Žemės ūkio naujienos: 2022-04-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto apimčių didėjimą išlaikė mėsos sektorius
Laisvėjantys pandeminiai suvaržymai praėjusių metų pradžioje įtakojo beveik ketvirtadaliu išaugusius Lietuvos eksporto skaičius. Tačiau itin nelauktais įvykiais prasidėję 2022 metai atnešė 25 proc. kritimą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis pirmaisiais šių metų mėnesiais išvežta kiek daugiau nei 56 tūkst. t lietuviškų gyvūninės kilmės gaminių, o tai beveik 19 tūkst. tonų mažiau nei pernai.
„Pirmajame ketvirtyje matome eksporto sumažėjimą. Buvo galima tikėtis, kad pasaulį sukrėtę įvykiai, grandinine reakcija atsilieps verslui. Vis dėl to, nepaisant bendro kritimo, kai kurie sektoriai ne tik išlaikė, bet ir padidino eksporto apimtis. Daugiau produkcijos šiemet jau išvežė mėsos gamintojai, kaip visuomet, eksporto kreivės viršuje stabiliai laikosi lietuviški pieno gaminiai. Lietuvos gamintojai jau ne kartą įrodė, kad sugeba greitai prisitaikyti prie įvairiausių besikeičiančių sąlygų. Tikimės situacija po truputį stabilizuosis ir sekantį ketvirtį jau matysime teigiamą pokytį“ – pirmojo 2022 m. ketv. duomenis apžvelgė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Didžiausią augimą šių metų pradžioje rodo šviežios mėsos eksportas. Per pirmus 2022 metų mėnesius išvežta 400 t šviežios mėsos daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (2900 t). Daugiausia, beveik 3 tūkst. t eksportuota paukštienos, gamintojai ją vežė į Kirgiziją, Uzbekistaną ir Vietnamą. Jautienos eksportuota daugiau kaip 300 t, pagrinde į Sakartvelą, Norvegiją, o daugiau kaip 80 t lietuviškos jautienos pasiekė ir Ukrainą. Kiaulienos eksportas taip pat paaugo, išvežta 100 t daugiau nei pernai. Lietuviški mėsos gaminiai pirmaisiais šių metų mėnesiais daugiausia keliavo į Japoniją (išvežta daugiau kaip 120 t). Svarbia mėsos gaminių rinka išliko ir JAV.
Pieno eksporte, didžiausius ir stabiliausius skaičius rodo lietuviški sūriai. Šių gaminių metų pradžioje buvo eksportuota daugiau kaip 8 tūkst. t., o tai 3 tūkst. t. daugiau nei pernai. Lietuviško pieno produktus daugiausiai importavo Malaizija, Izraelis, P. Korėja, Indonezija, Saudo Arabija.
Per pirmus tris metų mėnesius į trečiąsias šalis eksportuota virš 130 t kiaušinių gaminių, o tai beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Pagrindinė rinka kiaušinių produktams išlieka Japonija.
„Intensyviai dirbame siekdami atverti dar daugiau naujų rinkų Lietuvai. Tikiuosi, jau netrukus turėtų būtų patvirtinti leidimai į Taivano rinką eksportuoti pieną, jautieną, žuvininkystės ir kiaušinių produktus. Taip pat, nesenai suderinome leidimus paukštieną ir kiaušinių gaminius eksportuoti į Singapūrą. Vis dėl to, naujų rinkų atvėrimas, taip pat ir jau suderintų sertifikatų atnaujinimo procedūros išlieka vienas svarbiausių veiksnių prisidedančių prie eksporto stabilizavimo kriziniais momentais.“ – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Kulinarijos gaminių eksportas kaip ir praėjusiais metais rodo nežymų, bet stabilų augimą, šiemet jau buvo išvežta daugiau nei 400 t. Tačiau, kariniai veiksmai Ukrainoje sutrikdė vieną pagrindinių žuvininkystės produktų tiekimo grandinę. Į Ukrainą iki šiol buvo išvežama beveik 90% visų iš Lietuvos eksportuojamų žuvininkystės produktų. Praėjusių metų pradžioje žuvies gaminių eksportas į šią šalį sudarė beveik 40 tūkst. t, o šiemet išvežta truputį daugiau nei 18 tūkst. t. Reaguodami į situaciją Lietuvos gamintojai žuvies gaminių eksportą bando nukreipti į kitas rinkas. 200 t daugiau nei pernai žuvininkystės produktų buvo išvežta į Moldovą, eksportuota beveik 2 500 t. Žuvies gaminius taip pat importavo Bosnija-Hercegovina, Vietnamas, JAV, Uzbekistanas bei Kanada.
Šaltinis: vmvt.lt, 2022-04-28
EK žemės ūkio komisaras atsakė ūkininkams – kada bus vienodos išmokos ir kokias sritis Lietuvai reikia remti daugiau
Lietuvoje viešintis ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis Europos Komisijos atstovybėje surengė susitikimą su Lietuvos ūkininkų lyderiais. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė prieš susitikimą įteikė lietuviškos ruginės duonos kepaliuką, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus kartu su devyniomis kitomis šalimis pasirašytą reikalavimą nukelti Strateginio plano įgyvendinimą.
Tačiau įdomioji dalis, kurios laukė susirinkusieji, buvo komisaro atsakymai į klausimus.
D. Karalevičienė: Kada bus suvienodintos išmokos visoje ES?
J. Wojciechowskis: Manau, tokie skirtumai, kaip yra dabar ir jų atsiradimas buvo klaida. Dabar labai sunku politiniame lygmenyje pakeisti šią proporciją. Mes bendradarbiaujame su EK ir žinome, kad jei norima didinti biudžetą iš karto kyla sunkumų. Jei jis nėra didinamas, tam, kad būtų didesnės tiesioginių išmokų sumos Baltijos šalims, tai reikės išmokas mažinti šalims, kuriose jos didesnės nei vidutinė. Reikia pripažinti, kad tai iš dalies pavyko padaryti. Mums reikia labai rimtų politinių diskusijų, kaip ateityje reikėtų formuoti BŽŪP biudžetą kitam finansiniam laikotarpiui. Manyčiau, kad reikėtų siūlyti vienodas tiesiogines išmokas visoms šalims, nes nėra priežasčių, dėl kurių jos skirtingos. Technika, trąšos visur kainuoja tiek pat. Anksčiau buvo argumentas, kad sąnaudos skiriasi. Dabar to nebėra.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas: Didžiulį autoritetą pasaulyje turinčios tyrimo organizacijos ataskaitose įvertino žaliojo kurso pasekmes ir pasakė, kad ES gamyba sumažės 25 proc. Ar šis sumažėjimas dėl Rusijos agresijos keičiantis grūdų rinkoms nesukels iki šiol neregėto bado pasaulyje.
J. Wojciechowskis: Nežinau ką atsakyti apie šias prognozes. Manau, šios analizės parengtos neprofesionaliai. Lengva pasakyti, kad jei 20 proc. bus mažiau naudojama trąšų, 20 proc. mažės gamyba. Ši analizė nėra atlikta kvalifikuotai.
A. Macijauskas: Mūsų kaimynės Latvija, Estija ir Lenkija savo planuose numatė, kad anglies dvideginio išmetimai jų žemės ūkyje didės, nes didės gyvulių skaičius, žemė bus dirbama intensyviau. Anglies dvideginio mažinimą šios valstybės tikisi išspręsti mažindamos emisijas energetikos sektoriuje. Lietuvoje iškelti nepaprastai aukšti uždaviniai, ar mes galėsime konkuruoti su kaimynais?
J. Wojciechowskis. Viena iš sričių, kur galime ženkliai sumažinti emisiją ir padidinti ūkių pelningumą – transportas. ES per metus krovininiai automobiliai nuvažiuoja 540 milijardų tonkilometrių. Kiekvienas maisto produktas vežamas mažiausiai 180 kilometrų. Sumažinę šiuos atstumus atpiginsime maisto kainą vartotojui. Iš kitos pusės padidinsime ūkininko pajamas. Lietuvoje nėra perteklinės gamybos. Airijoj pieno pagaminama 20 kartų daugiau nei suvartojama viduje. Danijoje kiaulienos 8 kartus daugiau nei suvartojama vietoje. Tada tai tampa mažųjų ūkių problema, nes didžiosios perdirbimo įmonės nori bendradarbiauti tik su dideliais ūkiais. Kalbant apie krizę, karas pakeitė situaciją ir buvo priimtas paramos ūkininkams paketas. Padidinta parama nederlingoms žemėms, atsirado parama ūkininkams, nukentėjusiems dėl karo. Nors ES valstybių parama ūkininkams uždrausta, tačiau dabar leista panaudoti valstybių išteklius remti žemdirbiams ir dar patvirtintas 500 mln. eurų papildomas paramos paketas.
A. Macijauskas: Esate ne kartą sakęs, kad prezicinis ūkininkavimas vienas iš tikslų, tačiau Lietuvoje tai nėra remiama ir šios srities remti nenumatoma. Kaip tai galėtume pakomentuoti.
J. Wojciechowskis: Palaikome ūkininkus, kurie perka tokią įrangą. Galite pasiekti geresnių rezultatų naudodami mažiau trąšų. Kodėl Lietuvoje tai nėra remtina schema nežinau, nors apie diskutuoju su lenkais ir kitomis šalimis. Tą reikia būtinai reikia. Gyvulių gerovė taip pat gali būti žingsnis į priekį ir tai gali būti naudinga patiems ūkininkams. Lankiausi Latvijoje ir Estijoje, pienininkystės ūkiuose. Latvijoje savininkas pasakė, kad pakeitė savo sistemą. Anksčiau karvės jo ūkyje buvo pririštos. Dabar jos ganosi laisvai, visur patiesta šiaudų ir jis penkis kartus mažiau išleido veterinaro paslaugoms. Tokios priemonės palankesnės ir ekonomiškai. BŽŪP atviras dokumentas ir gyvulių gerovę galima įtraukti kaip vieną iš ekoschemų. Tai gali būti įdomus instrumentas. Augalininkams, kurie Lietuvoje labai svarbūs, tai anglies dvideginio sumažinimo metodikos. Sumokėti ūkininkams papildomai už priemones, kurios mažina dvideginio išmetimą. Pavyzdžiui, intensyvų ganymą, ražienų palikimą dirvoje. Ateityje įvesime palankios žemės ūkio politikos strategiją ir anglies dvideginio išmetimą mažinančios technologijos galėtų būti viena iš remiamų technologijų. Lietuvoje labai išplitus ekologinė žemdirbystė. Tai paskata smulkiesiems. Lietuvoje šis sektorius 8 proc., o pavyzdžiui, Lenkijoje tik 3. Estijoje lankiausi ekologiniame daržovių ūkyje. Žmogus dirbo 15 ha, turėjo techniką ir jo pajamos 200 tūkst. eurų per metus. Jam nereikia kvaršinti galvos dėl trąšų, neturi bėdų su realizacija. Tikslioji žemdirbystė taip pat turėtų būti remiama sritis.
Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius: Nesusikalbame su vietos valdininkais. Esame žeminami. Mes nesuprantame, kaip melioracijai nerandame pinigų, o nendrinei meldinukei skiriama 16 milijonų eurų. Dešimtmečiais prašome paramos už praskrendančių paukščių nulestus laukus. Padarykite taip, kad mūsų valdininkai nebūtų per daug lojalūs ES.
J. Wojciechowskis: Pagal II ramstį turėtume pažiūrėti kokios galimybės remti apsisaugojimą nuo paukščių. Latvijoje buvo išsakyta ta pati problema. Galbūt reikia daugiau baidyklių ir jas galima pastatyti su parama.
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas: Kalbame apie vieningą Europą ir vienodas taisykles ir vienodus reglamentus. Tačiau EK galėtų nustatyti visoms valstybėms vienodą prisidėjimą iš savo biudžeto. Remia skirtingai ir gauname kelių greičių Europas, nors trąšos ir energetika visur kainuoja vienodai. Visi kalbame apie žaliąjį kursą, tačiau pamirštame apie maisto švaistymą ir iš trečiųjų šalių be jokių mokesčių plukdomus pašarus su GMO. Turi būti tokiomis pat sąlygomis išauginti produktai įvežami arba apmokestinami.
J. Wojciechowskis: Esate visiškai teisūs kalbėdami apie žaliojo kurso rodiklius, trąšų naudojimą. Turime atsižvelgti kokia skirtingų šalių padėtis. Pramonės ir žemės ūkio išmetamos dujos kiek skiriasi. Yra šalių, kurios priklausomos nuo kūrenamų anglių. Žemės ūkyje matome, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse kur kas mažesnės emisijos nei Vakarų Europoje. Mano iniciatyva buvo atidėtas pesticidų direktyvos svarstymas. Reikia rasti sąžiningą sprendimą. Jų naudojimas skirtingose valstybėse skiriasi keturis kartus. Reikia įvertinti, kokia startinė pozicija ir pagal tai nustatyti reikalavimus. Turime užtikrinti visiems vienodas sąlygas kalbant apie finansinę paramą. Yra minimalus lygis, kurias išlaidas galima deklaruoti pagal II ramsčio priemones. Manau, kartais reikia valstybėms leisti remti ūkininkams, kurių padėtis keitėsi dėl pandemijos ir karo. Skirtingose šalyse pagalba buvo skirtinga. Dėl CO2 mokesčio importuojamoms prekėms, turėtumėte pasikviesti lietuvį komisarą Virginijų Sinkevičių. Čia jo daržas ir mokesčiai tokioms prekėms leistų užtikrintų europiečių konkurencingumą. Tačiau tarptautinėje PPO draudžiama kurti kliūtis ar barjerus tarptautinėje prekyboje. Tuo labiau, kad ES tikslas eksportuoti daugiau nei importuojame. Tai paliestų ir mūsų eksportą. EK laikosi pozicijos, kad visi ūkininkai turi būti remiami vienodai. Tačiau valstybė juos gali remti skirtingai.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius: Lietuva istoriškai apsirūpindavo kiauliena ir ją eksportuodavo, tačiau per pastaruosius 30 metų Lietuvoje nepastatyta nė viena kiaulių ferma ir kiaulių skaičius sumažintas 80 proc. Kitose šalyse ši sritis plečiama. Ar nemanote, kad visos ES mastu reikėtų peržiūrėti visą sektoriaus padėtį? Kita svarbi dalis tai paramos greitis, kuris labai menkas. Ji dar nepasiekė kiaulių augintojų. Be to ES, skirdama paramą, orientuojasi į mažus ir vidutinius ūkius, nustatomi limitai ir didiesiems ji neproporcingai maža, nors tikslų reikalaujama labai didelių.
J. Wojciechowskis: Taip, jūs teisus, kad yra grupė, kuri masto, kaip keisti kiaulininkystę. Man net sunku įsivaizduoti, kaip galėjo kristi 80 proc. kiaulių auginimas. Lenkijoje kiaulininkystės ūkių skaičius taip pat labai sparčiai mažėja. Šalis buvo didelė kiaulienos eksportuotoja, dabar didelė importuotoja. Galbūt dabar lengviau grūdininkams, nes pakilo javų kainos. Tačiau tai smūgis gyvulininkystei ir pašarų brangimo neatsveria brangstanti mėsa. Tikiuosi, kad ekspertų grupė, suburta kiaulininkystės problemoms spręsti, ras sprendimą. Dabar būtina išnaudoti II ramsčio pinigus, tokius, kaip Afrikinio kiaulių maro žalos kompensacijos ir gamybos atkūrimas.
Bronis Ropė, Europos parlamento narys: Latvijos ir Estijos ar Lenkijos ūkininkai skiriasi. Lietuvoje mažiausias kooperacijos lygis, kas nutiko po okupacijos. Tai milžiniškas stabdis. Kurti ūkius reikalingos didžiulės lėšos, kurių žmonės neturi. Viltis, kad išmokos bus suvienodintos, dar neužgęsusi.
J. Wojciechowskis: Jūs teisus sakydamas, kad kooperacijos lygis ypatingai aktualu problema posovietinėse valstybėse. Tą stebiu Italijoje, kur viskas labai gerai organizuota ir kooperatyvai vienija ūkininkus, perdirbėjus ir vietos bendruomenę. Kažką panašaus reikia sukurti ir jūsų šalyse. Kol kas per mažai sąsajų tarp ūkininkų ir rinkos. www.DELFI.lt
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-04-27
ES komisaras, Lietuvos bei Ukrainos žemės ūkio ministrai lankėsi pieno produktus gaminančiame ūkyje
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskyi lankėsi Kasios Jankun ūkyje Širvintų rajone. Šiame šeimos ūkyje, jungiančiame kelių kartų pastangas, laikoma 70 karvių, avių, dirbama 180 ha. žemės.
Taip apsirūpinama savais pašarais, o pienas perdirbamas. Šeima gamina platų sūrių asortimentą, kitų pieno produktų – jogurtą, grietinę, grietinėlę, varškę, sviestą. Produkcija parduodama tiesiogiai pirkėjams ūkininkų turgeliuose Vilniaus mieste.
Pasak ministro K. Navicko, trumpųjų maisto tiekimo grandinių privalumus vertina ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai. Tokia ūkių veikla vis labiau populiarėja Vakarų Europos šalyse.
„Šis ūkis yra vienas trumposios maisto tiekimo grandinės gerųjų pavyzdžių. Džiugu, kad vis daugiau ūkių, ypač smulkiųjų, didesnę pridėtinę vertę kuria patys gamindami galutinę produkciją ir parduodami vartotojams, kurie iš pirmų rankų gauna kokybišką maistą“, – sako ministras K. Navickas.
Trumpesnio produkto kelio pas galutinį vartotoją svarbą vizito Lietuvoje metu pabrėžė ir žemės ūkio komisaras J. Wojciechowski. Anot jo, tai yra viena maisto produktų kainų mažinimo galimybių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-28
Aukštos kokybės lietuviškus produktus lentynose atrasti bus lengviau
Kad aukščiausios kokybės produkcija lengviau skintųsi kelią į rinką, Žemės ūkio ministerija jos gamintojams siūlo 100 tūkstančių eurų paramą. Ši valstybės pagalba teikiama žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta arba siekiama pripažinti Europos Sąjungos ar nacionaliniu lygiu, gamintojams ir perdirbėjams. Šiemet tokią pagalbą galės gauti ir ekologinės produkcijos gamintojai.
„Vartotojai maisto produktų kokybei skiria didelį dėmesį, o jų gamintojams gauti įvertinimą ES mastu yra didelė garbė. Toks įvertinimas ne tik padeda konkuruoti vidaus rinkoje, bet ir suteikia daugiau galimybių užsienyje.
Žemės ūkio ministerija siūlo finansinę pagalbą, kad tokie produktai būtų lengviau atpažįstami lentynose, o jų gamintojai galėtų supažindinti pirkėjus su produkto išskirtinumu“, – sako ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.
Pagalba teikiama saugomų kilmės vietos nuorodų ar saugomų geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio (saugomos nuorodos), registravimo paraiškų parengimo išlaidoms atlyginti bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijoms parengti.
Taip pat atlyginamos kokybiškų produktų sertifikavimo įstaigos atliekamos sertifikavimo bei vykdomos priežiūros išlaidos, kontrolės institucijos vykdomos įregistruotų į Saugomų nuorodų registrus produktų kontrolės išlaidos, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidos.
Šios išlaidos kompensuojamos gamintojams, perdirbantiems kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus – labai mažoms įmonėms iki 60 proc., o kitoms įmonėms iki 50 proc. patirtų išlaidų.
Paramos sąlygos
Paraiškas pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles kviečiama teikti iki gegužės 20 d.
Pagalbos dydis gali siekti iki 100 proc. projekto išlaidų, priklausomai nuo kompensuojamų išlaidų rūšies.
Bendra vienai įmonei suteikta nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma negali būti didesnė kaip 25 tūkst. Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
Pagalbą gali gauti pareiškėjai, kurie vykdo veiklą pirminės gamybos sektoriuje, bei tie, kurie perdirba kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus.
Pareiškėjais gali būti ir asociacijos, kurių nariai gamina produktus, tačiau galutiniai nereikšmingos pagalbos gavėjai – nariai, kurie verčiasi kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirmine gamyba ir jų prekiniu paruošimu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-28
Naujausiais USDA duomenimis, 2021– 2022 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti 3,1 mln. t (iki 278,4 mln. t).
Mažesnės kviečių atsargos prognozuojamos Indijoje, bet šį sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti prognozuojamos didesnės kviečių atsargos ES. Pasaulinės kviečių atsargos būtų mažiausios per paskutinius penkerius metus. 2022 m. balandžio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2021–2022 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su kovo mėn. prognoze, padidinta 2,66 mln. t (iki 1 501,55 mln. t).
Pagal naujausius duomenis prognozuojama, kad kukurūzų derlius gali padidėti 4,31 mln. t ir sudaryti 1 210,45 mln. t. Didesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Brazilijoje, Indonezijoje, Pakistane ir ES šalyse. Brazilijoje kukurūzų derliaus prognozė padidinta dėl didesnių jų pasėlių plotų, o derlingumo prognozė turėtų išlikti panaši. Indonezijoje kukurūzų derliaus prognozė padidinta, nes derlingumo nedidelį sumažėjimą turėtų kompensuoti didesni pasėlių plotai. Kukurūzų derliaus prognozė padidinta Vokietijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Miežių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta ES ir Tunise.
