Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-02

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

ES rekomenduoja daugianarę sėjomainą. Kada prie jos bus pereita Lietuvoje?

ES ūkininkams kelia vis didesnius žaliojo kurso reikalavimus ir ragina taikyti tvaresnės žemdirbystės technologijas. Vienas iš siūlomų sprendimų, kuris padėtų sumažinti trąšų naudojimą – perėjimas prie daugianarės sėjomainos schemos, kurią galėtų sudaryti net šešių augalų sėjomaina. Ar Lietuvos ūkininkai tam pasirengę?

Šio pavasario sėja šalies ūkininkams – viena sudėtingiausių po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Ženkliai išaugo daugelis augalų agrotechnikos prekių kainos, o trąšų kainos pakilo net 4-6 kartus. Tai tapo dideliu iššūkiu žemdirbiams, o ypač santaupų neturintiems smulkesniems ūkiams.

Šešialaukės sėjomainos programa, pasak specialistų, gali padidinti laukų derlingumą ir sumažinti cheminių trąšų poreikį, o tai naudinga ir aplinkai, ir ūkininkui. Tačiau kol kas žemdirbiai prie šio sėjomainos modelio neskuba pereiti. Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje už šios schemos taikymą šiemet ūkininkams dar nemokamos papildomos išmokos, kurios kompensuotų negautas pajamas iš derliaus tuose laukuose, kur vietoj pardavimui skirtų kultūrų auginami žoliniai augalai. Planuojama, kad patvirtinus išmokų tvarką ir tarifus, šešialaukę sėjomainą taikantiems ūkininkams kompensacijos bus mokamos nuo kitų metų. Kita priežastis – paruošti gerą ir plačią sėjomainos schemą reikia nemažai darbo, planavimo ir pasiruošimo.

„Tokią mažiausiai šešių kultūrų sėjomainos programą, kai ta pati kultūra lauke sodinama tik kas šešerius metus, ir į kurią įtraukti ankštiniai bei žoliniai augalai, Lietuvoje kol kas naudoja tik mišrūs ūkiai, greta žemdirbystės užsiimantys ir gyvulininkystės veikla. Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ valdomuose pieno ūkiuose labai plačios sėjomainos taikomos jau daugelį metų, nes žoliniai augalai, kukurūzai ir kitos kultūros būtinos gyvulių pašarui gaminti. Tuo metu kituose ūkiuose vis dar dominuoja keturlaukė sėjomaina“, – sako Andrius Lukoševičius, „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas.

A.Lukoševičius skaičiuoja, kad iš viso Lietuvoje yra apie 2 mln. ha ariamos žemės plotų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti visu mastu ar bent iš dalies dirbami pagal šešialaukės sėjomainos schemą. Šis modelis pasiteisina ūkiuose, kurių plotas bent 30 hektarų, nes mažesniuose ūkiuose susiformuoja labai maži pasėlių plotai, kurie tampa nepatogūs žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros darbams atlikti. Daugianarė sėjomaina padidina dirvos biologinį aktyvumą, padeda išvengti augalų ligų ir užkerta kelią kenkėjų, kurie išlieka dirvoje, plitimui.

Planuojantys pereiti prie platesnio sėjomainos modelio turi numatyti, kokius augalus augins savo laukuose 6 metus į priekį. Todėl specialistai jau dabar rekomenduoja pradėti planuoti ir ruošti projektus, kad juos ūkininkai spėtų imti įgyvendinti jau nuo šio rudens arba kitą pavasarį, prasidedant naujai sėjai. Šešialaukė sėjomaina leidžia išauginti didesnę augalų įvairovę, nes jai naudojami ne tik populiariausi augalai – kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rugiai, avižos, rapsai, bet ir mažiau populiarūs augalai, kaip žolynai, grikiai, kukurūzai, pupiniai ir kiti augalai. Tai naudinga gamtai, tačiau ūkininkams gali sukelti papildomų iššūkių. Kaip pastebi A.Lukoševičius, sėjomainai užsėję, pavyzdžiui, kukurūzų lauką, ne visi žemdirbiai turi jų derliui nuimti reikalingą techniką, be to juos sunkiau ir realizuoti.

Vis dėlto, dabar, kai drastiškai išaugo trąšų kainos, ši technologija ūkininkams tampa patraukli ir finansiškai. „Pavyzdžiui, dobilų įsėlis į žieminių kviečių pasėlius, po kurių vėl bus sėjami kviečiai, per sezoną ūkininkui „uždirba“ apie 150–180 eurų iš hektaro. Tiek kainuotų patręšti žemę pirktinėmis trąšomis, tad pajamos yra 3–4 kartus didesnės, nei sąnaudos įsėlio auginimui. Vis tik, apsispręsti ir aktyviau pereiti prie šešialaukės sėjomainos modelio ūkininkus paskatins tik ES parama, kuri padės jiems subalansuoti savo investicijų ir pajamų srautus“, – pažymi A.Lukoševičius.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-04-29

Rusijoje prasideda badas? Oficialiai leista vogti grūdus iš Ukrainos

Rusijos Federacijoje, Krasnojarsko krašto teritorijoje, valdžia leido vogti grūdus iš rusų okupuotos Chersono srities dalies. Tokį sprendimą deputatai priėmė beveik vienbalsiai per Krasnojarsko krašto įstatymų leidžiamosios asamblėjos posėdį. „Deputatai posėdyje beveik vienbalsiai pritarė sprendimui importuoti grūdus iš Chersono srities, kurį iš dalies perėmė Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos“, – pažymėjo šalies agresorės departamentas.

Įstatymų leidėjas tokio sprendimo būtinybę aiškino tuo, kad Rusijoje dėl sankcijų labai trūksta grūdinių kultūrų ir daržovių. „Praėjusių metų ir dabartinio Chersono regiono ūkininkų derliaus pertekliaus nusavinimas taps viena iš priemonių, padedančių smulkiajam verslui ir vartotojų kooperatyvams“, – teigiama pranešime. Kaimo reikalų ir agropramonės politikos komiteto vadovas Vladislavas Zyrjanovas teigė, kad Krasnojarsko krašto patirtis ateityje gali būti „sėkmingai“ pritaikyta ir kituose Rusijos regionuose.

Artimųjų Rytų studijų centro ekspertas ir politologas Sergejus Danilovas balandžio pabaigoje teigė, kad okupuotoje Chersono srities teritorijoje agresoriai reikalauja, kad ūkininkai didžiąją dalį būsimo derliaus jiems atiduotų nemokamai.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-04-29

Džiaugsmą dėl peržiemojusių pasėlių temdo augančios trąšų kainos

Suvalkijos krašto žemdirbiai trečius metus iš eilės džiaugiasi puikiai peržiemojusiais pasėliais. Aišku, pasitaiko ir išimčių, tačiau dauguma laukų šį pavasarį atrodo išties neblogai. Vieni derlingiausių laukų Suvalkijoje driekiasi Vilkaviškio krašte. Kiekvienais metais šiame rajone žemdirbiai javais bei rapsais užsėja daugiau nei 60 tūkst. hektarų. Tradiciškai daugiausia plotų užima žieminės kultūros, kurios sudaro beveik 85 proc. visų pasėlių. Visgi šiais metais proporcijos turėtų šiek tiek keistis.

„Ūkininkams, kurie dėl žalinimo reikalavimų planavo tam tikruose plotuose deklaruoti juodąjį pūdymą, ministerija šiemet žada leisti auginti grūdines kultūras ir jas deklaruoti kaip žaliąjį pūdymą. Šiais metais dėl karo Ukrainoje prioritetai turėtų būti teikiami aprūpinimui maistu. Kiek teko bendrauti su žemdirbiais, jie džiugiai sutiko šią žinią. Vietoje pūdymo ūkininkai žada sėti vasarinius kviečius“, – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Pūdymui paliktus laukus užsėti vasarinėmis kultūromis ketina nemažai šio rajono ūkininkų. Štai Jonas Zdancevičius teigė, kad dėl to jo vasarinių kviečių laukai turėtų prasiplėsti 15 ha, o kito ūkininko, Algirdo Dominaičio, – 4 ha.

„Praėjusį rudenį mūsų rajone gana nemažai ūkininkų atsisakė melžiamų karvių, o užartose pievose šį pavasarį sėjo vasarines javų ir rapsų kultūras, ankštinius augalus. Dėl to vasarojaus plotai šiemet taip pat turėtų būti didesni“, – pridūrė L.Grygelaitienė.

Anot jos, žieminiai pasėliai Vilkaviškio rajone peržiemojo gana neblogai. Išimčių pasitaikė tik kai kuriuose rapsų plotuose. Dalis jų dėl laukuose esančių melioracijos problemų išmirko, o daliai dar rudenį pakenkė invaziniai šliužai, nugraužę vos išdygusių augalų lapelius. Šiuos plotus ūkininkams, deja, teko užarti ir vietoje jų sėti vasarines kultūras.

Iš tolo – gražesni

Vilkaviškio rajone žemę dirbantis Gedas Subatkis pasakojo, kad didžioji dalis jo pasėlių puikiai ištvėrė šaltąjį metų laiką. Nepasisekė tik su dalimi rapsų laukų. Jie kol kas atrodo labai prastai.

Tiesa, jų užarti vyras neketina. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris Vilkaviškio rajone pasėjo vasarinius javus. Tą ūkininkas padarė kiek daugiau nei prieš mėnesį ir kol kas visiškai nesigaili šio sprendimo. Dauguma kitų šio krašto žemdirbių vasarines kultūras sėjo visai neseniai – jau įsibėgėjus pavasariui, atšilus orams.

Kitas šio krašto ūkininkas Almantas Legota buvo priverstas užarti keletą hektarų žieminių rapsų. Jo teigimu, jau rudenį dėl lietaus vėlavo rapsų sėja, o dėl šalčio ir nesibaigiančių liūčių jie apskritai prastai dygo.

„Iš pirmo žvilgsnio pasėliai atrodo labai gražiai. Vis dėlto kai nuo laukų rinkome akmenis, pamatėme, kad ne viskas taip gerai. Kita vertus, skųstis tikrai nėra kuo. Jei kiekvieną žiemą javai bei rapsai ištvertų taip, kaip šią, ūkininkai būtų labai laimingi“, – sakė J.Zdancevičius.

Pagal pasėlių peržiemojimo būklę Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja L.Grygelaitienė net ryžosi spėti, jog šių metų derlius galėtų būti panašus į pernykštį. O jis žemdirbius tikrai tenkino. Tiesa, visa tai priklausys nuo gamtos sąlygų.

„Ūkininkai gali įdėti daug darbo ir pastangų, tręšti bei purkšti pagal visas rekomendacijas, tačiau gamta viską pakoreguoja savaip. Pavyzdžiui, pernai buvau pasėjęs 25 ha pupų. Jos užaugo iki 80 centimetrų aukščio, turėjo daug ankščių. Pagrįstai tikėjausi gero derliaus. Deja, kelios kaitrios vasaros dienos viską apvertė aukštyn kojomis. Pupos išdžiūvo, ant stiebų liko vos po keletą ankščių“, – prisiminė dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys Linas Aidukonis.

Bauginančios kainos

Nors peržiemoję pasėliai Suvalkijos žemdirbius ir džiugina, tačiau trąšų bei kuro kainos verčia koreguoti išankstinius planus, galvoti apie kitokį ūkininkavimą. Pavyzdžiui, A.Dominaitis svarstė, kad greičiausiai šiemet teks mažinti pasėlių laukuose išbarstomos salietros kiekius.

Vietoj trijų kartų vyras tą ketina daryti du sykius. Jis prisiminė, kad pernai tuo pačiu metu už toną salietros mokėjo kiek daugiau nei 200 eurų, o šį pavasarį už tą patį kiekį jau teko pakloti 1 100 eurų.

L.Aidukoniui pasisekė gal kiek geriau. Jis trąšas planavo pirkti tik artėjant pavasariniam darbymečiui, tačiau kuomet įsibėgėjant rudeniui pamatė, jog kainos nesustodamos kyla, vyras nusprendė daugiau nelaukti ir užsisakė reikiamą kompleksinių trąšų kiekį. Už jų toną ūkininkas mokėjo kiek daugiau nei po 600 eurų.

Dar ilgiau delsti nenorėjo ir J.Zdancevičius. Jis vos tik prasidėjus karui Ukrainoje už salietrą paklojo po 730 eurų. Nors tuo metu suma buvo labai bauginanti, tačiau žvelgiant iš dabartinės situacijos atrodo, jog išlaidos galėjo būti ir dar didesnės.

„Aišku, to kiekio, kurį tąkart nusipirkau, neužteks visam sezonui. Dar tikrai reiks pirkti trąšų papildomai. Kol kas delsiu. Matysiu, jeigu kainos dar labiau kils, greičiausiai teks keisti tręšimo įpročius. Jei visgi laikysis dabartinės kainos, turbūt įprastų normų nekoreguosiu. Tikiuosi, jog visas išlaidas kompensuos grūdų derlius“, – vylėsi J.Zdancevičius.

G.Subatkis irgi negalėjo patikėti staiga išaugusiomis trąšų kainomis. Vyras skystas KAS trąšas buvo priverstas pirkti po 735 eurus, nors dar pernai tuo pačiu metu jos kainavo kone keturis kartus pigiau.

„Gerai tiek, kad vasarį pavyko parduoti dalį grūdų beveik po 400 eurų už toną. Kasmet daugiau nei pusę derliaus pasilieku namuose, per javapjūtę nevežu iš karto į supirkimo punktus. Jei būčiau visus grūdus pardavęs dar rudenį, o trąšas būtų tekę pirkti dabartinėmis kainomis, nežinau, kaip reikėtų išgyventi“, – svarstė G.Subatkis.

Tiek jis, tiek kiti kalbinti žemdirbiai prisipažino svarstysiantys ateityje keisti ūkininkavimo įpročius. Dalis ūkininkų galvoja daugiau investuoti į žemės kokybės gerinimą, o ne į pačius augalus.

Surizikavo ne laiku

Augančios trąšų ir kuro kainos verčia ūkininkus neskubėti sudaryti išankstinių sutarčių. L.Grygelaitienės turimais duomenimis, šiuo metu Vilkaviškio rajono ūkininkai yra prisiėmę tik trečdalį įprastų išankstinių įsipareigojimų. Nemaža jų dalis buvo priversti tai padaryti, nes to reikalavo trąšas tiekiančios įmonės.

Ūkininkai svarstė, kad kol kas yra pernelyg daug nežinomybių. Labiausiai jie baiminasi, jog nenutiktų taip, kaip praėjusiais metais, kuomet dėl prisiimtų įsipareigojimų žemdirbiai savo užaugintą produkciją turėjo parduoti pigiau, nei tuo metu buvo rinkos kaina.

„Daliai būsimos šio sezono produkcijos esu sudaręs išankstinę sutartį, tačiau jau dabar matau, kad tai bus didelis nuostolis. Vasario pradžioje, kai rusai ėmė imituoti, jog traukiasi nuo Ukrainos sienos ir nežada kariauti, pradėjo kristi ir grūdų kainos. Pamaniau, kad greitai jos dar labiau sumažės, todėl suskubau daliai būsimo derliaus kiekio užfiksuoti tuo metu vyravusią kainą. Jau matau, kad apsigavau. Nemažai mano pažįstamų ūkininkų pasielgė lygiai taip pat. Kai kas dėl tos pačios priežasties už daug pigiau pardavė ir turėtą pernykštį derlių. Aišku, tokių dalykų niekas negali prognozuoti, tačiau vis tiek nemalonu, kad taip nutiko. Kita vertus, ūkininkai tikrai išgyvens, svarbu, kad karo nebūtų“, – kalbėjo J.Zdancevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, Valentinas Jakimavičius, 2022-04-30

Maisto rezervu susirūpinta tik įsibėgėjus karui

Rusijos karas prieš Ukrainą mūsų politikus tikrąją žodžio prasme pažadino iš letargo miego. Tik po skaudžių įvykių ir iškilus grėsmei Lietuvoje susirūpinta, koks ir kur laikomas valstybės maisto rezervas. Iki šiol vieša paslaptis buvo ta, kad praktiškai visas valstybės kauptas rezervas tebuvo grūdai, o jie saugoti vienoje įmonėje – „Jonavos grūduose“. Tačiau praėjusį mėnesį nuspręsta šalies maisto rezervą patikėti saugoti ir privačiam sektoriui.

Kol kas įmonės, ūkininkai neatmeta galimybės įsitraukti į rezervo tinklą, tačiau vienbalsiai pripažįsta, kad jiems trūksta informacijos apie galimybę jungtis prie jo.

Įtraukė privatų sektorių

Seimas šių metų kovo mėnesį pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui keisti valstybės maisto produktų rezervo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir atitiktų šių dienų poreikius. Pasikeitus Valstybės rezervo įstatymo nuostatoms, buvo įtvirtintas naujas institutas – rezervavimo sutartis, kuri leidžia tiekėjui už atlyginimą, nustatytą sutartyje, rezervuoti valstybės rezervo tvarkytojui materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoti valstybės rezervo tvarkytojui nuosavybėn už rezervavimo sutartyje nustatytą kainą.

ŽŪM specialistai tikino, kad fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, bus efektyvesnis, kai atsargos bus kaupiamos ir privačiuose subjektuose. Esą tai padaryti leis rezervavimo sutartys, kurios išplės galimybę Lietuvai turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą. Tiekėjams bus atlyginama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigyjama tik atsiradus realiam poreikiui. „Tai efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas rezervo formavimo būdas“, – nedaugžodžiavo ŽŪM atstovai VL atsiųstame atsakyme.

Sąrašas išplėstas

Paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su ŽŪM, turės užtikrinti, jog maisto produktai bus rezervuojami ir laikomi atskiruose statiniuose, patalpose arba atskirtose jų patalpose Lietuvos teritorijoje. Susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją arba įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, maisto produktai be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimo negalės būti naudojami jokiems kitiems tikslams. Pasiteiravus, kokie maisto produktai įtraukti į šalies maisto rezervo krepšelį, ŽŪM VL patikino, kad tai geriamasis vanduo, makaronai, kruopos, mėsos konservai ir aliejus, daržovių konservai ar ankštinės daržovės. Informacija apie produktų kiekius nėra viešai skelbiama, motyvuojant tuo, kad ši informacija pažymėta „riboto naudojimo“ žyma. Užsimenama tik apie tai, kad maisto atsargų bus tiek, kad jų užtektų pusei metų.

Didės kontrolė

Žadama sustiprinti maisto rezervo kontrolę. Bus sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims ne rečiau kaip du kartus per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo. Produktai, Vyriausybei priėmus sprendimą, bus įsigyjami tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį. Minėti produktai turės būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai ir tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.

Per daug atsipalaidavę

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sutinka, kad atidžiau peržiūrėti, kur ir koks maisto rezervas yra laikomas valstybėje, privertė karas Ukrainoje. Jis neslepia, kad buvo klaida laikyti visus kiaušinius vienoje pintinėje. „Vaizdžiai sakant, buvome per daug atsipalaidavę. Mūsų rezervą daugiausia sudarė grūdai, neturėjome jokio platesnio asortimento. Kalbant apie grūdų rezervo saugojimą, buvo vieša paslaptis, kad jie laikomi „Jonavos grūduose“. Dabar grūdus bus galima saugoti ne tik ten, bet ir ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, įmonių sandėliuose. Jei kiltų ekstremali situacija, karas, rezervus bus daug sunkiau sunaikinti, jeigu jie bus paskirstyti po skirtingus Lietuvos rajonus“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Pasak parlamentaro, dėl saugumo sumetimų, maisto rezervą saugančių ūkininkų pavardės ar įmonių, bendrovių pavadinimai nebus viešai atskleidžiami. Maisto rezervo sandėliai turėtų būti paskirstyti po visus šalies regionus, kad, esant reikalui, būtų galima lengvai išvežioti produkciją gyventojams.

Pamokė ukrainiečiai

K.Starkevičius pripažįsta, kad naują tvarką inspiravo ir ukrainiečių pavyzdys, mat pastarieji maisto rezervą buvo paskirstę per įmones, ūkininkus. Nors viešai nėra skelbiama jo sudėtis ir kiekiai, jis buvo toks, kad pajėgtų pamaitinti civilius gyventojus ir ginkluotąsias pajėgas, ginančias šalį. Tačiau šiuo metu ukrainiečiams maisto jau stinga, todėl kuris laikas pagalba siunčiama iš įvairių Europos šalių.

„Į maisto rezervą reikia žiūrėti pragmatiškai. Subombarduoti 2 ar 5 tūkst. sandėlių – didžiulis skirtumas. Priešui brangiai kainuoja bombos, reikia ieškoti logistikos centrų, tai reikalauja daugiau laiko, lėšų, todėl turėti daugiau maisto, grūdų, degalų saugojimo vietų ir jų viešai neatskleisti – didesnė nauda“, – pabrėžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Ukrainiečiai pas ūkininkus, turėjusius tinkamas talpas, taip pat laikė ir degalų atsargas. Iš ten degalus pylėsi ne tik kariuomenė, bet ir greitosios medicinos pagalbos medikai, ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai. Šiuo metu ir Lietuvoje kelios savivaldybės svarsto galimybę pradėti pokalbius su žemdirbiais dėl šios galimybės. K.Starkevičiaus teigimu, dabar mūsų degalų atsargomis rūpinasi „Orlen Lietuva“, paskirsčiusi kurą keliose vietose.

Pasiūlyti saldainį

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto ekonomistas ir analitikas Albertas Gapšys atviras – iki karo Ukrainoje maisto rezervas mūsų politikams per daug nerūpėjo. „Kiek žinau, ir seniau buvo galimybė privačiam sektoriui prisijungti prie grūdų rezervo saugojimo. Bet verslas taip ir nesusidomėjo. Paskui ta tvarka buvo pakeista, o dabar vėl grįžtame prie senosios. Verslas tada netryško noru saugoti rezervą. O kas norėtų, kad juos vis tikrintų, vertintų, ar sąlygos geros, ar patalpos atitinka keliamus reikalavimus? Galų gale išlaikyti rezervą ilgą laiką – didelė atsakomybė. Šiuo metu įtraukta daugiau produktų. Ką valstybė turėtų padaryti, kad verslas susidomėtų? Pasiūlyti gerą laikymo kainą, gerą saldainį, nes kitaip norinčiųjų gretos bus retesnės“, – svarsto analitikas.

Jis taip pat primena ir neseną pandemijos sukeltą krizę, kai prekybos centrų lentynose ėmė stigti kai kurių produktų. Jo nuomone, dar nevėlu peržiūrėti klaidas. „Noriu pastebėti tai, kad kai prasidėjo pandemija, mums greitai pradėjo trūkti tų maisto produktų, kuriais patys nesugebame apsirūpinti, pavyzdžiui, kiaulienos. Kai kuriuose prekybos centruose jau buvo jos trūkumas, todėl gerai, kad Lenkija mums vėliau atvėrė sieną“, – pasimokyti iš buvusių klaidų ragina A.Gapšys.

Trūktų sandėlių

„Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako girdėjęs apie pokyčius organizuojant šalies rezervą, tačiau jis kol kas nesvarsto galimybės jungtis prie privataus tinklo, saugančio maisto atsargas. Jo teigimu, pagrindinė problema, kišanti koją – logistikos sandėliai. „Būtų sudėtinga. Neturime labai didelių sandėlių, kuriuose galėtume laikyti maisto rezervą. Kartais net ir mūsų įmonių veikloje sandėlius tenka nuomotis. Būtų galima svarstyti tik apie labai nedidelį sausų produktų kiekį“, – tikina G.Bertašius.

Net ir neturint reikalingų patalpų maistui saugoti, verslas neatmeta galimybės į tai investuoti, tačiau „Vilvi Group“ vadovas pripažįsta, kad kol kas tokia perspektyva jis nesidomi. Jo nuomone, verslas susidomėtų maisto atsargų saugojimu pasiūlius patrauklias laikymo kainas, o dalis verslininkų tai darytų ir iš patriotiškumo. „Verslas visada padeda, kai ištinka ekstremali situacija. Tačiau jeigu tai planingas ėjimas link susitarimo, valstybė turėtų sudaryti verslo sandėrį su įmone. Tai visiškai normali praktika“, – neabejoja G.Bertašius.

Išplėtus maisto rezervo asortimentą, iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad pieno produktų rezerve nėra. G.Bertašius sako negavęs užklausų dėl pieno miltelių, sūrių ar kitų ilgai negendančių pieno produktų pirkimų didesniais kiekiais. „Iki vadovų dažnai tokia informacija ateina, tačiau, matyt, niekas nesidomėjo, rimtų užklausų nebuvo“, – sako jis.

Nutolo nuo ūkiškų klausimų

Įsitraukti į grūdų, degalų ir ilgai negendančių sausų maisto produktų saugojimą norėtų ir šalies stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, sako, jog bendrovės šiuo valstybei svarbiu klausimu nesiruošia likti nuošalyje. „Valstybės saugumas mums labai svarbus. Kol kas nežinome, ar jau galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastaruoju metu ŽŪM yra atitolusi nuo žemdirbiškų klausimų, todėl komunikacijos trūksta“, – atsidūsta pašnekovas.

ŽŪM pasiteiravus, nuo kada bus pradėta laikyti maisto atsargas privačiuose subjektuose, ministerijos specialistai atrėmė, jog materialinių išteklių maisto produktų atsargos rezervuojamos, atlikus visas viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius sutartį dėl maisto produktų įsigijimo ir rezervavimo paslaugos. Šiuo metu jau yra vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, tačiau informacija, kiek įmonių pareiškė norą dalyvauti, ar pateikė pasiūlymus, – neskelbiama.

Valstybei padėtų stambieji ūkiai

P.Puskunigis įsitikinęs, kad įsitraukti į šalies rezervo saugojimą pajėgtų stambieji ūkiai ir bendrovės, kurios turi modernizuotas patalpas. Jo nuomone, į tai šalis ir toliau turėtų investuoti, nes, ištikus krizei, tokie ūkiai būtų didelis ramstis valstybei. „Yra ūkių, kurie su tręšimo planais dirba jau dešimt metų, nors politikai tai pristato kaip sensaciją. Dalis ūkininkų turi pakankamai ir organinių trąšų, todėl jiems nėra toks aktualus mineralinių trąšų brangimas. Šiuo metu remiami vadinamieji hobio ūkininkai, o ne tie, kurie realiai dirba augindami ir parduodami žemės ūkio produkciją“, – akcentuoja šalies žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

VL, siekdamas išsiaiškinti, kokie veiksmai numatomi organizuojant maisto rezervo tinklą ir logistiką, kreipėsi ir į Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėją žemės ūkio klausimais Igną Jankauską, taip pat į Kęstutį Lančinską, patarėją nacionalinio saugumo, korupcijos ir prevencijos klausimais. Tačiau specialistai nerado laiko atsakyti į jiems išsiųstus klausimus. Ar tai tikrai taip nesvarbu? Ar gyventojai šiandien gali būti tikri, kad atsitikus blogiausiam scenarijui maisto užtektų, nesutriktų aprūpinimas juo? Kas šiandien gali viešai užtikrinti, kad mūsų valstybė turi pakankamą maisto rezervą, kad dėl to galime būti ramūs? Nenoras atsakyti sufleruoja ką kita, juk tik dabar organizuojami viešieji konkursai, kurie, visi žinom, kiek užtrunka.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-04-30

Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2022 m. sausio–kovo mėn. mokama kaina

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2022 m. sausio–kovo mėn. iš 13 598 pieno gamintojų supirko 306,46 tūkst. t vidutinio 4,39 proc. riebumo ir 3,48 baltymingumo pieno (2021 m. sausio–kovo mėn. – 291,4 tūkst. t vidutinio 4,33 proc. riebumo pieno, o 2020 m. sausio–kovo mėn. – 298,5tūkst. t vidutinio 4,27 proc. riebumo pieno).

Palyginti su 2021 m. sausio–kovo mėn., pieno supirkimas padidėjo 5,2 proc., arba 15,02 tūkst. t. Per 2022 m. kovo mėn. buvo supirkta 104,88 tūkst. t pieno arba 5,1 proc. daugiau nei 2021 m. kovo mėn.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. kovo mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. kovo mėn., padidėjo 45,4 proc. ir sudarė 364,5 Eur/t. Palyginus su 2022 m. vasario mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 3,1 proc. didesnė.

Šaltinis: vic.lt, 2022-04-28

Nuo gegužės 2 d. – įprasta klientų aptarnavimo tvarka

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad, atšaukus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso pandemijos, nebelieka ribojimų klientų aptarnavimui. Tai reiškia, kad NMA klientai bus aptarnaujami įprasta tvarka – registracija atvykstant į NMA yra neprivaloma.   Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 1 d. atšaukiama  ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos, todėl atvykstant į NMA klientams nebereikia privalomai registruotis, taip pat neberibojamas klientų aptarnavimo trukmė.

Nors privaloma registracija konsultacijai nebereikalinga, ji yra naudinga, nes leidžia pačiam klientui pasirinkti jam patogų laiką. Taip pat klientai gali iš anksto nurodyti klausimą, dėl kurio bus konsultuojamasi, – tai padės konsultaciją suteikti tinkamai ir operatyviai.

Išankstinės registracijos į konsultaciją formą rasite NMA svetainėje, skiltyje „Susisiekite“ / Išankstinė registracija.

Konsultuotis su NMA specialistais galima įvairiais būdais – kiekvienas klientas gali pasirinkti, kuris jam patogiausiais:

telefonu (trumpuoju numeriu 1841 ar (8 5) 252 6999);
užduoti klausimą el. būdu, skiltyje „Susisiekite“;
atvykus į NMA centrinį padalinį ar teritorinius skyrius;
naudojantis „Teams“ platforma.

Konsultacijos per „Teams“

Konsultuotis su NMA specialistais galima ne tik telefonu ar elektroniniu paštu, bet ir per „Teams“ platformą. Tai suteikia galimybę gyvai bendrauti, derinti dokumentus, konsultuotis su atsakingu specialistu nevykstant į agentūrą, o prisijungiant naudojantis kompiuteriu ar telefonu. Nuotolinės konsultacijos klientui leidžia pasirinkti patogų laiką bei tiek jam, tiek NMA personalui lengviau planuoti darbo laiką.

Užsiregistruoti konsultacijai galima NMA svetainėje, skiltyje „Susisiekite“ / Išankstinė registracija, telefonu 85 252 6999, trumpuoju numeriu 1841, taip pat teritorinių skyrių telefonais.

Konsultacijos 24 valandas 7 dienas per savaitę

Klientai bet kuriuo paros metu gali konsultuotis ir su robotais konsultantais, kurie pasiteiravus papasakos apie mokėjimo prašymų teikimą NMA elektroniniu būdu, atkreips dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, paaiškins, kaip elektroniniu parašu patvirtinti ir pateikti reikiamus dokumentus, taip pat atsakys į aktualius dažniausiai užduodamus klausimus. Tai vienas greičiausių būdų gauti informaciją, padedančią išvengti klaidų.

Su robotais Žemyna ir Vėju kviečiame susitikti ir akis į akį pabendrauti NMA svetainės D.U.K. skiltyje, jų balsą taip pat išgirsite paskambinę į NMA bendruoju telefonu.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-02

Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

Netylant kalboms apie apsirūpinimo maistu svarbą, dėmesio maisto temai skyrė ir jungtinės žemės ūkio ir miškininkystės, žiedinės ekonomikos ir atliekų bei pramonės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimo dalyviai. Jie kalbėjo apie trumpąsias maisto grandines, maisto pramonę, miesto žembdirbystę, maisto švaistymo problemą.

Jau devintąjį kartą susitikusi iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.

Ankstesniuose žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimuose daugiausiai buvo kalbama apie tvarią maisto gamybą. Tuo tarpu remiantis naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita apie klimato kaitos švelninimo priemones, iš maisto vartojimo perspektyvos, didžiausią svarbą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimui galėtų turėti perėjimas prie sveikos, tvarios mitybos, po to seka sumažėjęs maisto praradimas ir švaistymas.

„Diegti inovatyvias technologijas, didinti pridėtinę vertę visose žemės ūkio šakose, o maisto produktų tiekimo grandinę priartinti prie vartotojų, skatinti urbanizuotų vietovių žemės ūkį, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus – šie tikslai keliami tvarių maisto sistemų kūrimui“, – sakė žemės ūkio ministro patarėja klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė.

Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta trumpųjų maisto grandinių vystymui. Žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė trumpųjų maisto grandinių privalumus, ypatingai skatinant regioninę plėtrą, bet taip pat ir prisidedant prie Žaliojo kurso tikslų, pirmiausia ŠESD emisijų mažinimo dėl sumažėjusių transportavimo atstumų bei didesnio efektyvumo. Bendruomeninio miesto daržo iniciatyvos „Idėjų lysvė“ atstovė pasidalino plačiau apie jų vykdomas veiklas Pilaitės rajone Vilniuje, taip pat pateikė dekarbonizacijos priemonės ne tik nešančios naudą klimatui, bet ir įvairių socialinių naudų, pasiūlymą.

Daug dėmesio susitikime buvo skirta ir maisto švaistymo problemai. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje keliamas tikslas iki 2030 m. – siekti perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį (2019 m. vienam Lietuvos gyventojui tai sudarė 41 kg).

Kaip padaryti, kad maistas netaptų atliekomis? „Tereikia planuoti ir mažiau pirkti, atiduoti nepasiturinčiųjų maitinimui, naudoti gyvūnų šėrimui, gaminti kompostą“, – vardijo labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.

Aplinkos ministerijos ekspertė apibendrino Aplinkos ir kitų ministerijų jau vykdomas veiklas, susijusias su maisto švaistymo mažinimo ir atliekų prevencija.

Žemės ūkio ministerija rūpindamasi, kad kuo mažiau maisto produktų būtų iššvaistyta, leido prekiauti vaisiais ir daržovėms, neatitinkančiais prekybos standartų, parengė paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles – maistas, kuris neatitinka reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti perduotas labdarai ar paramai. Taip pat šiuo metu yra rengiamas mokslinis tiriamasis darbas „Maisto praradimų ir maisto atliekų pirminėje maisto produktų gamyboje mažinimo mokslinių rekomendacijų parengimas“, kurio rezultatų laukiama 2023 m. pabaigoje.

Šis susitikimas buvo paskutinis teminis žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas. Artimiausias susitikimas planuojamas gegužės antroje pusėje. Jo metu bus pristatyti ekspertų vertinimai dėl esamų NEKS priemonių efekto ŠESD mažinimui, taip pat aptartas apibendrintas preliminarus priemonių, teikiamų atnaujinamam NEKS veiksmų planui, sąrašas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-29

Ankstesnės žemės ūkio naujienos