Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-28

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski: maisto nepritrūksime

Šią savaitę Baltijos šalyse lankosi Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. Šiandien surengtas jo ir Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimas, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Po susitikimo komisaro ir ministro spaudos konferencijoje akcentuotos temos:  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, padėtis ES žemės ūkio rinkose ir parama Ukrainai.

„Pasikeitusi situacija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje verčia mus peržiūrėti kai kuriuos dalykus. Tuo tarpu nuostatos dėl aplinkos apsaugos reikalavimų žemės ūkyje, daugiamečių pievų išlaikymo išlieka tokios pat. Kalbėdami apie apsirūpinimą maistu tarsimės, kaip suderinti visus reikalavimus, prašysime Europos Komisijos (EK) atkreipti į tai dėmesį ir būti lankstesniems, kad rastume kompromisą“, – teigė ministras.

Šiuo metu su EK derinamas BŽŪP strateginis planas, apimantis paramą žemės ūkio srityje 2023- 2027 m. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra gavusi EK pastebėjimų dėl šio plano tobulinimo bei pristatė savo poziciją.

„Tai – labai svarbus žemės ūkio sektoriaus dokumentas visoms valstybėms narėms. ES biudžete numatyta 387 mlrd. eurų septyneriems metams (įskaitant pereinamąjį laikotarpį), iš kurių Lietuvai numatyti 5,6 mlrd. eurų. Taigi, svarbu kuo racionaliau paskirstyti šias lėšas, kad būtų galima teikti paramą ūkininkams ir pristatyti naują modelį – ekoschemas, žaliąją architektūrą. Tai labai svarbu norint paruošti gerą strateginį planą“, – pastebėjo komisaras.

Lietuvoje maisto nepritrūks

Spaudos konferencijoje dėmesio skirta padėčiai Ukrainoje ir karo sukeltoms pasekmėms visoje ES. Susiduriama su pabėgėlių problema, nyksta prekybos santykiai su Ukraina bei Rusija, patiriama nuostolių.

Dėl karo Ukrainoje grūdų eksportas iš šios šalies gali būti kur kas mažesnis nei įprastai ar išvis nepasiekti užsienio rinkų, tad kainos gali augti.

Komisaras užtikrintai pareiškė, kad trumpojoje perspektyvoje jis nemato problemų apsirūpinti maistu ES, nes ši rinka yra tarp didžiausių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje. 2020 m. eksportas siekė 183 mlrd., o importas – 122 mlrd. eurų, taigi eksportas ženkliai viršija importą.

„Esame užtikrinti dėl maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu. Žinoma, yra tų, kuriuos ši situacija paveiks, ypač kalbant apie pašarus, kviečius ir kitus javus, tačiau ES nesusiduria su aprūpinimo maistu problema. Didesnė problema yra Ukrainos eksporto kelio sutrikdymas į Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką. Nuogąstaujama, kad sutrikdytas kviečių tiekimas gali sukelti tam tikrų įtampų ir problemų šiuose regionuose. Tačiau labai svarbu remti Ukrainą, užtikrinant alternatyvius eksporto koridorius, pavyzdžiui, per Lenkiją, Baltijos jūrų uostus, Lietuvą, Klaipėdos uostą – labai svarbu ir toliau tęsti eksportą. Lietuvoje nėra jokios rizikos apsirūpinti maistu“, – patikino komisaras J. Wojciechowski.

Mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių ir didinti produktyvumą

Komisaras pabrėžė, kad ateityje reikės stiprinti žemės ūkio gamybos sistemas, kad šalys būtų kuo mažiau priklausomos nuo trąšų importo. Pasak jo, yra ir daugiau įrankių, kuriuos galima pasitelkti mažinant priklausomybę nuo išorinių veiksnių ir didinant produktyvumą, pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas, modernios technologijos, kurios padės sumažinti trąšų naudojimą, gyvūnų gerovė.

„Dar vienas svarbus įrankis – pūdymų arba nenašių žemių plotų panaudojimas maisto gamybai šiais, o galbūt ir kitais metais. Tai – trumpalaikės perspektyvos įrankis“, – sakė J. Wojciechowski.

Trumpoji maisto tiekimo grandinė – viena maisto kainų mažinimo priemonių

Kalbėdamas apie kylančias maisto kainas ES komisaras pabrėžė svarbią priežastį – transportavimo kaštus. Per metus ES transportuojama 3 mlrd. tonų žemės ūkio ir maisto produktų.

Nuvažiuojamas atstumas siekia 540 mlrd. km. Tad statistinis atstumo vidurkis nuo ūkio iki vartotojo yra apie 180 km.

„Tai – priežastis remti geresnį visos tiekimo sistemos organizavimą, kas yra labai svarbu ne tik vietos ūkininkams, bet ir vietos pramonei. Jei atstumas būtų trumpesnis, ūkininkai gautų daugiau pinigų už produkciją, vartotojai parduotuvėse mokėtų mažiau. Tai viena priežasčių, kodėl strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra labai svarbi“, – teigė komisaras, susitiksiantis ir su Lietuvoje šiuo metu viešinčiu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskyi.

J. Wojciechowski taip pat susitiks ir su žemės ūkio sektoriaus atstovais, lankysis ūkyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-27

Kviečiame susipažinti su NMA tradiciniu informaciniu leidiniu

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama pagelbėti žemdirbiams kasdienėje jų veikloje, parengė informacinį leidinį, skirtą tiesioginių išmokų bei su plotu susijusių Kaimo plėtros programos priemonių 2022 m. aktualijoms. Kviečiame susipažinti su skaitmeniniu jo formatu. NMA laikraščio skaitmeninis formatas čia.

NMA laikraštis leidžiamas jau ketvirtus metus ir šią savaitę pasieks žemdirbius savivaldybių žemės ūkio padaliniuose ir seniūnijose.

Laikraštyje pateikiami patarimai ūkininkams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti sankcijų, skaitytojai supažindinami su naujausiais taisyklių pakeitimais, paramos reikalavimais, gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžiais, ūkio darbų kalendoriumi, teiktinų dokumentų terminais, patikrų grafiku bei kita aktualia 2022 m. informacija.

Taip pat laikraštyje pristatytos NMA naujovės, įskaitant „NMA agro“ programėlės funkcionalumo galimybės, Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) naudojimas nuotolinėms patikroms, konsultacijos per „MS Teams“ ir galimybė konsultuotis 24 valandas per parą su robotais, kurie atsakys į aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-25

„Litagros“ grupė įsigijo žemės ūkio bendrovę „Noragra“

Viena didžiausių žemės ūkio verslo grupių „Litagra“, gavusi Konkurencijos tarybos leidimą, užbaigė Šakių rajone veikiančios bendrovės „Noragra“ akcijų įsigijimą iš Norvegijos investuotojų ir taip išplėtė pieno gamybą. „Sandorį užbaigėme didelio produkcijos bei išteklių kainų kintamumo sąlygomis. Manome, kad maisto gamyba šiuo metu yra viena iš prioritetinių sričių investicijoms“, – sakė „Litagros žemės ūkio centro“ direktorius Vaidas Navickas.

„Noragra“ dirba apie 1,7 tūkst. hektarų žemės ir turi 750 melžiamų karvių. „Ateityje ketiname didinti karvių skaičių, statyti naujas fermas ir plėsti pieno gamybą“, – sakė V. Navickas.

Sandoriui finansavimą suteikė „Luminor“ bankas. „Litagros“ grupei teisiniais klausimais patarė advokatų kontora „Wint“. Didžiausi „Litagros“ akcininkai yra bendrovės steigėjas Gintaras Kateiva ir turto valdymo grupė „Invalda INVL“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-27

J.Neverovičius: Lietuva galėtų gabenti Ukrainos grūdus, aliejų, metalus

Prezidento patarėjas sako, kad Lietuva per Klaipėdos uostą gali eksportuoti ne tik Ukrainos grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes. „Bandysime dar labiau sustiprinti tą pagalbą, ne tik kalbant apie grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes, kurias reikia padėti gabenti ukrainiečiams“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė Jaroslavas Neverovičius.

Pasak jo, neatmetama galimybė, kad sėkmingai pavykus bandomajam „LTG Cargo“ traukinio reisui į Ukrainą ir atgal, vėliau iš Lietuvos traukinys galėtų gabenti „Achemos“ ir „Lifosos“ trąšas. „Tas gali būti daroma. Šiuo atveju žemės ūkio ministras ieško sinergijos ir čia tikrai reikalingas bendras darbas ir valdžios institucijų, ir verslo, kuriam taip pat kyla daug iššūkių su dabartine situacija (…). Tai yra teisingas požiūris ieškoti sinergijos tarp pagalbos Ukrainai ir galimybių Lietuvos įmonėms įsijungti į tuos procesus“, – sakė prezidento patarėjas.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis sakė, kad Ukrainoje yra likę 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Iki karo ji eksportuodavo apie 5 mln. tonų grūdų per mėnesį, o šiemet šalis nori išvežti apie 50 mln. tonų.

Šaltinis: 15min.lt, Remigijus Bielinskas, 2022-04-28

ES turėtų didinti maisto gamybą ir atidėti aplinkosaugos reikalavimus – V. Dombrovskis

Siekdama sumažinti neigiamą karo Ukrainoje poveikį maisto kainoms ES turėtų didinti maisto gamybą ir apsvarstyti galimybę atidėti tam tikrus aplinkosaugos tikslus bei reikalavimus, susijusius su biokuro priedų naudojimu, mano Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Jis teigė, kad Europos Komisija įvertino maisto tiekimo saugumą ir padarė išvadą, kad ES nesusidurs su maisto tiekimo problemomis, nes blokas yra pajėgus išsilaikyti iš pagrindinių maisto produktų. Visgi nemažai besivystančių šalių gali susidurti su maisto tiekimo problemomis, todėl reikėtų pagalvoti, kaip šioms šalims padėti. Tuo pat metu ES gali susidurti su neigiamomis socialinėmis pasekmėmis, sukeltomis augančių maisto kainų. Europos Komisija siūlo šiemet didinti maisto gamybą ir trumpam atidėti tam tikrus aplinkosaugos reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su pasėlių auginimu pūdymuose.

„Visais šiais aspektais galioja griežti ES reikalavimai, nuo kurių siūlome atsitraukti. Taip pat raginame valstybes nares apsvarstyti reikalavimus dėl privalomų biokuro priedų. Kaip žinome, pirmajame etape biokuras neužtikrino jokio rimto teigiamo efekto, o dabar mes turėtų pagalvoti, kaip dirbamas žemes panaudoti maistiniams augalams, o ne kurui“, – kalbėjo V. Dombrovskis. „Kviečiame valstybes nares įvertinti, kiek biokuro priedai yra prioritetiniai ir ar nėra naudingiau žemės ūkio paskirties žemę naudoti maisto produktams auginti, kad būtų sumažintas spaudimas maisto kainoms. Galutinį sprendimą priims pačios valstybės narės“, – paragino V. Dombrovskis.

Taip pat jis teigė, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo maisto produktams turi apsispręsti kiekviena valstybės narė atskirai. „Kiekvienos valstybės narės pasirinkimas – teikti tikslinę paramą toms gyventojų grupėms, kurioms jos reikia, ar siekti bendro mokesčio tarifo mažinimo“, – kalbėjo jis. Kaip pranešama, Rusijos ataka prieš Ukrainą ir po jos paskelbtos ekonominės sankcijos sukėlė staigią infliaciją, ypač – maisto kainų augimą, nes Ukraina ir Rusija yra didelės grūdų ir kitų maisto produktų eksportuotojos. Energijos išteklių ir trąšų kainos taip pat smarkiai išaugo.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-25

Siūlo šalies biudžete numatyti papildomus 6 mln. eurų nukentėjusioms žemės ūkio šakoms

Tokį pasiūlymą Seime svarstomam 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Vigilijus Jukna, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Andrius Mazuronis.

Kaip pastebi „darbiečiai“, žemės ūkio sektoriai yra ekonomiškai stipriai nukentėję, todėl numatoma nacionalinė 9,3 mln. eurų parama, skiriama pagal Europos Komisijos 2022 m. kovo 23 d. deleguotąjį reglamentą, yra gerokai per maža ir padengtų tik dalį žemės ūkio sektoriaus gamintojų patirtų faktinių išlaidų. Todėl „darbiečiai“ siūlo paramą padidinti iki galimos dvigubai didesnės sumos – 15,3 mln. eurų, t. y. skiriant papildomai 6 mln. eurų.

Lėšas siūloma skirti iš Vyriausybės rezervo fondo. Seimo Darbo partijos frakcijos narys prof. dr. V. Jukna pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius dėl drastiškai išaugusių elektros, dujų, trąšų ir pašarų kainų patiria didelių ekonominių sunkumų. „Negalima laukti, kol atskiri sektoriai nustos egzistuoti, o produkciją teks pirkti iš kitų šalių. Mes visi tikrai galime valgyti Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Todėl kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos kolegomis įregistravome siūlymą, kad patikslintame biudžete žemės ūkiui būtų skirti ne 9,3 mln. eurų, o 15,3 mln. Krizė ir toliau tik gilėja, todėl būtina išnaudoti visas galimybes ir paremti šiuos labiausiai nukentėjusius sektorius. Tokia galimybė yra ir turi būti išnaudota“, – sako parlamentaras.

Prof. dr. V. Jukna atkreipia dėmesį, kad, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kiaulininkystės sektorius vien tik per 2021 m. patyrė 14,7 mln. eurų nuostolių. Kadangi paukštininkystės sektoriuje pagrindinę sąnaudų dalį sudaro išlaidos pašarams ir energetikai, šiandien, anot jo, tiek kiaušinių, tiek paukštienos gamybos kaštai yra per pusę didesni nei iki pandemijos. ELTA

Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-25

USDA padidino 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozę pasaulyje

JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2022 m. balandžio mėn. prognozės duomenimis, 2021–2022 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su kovo mėn. derliaus prognoze, padidinta 0,31 mln. t ir turėtų sudaryti 778,83 mln. t. Kviečių derliaus prognozė padidinta Pakistane ir Argentinoje, o padidėjimą turėtų sumažinti prognozuojamas mažesnis kviečių derlius ES šalyse.

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2021–2022 m. prognozė padidinta 3,8 mln. t (iki 791,08 mln. t). Prognozė padidinta numatant didesnį maistinių, sėklinių ir pramonėje naudojamų kviečių sunaudojimo padidėjimą Indijoje iki rekordinio dydžio (107,91 mln. t).

Pasaulinė prekybos prognozė sumažinta 3,01 mln. t (iki 200,10 mln. t). Prekybos prognozė sumažinta dėl mažesnio kviečių eksporto iš ES, Ukrainos, JAV ir Kazachstano. Didesnis kviečių eksportas prognozuojamas iš Rusijos, Brazilijos ir Argentinos. ES kviečių eksporto prognozė sumažinta 3,5 mln. t (iki 34,0 mln. t), o iš Rusijos minėtų grūdų eksportas gali padidėti 1,0 mln. t (iki 33,0 mln. t).

Rusijoje grūdų kainos ir toliau gali išlikti konkurencingos, palyginti su kitomis šalimis. Ukrainos kviečių eksportas prognozuojamas mažesnis 1,0 mln. t ir turėtų sudaryti 19,0 mln. t, nes Juodosios jūros uostai tebėra uždaryti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nuo 2022 m. vasario mėn. Didžioji dalis Ukrainos kviečių jau buvo eksportuota, bet tikimasi, kad ir likusią dalį pavyks išvežti.

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-04-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos