Žemės ūkio naujienos: 2022-05-23

Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo.

Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje.

„Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas, susitikęs su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą.

Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Savo ruožtu pieno gamintojai iki šiol gali pasinaudoti parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei.

Per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar per 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius nėra galutinis.

Smulkūs pieno ūkiai Lietuvoje dominuoja – 73 proc. ūkių, laiko iki 5 karvių ūkyje ir juose laikomos karvės sudaro 14 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių karvių.

Gegužės pradžioje Lietuvoje buvo laikoma beveik 228 tūkst. pieninių karvių, per metus jų banda sumažėjo 8 tūkst. karvių – mažėjimo tendencija stebima jau daugelį metų. Nepaisant to, šių metų sausį – balandį buvo supirkta 410,5 tūkst. tonų pieno, 4,2 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Superkamo pieno kiekis pradėjo augti išaugus pieno supirkimo kainoms, kurios pasiekė rekordines aukštumas. Tai gali paskatinti daugiau ūkininkų imtis pienininkystės veiklos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-20

Jis pasidžiaugė, kad daugelis LŪS skyrių atsinaujino, jiems ėmė vadovauti jaunoji karta. Taip pat ministras pasveikino buvusį ilgametį šios organizacijos vadovą Joną Talmantą, kuriam suteiktas LŪS garbės nario vardas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-20

Nors per paskutinius 2 metus sumažėjo pareiškėjų, kuriems buvo taikomos plotinių priemonių sankcijos, NMA toliau ieško priemonių, kaip sumažinti taikomų sankcijų skaičių tikriems ūkininkams.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pagal pritaikytų sankcijų sumą daugiausia nustatoma neteisingo deklaravimo pažeidimų. Preliminariais duomenimis dėl šio pažeidimo 2021 m. pareiškėjai iš viso prarado 2,53 mln. Eur išmokų.

Jei ūkininkai netiksliai įbraižo savo laukų ribas ir neišskiria netinkamų paramai plotų, gali būti nustatyti pažeidimai, dėl kurių gali būti taikomos sankcijos, o kai kuriais atvejais pareiškėjui gali prireikti grąžinti jau gautą paramą.

Taip pat deklaravimo pažeidimas nustatomas, kai nesilaikoma įsipareigojimų nenušienauti laukus, apsėti pūdymą ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.

Toliau rikiuojasi žalinimo reikalavimų pažeidimai (0,7 mln. Eur), kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai (0,65 mln. Eur).

Nors pagal žalinimo paramos schemą išmoka mokama jau nuo 2015 m., tačiau pareiškėjų skaičius, kurie gauna mažesnę išmokų sumą, nes neatitinka reikalavimų, vis dar nemažėja. Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą. Jei ūkininkas nesilaiko nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo), jis, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias KPP priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos. 2021 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo valdoje laikomų galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ženklinimo.

Sankcijų mažinimo veiksmai

NMA siekia, kad ūkininkams būtų suteikta visa reikiama informacija, jie nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, o jei būtų teisminių ginčų, nesibylinėtų iki pat paskutinės instancijos, jeigu matoma, jog ūkininkas teisus.

Viena iš priemonių mažinti sankcijas – tai dar deklaravimo metu identifikuoti neatitikimus paraiškose. Jau ne pirmus metus NMA atlieka išankstinį paraiškų tikrinimą ir apie nustatytus neatitikimus informuoja atitinkamų savivaldybių žemės ūkio padalinius, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas dar deklaravimo metu. Taip pat NMA deklaravimo metu savivaldybių žemės ūkio skyriams siunčia informaciją apie neteisingai įbraižytus laukus, skatindama pašalinti netikslumus ir išvengti sankcijų.

Svarbus postūmis dėl sankcijų mažinimo – bendromis Žemės ūkio ministerijos ir NMA pastangomis pakeisti teisės aktai dėl sankcijų ir skolų prevencijos, jų skaičiaus ir apimties mažinimo. Pakoreguoti teisės aktai taikomi 2021 m. paraiškoms. Pavyzdžiui, pareiškėjams, prašantiems paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, supaprastinti pievų tvarkymo reikalavimai: nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d., nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose (deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė ar kiti požymiai), kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų) santykis).

2021 m. NMA tobulino informacines sistemas, kad būtų galima atsisakyti itin smulkių neatitikimų neefektyvaus administravimo, automatizuoti, robotizuoti ir supaprastinti administravimo procesus.

Informacijos sklaida taip pat yra viena iš sankcijų mažinimo priemonių. Ūkininkai NMA interneto svetainėje ir žiniasklaidos priemonėmis nuolat informuojami apie įsipareigojimų terminus, planuojamus patikrų ciklus, kontrolės mechanizmus, deklaravimo metu gauna NMA leidžiamą laikraštį, taip pat apie artėjančius terminus pareiškėjai įspėjami individuliai SMS žinutėmis, el. paštu.

Dėmesys nesąžiningiems pareiškėjams

NMA, remdamasi savo ilgamete patirtimi, vis labiau orientuojasi į tai, kad patikros netrukdytų sąžiningai veiklą vykdantiems paramos gavėjams. Patikrinimai tampa vis tikslingesni – stengiamasi tikrinti ir papildomai kontroliuoti galimus nesąžiningus pareiškėjus pagal kasmet atnaujinamus rizikos kriterijus.

Sužinoti apie galimus pažeidėjus ir tikslingiau suplanuoti patikras NMA padeda ir su kitomis institucijomis pasirašyti susitarimai dėl keitimosi informacija apie pareiškėjus, kurių valdomuose ūkiuose nustatyti pažeidimai.

2021 m. buvo atlikta pakartotinė neatitikimų analizė, didesnį dėmesį skiriant galimai imituojantiems ūkininkavimą pareiškėjams. Nustačius galimai nesąžiningus pareiškėjus, taip pat tuos, kurie plotus deklaravo netiksliai, preliminariais skaičiavimais, tikriesiems ūkininkams papildomai skirta net 2 mln. Eur.

NMA tikslas – vykdyti išankstinę pažeidimų prevenciją

Lietuva yra viena ES šalių iniciatorių, siekianti ES mastu taikyti laukų stebėsenos kosmoso palydovais sistemą, kad galėtų atsisakyti didžiosios dalies patikrų vietoje.

Nuo 2023 m. NMA, naudodama Automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą (ALNSIS), galės atlikti nuotolines pasėlių ir pievų patikras, o ūkių savininkai, naudodamiesi ALNSIS, galės nuolat stebėti savo laukų būklę, laiku ištaisyti neatitikimus ir taip išvengti sankcijų. Tikimasi, jog nesąžiningi pareiškėjai bus atgrasyti nuo netinkamų plotų deklaravimo, išmokos pasieks tik tikruosius ūkininkus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-20

2022 m. balandžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 60,0 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. kovo mėn. (2021 m. balandžio mėn. – 318,95 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. balandžio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,56 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 560,79 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,2 proc. (2022 m. kovo mėn. ji buvo 515,27 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. balandžio mėn. padidėjo daugiau kaip 9,2 proc. ir buvo 424,76 Eur/t Eur už t (2022 m. kovo mėn. – 388,8 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. balandžio mėn.).

2022 m. balandžio mėn. buvo supirkta 102,11 tūkst. t pieno, 2,0 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. balandžio mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2022-05-20

Trys iššūkiai

Remigijus Preibys puikiai žino, ką reiškia steigti savo ūkį neturint tvirto pagrindo po kojomis. Prieš penkerius metus jaunas vyras apsisprendė rizikuoti – Klaipėdos krašte įsteigė gyvulininkystės ūkį, pradėjo auginti avis. Tuo metu jis teturėjo 4,5 ha nuosavos žemės. Per penkerius metus ūkis plėtėsi ir dabar jis prižiūri jau 130 ha žemės, augina 30 mėsinių galvijų ir 100 avių. Nors iš pirmo žvilgsnio Remigijaus pasakojama istorija gali skambėti kaip tikrų tikriausia sėkmės istorija, vyriškis sako, kad toli gražu ne viskas ėjosi kaip iš pypkės. Jo teigimu, jauniems ūkininkams pasukus savarankiško ūkio steigimo keliu, atsimušama į daugybę akmenų, kuriuos pašalinti renkasi tik kantriausi, o kiti, suklupę ant jų, tiesiog numoja ranka ir išeina dirbti samdomo darbo.

„Ūkininkavimo pradžia buvo labai sunki. Galiu pasakyti, kad sudėtingiausia gauti finansavimą, perkant žemę. Taip pat netrūksta iššūkių ir realizuojant gyvulius. Jokia paslaptis, kad smulkiųjų augintojų derybinės pozicijos dėl gyvulių supirkimo kainos labai ribotos. Akivaizdu, kad mūsų gyvulių kokybė, mėsa yra geresnė nei didžiųjų augintojų, kurie gyvulius laiko fermose. Supirkėjai noriai superka mūsų gyvulius, tačiau už juos mokėti daugiau nenori“, – atvirai šneka R.Preibys, svarstantis netolimoje ateityje atsisakyti gyvulių ir persiorientuoti prie augalininkystės.

Miestiečių primetamos sąlygos

Jaunasis ūkininkas pripažįsta, kad per penkerius darbo metus pavyko įsigyti tik nedidelį sklypą, kuris ribojosi su jo žemėmis. Visa kita dirbama žemė ir pievos – nuomojamos. Iš viso jis skaičiuoja turintis apie dešimt žemės nuomos sutarčių. Žemės nuomos kaina kyla, darbo sąnaudos ūkyje taip pat, tačiau mėsos supirkimo kaina neatperka įdedamo triūso. Galvoti apie nuosavos žemės įsigijimą – nerealu. Jo teigimu, Klaipėdos krašte žemės kainos smulkiesiems žemdirbiams neįkandamos. Už hektarą prašoma nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. „Jeigu atsiranda skelbimas, kad žemė parduodama už 7 tūkst. eurų – nespėji mirktelti, o ją jau nupirkęs stambūs ūkis“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

Dar daugiau, pajūrio regione žemės kainos ne tik auga kaip ant mielių, bet čia mielai keliasi ir naujakuriai, ieškantys ramybės, todėl jiems ūkininkų kaimynystė nemaloni. Remigijus pasakoja ne kartą girdėjęs iš naujųjų kaimynų priekaištų, kad juos erzina ne tik gyvulių, mėšlo kvapas, bet ir jų baubimas. „Kodėl anksčiau veiklą pradėjęs ūkis turi išsikelti dėl to, kad naujakuriams gyvuliai užkliūva? Juk ir seniau čia buvo ūkis, ten ūkininkavo mano seneliai ir niekam tai nekėlė problemų“, – miestiečių, atsikėlusių gyventi į kaimą, ūkininkams primetamomis taisyklėmis nepatenkintas R.Preibys.

Keisti įstatymo nereikia

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas, įsitikinęs, kad jaunieji ūkininkai nustumti į paraštes ne dabartinės ar prieš tai buvusios Vyriausybės, o jų pirmtakų. Nuo seno laikytasi nuomonės, kad jaunasis ūkininkas – ūkininkų atžala. Jis perima ūkį ar pradeda dirbti padedant tėvams. „Dėl to mūsų sąjunga ir įsikūrė, nes pamatėme, kad jaunųjų ūkininkų interesai praktiškai prilygsta visų kitų ūkininkų interesams. Taisyklės buvo tokios, kad pradedant ūkininkauti jau turi turėti 40 ha žemės. Iš kur jos gauti ūkį kuriančiam nuo nulio?“, – ydingą jaunųjų ūkininkų kūrimosi tvarką primena V.Buivydas.

Jis sutinka, kad dabar situacija taisosi, tačiau iki šiol yra nemažai klausimų, kuriuos reikia skubiai spręsti. Pirmiausia jis pabrėžia žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo įstatymą. Tačiau, anot jo, šį įstatymą keisti praktiškai neįmanoma, nes pritrūksta politinės valios. Ir šioje Seimo kadencijoje parlamentarai tokiems pokyčiams priešinosi, esą prioritetų suteikimas jaunimui būtų tolygus kitų ūkininkų diskriminacijai. „Į jaunimą žiūrima kaip į konkurentą. Taip neturėtų būti. Prieš rinkimus visi politikai kalba, kad kaime reikia jaunimo. Bet paskui jis pastumiamas į šalį. Galbūt pagaliau parlamentarai galėtų atsakyti, ar kaime reikalingi jauni žmonės, ar ne“, – valstybės tarnautojų retorika stebisi V.Buivydas.

Jo nuomone, drastiškų pakeitimų minėtame įstatyme nereikia, užtenka įtraukti punktą, kad valstybinė žemė būtų išnuomojama ūkiui, galinčiam sukurti didžiausią pridėtinę vertę. „Jeigu mes galvojame, kad jaunimas yra pridėtinė vertė kaimui ir jo gyvybingumui, valstybinės žemės naudojimas prioritetine tvarka turėtų būti suteikiamas jauniesiems žemdirbiams verslui kurti. Šiuo atveju net nereikia keisti įstatymo, užtenka į valstybinės žemės naudojimą žiūrėti ūkiškai. Tačiau nesame naivūs, suprantame, kiek aplink yra lobistų, stambių ūkininkų, kurie to nesupranta. Bet kokia su tuo susijusi iniciatyva yra greitai uždusinama“, – tuščių vilčių stengiasi nepuoselėti V. Buivydas.

Procentinė išraiška nemažėjo

Tuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai VL atsiųstame atsakyme rašo, kad Vyriausybė jaunuosius ūkininkus globoja ir jiems skiria daug dėmesio. Maža to, jie tikina, kad iki šiol jaunųjų ūkininkų skaitlingumu Lietuva užima vieną geresnių pozicijų Europoje. „Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos Bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad, „nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų, jaunųjų ūkininkių ir jaunųjų ūkių valdytojų procentinė dalis, palyginti su visais žemės ūkio veiklos vykdytojais, viršija ES vidurkį ir ši tendencija didėja.“ Reikia pastebėti, kad bendras valdų skaičius nuo 2008 metų iki 2022-ųjų sumažėjo nuo 340 tūkst. iki 150 tūkst. Procentinės jaunųjų ūkininkų dalies mažėjimo nėra“, – dėsto ŽŪM specialistai.

Pasak jų, 2008 metų pradžioje bendras ūkininkų skaičius šalyje buvo kiek didesnis nei 101 tūkst., iš jų jaunųjų ūkininkų – 17 534. Šių metų pradžioje bendras ūkininkų skaičius šalyje buvo 87 637, iš jų jaunųjų ūkininkų – 14 517.

Žemės pirkimo įstatymas neliečiamas

Pasiteiravus, kokių konkrečių priemonių planuojama imtis, kad jaunimas aktyviau kurtųsi kaime ir patys imtųsi steigti savo ūkius, ŽŪM pabrėžė, kad naujuoju 2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu toliau bus tęsiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo finansavimas ir tam planuojama skirti 75 mln. eurų. Jaunieji ūkininkai galės gauti ne tik įsikūrimo išmoką, bet ir paskolą. Per kitas priemones taip pat planuojama skatinti jaunuosius ūkininkus, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą, jauniesiems ūkininkams suteikiant prioritetą vykdant projektų atranką, paskolos lėšomis jaunieji ūkininkai galės įsigyti žemės.

Tačiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo klausimas ir toliau liks nejudinamas. Kitaip tariant, ŽŪM neketina keisti nustatytos pirmumo teisės nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

„Konkurencingumą žemės ūkyje nulems technologijų naudojimas, o jauni ūkininkai yra imlesni technologijoms, naujovėms, – įsitikinę agropolitikos vairininkai. – Dėl to prie žemės ūkio verslo ateities prasmingai prisidės ir ES parama žemės ūkiui, ir pirmiausia jauniesiems ūkininkams. Tiek ūkininkų amžiaus struktūroje, tiek žemės ūkyje apskritai dėl gaunamos ES paramos perspektyva geresnė. Jei tokios paramos negautume, padėtis būtų žymiai prastesnė.“

Jaunųjų ūkininkų inkubatorius

Apie technologijas, mokslą ir praktiką ŽŪM kalbėjo ir praėjusiais metais, kai buvo užsimota steigti jaunųjų ūkininkų inkubatorius. Tai dabartinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko idėja, kurią jis pristatė vildamasis, kad jaunųjų ūkininkų inkubatoriais taps buvusios žemės ūkio mokyklos. Tikėtasi, kad būtent čia ūkininkauti norintys jaunuoliai galėtų pasisemti patirties, žinių ir toliau savarankiškai skintis kelią steigiant nuosavą ūkį.

Ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, pristatydamas idėją, taip pat nestokojo optimizmo, teigdamas, kad jaunam žmogui, siekiančiam išmokti ūkininkauti, svarbu įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, tad jiems būtų suteikiamas žemės plotas, pavyzdžiui, daržovėms auginti. Jis taip pat gautų visą reikalingą techniką, patalpas ir konsultacijas. Trejus ar penkerius metus jaunasis ūkininkas dirbtų šią žemę ir semtųsi patirties. Po to jau kurtų savo ūkį, o jo vietą užimtų kitas jaunas žmogus. Taip pat buvo svarstoma apie galimybes tokiems ūkininkams padėti įsigyti žemės iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis.

Nors idėja pristatyta pernai, atgarsių apie minimus inkubatorius nedaug. Jaunųjų ūkininkų lyderis V.Buivydas sutinka, kad idėja įdomi ir verta dėmesio, tačiau jis abejoja jos realizavimu. Jo žodžiais, dalintis žeme su pradedančiaisiais nenori net ir valstybinės institucijos, daug kas nenori keisti nuo seno nusistovėjusios tvarkos. „Permainos ne visur yra pageidaujamos. Net jei ŽŪM formuoja tokią politiką, dar nereiškia, kad įmonės ar mokyklos tai priims. Atvirai sakau, netikiu, kad idėja bus įgyvendinta. Nors iš tiesų tikrai norėčiau, kad tokie centrai atsirastų, jie jauniems žmonėms būtų reikalingi. Šiuo klausimu reikia ne tik didelio noro, bet ir ryžtingų sprendimų“, – neabejoja V.Buivydas.

Jo nuomone, kur kas svarbiau investuoti į augančią kartą ir šiuo klausimu galėtume imti pavyzdį iš vokiečių. Jie dar nuo mažens vaikus supažindina su pažangiais ūkiais, ekskursijose demonstruoja, kaip auginamos daržovės, kaip „atsiranda“ pienas, mėsa ir kita produkcija. „Svarbu vaikui parodyti, kad žemės ūkis pažangus ir veržlus sektorius, jis turi patraukti, sudominti nuo mažens. Tai daryti, kai jau ateina laikas rinktis profesiją, gali būti vėlu, nes tada jaunimas dažnai pasuka priešingu keliu“, – investuoti į potencialius jaunuosius ūkininkus dar jiems sėdint mokyklos suole ragina LJŪJS pirmininkas V.Buivydas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-05-21,

„Jie daug šaudė į mus, turėjome daug nesprogusių raketų“, – sakė 54 metų vyras apie tris dienas trukusį rusų puolimą jo kaime Lukaševkoje. Per puolimą žuvo Valentina, šešiasdešimtmetė moteris, kurią jis buvo įdarbinęs ūkyje. Rusai užminavo visus jo laukus ir surengė „karvių medžioklę“, kurios dar nebuvo žuvusios nuo raketų ar skeveldrų, pasakojo trijų vaikų tėvas. „Tai buvo siaubinga, tiesiog siaubinga“, – sakė jis telefonu, pykdamas ant „laukinių“, kurie taip pat plėšė moteriškus apatinius drabužius iš jo šeimos turto.

Skausminga A.Tkačenkos patirtis atsikartojo visoje Ukrainoje – šalyje, kuri įprastais laikais maitino 10 kartų daugiau savo gyventojų, siųsdama laivus su kviečiais, saulėgrąžų aliejumi ir kukurūzais į Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. Tokios šalys kaip Egiptas, Libanas ir Mauritanija pasikliauja didžiuliu Ukrainos eksportu, kuris sulėtėjo, nes Rusija blokuoja Juodosios jūros uostus.

Dabar, kai Ukrainos ūkininkai tęsia vėluojančią pavasarinę sėją, Rusijos padaryta žala jos maisto produktų gamybos pajėgumams kelia chaosą pasaulio rinkose. Neseniai paskelbtoje bendroje Jungtinių Tautų ir ES ataskaitoje teigiama, kad maisto kainos šoktelėjo į viršų ir sukėlė precedento neturinčią įperkamumo krizę, kuri dar labiau padidins ir taip rekordinį bado lygį pasaulyje.

„Ukraina dabar yra priversta susitelkti į savo piliečių aprūpinimą maistu“, – praėjusią savaitę Lenkijoje vykusiame JT susitikime dėl aprūpinimo maistu sakė Ukrainos diplomatas Markijanas Dmytrasevičius. Tyčinis Rusijos veikimas prieš ūkius ypač žiaurus, nes Ukraina turi turtingiausių žemės ūkio paskirties žemių pasaulyje. Šalyje iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus driekiasi itin derlingo juodžemio juosta, tačiau didžioji jos dalis dėl karo dabar nepanaudojama.

Apytikriai 10 mln. hektarų – trečdalis visos Ukrainos žemės ūkio paskirties – žemės yra nedirbama, nes ją užėmė Rusijos kariai arba žemė yra nusėta minų, nesprogusių sviedinių ir apanglėjusių tankų bei kitos karinės technikos liekanų, sakė Ukrainos aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Ecoaction“ žemės naudojimo ekspertas Mychailo Amosovas. Jo skaičiavimais, dabar nenaudojama apie 6–7 mln. hektarų derlingos žemės.

„Jie užminavo viską, ką galėjo, ir pareigūnai sako, kad šiai teritorijai nukenksminti prireiks maždaug 3–5 metų“, – sakė M.Amosovas. „Matau daug ūkininkų, dirbančių su neperšaunamomis liemenėmis, nes būti lauke pavojinga“, – sakė jis.

A.Tkačenka teigė, kad jo laukai buvo nusėti nesprogusiais sviediniais, kai rusai pasitraukė. „Dauguma techninių dalykų buvo atkurta, tačiau turime problemų dėl minų mūsų laukuose“, – kalbėjo vyras.

Kol kas viskas gerai

Nepaisant to, kad prasidėjus karui Ukrainos ūkininkai susidūrė su sunkumais, kai reikėjo apsirūpinti svarbiausiais ištekliais – nuo degalų iki trąšų ir sėklų, – šį pavasarį jiems pavyko pasėti kukurūzus, saulėgrąžas ir sojų pupeles. „Dar prieš penkias ar šešias savaites mes apskaičiavome, kad ūkininkai galės apsėti tik 30 ar 40 proc. pasėlių ploto“, – sakė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo, skėtinės žemdirbių organizacijos direktorė Marija Dudich. Tačiau ar jie galės nuimti derlių, kaip įprasta, vėliau šiais metais, jau kitas klausimas. Virš kviečių, kuriuos ūkininkai prižiūrėjo nuo praėjusios žiemos, vis dar tvyro grėsmė.

„Galbūt po trijų mėnesių, kai bus derliaus nuėmimo laikotarpis, rusai užpuls ir pavogs visą šį derlių, grūdus“, – sakė M.Dudich. Kyjivas mano, kad Rusija iš savo kontroliuojamų teritorijų jau pavogė apie 400 tūkst. tonų maisto produktų, o pranešimai rodo, kad ji bando juos eksportuoti į savo politinių sąjungininkių teritoriją, pavyzdžiui, Siriją. „Rusijos kariuomenė pradėjo išvežti mūsų grūdus ir saulėgrąžų aliejų iš laikinai okupuotos teritorijos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse“, – JT konferencijoje sakė Ukrainos diplomatas M.Dmytraševičius. JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2022–2023 derliaus metais kviečių gamyba Ukrainoje sumažės iki 21,5 mln. tonų, palyginti su 33 mln. tonų praėjusiais metais.

Taip pat yra pirmųjų ženklų, kad derlingi pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai dėl ten vykusių sunkių kovų šiemet galės tiekti mažiau agurkų, kopūstų, pomidorų ir arbūzų.

„Tai nėra kritiška, bet mums reikia šių daržovių, kad galėtume sveikai maitintis. O smulkieji ūkininkai buvo pagrindiniai augintojai“, – sakė M.Amosovas. Net jei Rusija negaus žieminių grūdų, kuriuos reikės nuimti liepą ir rugpjūtį, jie gali paprasčiausiai supūti, nes gali būti, kad nebus, kur jų sandėliuoti. Rusija nusitaikė į vadinamuosius elevatorius, kurie yra milžiniški bokštai grūdams laikyti. „Problema ta, kad jie negalės sandėliuoti atvežamų naujų grūdų“, – aiškino JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero.

Tačiau gresiančią sandėliavimo ir kainų krizę visų pirma lemia tai, kad Rusija toliau blokuoja Juodąją jūrą, per kurią iki karo iš Ukrainos išplaukdavo 90 proc. pagrindinių maisto produktų. Ukrainoje įstrigo apie 24 mln. tonų kviečių ir kukurūzų, kurių negalima eksportuoti. „Jei pavyks juos išvežti, kainos gerokai sumažės“, – sakė M.Torero. ES nori išspręsti sudėtingus logistinius sunkumus, stabdančius eksporto iš sausumos plėtrą, tačiau kol tai nepagerės, kyla reali finansinio žlugimo grėsmė vis dar dirbantiems ūkininkams, nes jų pajamos priklauso nuo prekybininkų. „Pagrindinė problema yra pinigai“, – sakė G.Tkačenka. „Turime pakankamai laiko atstatyti stogus derliui saugoti, tačiau svarbiausia – surinkti lėšas.“ „Aš atgaivinsiu savo ūkį“, – pažadėjo vyras. „Jis bus daug geresnis net už tą, kuris buvo prieš karą. Antrą kartą tie šunsnukiai neateis“.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-05-22