Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-22

Žemės ūkio naujienos, pienos ūkis, NMA paramos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija neatidėlios strateginio plano – pateikė poziciją EK

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė poziciją dėl pastabų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui ir su socialiniais partneriais jau planuoja darbo grupes planui tobulinti. Patobulintą planą Europos Komisijai tikimasi pateikti iki liepos.

Savo ruožtu EK pateikė šalių pateiktų strateginių planų apibendrinimą, kuriame pabrėžė, jog svarbu atsižvelgti į pasikeitusią situaciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei, neišskirdama atskirų šalių, įvertino šalių požiūrį į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

„Pastabų gavo visos šalys narės – tai yra įprastas procesas, kurio tikslas – pagerinti plano kokybę, jį detalizuoti. Nėra jokio pagrindo sakyti, kad Lietuvos planas yra prastesnis ar geresnis negu kitų – Europos Komisija neturi tokių vertinimo kriterijų, o bendroje apžvalgoje panašios pastabos, kurias gavo Lietuva, išsakomos bendrai visoms šalims narėms.

Jau pradėjome diskusijas su ūkininkų organizacijomis dėl Europos Komisijos pastabų strateginiam planui. Nesant galimybių atidėti plano įgyvendinimo termino siūlome susitelkti į pastabas, nes ūkininkams svarbu kuo greičiau žinoti galutines strateginio plano nuostatas, kad jie turėtų laiko pasiruošti artėjančiam finansiniam laikotarpiui“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

EK pastabas Žemės ūkio ministerija jau aptarė kolegijoje, kurioje dalyvauja Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovai. Šią savaitę darbą pradeda darbo grupės, kuriose tikimasi konstruktyvių diskusijų ir palankiausių sprendimų Lietuvos žemės ūkiui. Kartu su ūkininkais patobulinti planą pagal EK pastabas tikimasi iki liepos.

Ragina atsižvelgti į Rusijos invaziją Ukrainoje

„Kontekstas, kuriame ES šalys narės rengė savo planus, pasikeitė dėl išaugusių išteklių kainų ir Rusijos invazijos į Ukrainą. Į šią situaciją atsižvelgta vertinant pateiktus strateginius planus – raginame labiau išnaudoti galimybes sustiprini žemės ūkio sektoriaus atsparumą, sumažinti šalių narių priklausomybę nuo sintetinių trąšų ir didinti atsinaujinančios energijos gamybą nemažinant maisto gamybos bei pertvarkyti veiklą pasitelkiant tvaresnės gamybos būdus“, – bendroje visų šalių strateginių planų apžvalgoje teigia Europos Komisija.

„Europos Komisija ragina šalis atsižvelgti į pasikeitusį kontekstą, tačiau trūksta aiškumo iš pačios Komisijos, kaip bus galima interpretuoti Reglamentą, kuriame numatytos priemonės prieštarauja politiniams teiginiams. Siūlysime numatyti išimčių, kurios padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo 4 proc. deklaruojamos ariamos žemės skirti negamybiniams plotams“, – pastebi K. Navickas.

Komisija taip pat pastebi, jog dalis strateginių planų iš tiesų galėtų padidinti ūkių konkurencingumą, tačiau Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje šalys raginamos apsvarstyti paramos priemones, kurios padėtų sumažinti ūkių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kitų išorinių išteklių, kad ūkių gyvybingumas ir konkurencingumas būtų tvarus. Šalys raginamos įtraukti priemonių, kurios paskatintų ūkininkus dalyvauti rizikos valdymo schemose.

Pasigedo ambicingesnių aplinkosaugos tikslų

Vertinant žaliąjį kursą žemės ūkyje EK ragina šalis nustatyti aiškius rodiklius, jeigu jos to nepadarė iki šiol bei siekti ambicingesnių ekologinio ūkininkavimo tikslų.

Komisija apžvalgoje taip pat pabrėžė, kad geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimai turi visiškai atitikti ES reglamentus ir šie reikalavimai aplinkosauginiu požiūriu turi būti ambicingesni.

EK bendrai visų šalių prašo siekti aukštesnių aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo tikslų ir stipresnių priemonių bei finansavimo jiems pasiekti. Taip pat ekoschemos turėtų būti ambicingesnės klimato kaitos ir aplinkosaugos požiūriu bei aiškiai skirtis nuo geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) bei nesukurti prielaidų dvigubam finansavimui.

„Gerai tai, kad kai mūsų plano nuostatos jau dabar atitinka Europos Komisijos akcentuojamą pasikeitusį kontekstą – kai apsirūpinimo maistu saugumas tampa prioritetu – plane Europos Komisijai pateiksime detalesnius paaiškinimus.

Europos Komisija visas šalis, tarp jų ir Lietuvą, ragina siekti ambicingesnių aplinkosauginių ir tvarumo tikslų. Tačiau manome, kad šie tikslai neturėtų būti visiems vienodi, o atitikti kiekvienos šalies individualią situaciją – žemės ūkio struktūrą, realią aplinkos būklę“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pateiks daugiau rodiklių

Lietuva planuoja peržiūrėti dalį rezultatų rodiklių ir jų reikšmių bei svarstyti galimybę įtraukti papildomų rodiklių prie atskirų intervencinių priemonių. Jau dabar yra suplanuotos intervencinės priemonės, kurios prisidės prie gamybinių pajėgumų stiprinimo, taikant tvaresnius gamybos būdus. Strateginiame plane planuojama dar labiau pabrėžti šių priemonių svarbą, jų įtaką ūkių pajamoms.

„Europos Komisijai taip pat pateiksime išsamesnę informaciją dėl žaliosios architektūros elementų, didesnės aplinkosaugos ir klimato ambicijos, taip pat tinkamumo sąlygų, ekoschemų ir agroaplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų ir susijusių kaimo plėtros priemonių papildomumo bei derėjimo su ES teisės aktais“, – sako žemės ūkio ministras.

Laiške žemės ūkio ministerija informuoja Europos Komisiją, jog tvari ir subalansuota teritorinė plėtra, atskirties tarp regionų mažinimas – nacionalinis strateginis tikslas, įtvirtintas 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane. Šio tikslo įgyvendinimo bus siekiama Regionų plėtros politikos priemonėmis ir kitomis 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos priemonėmis, pasitelkiant įvairių kitų ES fondų lėšas.

„Pritariame Europos Komisijos siūlymui stiprinti žemės ūkio sektoriaus žinių ir inovacijų sistemos strategiją. Manome, kad būtina remti žinių ir technologijų plėtrą bei diegimą, o maisto sistemose kylant vis daugiau sunkumų, naujos pažangios technologijos galėtų sustiprinti jų tvarumą ir atsparumą, todėl peržiūrėsime ŽŪŽIS bei skaitmenizavimo strategijas, atsižvelgiant į pateiktas Europos Komisijos rekomendacijas“, – tvirtina K. Navickas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, Europos Komisijos pastabas bei kitus susijusius dokumentus galite rasti Žemės ūkio ministerijos svetainėje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-20

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 m. kovo mėnesį

Informuojame, kad 2022 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,39 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 476,0 Eur už t, t. y. 3,8 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2022 m. vasario mėn. – 458,8 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. kovo mėnesį, palyginti su 2022 m. vasario mėn., padidėjo 4,5 proc. ir buvo 364,5 Eur už t.

2022 m. kovo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 48,1 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. kovo mėn. (2021 m. kovo mėn. – 321,3 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. kovo mėnesį už natūralų pieną (4,38 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 515,3 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,2 proc. (2022 m. vasario mėn. ji buvo 499,1 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. vasario mėn. padidėjo daugiau kaip 2,5 proc. ir buvo 388,8 Eur/t Eur už t (2022 m. vasario mėn. – 379,5 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. kovo mėn.).

2022 m. kovo mėn. buvo supirkta 104,88 tūkst. t pieno, 5,1 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. kovo mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2022-04-20

Taupymas, taupymas, taupymas!

Jei turite pasėlių ar ražienų  akėčias, lėkštinį ar strėlinį skutiką, plūgą, priešais juos nesunku įtaisyti purkštukus. Dirvožemyje veisiasi daug naudingų bei milžiniški kiekiai žemdirbio augalams nenaudingų mikroorganizmų. Labiausiai tinkamas laikas įterpti į dirvožemį naudingus žemdirbystei mikroorganizmus –gegužė, birželis arba liepa.

Ilgas ir šiltas laikotarpis leidžia atlaisvinti ir sukaupti didesnius kiekius NPK. Milžiniška klaida yra nuėmus derlių, šerti ir dauginti žaldarius – pavasarinį pelėsį, fuzarium, javaklupę, stiebalūžę, kurie kankins augalų šaknis, stiebą, lapus ar net užlips ant varpos. Po derliaus nuėmimo jūs turite ne šerti azotu ar kitokiais maistais nenaudingus laukinius augalus,o įterpiant mikroorganizmus apipurkšti naudingai būsimoms pasėlių šaknims ir lapams.

Atrinkti galingi mikroorganizmai sėkmingai nukonkuruoja nenaudingus žemdirbiui ir augalų šaknims žaldarius. Kaip ir visi kultūriniai padarai, naudingi mikroorganizmai yra neilgaamžiai, bet juos naudojant eilę metų galite stipriai sumažinti žaldarių kiekius ir pastoviai saugoti beisočiai pašerti šaknis sutaupydami pinigų.

Kuldami javus stengiamės pjauti tik višūnėles,palikdami milžiniškas ražienas diskiniam skutikui su purkštuvu. Labai pagreitėja kūlimo sparta, o skutikas su purkštuvu per tris kartus iki sėjos, pilnai sunaikina liekanas su ligomis ir įterpia naudingus mikroorganizmus būsimoms augalų šaknims. Taip sutaupome pinigų.

Pagal dirvožemio tyrimus, ūkyje turime neįkandamo augalams fosforo aštuoniasdešimčiai metų, kalio – keturiems šimtams metų. Naudodami mikroorganizmus, kurie atpalaiduoja neįkandamas formas, vėl sėkmingai sutaupome pinigų.

Šiais metais auginame didelį kiekį skirtingų veislių azotą fiksuojančių bakterijų. Mėginsime apsieiti su 200kg/ha salietros kviečiuose, o akėjant gegužės mėn. taip pat įterpsime visus išvardytus naudingus dalykus. Kiek pavyks sutaupyti,papasakosim rudenį. Ūkis neekologinis, tačiau turime 12 metų patirties naudojant mikroorganizmus.

Šaltinis: valstietis.lt, Edmundas Giknius, 2022-04-20

Seime į priekį juda iniciatyva sujungti tris ŽŪM pavaldžias įmones

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį pritarta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui mažinti ministerijai pavaldžių įmonių skaičių ir, sujungus tris valstybines įmones (VĮ), įsteigti vieną, pavaldžią ministerijai.

Dar praėjusioje parlamento sesijoje pateiktame įstatymo projekte numatyta konsoliduoti įmonių „Valstybės žemės fondas“, „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ funkcijas ir steigti vieną ministerijai pavaldžią VĮ „Žemės informacijos centras“. KRK vis tik pritarė siūlymui naująją įstaigą pavadinti „Žemės ūkio duomenų centru“.

Pasak ŽŪM, konsolidavus trijų įmonių veiklą į vieną įmonę, ši operatyviau valdytų turimą informaciją ir duomenis, optimaliau naudotų turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, efektyviau keistų ar kurtų naujus registrus bei sistemas. Visa tai esą leistų vartotojams teikti kokybiškesnes paslaugas.

„Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos ar supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Jame taip pat nurodyta, visų trijų VĮ funkcijos bus tokios pat kaip ir šiuo metu, tik jos visos bus sukoncentruotos viename juridiniame asmenyje.

Preliminariai planuojama, kad, sujungus įmones ir atsisakius perteklinių funkcijų, bus atsisakyta apie 30 etatų, taip pat atitinkamai dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. ŽŪM kartu tikisi ir teigiamos grąžos valstybei, kadangi naujajai VĮ reikės mažiau lėšų iš valstybės biudžeto. Projektą ŽŪM parengė, atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines normas. Anot EBPO, Lietuvoje VĮ mastas yra vienas didžiausių tarp organizacijos narių, todėl būtina aiški strategija, „kuri pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą valstybės valdomose įmonėse“.

Tikimasi, kad pertvarka įvyks iki 2023 m. gruodžio, ji numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudarytame Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plane. Jei įstatymo projektas bus priimtas, naujoji įstaiga turėtų pradėti veikti nuo 2023 m. sausio.

Šaltinis: lrytas.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2022-04-20

Ūkininko prašymas tarybos taip ir nepasiekė

Kėdainių rajono tarybai pernai priėmus gana prieštaringą sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos kainos didinimo, nepraėjus nė metams krašto politikus pasiekė ir pirmieji rašytiniai pasipiktinimo laiškai. Bėda, kad išimtinai į rajono tarybos narius besikreipęs ūkininkas liko neišgirstas – tarybai jo prašymo niekas net neperdavė.

Dar sausį

Pirmasis Kėdainių krašto ūkininko Alfonso Kupčiūno raštas, kuriuo jis kreipėsi į tarybos narius, savivaldybei buvo išsiųstas dar šių metų sausio 14 dieną. Tiesa, savivaldybės raštinėje jis dar kurį laiką pagulėjo, kol buvo prisiruošta ūkininkui pateikti atsakymą. Maža to, per tą laiką, nuo ūkininko rašto pateikimo iki atsakymo jam, savivaldybėje buvo sušaukti du tarybos posėdžiai – vasario 18 ir vasario 25 dienomis – tačiau nė viename iš jų krašto politikams ūkininko kreipimasis pagarsintas nebuvo.

Prašė peržiūrėti

Savo rašte ūkininkas A. Kupčiūnas prašė, kad krašto politikai peržiūrėtų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jį suvienodintų. „Esu ūkininkas, nuomoju iš viso 58,28 hektaro valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Absoliuti dauguma šios žemės nemelioruota, žemo našumo, iki išsinuomojant buvo apleista. Kėdainių rajono savivaldybės taryba nustatė žemės ūkio nuomos mokesčio tarifą, kuriuo turintiems daugiau kaip 10 hektarų žemės nustatytas 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės nuomos tarifas.

Tarybos sprendimas yra aiškiai diskriminuojančio pobūdžio, nes nuomos mokesčio tarifai nustatyti atsižvelgiant ne į nuomojamos žemės savybes, bet konkretiems, žinomiems tarybos sprendimo priėmimo metu valstybinę žemę nuomojantiems asmenims. Toks tarybos pasirinktas metodas yra subjektyvus, nesąžiningas, neatitinka LR Vyriausybės nuostatų, kuriomis savivaldybių tarybos deleguota teisė nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifų dydžius, siejamus su pačia nuomojama žeme, bet ne su ją nuomojančiais asmenimis“, – teigė ūkininkas.

Tiesa, sunku pasakyti, ar išties galima teigti, kad didesnis mokestis nustatytas konkretiems asmenims. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė informavo, kad savivaldybės teritorijoje 10 ir daugiau hektarų nuomojasi 63 fiziniai asmenys bei 19 juridinių asmenų.

Atsakė meras

Tiesa, žmogaus raštas nors ir nepasiekė tarybos narių, bet visgi į jį atsakyta – kovo 2 dieną mero Valentino Tamulio pasirašytame rašte ūkininkas buvo informuotas, kad pakeisti tarybos priimto sprendimo neįmanoma.

„Atsakydami į jūsų prašymą informuojame, kad neturime teisinės galimybės keisti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo. Svarstydami 2022 m. mokesčio tarifus ir teikdami juos įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybai, atsižvelgsime į jūsų siūlymą“, – teigiama mero atsakyme.

Neapsidžiaugė

Visgi ūkininkas, gavęs mero atsakymą ir supratęs, kad jo raštas, skirtas tarybos nariams, šių net nepasiekė, visai neapsidžiaugė. Priešingai – kovo pabaigoje jis išsiuntė dar vieną raštą, tik šį kartą jau tiesiogiai ir visiems Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams. „Savivaldybės taryba turi teisę pakeisti savo sprendimą, todėl jai ir pateikiau prašymą. Toks mano žingsnis remiasi paprasta logika – aš esu sudaręs žemės nuomos sutartis su Lietuvos valstybe, kuri teisę nustatyti valstybinės žemės nuomos mokestį delegavo savivaldybės tarybai.

Todėl būtent taryba gali pakeisti savo sprendimą, jeigu pakartotinio svarstymo, kurio metu bus kalbama argumentų kalba, supras, kad jis buvo priimtas neapgalvotai ir yra žalingas bei nesąžiningas. Deja, mano prašymas tarybos narių nepasiekė ir net nebuvo svarstytas, kadangi meras, panašu, pamanė, kad jis yra labai svarbus asmuo nustatant tarifą“, – savo rašte nusivylimo neslėpė kėdainietis. Tuo tarpu savivaldybės teisininkas Dalius Ramonas teigė, kad tokie gyventojų prašymai į tarybos posėdžius ir nebūna įtraukiami.

„Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d. „Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai“ „Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius“.

Tai yra baigtinis sąrašas asmenų, galinčių rengti ir pateikti sprendimų projektus. Pagal 13 str. straipsnio 6 dalį, „savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę.“ Sprendimų projektų rengimo, pateikimo procedūras nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, Teisėkūros pagrindų įstatymas.

Taigi, gyventojų prašymai, be parengtų sprendimų projektų, taryboje tiesiogiai nesvarstomi, jų įtraukimas į darbotvarkę ir svarstymas tarybos posėdyje nenumatytas. Gyventojai gali kreiptis į aukščiau nurodytas institucijas, turinčias teisę inicijuoti sprendimų projektus, arba gali naudotis peticijos teise – pateikti kreipimąsi Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme nustatyti asmenys, turintys teisę teikti sprendimų projektus, gali pagal gautą prašymą inicijuoti tarybos sprendimo projekto rengimą arba pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui“, – aiškino savivaldybės teisininkas.

Neišdiskutavo?

Ūkininko manymu, toks sprendimas, stipriai kirtęs per kišenę tiems, kurie nuomojasi 10 ir daugiau hektarų iš valstybės, buvo priimtas gerai visko neapsvarsčius nei komitetuose, nei pačiame rajono tarybos posėdyje pernai liepą. „Ar kas nors bent susimąstė, ar kelių suinteresuotų asmenų noras atitinka miesto bendruomenės interesus? Ar buvo atlikta analizė, kiek sutarčių bus nutraukta ir kiek apleistų žemių virs šabakštynais?

Susidaro įspūdis, kad tarybos sprendimas priimtas net nediskutuojant dėl jo nei komitetuose, nei taryboje. Suprasčiau, jei sprendimas liestų pačius tarybos narius, tai galėtumėte spręsti, kaip norite. Bet šiuo atveju jūs balsavote dėl klausimo, kuris svarbus mums. Tai gal vertėjo elgtis sąžiningai?“ – retoriškai klausė A. Kupčiūnas.

Nepaaiškino

„Rinkos aikštė“ kreipėsi į rajono merą V. Tamulį ir klausė, kodėl ūkininko raštas, skirtas tarybos nariams, jų nepasiekė.

Į šį klausimą meras neatsakė, tačiau aiškino, kad į ūkininko prašymą bus atsižvelgta, kai bus svarstomas tas pats valstybinės žemės nuomos klausimas 2022 metams. „Kadangi prašymas gautas 2022 metų pradžioje, į jį bus atsižvelgta, kai bus sprendžiamas valstybinės žemės nuomos tarifų klausimas būtent už šiuos metus.

Kėdainių rajono savivaldybės vadovai jau kalbėjo apie žemės nuomos mokesčio tarifus su ūkininkų atstovais. Yra sutarta iki vasaros dar kartą susitikti ir išdiskutavus rasti geriausią sprendimą valstybinės žemės nuomos klausimu. Bus nagrinėjamas ir į gerbiamo A. Kupčiūno pasiūlymas. Ūkininkai žino, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, nuomojantys ar naudojantys valstybinę žemę, gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Mokesčių lengvatų svarstymo komisiją dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo“, – teigiama mero atsakyme.

Šaltinis: Eglė Kuktienė, rinkosaikste.lt, 2022-04-20

Skirtingi keliai: lenkai ūkininkus subsidijuos, lietuviai skolins pinigus

Lenkija, pirmoji ES, sugebėjo iškovoti, kad ūkininkams būtų mokamos kompensacijos už pabrangusias trąšas, tačiau lietuviai šiuo keliu eiti neketina. Pasirinktas lengvatinių paskolų kaip pagalbos kelias.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas savo feisbuko paskyroje pranešė, kad ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski savo Twiterio paskyroje paskelbė, kad komisija patvirtino rekordinę Lenkijos pagalbos schemą ūkininkams. Lenkijoje bus mokamos 53.5 – 107.0 Eur/ha subsidijos dėl rusų invazijos į Ukrainą rekordiškai pabrangusioms trąšoms įsigyti, tam iš viso bus skirta 836 mln. eurų. Lietuvoje kol kas nėra net diskusijų apie tokią paramą. Kaip ir apie tiksliosios žemdirbystės rėmimą.

Tačiau tie patys šaltiniai sako, kad ši parama nebus besaikė – ji bus apribota iki tos, kurią galima gauti už 50 hektarų. Žemės ūkio ministerija derėtis dėl panašių sąlygų neketina. Delfi atsiųstame komentare rašoma: „Remiantis viešai skelbiama informacija, Lenkija skiria per 800 mln. eurų ūkininkų išlaidoms dėl pabrangusių trąšų kompensuoti. Išmoka siekia per 100 eurų hektarui pasėlių arba per 50 eurų hektarui pievų – ganyklų. Išmokos mokamos už trąšas pirktas nuo 2021 rugsėjo 1 d. iki 2022 gegužės 16 d. Maksimali išmoka – už ne didesnį kaip 50 ha plotą.

Lietuvoje pagalbai labiausiai nukentėjusiems žemės ūkio sektoriams kartu su ES skirta išimtine sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams numatoma skirti 17 mln. Eur, iš jų 7,7 mln. eurų ES lėšų ir papildomai bus skirta 9,3 mln. valstybės biudžeto lėšų. Ši parama bus skirta paukštininkystės, kiaulininkystės sektoriams bei vertinamos galimybės paremti kitus labiausiai nukentėjusius sektorius. 2022 m. žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams lengvatinėms paskolom teikti numatyta skirti 25 mln. Eur.

Iki š. m. balandžio mėnesio vidurio Žemės ūkio paskolų garantijų fondas planuoja atrinkti finansų tarpininkus, kurie dalyvautų įgyvendinant šią finansinės paramos priemonę ir išskolintų lėšas ūkio subjektams. Be šiais metais numatytų 25 mln. Eur lengvatinėms paskoloms, skirtoms išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą, teikti numatoma papildomai skirti dar apie 20 mln. Eur. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatytas įsipareigojimų pagal valstybės garantijas 2022 m. limitas bus padidintas nuo 167 mln. iki 257,2 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas valstybės vardu garantuos kredito įstaigų paskolas ūkininkams.

Kaip informavo Finansų ministerija, ūkininkai taip pat galės pasinaudoti numatoma parama išlaidoms dėl dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo fiziniams ir juridiniams asmenims, kuri bus teikiama įvairiems verslo subjektams. Kompensuoti išlaidų trąšoms nenumatoma.“

Tačiau A. Macijauskas planus tiesiog dalinti lengvatines paskolas vertina gana skeptiškai, nes tai per sudėtinga sistema. Jis sako, kad lenkų pavyzdžiu reiktų pagelbėti patiems mažiausiems ūkiams perkantiems trąšas ir pateikus trąšų įsigyjimo dokumentus būtų galima kompensuoti iki 10 proc. kainos. Jiems tikrai bus sudėtinga pasinaudoti lengvatiniais kreditais. Taip pat yra būtina skirti paramą investuojantiems į precizinį (tikslųjį ūkininkavimą). „Neprašome žuvies, prašome meškerės.

Mes pasiruošę sumažinti trąšų naudojimą, su mažiau pagaminti daugiau ir tuo pačiu sumažinti co2 (ekvivalento) išmetimus į atmosferą, bet mums šioje kovoje prieš klimato kaitą reikia ginklų – išmanios technikos, tikslių duomenų ir dirbtinio intelekto“, – dėlioja asociacijos vadovas.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-04-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos