Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-24

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ką svarbu žinoti apie purkštuvų techninę apžiūrą

2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu (Nr. 199) „Dėl Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) numatyta, kokią įrangą būtina registruoti ir atlikti jos techninę apžiūrą:

– purkštuvus su horizontaliu skirstomuoju vamzdžiu, įskaitant sumontuotus sėjamosiose ar sodinamosiose bei traukiniuose ar orlaiviuose;
– krūmų ir vaismedžių purkštuvus;
– stacionarius ir pusiau stacionarius purkštuvus, įskaitant rūko generatorius ir beicavimo mašinas;
– birių augalų apsaugos produktų paskleidimo mašinas.

Privalomoji apdorojimo įrangos apžiūra turi būti atliekama kas treji metai, išskyrus naujos apdorojimo įrangos, kuri ją įregistravus be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius metus.

Apdorojimo įrangos registravimą ir jos technines apžiūras taisyklėse nustatyta tvarka atlieka privačios įmonės, turinčios Augalininkystės tarnybos suteiktą teisę registruoti apdorojimo įrangą ir atlikti jos technines apžiūras. Šiuo metu naudotos ir naudojamos apdorojimo įrangos apžiūras atlieka 12 Augalininkystės tarnybos įgaliotų įmonių (visas sąrašas skelbiamas čia). Naują apdorojimo įrangą iš minėto sąrašo gali tikrinti 9 įmonės, o tokios teisės kol kas neturi 3 įmonės: UAB „Žemdalys“, ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ ir UAB „Audrokesta“.

Apdorojimo įrangos registravimo ir jos techninės apžiūros įkainiai valstybės nereglamentuoti, todėl jos savininkas dėl paslaugos gali kreiptis į bet kurią sąraše esančią įmonę. Apdorojimo įrangos techninė apžiūra gali būti atliekama įmonės patalpose arba ūkyje, t. y. apdorojimo įrangos buvimo vietoje.

Apžiūrai pateikta apdorojimo įranga turi atitikti taisyklių 2 priede nustatytus pagrindinius techninius reikalavimus:

-konstrukcija turi atitikti gamintojo taikytus reikalavimus ir užtikrinti, kad būtų saugi žmogaus sveikatai ir aplinkai, nekeltų pavojaus transportuojant ją bendro naudojimo keliuose;
-švari, nuplauta, išvalytas jos vidus, išplauti filtrai, žarnos, vamzdžiai ir kitos darbinės dalys. Iki techninės apžiūros turi būti pašalinti akivaizdžiai matomi arba žinomi apdorojimo įrangos trūkumai;
– turi veikti patikimai ir tinkamai naudojama pagal paskirtį, užtikrinant, kad augalų apsaugos produktai būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi;
– privalo turėti aiškų ir neišblunkantį žymėjimą pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 4254-6 7.2 papunkčio reikalavimus;
-turi turėti talpyklą švariam vandeniui operatoriaus poreikiams bei švaraus vandens talpyklą, kad lauke būtų galima išplauti rezervuaro vidų bei kitas purkštuvo dalis ir panaudotą vandenį išpurkšti lauke;
-apsauginiai įtaisai ir visos judančios ar besisukančios pavaros dalys neturi daryti poveikio vieni kitiems ir nekelti pavojaus operatoriui;
-hidraulinės pavaros, vamzdžiai ir žarnos privalo būti sandarūs, be jokių matomų nuotėkių, hidraulinės žarnos turi būti nepažeistos dėl abrazyvinių, pjovimo ar kirtimo poveikių, senėjimo įtrūkimų bei staigių lenkimų (suklupdymo) deformacijų, hidrauliniai vamzdžiai turi būti apsaugoti ir be akivaizdžių korozijos žymių ar pažeidimų;
– visus privalomus techniniusreikalavimus rasiet taisyklių 2 priede.

Purkštuvų tikrinimo tvarka

-Augalų apsaugos produktams paskleisti naudojamos įrangos techninę apžiūrą turi teisę atlikti Augalininkystės tarnybos įgaliotos įmonės darbuotojas (atstovas) turintis Augalininkystės tarnybos išduotą darbuotojo pasirengimo atlikti minėtą paslaugą pažymėjimą;
-Apžiūra turi būti atliekama naudojant taisyklėse nurodytas priemones ir vietoje, kad nebūtų aplinkos ir vandens taršos rizikos;

Apdorojimo įrangos techninė apžiūra atliekama šiais būdais:
-vizualiai apžiūrint, įvertinant, ar apdorojimo įranga atitinka reikalavimus;
-matuojant su metrologiškai patikrintais kontrolės prietaisais ir įrenginiais tikrinant įrangos veikimą (įranga turi būti užpildyta švariu vandeniu, joje neturi būti likę augalų apsaugos produktų likučių).

Dažniausi trūkumai

Susudėvėję arba užsikimšę purkštukai;
Nepakankamas siurblio na6umas;
Nėra apsauginio vožtuvo;
Per didelė manometro paklaida ir (ar) per stambi manometro padalos vertė;
Susidėvėjusios, neleistinai sulenktos ir (ar) nesandarios žarnos;
Darbo metu apipurškiamos darbinės purkštuvo dalys;
Nėra apdorojimo įrenginio ženklinimo ir identifikavimo duomenų;
Nėra konstrukcijoje gamintojo numatyto augalų apsaugos pakuočių ir (ar) rezervuaro praplovimo (išskalavimo) įrenginio;
Nėra švaraus vandens talpos (rezervuaro) operatoriaus reikmėms (rankoms, veidui ir kt. nuplauti);
Sulankstytos ir (ar) deformuotos sijos.

Šaltinis: vatzum.lt, 2022-05-18

Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui

Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų – drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infliaciją. Karas Ukrainoje Lietuvai taip pat suteikė šansą žaliajai transformacijai, bet ar sugebėsime juo pasinaudoti?

Prasidėjus karinei invazijai į Ukrainą, ES suprato, kad yra itin priklausoma nuo rusiškų energetinių resursų, už kuriuos gautais pinigais Rusija finansuoja karinę agresiją. Siekdama mažinti šią priklausomybę, Europos Komija patvirtino „REPowerEU“ planą, kuriame keliamas tikslas iki 2030 m. visiškai atsisakyti energetinių resursų iš Rusijos.

Kita vertus, net ir pakeitus rusišką iškastinį kurą importu iš kitų šalių, ES yra labai priklausoma nuo išorinių naftos ir dujų tiekėjų. „Eurostat“ duomenimis, 2020 metais iš trečiųjų šalių importavo 96,2 proc. visos sunaudotos naftos ir 83,6 proc. gamtinių dujų.

Analitikų teigimu, vienintelė reali alternatyva Europai padidinti energetinę nepriklausomybę yra savos energetikos skatinimas, didžiausią dėmesį skiriant atsinaujinantiems energijos ištekliams. Tokiu būdu prisidedama prie Europos Žaliojo kurso tikslo – iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų emisiją bent 55 proc., o 2050 m. pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.

Dar vienas svarbus motyvas mažinti iškastinio kuro naudojimą – kainų didėjimas. Prognozuojama, kad metinė infliacija euro zonoje 2022 metais pakils iki rekordinių 7,5 proc. ir neigiamai paveiks gyventojų perkamąją galią ir ekonomikos plėtrą. Pasak Europos centrinio banko (ECB) ekonomistų, kainų augimą paskatino smarkiai išaugusios gamtinių dujų ir naftos kainos – šį reiškinį ECB pavadino „fosilinfliacija“. Pasak ekonomistų, fosilinfliacija yra nevaldoma, nes aukštos iškastinio kuro kainos turi didelę įtaką kitų prekių ir paslaugų kilimui. Todėl efektyviausias būdas sumažinti „fosilinfliacijos“ įtaką yra žaliosios energijos išteklių plėtra. Skirtingai nei iškastinis kuras, „žalioji infliacija“ nėra skausminga ir lengviau suvaldoma.

Lietuvai atsivėrė galimybių langas

ES žalioji transformacija suteikia daug galimybių Lietuvai perorientuoti savo energetiką – išnaudojant atsinaujinančių išteklių potencialą. Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, opiausia situacija šiuo metu yra transporto sektoriuje, kuriame dominuoja naftos produktai.

Pavyzdžiui, pagal atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje pernai tarp visų ES šalių Lietuva užėmė priešpaskutinę – 26-ąją vietą. „Direktyvos įsipareigojimų nevykdymas gali brangiai kainuoti – pavyzdžiui, Lietuvai gali tekti pirkti kvotą iš direktyvos tikslus viršijančių šalių“, – teigė M. Nagevičius.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento Jurgio Polujansko, siekiant paskatinti žaliosios energijos proveržį transporte, Lietuvai reikia išnaudoti visas galimybes – nuo elektromobilių plėtros, biometano ir žaliojo vandenilio panaudojimo, o taip pat sudaryti sąlygas vartoti daugiau biodegalų.

„Biodegalų skatinimas yra greičiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė mažinti naftos naudojimą transporte ir didinti energetinę nepriklausomybę bei spręsti klimato kaitos problemas. Be to, skatindami biodegalų naudojimą remiame vietos žemės ūkį ir pramonę“, – pažymėjo J. Polujanskas.

Nauda akivaizdi

Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad remiantis Energetikos ministerijos prognozėmis, 2030 m. Lietuvoje automobiliai su vidaus degimo varikliais sudarys beveik 85 proc. viso šalies autoparko, tad norint mažinti naftos produktų vartojimą, biodegalai lieka vienintelė reali alternatyva.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento, vis daugiau šalių pradeda diskusijas dėl didesnės biopriedų įmaišymo dalies į degalus. Neseniai JAV pirmoji ryžosi priimti sprendimą padidinti etanolio dalį benzine nuo 10 proc. iki 15 proc. Šiuo žingsniu JAV siekiama sumažinti infliacijos poveikį gyventojams. Dėl didesnės biodegalų dalies gyventojai vienam degalų galonui išleis 30 centų mažiau. Vidutiniškai vienam namų ūkiui per mėnesį tai lems 200 dolerių mažesnes išlaidas transporto reikmėms.

Naudojant biodegalus sprendžiamos ir klimato kaitos problemos, pavyzdžiui, benzine naudojamas bioetanolis į aplinką išmeta iki 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai. Beje, etanolio išskiriamą anglies dvideginio dalį sugeria pasėliai, kuriuose auginama žaliava tam pačiam etanoliui pagaminti. Galiausiai, vietinių biodegalų gamyba nesukelia deforestizacijos problemos, kai gaminant biodegalus iš palmių aliejaus yra masiškai kertami atogrąžų miškai.

Maistas ar degalai: problema, kurios nėra

Dėl sparčiai didėjančių trąšų kainų ir prekybos sutrikimų karas Ukrainoje sukėlė nerimą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje dėl aprūpinimo maistu. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą dėl maisto stygiaus reikia apriboti biodegalų, gaminamų iš maistinių žaliavų, naudojimą.

Maisto stygiaus problemą jau sukritikavo Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, pareiškęs, kad tai „logistikos ir finansų, o ne maisto prieinamumo problema“. „Mūsų piliečiai jau siaubingai nerimauja dėl daugybės dalykų. Todėl nepridėkime papildomų problemų, kurių nėra“, – apibendrino jis.

Pasak Biodegalų asociacijos viceprezidento J. Polujansko, visuomenėje sklando daug gandų, esą dėl grūdinių kultūrų panaudojimo biodegalams pasaulyje trūksta maisto, kyla maistinių žaliavų kainos.

Tačiau faktai rodo, kad taip nėra. Biodegalams gaminti naudojami pašariniai grūdai, kurių kokybė netinka maisto gamybai. ES vos 2,2 proc. dirbamos žemės naudojama žaliavos biodegalams auginimui. Galiausiai, kainų statistika rodo, kad nėra koreliacijos tarp biodegalų ir maisto kainų svyravimų – net ir biodegalams pabrangus, maisto kainos nebūtinai seka paskui.

Lietuvoje maisto stygiaus problemos apskritai nėra, nes šalyje vidutiniškai užauginamas 7–8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdaliai šio kiekio eksportuojama, o šalyje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų. Biodegalų pramonė, kasmet perdirba apie 0,42 mln. t grūdų ir rapsų.

Plačios galimybės

J. Polujanskas taip pat pabrėžė, kad priešingai nei tvirtina kritikai, biodegalų pramonė padeda spręsti maisto kainų problemą. Biodegalų gamybos metu likę šalutiniai produktai naudojami gaminti baltyminiams pašarams, kurių rinkoje šiuo metu trūksta.

Be to, iš biodegalų gamybos atliekų gaminamos organinės trąšos, kurios nenualina dirvožemių ir yra gera alternatyva ženkliai pabrangusioms mineralinėms trąšoms, kurių kainos per metus Lietuvoje išaugo net 2-3 kartus.

Lietuvai planuojant spartinti biometano ir žaliojo vandenilio proveržį, reikės daugiau žaliavos šių energetinių resursų gamybai. Pirmos kartos biodegalų pramonė užtikrintų pakankamą organinių atliekų kiekį jų gamybai.

„Reikia suprasti, kad gaminant biodegalus galime kurti tvarią pridėtinės vertės grandinę, papildomai gaminti skirtingus gaminius. Pavyzdžiui, koronaviruso pandemijos metu sugebėjome perorientuoti gamybą ir pasiūlyti rinkai pakankamą kiekį dezinfekcinio skysčio, kurio tuo metu labai trūko, o kaina buvo smarkiai išaugusi“, – pažymėjo J. Polujanskas.

Šaltinis: zenpr.lt, 2022-05-19

Gyvulininkystės žala aplinkai: ar karvutė (ne)kalta dėl klimato kaitos?

Klimato kaita nenumaldomai spartėja, o pagrindinė jos priežastis – žmogaus vykdoma veikla. 15min pasidomėjo, kokios įtakos visuotiniam atšilimui turi gyvulininkystės procesai ir kas ateityje laukia Lietuvos ūkių.

Kuo čia dėtos karvės?

Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas, diazoto oksidas ir metanas. Pastarasis tarp visų ŠESD užima 14 proc. 2021 m. paskelbtame Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pasauliniame metano vertinime nurodoma, kad šį dešimtmetį žmogaus sukeltą metano kiekį galima sumažinti iki 45 proc. Toks sumažinimas leistų iki 2045 m. išvengti beveik 0,3 °C visuotinio atšilimo ir atitiktų Paryžiaus klimato susitarime numatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 ˚C. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad, sumažinus metano kiekį jau minėtais 45 proc., būtų išvengta 260 tūkst. ankstyvų mirčių, 775 tūkst. su astma susijusių apsilankymų ligoninėse, 73 mlrd. darbo valandų, prarastų dėl per didelio karščio ir 25 mln. tonų derliaus nuostolių per metus.

Metanas taip pat yra pagrindinės dujos, atsakingos už neigiamą gyvulininkystės poveikį klimato kaitai. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos profesoriaus Rolando Bleizgio, metanas dėl gyvulių (daugiausia mėsinių ir pieninių) mūsų atmosferoje atsiranda dviem būdais: 86 proc. išgaruoja atrajojančių gyvūnų pašarų virškinimo procesų metu, o 14 proc. – iš mėšlo.

Tai kelia susirūpinimą, nes metano dujos yra atsakingos už maždaug 30 proc. atšilimo nuo priešindustrinių laikų. Gera žinia ta, kad, skirtingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka šimtus metų, metanas pradeda greitai skaidytis, o didžioji jo dalis išnyksta po dešimtmečio. Tai reiškia, kad, sumažinus metano išmetimą dabar, artimiausiu metu sumažėtų ir globalinio atšilimo tempas. O kaip Lietuvoje? Pagal 2021 metų ataskaitą, 2019 metais Lietuvoje į atmosferą pateko 20,356 mln. tonų ŠESD (skaičiuojant CO2 ekv.). Žemės ūkio sektoriuje šių dujų išmetimas sudarė beveik 20,8 proc. viso jų kiekio. O pačiame žemės sektoriuje gyvulininkystė sudarė mažiau nei pusę – vos 9,3 proc. ŠESD.

Skirstant pagal dujas – didžiausią poveikį klimato kaitai daro anglies dioksidas. Konkrečiai Lietuvoje 2019 metais jis sudarė net 68,4 proc. visų šalies ŠESD, o metanas – 14,5 proc. Kaip pasakojo R.Bleizgys, daugiausia metano išsiskiria laikant galvijus (apie 95 proc.), iš kurių laikant karves pienui – 54,9 proc., o mėsinius galvijus – 40,1 proc. Laikant kiaules metano emisija sudarė 1,2 proc., arklius – 0,4 proc., avis ir ožkas – 3,1 proc. nuo bendros metano emisijos iš gyvulių virškinimo procesų.

Nekaltinkit karvutės

Skaičių daug, bet ką jie reiškia? Ar norėdami sumažinti atšilimą nuo žemės paviršiaus turėtume nušluoti visus gyvulius, o „Big Mac“ mėsainių kepsnelius pakeisti į apkeptą tofu? Tikrai ne. „Dažnai gyvulininkystė per daug kaltinama dėl klimato kaitos. Kartais taip norime karvutę nuteisti už taršą, nes analizuojamos tik metano dujos, kurių gyvulininkystėje išsiskiria išties daug. Tačiau taip neteisinga, nes bendroje ŠESD statistikoje metano dujos sudaro tik 14 proc. (iš jų gyvulininkystėje tik 8 proc.), o daugiausia – anglies dioksidas, kurio gyvulininkystėje išskiriama mažai“, – komentavo R.Bleizgys.

Tiesa, Lietuvoje pastaraisiais metais gyvulininkystėje išsiskiriančių dujų kiekis mažėja bendroje emisijoje, taip pat mažėja ir žemės ūkyje. Daugiausia tai lemia mažėjantis gyvulių skaičius, kuris, anot profesoriaus, yra „labai bloga tendencija“. „Oro taršą reikia mažinti taikant technologines priemones, o ne mažinant gyvulių skaičių“, – 15min komentavo mokslininkas.

Tokiam požiūriui pritaria ir VU klimatologas, doc. dr. Justas Kažys. Jo teigimu, klimato kaitos kontekste dėmesį vertėtų kreipti ne į pačius gyvulius, o į jų auginimo ir išlaikymo procesą. „Svarbu ne pati mėsa ar gyvulys, o tai, kiek reikia įvairių resursų – žemės ploto, vandens – kol užauginame kilogramą mėsos. Dėl ganyklų plotų kertami miškai, naikinamos pievos, o tai mažina anglies dioksido sugėrimo bei bioįvairovės išlikimo galimybes“, – pasakojo J.Kažys.

Kad būtų lengviau suprasti gyvulininkystės mastą, „Our world in data“ duomenimis, 2019 m. pusė pasaulio gyvenamosios žemės buvo naudojama žemės ūkiui, o daugiau nei trys ketvirtadaliai šios žemės naudojama gyvulininkystei. Nuo šio tūkstantmečio pradžios pasaulyje kasmet išnyksta apie 5 mln. hektarų miškų. Beveik visas šis procesas vyksta tropikuose, o 41 proc. medžių kirtimo atvejų yra susijęs su galvijų mėsos gamyba.

Ateities ūkis

Žinoma, vienas iš paprastesnių sprendimo būdų – valgyti mažiau mėsos. Tačiau tai dar ne viskas. Paklaustas, kokių priemonių vertėtų imtis sprendžiant metano problemą, J.Kažys atsakė vienu žodžiu – bioūkis. Apie ūkio modernizavimą pasakojo ir R.Bleizgys. Jo teigimu, labai svarbu sudaryti geras laikymo sąlygas gyvuliams ir gauti iš jų kuo didesnį produktyvumą: „Pavyzdžiui, karvių produktyvumą padidinus 2 kartus, metano emisija 1000 kg pieno pagaminti sumažėja 30–35 proc.“ Taip pat labai svarbu tinkamai tvarkyti mėšlą, iš kurio itin efektyvu gaminti biodujas.

„Gaminant biodujas iš mėšlo surenkamos sklindančios metano dujos ir gaminama energija. Šioje technologijoje taikoma uždara mėšlo tvarkymo sistema. Todėl ne tik surenkamas metanas, bet ir gerokai sumažėja išmetamas amoniako kiekis“, – komentavo profesorius. Kitas svarbus aspektas – tai elektros energijos vartojimo mažinimas fermose. R.Bleizgio teigimu, karvidžių buitines patalpas bei vandenį galima šildyti ne elektra, bet panaudojant pieno šilumą. Tiesa, Lietuvoje jau senokai vadovaujamasi šia strategija.

„Mūsų šalies ūkiai jau turi tai, kas yra moderniausio pasaulyje“, – teigė R.Bleizgys. Mokslininkas taip pat pastebi, kad gyvulininkystės perspektyvos Lietuvoje yra itin geros: „Yra visos prielaidos gyvulininkystės intensyvinimui, visos galimybės kurti tvarius ūkius, kuriuose diegiamos modernios ir aplinkai draugiškos technologijos. Taip pat klimatas Lietuvoje yra labai palankus galvijams auginti, galima statyti ir pigius, lengvų konstrukcijų tvartus. Atrodo, turime visko, ko reikia gyvulininkystės plėtrai.“ „Sunku mums pripažinti, bet labiausia mums trūksta tik žinių ir aukšto lygio specialistų, kurie padėtų kurti tokius ūkius“, – 15min įžvalgomis dalijosi R.Bleizgys.

Šaltinis: 15min.lt, Agnė Tarailaitė, 2022-05-21

Ekologiškų produktų rinka

Ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina 2022 m. I ketvirtį padidėjo. 2022 m. I ketvirtį iš Lietuvos pieno gamintojų buvo supirkta 9,47 tūkst. t ekologiško pieno, t. y. 5,89 proc. mažiau nei 2021 m. I ketvirtį. Jis analizuojamu laikotarpiu sudarė 3,09 proc. viso supirkto žalio natūralaus riebumo pieno Lietuvoje.

Ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina 2022 m. I ketvirtį buvo 4,30 proc. didesnė nei įprastinio pieno ir sudarė 477,64 EUR/t. Šių metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu, ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina padidėjo 29,76 proc.

Ekologiškos grietinės gamyba 2022 m. I ketvirtį, palyginti su 2021 m. I ketvirčiu, padidėjo 60,29 proc., grietinėlės – 30,05 proc., geriamojo pieno – 24,86 proc., aromatizuoto jogurto – 8,04 proc., o ekologiškos varškės sumažėjo 1,09 proc., rūgpienio ir kitų rūgščiųjų gėrimų – 2,38 proc., jogurto be priedų – 8,70 proc., šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių – 69,45 proc., sviesto – 79,55 proc.

Analizuojamu laikotarpiu ekologiškas jogurtas be priedų sudarė 48,04 proc. viso pagaminto Lietuvos įmonėse jogurto be priedų, aromatizuotas jogurtas – 15,51 proc., geriamasis pienas – 5,02 proc., varškė – 3,30 proc., grietinė – 1,59 proc., rūgpienis ir kiti rūgštieji gėrimai – 1,01 proc., švieži (nebrandinti arba nekonservuoti) sūriai – 0,54 proc., sviestas – 0,32 proc.

Sertifkuotose ekologiško pieno perdirbimo įmonėse ekologiškos grietinės pardavimo Lietuvoje kaina 2022 m. I ketvirtį, palyginti su 2021 m. I ketvirčiu, padidėjo 5,68 proc., geriamojo pieno – 6,17 proc., šviežių (nebrandintų ir nekonservuotų) sūrių – 9,27 proc., aromatizuoto jogurto – 11,65 proc., grietinėlės – 12,91 proc., varškės – 15,46 proc., jogurto be priedų – 15,55 proc., sviesto – 43,28 proc.

Ekologiškų pieno gaminių pardavimo Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse kainos 2022 m. I ketvirtį, palyginti su 2021 m. I ketvirčiu, didėjo: geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) – 17,75 proc., jogurto be priedų – 17,02 proc., aromatizuoto jogurto – 16,81 proc., grietinės – 15,92 proc., varškės (9 proc. riebumo) – 13,14 proc., varškės sūrio (13 proc. riebumo) – 11,39 proc.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 8 (400) / 2022 m

Ankstesnės žemės ūkio naujienos