosavomis lėšomis, skaičiuojant nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų) – suteikiama nuo 10 iki 50 balų;
už Lietuvoje vykstančią tarptautinę parodą / mugę (vertinama pagal parodoje / mugėje dalyvaujančius dalyvius iš užsienio valstybių) – suteikiama nuo 10 iki 15 balų;
už parodos / mugės mastą (vertinama pagal dalyvių, pristatančių (prekiaujančių) savo gaminius, produkciją, skaičių) – suteikiama nuo 5 iki 15 balų.

Kai paraiška teikiama konkursams organizuoti:

už pareiškėjo aktyvumą bei patirtį – suteikiama nuo 10 iki 40 balų;
už tai, kad pareiškėjas per paskutinius dvejus metus nėra gavęs paramos pagal šią veiklos sritį, – suteikiama 10 balų;
už pareiškėjo prisidėjimą prie renginio organizavimo ir (arba) dalyvavimą jame (vertinama pagal pareiškėjo prisidėjimą nuosavomis lėšomis, skaičiuojant nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų) – suteikiama nuo 10 iki 40 balų;
už konkurso pobūdį (tarptautinis, vykstantis ne Lietuvoje, nacionalinis, rajoninis / savivaldybės) – suteikiama nuo 5 iki 40 balų.

Kai paraiška teikiama renginiams organizuoti:

už pareiškėjo aktyvumą (vertinama pagal pareiškėjo per praėjusius dvejus metus Lietuvos kaimo vietovėse organizuotus bendruomeniškumui kaime skatinti skirtus renginius) – suteikiama nuo 5 iki 15 balų;
už renginio pobūdį – suteikiama nuo 5 iki 10 balų;
už tradicinį, vyksiantį ne mažiau kaip 5 kartą renginį, suteikiama 10 balų;
už kaimo vietovės, kurioje organizuojamas bendruomeniškumą skatinantis renginys, gyvybingumą (vertinama pagal gyventojų skaičių) – suteikiama nuo 5 iki 15 balų;
už renginio turinį, susijusį su žemės ūkio tematika, – suteikiama 20 balų;
už asmenų iki 25 metų įtraukimą – suteikiama10 balų;
už asmenų iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įtraukimą – suteikiama10 balų;
už tai, kad pareiškėjas per paskutinius dvejus metus nėra gavęs paramos pagal šią veiklos sritį, – suteikiama 10 balų.

Galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo ar neskyrimo renginiui įgyvendinti, remdamasis Atrankos komiteto rekomendacijomis, priima ŽŪM kancleris. Gavusi galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) pareiškėjui avansu perveda:

50 proc. sprendime dėl paramos skyrimo numatytos sumos (jei sprendime dėl paramos skyrimo nenumatyta kita avanso suma);
100 proc. sprendime dėl paramos skyrimo numatytos sumos, kai renginys įgyvendinamas nuo einamųjų metų lapkričio 1 d. arba kai pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-04

Karo pasekmes Ukrainos derliui gali pajusti šimtai milijonų žmonių, nerimaujama ir dėl migracijos krizės Europoje

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad Ukraina dėl karo gali netekti apie trečdalio eksportuojamo grūdinių kultūrų derliaus, o tai gali sukelti dar vieną migracijos krizę Europoje. Anot Žemės ūkio rūmų, tai gali paveikti apie 100 mln. gyventojų. Europos Komisija ragina šalis nares auginti kuo daugiau grūdinių kultūrų, ypač pašarų, taip ne tik reguliuoti maisto kainas, bet ir užkirsti kelią galimai krizei.

Karas – smūgis derliui

Ukrainos regionuose, kurie išliko nepaveikti bombų ir Rusijos invazijos, pradedama sėja. Saulėgrąžos, pupos, rapsai, kviečiai ir t. t. Ukraina – didžiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja, labai daug parduoda ir kviečių. Bet karas viską pakeitė. Daliai pasaulio gali kilti didelė grėsmė dėl maisto. Ūkininkas Aleksandras Petkovas pernai nukūlęs 10 tūkst. tonų grūdų, dabar sako gyvenantis laukimu.

„Grūdai laikomi specialiuose sandėliuose tam, kad jie nesugestų. Bet blogiausia tai, kad mums juos reikia parduoti tam, kad galėtume finansuoti tolesnę produkciją. Dabar, tiesiai šviesiai tariant, stojame. Naudojame paskutinius kuro rezervus sukauptus prieš karą, naujų atsargų negauname ir tiekimo kelių neužsitikrinome. Laukiame, pradėjome sėją, tačiau jau labai greitai tiesiog sustosime, nes nebeturėsime degalų“, – pasakoja ūkininkas iš Ukrainos.

Jei trūksta grūdų, pašarų – kyla maisto kainos. Jeigu sutrinka importas ir eksportas, logistika – jos kyla dar labiau. Pasak žemės ūkio ministro, Europos Sąjunga ragina vidaus rinkoje auginti kuo daugiau pašarų ir bent taip pristabdyti problemas.

„Pas mus ne visos kultūros auga, mes tikrai negalime užsiauginti saulėgrąžų. Kitos šalys yra skatinamos, bent jau šių metų derlių, kad augintų daugiau. Kitą vertus, yra kultūrų, tokių kaip sojų pupelės, kurios yra importuojamos iš Pietų Amerikos šalių, ir vėlgi viskas galutiniame produkte lemia ne pašarų trūkumas, o kaina“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nerimas dėl migrantų krizės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. A. Svitojus ramina, jog Lietuva turi atsargų tiek, kad galėtų būti pamaitinta penkiskart. Eksportas irgi esą nestos. Tačiau didžiausių grėsmių kelia faktas, kad Ukraina, prognozuojama, neteks apie 30 procentų grūdinių kultūrų, o tai pajus apie 100 mln. gyventojų.

„Apie šimtas milijonų Afrikos ir kitų valstybių gyventojų gali papulti į skurdo ir bado žirkles. Tai yra dar didesnis pavojus nacionalinis, ES, nes 100 milijonų afrikiečių ateis pas mus prašyti valgyti. Tai, ką tada darysime?“ – sako dr. A. Svitojus.

Migracijos kryptys – ne tik iš Afrikos, bet ir Artimųjų Rytų. Lietuva tuo puikiai įsitikino jau ne kartą. Jungtinės Tautos vis dar reiškia didelį susirūpinimą dėl didžiausios per 70 metų sausros Sirijoje. Irake – didžiausios per kone pusę amžiaus. Europos Komisijos pozicija – gesinti galimą dar vieną migrantų krizę ir teikti pagalba.

„Taip pat, turime padėti Ukrainai. Tai antras dalykas. Ukraina kovoja, Ukrainai gali trūkti viduje maisto produktų. Ir trečias dalykas – mūsų pačių žemės ūkio produkcija. Jos kaštai auga ir čia Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad produkcija nenutrūkstamai būtų tiekiama ir jos kaina būtų konkurencinga“, – aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Ukrainos žemės ūkio ministrė šiandien praneša, kad tikimąsi didelio derliaus ir sėkmingo eksporto, bet situaciją gali apversti tolesnė Rusijos karinė agresija.

Šaltinis: lrt.lt, Žygintas Abromaitis, 2022-04-04

Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildys 111 veislių

Kiekvienais metais Lietuva skelbia Nacionalinį augalų veislių sąrašą, į kurį yra įrašomos atsparios žiemojimo sąlygoms, išsiskiriančios gausiu ir geros kokybės derliumi, kitomis vertingomis savybėmis veislės. Šiais metais sąrašą papildys 111 augalų veislių, tarp kurių 10 veislių, sukurtų Lietuvos selekcininkų.

Javai

Šių metų sąrašą papildys 38 naujų javų veislių: 11 paprastųjų žieminių kviečių, iš kurių dvi lietuviškos, 8 paprastųjų vasarinių kviečių, 1 sėjamųjų rugių veislė, sukurta vokiečių selekcininkų, bei 2 žieminių kvietrugių veislės. Komisija taip pat pritarė 7 vasarinių miežių, 6 sėjamųjų avižų ir vienos naujos, Lietuvos selekcininkų sukurtos, plikųjų avižų veislės įrašymui į 2022 metų sąrašą.

Po ilgos septynerių metų pertraukos sąrašą papildys dvi sėjamųjų grikių veislės, sukurtos Lenkijos selekcininkų.

Komisija nutarė dar vieneriems metams pratęsti paprastųjų miežių ir vasarinių kvietrugių veislių tyrimus, kurių duomenys gauti netolygūs, nepakankamai išryškinantys veislių savybes dėl tyrimo metais vyravusių nepalankių oro sąlygų.

Runkeliai ir rapsai

Sąrašas bus papildytas ir 12 naujų cukrinių runkelių veislių. Tarp jų 2 hibridinės veislės, sukurtos auginti taikant inovatyvią piktžolių kontrolės cukrinių runkelių pasėliuose sistemą Conviso Smart. Šios veislės yra atsparios ALS inhibitoriaus grupei priklausantiems herbicidams.

Džiugu pasidalinti žinia, kad į Sąrašą bus įrašytos visos siūlytos rapsų veislės – 13 žieminių ir 10 vasarinių.

Sąraše – daugiau kukurūzų veislių

Pastaraisiais metais pastebimai išaugo paprastųjų kukurūzų veislių paraiškų skaičius. Atlikus visus privalomus tyrimus ir paaiškėjus jų rezultatams, Komisija pritarė siūlymui įrašyti 15 ankstyvųjų ir 12 vidutinio ankstyvumo paprastųjų kukurūzų veislių.

Įrašytos ir Vokietijos selekcininkų sukurtos veislės

Paraiškų Lietuvoje registruoti sojų veisles gaunama nedaug, todėl smagu, kad sąrašą papildys viena Vokietijos selekcininkų sukurta sojų veislė.

Šiais metais bus įrašytos trys pupų veislės, sukurtos taip pat Vokietijos selekcininkų. Tris sėjamųjų žirnių veisles planuojama įtraukti 2023 metais, jeigu bus gauti teigiami šių veislių IVS tyrimo rezultatai.

Sąrašą papildys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro selekcininkų sukurtos
veislės – paprastųjų smilgų ir valgomųjų pomidorų veislės.

Lietuvoje bus užregistruotos ir 5 dekoratyvinių augalų (skiauteručių) veislės, sukurtos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Kasmet atnaujinami

Nacionalinis augalų veislių sąrašas – tai tarsi stalo knyga veislinės dauginamosios medžiagos augintojams, ūkininkams, žemdirbiams, norintiems pasirinkti auginti geriausiai Lietuvos klimato sąlygomis derančias grūdinių kultūrų, bulvių, rapsų, cukrinių runkelių, kukurūzų, daugiamečių žolių, daržovių ir kitų augalų rūšių veisles.

Tokie sąrašai sudaromi visose Europos Sąjungos valstybėse ir kasmet atnaujinami. Atlikus specialius veislių ūkinio vertingumo ir kitų jų savybių nustatymo tyrimus, į sąrašą įrašomos tik pasižyminčios gausiu, stabiliu ir geros kokybės derliumi, gera iš jo gaminamos produkcijos kokybe, taip pat atsparios nepalankioms žiemojimo sąlygoms, ligoms ir išsiskiriančios kitomis vertingomis savybėmis veislės.

Ne tik įrašomos, bet ir išbraukiamos

Paprastai veislės likimą mūsų šalyje sprendžia Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, kuri įvertina per 2 arba 3 metų tyrimo laikotarpį gautus augalų veislių tyrimo duomenis ir siūlo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, atmesti paraišką arba pratęsti šiuos tyrimus. Svarbu paminėti ir tai, kad į sąrašą ne tik įrašomos naujos, bet ir išbraukiamos jame esančios veislės, gavus raštišką selekcininko prašymą.

Atnaujinti veislių duomenys bus perduoti Europos Komisijai ir bus įrašyti į Europos Sąjungos bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus. Po įrašymo į katalogus jų dauginamąją medžiagą galima tiekti visos Europos Sąjungos rinkai.

Registruotų veislių sąrašas bus atspausdintas Augalininkystės tarnybos specialiame leidinyje su naujųjų augalų veislių būdingiausių savybių aprašais. Leidinys bus skelbiamas tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt.

Šiais metais Augalininkystės tarnyba planuoja skaitmenizuoti veislių sąrašo informaciją ir skaitmeninius duomenis atverti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-01

Įsidarbinti žemės ir miškų ūkyje ukrainiečiai gali paprasčiau

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas be darbo sutarčių gali teikti ir ukrainiečiai. Sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti žmonės gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad užsieniečiai, dėl karo pasitraukę iš Ukrainos, yra atleidžiami ir nuo pareigos įsigyti leidimą ir (arba) sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties dirbti Lietuvoje, todėl juos įdarbinti ketinantys darbdaviai į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir (arba) sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo kreiptis neturi. Tai numato LR vidaus reikalų ministro įsakymas.

Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.

Pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus galima teikti tik Vyriausybės nutarime nurodytame sąraše išvardytas paslaugas. Ši nuostata taikoma tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-01

Latvijoje žemės ūkio produkcijos kainos pernai išaugo šeštadaliu

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2021-aisiais buvo vidutiniškai 16,5 proc. didesnės nei 2020 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 7,8 proc., augalininkystės – 22,4 procento.

Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 16,9 proc. iki 192,9 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 30 proc. iki 152 eurų už toną ir 28,7 proc. iki 183,6 euro už toną. Kviečių, kurie sudarė 84 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 15,9 proc. iki 197,5 euro už toną. Rapsų vidutinė supirkimo tonos kaina augo 32,5 proc. iki 475,3 euro. Daržovių supirkimo vidutinė kaina padidėjo 18,3 proc. iki 812,8 euro už toną, bulvių – 11,6 proc. iki 152,6 euro už toną.

Vidutinė pieno supirkimo kaina pakilo 13,2 proc. iki 318 eurų už toną, kiaušinių – 0,7 proc. iki 7,18 euro už šimtą. Vidutinė jautienos (gyvojo svorio) supirkimo kaina ūgtelėjo 15,4 proc. iki 2146,5 euro už toną, avienos – 15,7 proc. iki 3980,7 euro už toną, paukštienos – 8,4 proc. iki 2033,9 euro už toną, tuo tarpu kiaulienos – nukrito 11,9 proc. iki 1301,7 euro už toną.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-04-01

ES šalyse 2022 m. prognozuojamas mažesnis grūdų, bet didesnis rapsų derlius

Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2022 m. kovo mėn. duomenimis, ES šalyse 2022 m. prognozuojamas 282,62 mln. t grūdų derlius, tai būtų 2,26 mln. t mažiau nei 2021 m. Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2022 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 126,89 mln. t, tai 2,17 mln. t mažiau palyginti su 2021 m. Prancūzijoje, didžiausioje kviečių augintojoje derlius turėtų sudaryti 34,51 mln. t, o Vokietijoje – 22,07 mln. t.

Miežių derlius ES šalyse 2022 m. turėtų sudaryti 51,83 mln. t, tai būtų 0,45 mln. t mažiau nei 2021 m. Rugių derlius ES šalyse 2022 m., palyginti su 2021 m., turėtų padidėti nuo 7,99 mln.t. t iki 8,37 mln. t, o avižų – nuo 7,61 mln. t (iki 8,19 mln. t).

Kukurūzų derliaus prognozė 2022 m., palyginti su 2021 m., ES šalyse padidinta labai nedaug – 38 tūkst. t (iki 67,24 mln. t). Didesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Vengrijoje, bet mažesnis Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. 2022 m. rapsų derlius ES šalyse pagal 2022 m. kovo mėn. duomenis turėtų sudaryti 17,68 mln. t, tai būtų 0,54 mln. t daugiau, palyginti su 2021 m.

Šaltinis: Agro rinkos informacija, 2022-03-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos