Žemės ūkio naujienos: 2022-04-25

Ministrai apsikeitė patirtimi formuojant būtinas maisto atsargas savo šalyse ir sutiko, kad padėtis žemės ūkio rinkose yra sudėtinga visur. Maisto gamintojai patiria smarkai išaugusias gamybos sąnaudas, susiduria ir su kitais iššūkiais.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į šalių strateginių planų dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos turinį taip pat reikia pažvelgti iš naujo. Planų kontekstas turi atitikti ilgalaikius Europos tikslus ir naujus iššūkius, su kuriais šalys susiduria trumpuoju laikotarpiu. Kad tai būtų realu, BŽŪP strateginių planų tvirtinimo procese turėtų būti užtikrintas subsidiarumas ir lankstumas.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė solidarumo ir paramos Ukrainai svarbą, reikšmingai prisidedant prie apsirūpinimo maistu Europoje ir pasauliniu lygiu. Rusijos invazija į Ukrainą pridėjo nestabilumo ir taip įtemptose žemės ūkio rinkose, pagrindinių žaliavų kainos smarkiai išaugo.

„Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga užtikrinti aprūpinimą maistu, tęsti eksportą ir padėti kitiems. Neapibrėžtumas ir pažeidžiamumas rinkose išliks ilgai, todėl Komisija turėtų atidžiai stebėti ir prireikus būti pasirengusi laiku pateikti papildomų sprendimų“, – sakė ministras K. Navickas. Jis taip pat pastebėjo, kad reikalingi nauji logistikos sprendimai, užtikrinantys tinkamą maisto tiekimo grandinių funkcionavimą.

Estijos žemės ūkio ministras Urmas Kruuse atkreipė dėmesį į didelę priklausomybę nuo importuojamų trąšų ir gyvulių pašarų bei pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą: „Dabartinė situacija aiškiai parodo, koks svarbus yra šalių gebėjimas užtikrinti apsirūpinimą maistu. Mūsų apsirūpinimas svarbiausiais maisto produktais garantuojamas viršijant nacionalinį poreikį, o prekės ir toliau bus eksportuojamos“.

Latvijos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo teigimu, Europos Komisija turėtų įvertinti dabartinės geopolitinės krizės bei Europos Žaliojo kurso poveikį aprūpinimui maistu Europoje ir pasaulyje. Vertinant patiriamų sunkumų mastą ES žemės ūkio rinkose, ES galėtų padaryti daugiau.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-04-21

„Konsultavimo paslaugų teikėjų paraiškų teikimas“;
„Investicijos į miškininkystės technologijas“;
„Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“;
„Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“.

Šiuo metu taip pat renkamos paraiškos pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – iki balandžio 29 d., o paraiškos pagal šią veiklos sritį, kai gauti paramą taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai, – iki gegužės 18 d.

Iki gegužės 31 d. laukiamos paraiškos pagal šias veiklos sritis:

„Parama žemės ūkio vandentvarkai“;
„Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“;
„Miško veisimas“;
„Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“;
„LEADER parengiamoji parama“.

Šią savaitę pradėtos rinkti paraiškos pagal KPP priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su NATURA 2000 ir su vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ bus renkamos iki birželio 14 d.

Taip pat renkamos paraiškos draudimo įmokoms kompensuoti:

„Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ – iki birželio 30 d.
„Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“ – iki gruodžio 30 d.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

NMA primena, kad paraiškos, išskyrus paraiškas pagal plotines priemones („Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su NATURA 2000 ir su vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“), gali būti teikiamos tik elektroniniu būdu, t. y. užpildant Žemės ūkio ministerijos informacine sistemoje ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt, esančią elektroninę formą, jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta kitaip. Kartu su paraiška pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Jei konkrečios KPP priemonės paraiškų teikti per ŽŪMIS užpildant elektroninę formą nėra galimybės, paraiška ir prašomi dokumentai, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi būti pateikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu – ŽŪMIS meniu pasirinkus punktą „Pranešimai“, arba el. paštu dokumentai@nma.lt. Paraiška ir prašomi dokumentai visais atvejais gali būti teikiami ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Taip pat primename, kad ŽŪMIS sudaryta galimybė visus pagal KPP teikiamus mokėjimo prašymus ir projektų įgyvendinimo ataskaitas teikti tik elektroniniu būdu.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-22

Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. vasario mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.

Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. vasario mėn.).

Šaltinis: vic.lt, 2022-04-21

„Iškastinio kuro atsisakymas visose srityse yra kelias į mažesnes elektros ir šildymo sąskaitas. O šaliai ir ekonomikai tai reiškia naujas vietines darbo vietas ir nepriklausomybę nuo neprognozuojamo importo ir agresorių. Valstybė gausiomis savo investicijomis padės tiek gyventojams buityje, tiek viešajam sektoriui ir verslui užsitikrinti alternatyvius energijos šaltinius“, – programos patvirtinimą komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Su Klimato kaitos programos investicijų planu galite susipažinti čia. Ketverių metų programos pajamos sudaro 358,6 mln. eurų. Iš šios sumos 81 mln. eurų teks projektams, kuriais atsisakoma iškastinio kuro diegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, 65,4 mln. eurų – energetinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir 17 mln. eurų mažiau taršiam transportui įsigyti.

Gyventojai galės gauti paramą saulės elektrinėms ir elektros energijos kaupimo įrenginiams, kurie užtikrins elektros energijos rezervą, įsigyti – tam numatyta 26 mln. eurų. 25 mln. eurų paramą gaus norintieji taršius iškastinio kuro įrenginius pakeisti į šilumos siurblius, efektyvius biokuro katilus ir įsidiegti akumuliacines šildymo sistemų talpas. Toliau bus remiamas namų atnaujinimas (renovacija), šioms veikloms skirta 63,4 mln. eurų.

Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ir viešiesiems pastatams bei jų aprūpinimui atsinaujinančios energetikos ištekliais. Siūloma 30 mln. eurų remti mokyklas, darželius, ligonines, kurios įsirengs saulės elektrines ir elektros kaupimo įrenginius, šilumos siurblius, patalpas šildančius elektros energija.

Taip pat planuojamos naujos iniciatyvos siekiant tapti klimatui neutralia Vyriausybe – valstybinių institucijų pastatuose diegiant saulės jėgaines, statant elektromobilių stoteles, joms numatyta 5 mln. eurų.

Aplinkos ministerija ir toliau rems įmones, kurios plėtos biometano gamybą ar biodųjų išvalymą. Taip pat bus siekiama skatinti žemės ūkyje vietoje dyzelino naudoti biodujas. Šiam tikslui įgyvendinti įmonės ir ūkininkai gaus 33 mln. eurų.

Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, Aplinkos ministerija siūlo remti verslą skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – subsidijuoti investicijas į iškastinio kuro keitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais ir energetinio efektyvumo priemones. Tam bus skiriama 15 mln. eurų.

Aplinkos ministerija suplanavo 12 mln. eurų subsidijas ir ankstesniais metais didelio susidomėjimo sulaukusioms priemonėms fiziniams asmenims, pereinantiems prie mažiau taršaus transporto.

Nuo šių metų Aplinkos ministerija ketina skirti 0,5 mln. eurų paramą ir nevyriausybinių organizacijų veiklai, susijusiai su klimato politikos formavimu ir visuomenės informavimu apie klimato kaitą. Konkreti šių lėšų skyrimo tvarka bus kuriama kartu su NVO sektoriumi.

Klimato kaitos programos investicinis planas buvo derinamas su kitais sektorinių ministerijų finansavimo šaltiniais siekiant, kad priemonės nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje.

Klimato kaitos programos lėšos planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip ligi šiol, kad visuomenė ir valstybės institucijos galėtų iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, veiksmingiau įgyvendinti finansuojamus projektus. Ilgalaikis planavimas patogesnis ir verslui, nes numatomas subsidijas privatus sektorius galės įtraukti į savo ilgalaikę strategiją.

Tačiau prie programos lėšų paskirstymo dar sugrįšime 2023 m., pasibaigus dekarbonizacijos procesui. Tada spręsime, kaip paskirstyti 111,7 mln. eurų, numatytų dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo priemonėms. Šios lėšos bus skirstomos atsižvelgus į dekarbonizacijos darbo grupių pasiūlymus.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-04-20

Sulaukia pranešimų

Kėdainių rajone neretai tenka pastebėti purvinais ratais į kelią išriedėjusias sunkiasvores transporto priemones.

Tenka pamatyti, kaip į viešo naudojimo asfaltuotus kelius išvažiavusi žemės ūkio technika paskui save palieka smėlio, molio ir žemių šleifus, kurie ne tik užteršia važiuojamąją kelio dalį, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Dėl užterštos kelio dangos blogėja eismo sąlygos ir kyla didesnė eismo įvykių tikimybė.

Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sulaukė ir gyventojų skambučių, kurie informavo apie kelio dangos teršimą. Paskutinis atvejis fiksuotas – Josvainių seniūnijoje.

Vykdė priemonę

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir Policijos komisariato pareigūnai surengė prevencinę priemonę, kurios metu buvo tikrinama iš laukų į kelius išvažiavusi sunkioji technika.

„Prasidėjus darbams ar sunkiasvorėms transporto priemonėms vykstant iš/į statybvietes, teršiami keliai – išvažiuojant iš laukų ar statybviečių žemėtais ratais, ant važiuojamosios kelio dalies paliekamos žemės, žemių grumstai, keliančios pavojų kitiems eismo dalyviams.

Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai primena: jei vairuotojui nepavyko apsaugoti kelio dangos ir ji buvo užteršta, vairuotojas privalo pasirūpinti, kad kliūtys nuo kelio būtų pašalintos: nukastos ar nušluotos“, – primena pareigūnai.

Tenka atsakyti

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 9 d., dėl eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimo, numatoma bauda nuo 300 iki 500 eurų.

Pareigūnai dėkoja pilietiškiems gyventojams už teikiamą informaciją.

Pastebėjus daromus teisės pažeidimus, pareigūnai ragina nedelsiant informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112, o užfiksuotą vaizdo medžiagą ar nuotraukas, perduoti per elektroninių paslaugų portalą Epolicija.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-22

Turėtų prasidėti sėja, tačiau ar ji vyks niekas nežino. Rusai siūlo degalus, sėklas, tačiau jais bendradarbiauti lietuvis atsisako. Viliasi, kad ukrainiečiai išvaduos šias teritorijas. Be to, juo ir jo šeima jau domisi okupantų specialiosios tarnybos – jis teritorinės gynybos būrio narys. Būrio vadą okupantai jau suėmė ir jo likimas nežinomas.

Su Sergėjumi apie tai, kaip gyvena ukrainiečiai okupuotose teritorijose ir kas yra Ukrainos žemės ūkis kalbėjomės Vilniuje.

– Kokios buvo nuotaikos Ukrainoje prieš pat karą? Ar tikėjotės puolimo?

– Prieš pat karą dalyvavau susitikime su Oleksijumi Arestovičiumi ir jo tiesiai paklausiau ar puls. Jis atsakė, kad neturėtų pulti, nes tada bus milžiniškos sankcijos ir jie tą žino. Tačiau manau, kad rusai planavo per porą dienų užimti Kyivą ir vylėsi, kad vakariečiai nuleis rankas. Tačiau ukrainiečiai laikosi.

– Kaip Jūsų šeima?

– Gyvename su žmona Kaune. Draugas davė dviejų kambarių butą. Su mumis ir sūnus, kuriam pavyko pasitraukti iš okupuotos teritorijos. Dukra Lvive. Prieš pat prasidedant karui išskridome į kelionę ir grįžti nebebuvo kur. Dabar mūsų mieste jau atsirado žmonių, kurie bendradarbiauja su rusais ir mūsų ieško. Laimei, sūnui pavyko pasitraukti, nes būtų tapęs įkaitu. Ūkyje liko mano pavaduotojas. Lietuvoje padeda klasės draugai, nes mokyklą baigiau Kaune.

– Kas pasikeitė nuo 2014 metų, kad žmonės taip priešinasi okupantams?

– Per tą laiką 200 tūkstančių vyrų ir moterų praėjo frontą. Daug kas kovojo ir iš mūsų sričių arba buvo savanoriais. Žmonės tiesiog pamatė, kas yra Rusija ir kad ji niekada mums nepasiūlys nieko gero. Vienas mano darbuotojas 2015 metais pateko į nelaisvę Ilovaisko katile. Nelaisvėje išbuvo tris mėnesius ir apie tą laiką pasakoja siaubingus dalykus. Jį ir 50 jo draugų išpirko. Už kiekvieną mokėjo po tūkstantį JAV dolerių.

Žmonės mato, kas vyksta jų okupuotose teritorijose, kaip gyvena Abchazija. Sunaikinti ir nuniokoti kraštai. Niekas nenori ten gyventi.

– Kaip kaunietis atsidūrė Ukrainoje ir sukūrė kelių tūkstančių hektarų ūkį?

– Gimiau Kaune iš kur 1988 m. mane paėmė į sovietų kariuomenę. Tarnavau Ukrainoje Zaporožėje. Ten sutikau būsimą žmoną. 1990 m. grįžau į Lietuvą, gavau Lietuvos pilietybę. Su žmona gyvenome čia, bet paskui išvažiavome į mažą miestelį prie Energodaro. Ėmiausi verslo. Paskui įsidarbinau žemės ūkio srityje dirbančioje įmonėje, kuri bankrutavo ir aš po truputį kūriau savo ūkį.

– Kokia buvo pradžia?

– Pradėjau nuo šimto hektarų. Vienas ūkininkas man buvo skolingas ir metams išnuomojo šį plotą. Prieš tai, iki armijos, mokiausi Kauno žemės ūkio akademijoje. Žemės ūkis buvo artima sritis. Be to, mano prosenelis buvo ukrainietis, represuotas 1931 metais. Kraštas nebuvo svetimas. Žlugus Sovietų Sąjungai Ukrainoje vyko panašūs procesai, kaip ir Lietuvoje. Žlugo kolūkiai ir jų nariams dalino turtą. Pirmais metais buvo galima pirkti ir parduoti žemę. Tik vėliau, kai pabijojo, kad ją supirks keli žmonės, nuo 1996 m. ją buvo galima tik nuomoti arba paveldėti. Kai kolūkiai byrėjo, nebuvo kam dirbti, trūko technikos. O kolūkiai po 10 000 ir daugiau hektarų. Dirbami laukai apžėlė žole. Tokia nedirbamą žemę gavau ir aš. Per metus pavyko uždirbti. Tėvai mokytojai, paremti nebuvo kam. Savo jėgomis nuomojausi, didinau plotus, pirkau sandėlius. Pavyko įsikurti be didelių paskolų. Dabar turiu apie 3000 hektarų žemės, kurią nuomoju iš 700 žmonių. Yra kas nuomoja ir po vieną hektarą.

– Kiek kainuoja hektaro nuoma, ar tai labai pigu?

– Volodymyras Zelenskis pakeitė daug ką. Pavyzdžiui, leido parduoti žemę, nors aš, kaip Lietuvos pilietis pirkti negaliu. Už hektarą nuomos moku apie 200 JAV dolerių. Tai nėra pigu ir tik legendos, kad viskas Ukrainoje dalinama dyką. Be to, mes neturime tokios paramos, kokią gauna Lietuvos ūkininkai. Degalus perkame tokia pat kaina, kaip ir kiti. Tik nemokame, lyginant su kitomis bendrovėmis, pelno mokesčio. Prasidėjus karui mokesčiai degalams ir akcizams panaikinti visiems.

– Dirbate juodžemio zonoje, apie kurią sklinda legendos. Kokie derliai?

– Geriausia žemė Ukrainoje kiek toliau. Pas mus 70 centimetrų juodžemio, ten metras. Auginu kviečius, kukurūzus, saulėgrąžas. Tačiau esmė ne žemė, bet vanduo. Pas mus vasarą labai karšta ir trūksta vandens. Anksčiau visi laukai buvo laistomi, bet kai kolūkiai subyrėjo, įrangą pardavė į metalo laužą. 2017 metais lietinimo sistemas pradėjau įrenginėti iš naujo. Iš JAV pirkau naujas lietinimo mašinas. Tačiau spėjau atstatyti tik 350 hektarų laukų. Vieno hektaro sutvarkymas kainavo virš 3000 dolerių. Bendrai investavau virš 5 milijonų JAV dolerių.

Jei be laistymo kuliu 4 tonas kviečių, kitose srityse, netoli Kyivo 7-8 t, bet ten daugiau lietaus. Be technologijų nieko nebus. 8-10 t kviečių ir iki 16 t kukurūzų galiu kulti ir aš, bet su laistymu. Beje, vandens taip pat niekas neduoda nemokamai. Jį reikia pirkti. Imdavom vieną derlių, tačiau kai pradėjom laistyti, jau bandome imti du derlius per metus.

Ūkininkai visame pasaulyje skundžiasi gyvenimu, tačiau iš tiesų gyvena labai neblogai. Hektaras žemės mūsų srityje iki karo kainavo nuo 1000 iki 1500 JAV dolerių. Srityse, kur derliai didesni, 2500 dolerių. Rinka atsirado kai V. Zelenskis leido pirkti dirbamą žemę.

– Kiek žmonių dirba pas patį, kokios algos?

– Apie 30 žmonių, tačiau juos išlaikau ištisus metus, nes kitaip išbėgios. Traktorininko metų vidurkis, įskaičiuojant, kad nuo lapkričio iki kovo atostogos, 1200-1500 eurų per mėnesį į rankas. Kiti darbuotojai gauna 600-700 eurų. Dėl kvalifikuotų žmonių milžiniška konkurencija. Mano ūkyje naujausi vakarietiškai traktoriai su GPS sistemomis ir kompiuteriais. Bet ko nepasodinsi už vairo.

Be to, žmonės masiškai važiuoja dirbti į Lietuvą ir Lenkiją. Tam, kad išlaikyčiau žmones, turiu ir šiek tiek perdirbimo – ruošiame saulėgrąžų sėklas, gaminame kviečių kruopas, remontuojam techniką, turiu statybinę brigadą. Šie verslai ne tam, kad papildomai uždirbčiau, o tam, kad žmonės turėtų darbo ir juos išlaikyčiau. Kiekvienais metais moku po 500 eurų premijas, iš savo kišenės duodu paskolas butų, mašinų pirkimui.

– Legendos sklinda apie korupciją Ukrainoje, kaip dabar?

– Buvo baisu. Ji buvo nuo buitinės iki politinės. Keistis pradėjo prie Viktoro Janukovyčiaus, šiek tiek pagerėjo prie Petro Porošenko. Tačiau kai atėjo V. Zelenskis, ji labai sumažėjo. Pavyzdžiui, valdžia skaitmenizavo daugelį dalykų. Telefonu galima užsakyti reikalingas pažymas, išregistruoti automobilį ir pan. Nebeliko kontakto su valdininkais, kurie buvo įpratę prašyti kyšio už kiekvieną pažymą.

Atlikta medicinos reforma – galimybių imti kyšius mažiau, be to, vadovais tapo jauni žmonės. Pavyzdžiui, pilnai suremontavo 80 proc. kelių. Dirbo lenkai, turkai. Iki tol regioninio kelių tarnybos vadovo postas kainavo milijoną JAV dolerių ir ką tik suremontuoti keliai sugriūdavo per du metus. Taip nutiko ir po remonto per Pasaulio futbolo čempionatą. Dabar privaloma penkių metų garantija suremontuotam keliui ir visi to laikosi.

Kitas pokytis – už kyšius nebegalima važinėti perkrautomis mašinomis. Anksčiau į uostus javus veždavo į vilkiką kraudami 100 tonų. Koks kelias galėjo atlaikyti tokius svorius? dabar magistralėse stovi svarstyklės ir negalima viršyti 40 t. Baudos milžiniškos, atimami vilkikai. Kalbant apie verslą, kreditų palūkanas sumažino iki 7-9 proc. Ukrainoje paskolos visada buvo brangios 12-14 proc. Valiuta paskolas galėjo gauti tik tie, kuria eksportuodavo. Prasidėjus karui 0 proc. tam, kad verslas galėtų gyvuoti.

– Kaip dabar bendraujate su savo ūkio žmonėmis? Kas vyksta okupuotoje teritorijoje?

– Tik telefonu. Šiandien man paskambino ir pasakė, kad orkai jau turi sąrašus ir ieško patriotiškai nusiteikusių žmonių. 80 proc. ūkių nedirba. Tik smulkieji dar sėja. Mūsų regione jau buvo atvejų, kai žmonės su traktoriais išvažiavo į laukus ir susprogo užvažiavę ant minos. Žmogus žuvo. Orkai barbarai. Derlių paprastai parduodavau balandį, kai kainos didžiausios. Turiu didelius sandėlius.

Dabar ten derlius ir liko, o aš pats sėdžiu be pinigų. Gerai, kad bankai paskelbė kreditines atostogas. Man paskambino, kad orkai vaikšto po įmones ir žiūri, ką galima paimti. Iš mano draugo, kuris gyvena neokupuotoje Zaporožėje, tačiau jo 5 parduotuves okupuotoje zonoje, ir jas atėmė kai atsisakė prekiauti rusiškomis prekėmis. Tačiau iš karto išėjo visi darbuotojai ir dabar jos stovi uždarytos. Kol kas verslas su rusais nenori bendradarbiauti. Aišku, jei jie ten liks ilgai, bus humanitarinė katastrofa. Mūsų regione dabar prasideda kviečių, miežių ir saulėgrąžų sėja, ten pagrindiniai jūrų uostai. Neįmanoma išvežti grūdų. Pernai Ukraina išaugino 100 mln. t grūdų ir eksportavo 60 mln. t.

Mano ūkyje planavome gegužės pradžioje sėti saulėgrąžas, tačiau nežinia, ar taip nutiks. Nėra degalų, tačiau nenoriu su jais bendradarbiauti. Tikiuosi, kad kraštas sugrįš Ukrainai. Jei karas tęsis, jie atims turtą. Taip jau buvo Kryme, kur iš ukrainiečių viską tiesiog atėmė. Niekam net nemokėjo kompensacijų. Militopolyje stovėjo „John Deer“ atstovo technika – kombainai, traktoriai, sėjamosios. Visa tai pagal GPS rado Ramzanui Kadyrovui priklausančiuose ūkiuose Čečėnijoje. Jei liks rusai, okupuoti kraštai bus sugriauti ir niekas jų niekada neatstatinės. Tiesiog veiks mafija. Jiems nereikalingi ukrainiečiai gyventojai. Dėl to stumia gyventojus iš okupuotų teritorijų. Priešinasi net buvę prorusiški regionai. Buvę rusų rėmėjai rengė streikus ir rusų kolonoms blokavo kelius. Dabar aktyvistus sunaikino arba suėmė ir žmonės bijo.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-04-22