Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-27

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-05-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kooperatyvų nariams – daugiau laisvės spręsti ir paprasčiau veikti

Siekiant paskatinti smulkiuosius ūkininkus burtis į kooperatyvus, palengvinta jų kūrimosi ir veiklos tvarka. Mažės administracinė našta, o kooperatyvų  nariai turės daugiau laisvės sprendžiant su kooperatyvo veikla susijusius  klausimus. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

„Žemės ūkyje kooperacija vis dar gana vangiai skinasi kelią. O ji ypač naudinga mažiesiems ir vidutiniams ūkiams – didina jų produktyvumą ir konkurencingumą, užsitikrina aukštesnes pajamas. Ministerijos siūlomi pokyčiai padės kooperatyvams lengviau steigtis, o jų nariams – paprasčiau veikti“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Numatoma, kad kooperatyvo narys turės teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam asmeniui, su juo sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį arba paprastos rašytinės formos įgaliojimu paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime.

Iki šiol kooperatyvo nariai, negalintys dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių, valdybos ar tarybos susirinkime, negalėdavo išreikšti savo nuomonės per kitą dalyvį sudarant paprastos rašytinės formos įgaliojimą ir juo paskiriant įgaliotinį. Tinkamais buvo laikomi tik notariškai patvirtinti įgaliojimai arba balsavimo teisės perleidimo sutartys.

Taip pat supaprastinama visuotinio narių susirinkimo organizavimo tvarka – kooperatyvo nariai galės balsuoti raštu, pildydami balsavimo biuletenį. Visuotinius narių susirinkimus bus galima organizuoti ir juose balsuoti nuotoliniu būdu. Kooperatyvo nariai galės susirinkime dalyvauti ir balsuoti atviru balsavimu elektroninėmis ryšio priemonėmis, išskyrus, kai turės būti balsuojama slaptai. Iki šiol tokios galimybės kooperatyvų nariai neturėdavo.

Apibrėžti grynojo pelno dalies ir nuostolių skirstymo principai – panaikintas reikalavimas dividendams mokėti iki 10 proc. grynojo pelno. Kooperatyvas galės savo įstatuose nusimatyti maksimalią galimą paskirstyti grynojo pelno dalį. Nuostoliui dengti pirmiausia bus naudojamas atsargos (rezervinis) kapitalas. Likusios nuostolio dalies dengimo tvarka nustatoma kooperatinės bendrovės įstatuose.

Valdybos nariai, pirmininkas, stebėtojų taryba savo veiklą pradės kitą dieną po jų išrinkimo kooperatinės bendrovės narių susirinkime.

Šis projektas parengtas diskutuojant su socialiniais partneriais žemės ūkio ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje Šalies kooperatyvų būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl veiklos reglamentavimo gerinimo pateikti.

Palengvinimai įsigalios Seimui priėmus šį įstatymą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-25

Verslininkai ir diplomatai sutarė: lietuviškų maisto produktų eksportas plėsis

Diplomatai ir specialieji atašė, dirbantys ekonomikos srityje, su verslo atstovais aptarė galimas naujas rinkas lietuviškų maisto produktų eksportui. Žemės ūkio ministerijos kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood) bei Užsienio reikalų ministerija Kaune organizuotame renginyje dalyvavo per 60 maisto pramonės atstovų: mėsos, gėrimų, konditerijos, saldumynų, užkandžių, pieno ir ekologiškų produktų įmonės.

„Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės itin domisi eksporto galimybėmis ir naujomis rinkomis, todėl mūsų visų bendras tikslas – ekonominės diplomatijos priemonėmis suteikti įrankius plėsti ir didinti gaminamos produkcijos eksporto geografiją bei mastą. Vertiname jūsų įdirbį bei įžvalgas ir ateityje tikimės jūsų indėlio ieškant nišų ir perspektyvių rinkų maisto sektoriui,“ – į susitikimo dalyvius kreipėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Renginyje apsikeista nuomonėmis, kaip diplomatinės atstovybės galėtų padėti verslui pristatyti savo produkciją užsienio valstybėse.

Lietuvos ambasadų Japonijoje, JAV, Pietų Korėjoje ir Kanadoje atstovai pasidalijo darbo su Lietuvos įmonėmis patirtimi ir iššūkiais bei žiniomis apie vartotojų įpročius. Pavyzdžiui, Japonijoje auga delikatesų pardavimai, didėja sviesto paklausa. Pietų Korėjoje pirkėjai itin noriai perka sūrį, uogas, paklausus kūdikių maistas.

Vis aktualesnis tampa sveikatai palankus gyvenimo būdas, todėl kreipiamas dėmesys į produkto sudėtį, tai pat estetinį prekės pristatymą. Eksportuojant labai svarbu susipažinti ir su prekių žymėjimo, ženklinimo taisyklėmis.

Žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad šalies įmonės turėtų kuo daugiau galimybių pristatyti savo gaminamą produkciją užsienyje. Organizuojamas ne tik įmonių dalyvavimas tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, verslo misijose, tačiau planuojama ir daugiau eksporto skatinimo veiklų, kurios padėtų greičiau įsitvirtinti eksporto rinkose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-26

Patikslinta ūkininkų finansinės apskaitos tvarka

Informuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakoreguoti supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos bei dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai, skirti ūkininkų ūkių ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininkų ūkių verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinei apskaitai tvarkyti (Aprašai).

Svarbiausi naujai įsigalioję pakeitimai yra šie:

visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys. Taigi finansinės apskaitos tvarkymas aktualus visiems ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantiems ekonominę veiklą, t. y. siekiantiems gauti pajamų;
ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinę apskaitą reglamentuos ne trys teisės aktai, o vienas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti supaprastintos apskaitos ir dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai;

ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą;

ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kuriems reikia parengti finansines ataskaitas, kai to reikalauja paramos taisyklės ar paskolas teikiančios kredito įstaigos, ir toliau finansinę apskaitą galės tvarkyti pasirinkę dvejybinio įrašo būdą. Visi kiti ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, turės teisę pildyti Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose, pirkimų ir pardavimų žurnalą, pasirinktinai popieriniu ar elektroniniu formatu;

keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo“) pavadinimas – dabar jis vadinasi Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalu. Be to, dėl duomenų apsaugos reikalavimų sumažėja informacijos, kuri buvo įrašoma pradedant pildyti žurnalą, pirmajame jo lape. Senojo formato žurnalai gali būti naudojami iki 2025 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu žurnalo pirmasis lapas užpildomas pagal naujai patvirtintų Aprašų nuostatas (t. y. išbraukiant tam tikrą informaciją ar jos tiesiog nepildant);

tvarkant apskaitą dvejybinio įrašo būdu 2022 m. galioja Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant dvejybinio įrašo būdą rekomendacijos. 2022 m. metinės ir (ar) tarpinės finansinės ataskaitos turės būti rengiamos vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis.

Pažymėtina, jog, kaip ir iki šiol, supaprastintai apskaitai yra skiriamas vienas Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose, pirkimų ir pardavimų žurnalas (,,žalias žurnalas“, ūkininkų naudojamas nuo 2000 m.), o dvejybinei apskaitai – dvejybinės apskaitos tvarkos aprašas ir rekomendacijos finansinėms ataskaitoms užpildyti (pildymo tvarka ir finansinės ataskaitos nepakito).

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-26

Kol laiko spręsti maisto krizę dėl Ukrainoje užblokuotų grūdų lieka vis mažiau, Rusija vėl griebiasi šantažo

Vakarai ieško būdų padėti Ukrainai eksportuoti dešimtis milijonų tonų grūdų. Dėl jų trūkumo įsibėgėja pasaulinė maisto krizė, o nuo jos labiausiai kenčia besivystančios pasaulio šalys. Išvežti derlių į užsienį trukdo Ukrainos uostų blokada. Vakarų pareigūnai perspėja – spręsti susiklosčiusią padėtį laiko lieka vis mažiau.

Trys karo mėnesiai, o pasekmės vilnija net ir tuose kraštuose, kurie iš pirmo žvilgsnio su karu turi mažai bendro. Pasaulinei maisto krizei įsibėgėjant, ūkininkai Egipte juodai dienai jau ruošiasi – žemę dirba intensyviau. Bet tai, ką pavyksta užauginti savomis rankomis, tik lašas jūroje. 80 procentų viso grūdų importo Egiptas atsiplukdydavo iš Rusijos ir Ukrainos. Tad dabar, kai vienos jų uostai blokuojami visiškai, vietos žemdirbiai sako galintys nebent kaupti atsargas, kad ateinančius mėnesius jaustųsi saugesni. „Jei lieka pertekliaus, atiduodu jį kaimynams arba parduodu. Bet pagrinde auginu asmeniniam naudojimui, nes šiemet baiminamės kviečių krizės arba trūkumo“, – sako ūkininkas iš Egipto Karamas Massry.

Antra pagal dydį kviečių eksportuotoja Indija savo gamintojų produkciją išvežti parduoti į užsienį uždraudė. Vienintelė išimtis, leidžianti eksportuoti svetur, – būtinybė padėti nuo maisto trūkumo kenčiančioms šalims. Bet žemdirbiams nelengva ir čia, kai per šalį ką tik nusirito milžiniška karščio banga. Tad, tai, kas vyksta dabar – tik užuomazga to, kas laukia ateinančiais mėnesiais, jei padėtis nesikeis. Ekspertų teigimu, besivystančiame pasaulyje maisto stygius didele problema buvo dar iki karo.

„Pridėkite tuos 400 milijonų žmonių, kurie prasimaitina maistu, atkeliaujančiu iš Ukrainos, pridėkite problemas kylančias dėl trąšų, sausrų, maisto kainas, kuro kainas – laukia pragariška audra“, – pabrėžia JT Pasaulio maisto programos direktorius Davidas Beasly. Būdas švelninti krizę – užtikrinti, kad Ukraina savo žemės ūkio produkciją galėtų eksportuoti netrukdomai. Didžioji dalis javų derliaus, kuris galėtų keliauti laivais į užsienio šalių uostus, tebeguli sandėliuose, kai skurdžiausiose valstybėse produktų kainos sparčiai auga.

„Dėl eksporto problemų, kylančių dėl didelių energijos išteklių kainų, prastovų ir kitų rizikų, vyksta atvirkštinis procesas – grūdų kaina Ukrainos viduje krenta 30 procentų, kai pasaulinėje rinkoje kyla“, – aiškina ūkininkas Dmytro Matuliakas. Vieno didžiausių uostų, esančio Mariupolyje, kontrolės Ukraina neteko jį užėmus priešo kariuomenei. Ir net jei kiti uostamiesčiai, tokie kaip Mykolajivas ar pats didžiausias – Odesa, – tebėra ukrainiečių rankose, aplinkiniai vandenys užminuoti ir saugomi rusų laivų patrulių.

„Odesa – tai Ukrainos vartai į jūrą, prekyba. Virš keturių su puse milijono tonų grūdų dabar blokuojami. Tai labai rimta problema – ne tik Ukrainai, bet ir toms šalims, kurioms reikia grūdų ir duonos“, – tvirtina Odesos meras Genadijus Truchanovas.

Ieškant būdų užtikrinti saugų kelią žemės ūkio produkcijai išvykti iš Ukrainos, Rusija trečiadienį pasiūlė nutiesti koridorių pati. Tačiau ne be išlygų. Mainais už tariamą išeitį iš krizės, kurią pati ir sukėlė, reikalauja atšaukti dalį jai taikomų sankcijų. Vakarų pareigūnai tai vadina dar viena šantažo forma. Iki šiol Maskva ją daugiausiai naudojo energetikoje. „Deja, matome, kaip tas pats modelis taikomas ir maisto saugumo srityje“, – nurodo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasaulinė maisto krizė buvo viena pagrindinių šių metų Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo temų. Vienoje diskusijų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo, kad jos neišsprendus, Europos laukia ir netiesioginės pasekmės. „Tiek Ispanija, tiek visa pietinė Europa susidurs su didžiule migracijos problema“, – teigė Lenkijos prezidentas. Ir problemų tik daugės, tad, Vakarų pareigūnų teigimu, laikui senkant išeičių būtina ieškoti kuo skubiau.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Kivita, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-05-25

Svarstoma kompensuoti laukinių paukščių žalą ūkiams, tačiau kandidatai privalės taip pat pasirūpinti apsauga

Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą ūkininkams. Kompensacijas galėtų gauti tik laukuose įsirengę paukščius baidančias apsaugos priemones. Iki šiol kompensacijos ūkininkams buvo mokamos tik už laukinių žvėrių padarytą žalą.

Kėdainių rajone ūkininkaujančio Manto Župerkos pupų lauke šiemet laukiniai paukščiai kol kas paliko tik pėdsakus. Daigų nelietė.
„Va, matosi tokia lapcė, tokie dideli žingsniai“, – pasakoja ūkininkas. Tačiau jis stipriai nukentėjo prieš porą metų. Jo telefone užfiksuotas žąsų pulkas, kuris 8 hektarų pupų lauką sunaikino visiškai. „Baigiu nueiti nuo vieno lauko krašto iki kito – praktiškai tuščia nieko nėra“, – prisimena pašnekovas. Nuostolis siekė kelis tūkstančius eurų. „Dabar, kai turim pasėlį, stengiamės kiekvieną dieną pravažiuot, pasižiūrėt ar neatskrido, nes jei atskristų, tai baidytume ar kažką darytume“, – teigia M. Župerka.

Iki šiol ūkininkai kompensacijas galėjo gauti jei laukus nusiaubia laukiniai žvėrys. „Įsivaizduojam, kad vilkai papjauna avis. Tai labai akivaizdu. Bet kai laukuose sutūpę paukščiai, nuo kelio kartais matai tūkstantis gervių, ne tai, kad trypia, bet išpeša želmenėlius. Ir nuostoliai siekia tūkstančius“, – aiškina Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių padarytą žalą ūkininkams kompensuoti iš aplinkos rėmimo fondo. Pretenduoti galės tik tie, kurie pasėlių sauga rūpinsis ir patys. „Ūkininkas turėtų įsidiegti apsaugos priemones – tai garsines patrankos, petardos, Anglijos variantą, kai ūkininkai turi technologijas, ir mažo galingumo sprogmenis, kurie atbaido ir triušius, ir paukščius“, – nurodo žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Ribakovas.

Mokymus ūkininkams vedantis kenkėjų kontrolės specialistas sako veiksmingiausios priemonės yra aitvarai ir garsinės užtvaros. „Aitvarus reikia pastatyti daugiau, sakykim, hektare, kad pora aitvarų būtų tuomet tikrai efektyvu. Jei laukas didesnis, efektyvesnės garsinės užtvaros, tos vadinamos garsinės patrankos. Jau veikia didesniame plote – 20-30 hektarų“, – komentuoja „Kauno grudų“ kenkėjų kontrolės skyriaus vadovas Ąžuolas Maštaras.

Jei ministerijos siūlymus patvirtins Seimas, pirmiausia ketinama kompensuoti gervių, laukinių žąsų, gulbių padarytą žalą pasėliams. Vėliau ketinama svarstyti ir dėl strazdų ar varnėnų žalos uogų augintojams.

Šaltinis: lrt.lt, Kristina Karlonė, Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-05-25

Pieno ūkiuose svarbi kiekviena smulkmena

Kaip mažinti karvių sergamumą mastitu ir gerinti pieno kokybę? Tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Svarbu kuo daugiau apie juos žinoti. Karvės serga mastitu, pieno kokybės tyrimai nedžiugina? Ir dideliuose, ir mažuose ūkiuose būtina ieškoti priežasčių, o ieškant naudinga išgirsti specialistų nuomonę ir sužinoti, kas panašiose situacijose daroma kituose ūkiuose.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymuose „Karvių sergamumo mažinimas ir pieno kokybės gerinimas“ dalyvavusiems ūkininkams buvo sudarytos tokios galimybės – išklausyta LŽŪKT gyvulininkystės specialistų mokymo programa ir organizuota išvyka į UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis” fermą. Čia diskutuota apie tai, kad pieno ūkiuose kiekviena smulkmena svarbi.

Robotai – gerai, tik be žmogaus neapsieisi

„Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ fermoje svarbiausius darbus atlieka robotai: melžia karves, dalija pašarus ir mineralinius priedus, šalina mėšlą. Kiekvieną karvę galima stebėti kompiuterinėje bandos valdymo programoje. Pasak fermoje darbus styguojančių veterinarijos gydytojų Žanos Lukošaitienės ir Raimundo Šeškausko, programa informatyvi, palengvina bandos valdymo procesą, tik žmogus, kuris su ja dirba, turi būti pakankamai išprusęs.

„Pirmiausias darbas ryte – rujas pasižiūrėti. Programa rodo jos intensyvumą“, – pasakoja Ž. Lukošaitienė, o veterinarijos gydytojas R. Šeškauskas priduria, kad ne visada galima pasitikėki programos parodymais. „Pavyzdžiui iš ryto rodo, kad tik rujos pradžia, o atvažiavus po 4 valandų jau rodo pabaigą, ir pipetės beveik negaliu pravesti“,– komentuoja jis.

„Sakoma, kad karvę sėklint reikia nuo apsiveršiavimo praėjus 55 d., danų konsultantai rekomenduoja sėklinti praėjus 40–45 d. Tokiu metu sėklinant kiaušidės yra daug geresnės būklės negu dar po 10-ties dienų. Mes ir žiūrim pagal situaciją ir gyvulį. Kita problema – karvės duoda daug pieno ir prasčiau sėklinasi. Turime tokių, kurių negalime susėklinti. Metai praėjo, o jos dar duoda 40 litrų pieno. Rujoja, bet neapsisėklina. Reikia žiūrėti, darom ginekologinius tyrimus“, – situacijas komentuoja R. Šeškauskas.

Konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius tvirtina, kad kol kas pasaulyje dar niekam nepavyko sukurti pieno, nors jau sukurti kiaušiniai, žalieji žirneliai ir kt. Pasak jo, vis dažniau Lietuvos ūkininkai renkasi sveikesnio, su A2A2 baltymu, pieno gamybą. Jį duoda karvės, turinčios specifinį A2A2 geną. Jis tinka žmonėms, kurie galvoja, kad netoleruoja laktozės, o iš tikrųjų jie alergiški A1 baltymui, esančiam piene. „Kai kurie ūkininkai sėklina karves su A2A2 sperma ir laukia to momento, kai atsiras rinka produktams, kurie nesukelia alergijos. Spermos kaina ta pati. Per laiką išsigrynini karves. Lietuvoje jau daug tokių“, – sako V. Tolevičius.

Apie vandenį, pašarus ir mineralus

Pasidomėjus, ar pieno šaldymo patalpos ventiliatorių ir aušintuvų šiluma kažkur panaudojama, Ž. Lukošaitienė sakė, kad iš tos patalpos šiek tiek pašildoma karvių girdykla.

Pasak V. Tolevičiaus, tai geras sprendimas, nes šaltas vanduo karvėms nėra gerai. Ypatingai – apsiveršiavusioms. Jis turėtų būti kūno temperatūros.

Šiuo metu ūkio bandos piene vidutiniškai 4,2 proc. riebalų, 3,43–3,46 baltymų. Analizuojant bandos valdymo programos duomenis, kilo klausimų dėl urėjos. „Balansuojame ant aukštutinės urėjos ribos. Priežastis – kukurūzai, kuriuos atsivežame. Jie paguli ne tranšėjoje, gauna oro, pradeda kaisti, garuoti ir gyvuliai apsinuodija. Būtent nuo pašaro priklauso ir somatinių ląstelių kiekis piene. Nėra geriau, kaip pats ruoši pašarą ir žinai, koks jis yra“, – komentuoja Žana.

„Jei pieno riebalų baltymų santykis yra didelis, nereiškia, kad karvei yra sveika. Reiškia, kad jos potencialas išnaudotas. Pieno kiekis ir didelis pieno riebalų baltymų santykis yra nesuderinami dalykai. Arba turi kiekį, arba turi gerą koeficientą“, – akcentuoja V. Tolevičius.

„Mūsų karvės yra stambios, bet įvestos į bandą pirmaveršės – smulkesnės. Jos nesuėda tiek, kiek paskaičiuota vienai karvei. Likutis šiek tiek didesnis nei galėtų būti“, – pasakoja Žana.

Kalbant apie racioną, minimos cukrinių runkelių griežinių išspaudos. „Mes naudojame ne sausas, o šlapias, susikimštas į polietilenines rankoves. Reikėjo tik rasti vietą, kur jas laikyti. Išspaudos – geras variantas norint papildyti pašarą ir padidinti energetinę vertę“, – sako Ž. Lukošaitienė.

V. Tolevičius pataria į cukrinių runkelių įspaudas įmaišyti konservanto, kuris apsaugo nuo sugedimo. Tokios išspaudos yra angliavandenių šaltinis. Jos nesukelia acidozių kaip šėrimui naudojami grūdai ir melasa.

Ūkio karvės mineralų gauna tris kartus per dieną. Akcentuota, kad karvėms jie būtini. „Kaip iš gyvulio gali imt net mineralų neduodamas. Tai gyvulio išnaudojimas. Jei neduodi, neik ir melžti. Kad karvės kai kuriuose ūkiuose negauna mineralų, matau pagal kraują, nes yra disbalansas. Mineralai organizme nesikaupia, išskyrus chelatus. Visus kitus, kurie yra druskų, sulfatų ar chloridų pagrindu, karvė pašalina tuštindamasi. Užtai melžiama karvė mineralų turi gauti du kartus per dieną. Užtrūkusiai užtenka vieno“, – akcentuoja V. Tolevičius.

Rujojanti karvė mažiau ėda. Kodėl mastitas ištinka karvę? Todėl, kad hormonai veikia, ji laksto, šokinėja, nesuėda pašaro, sumažėjus gliukozės gamybai, atsiranda energijos stygius ir atsiranda mastitas.

„Nuvažiavęs į ūkį visada sakau, kad pas melžiamą karvę nuolat turi būti pašaro. Karvė turi ėsti pastoviai, o ganykla turi būti naši. Karvė pagal racioną turi suėsti apie 70 kg žolės. Jei ganykloje trys smilgos, ji išdegusi ir dar nėra papildomo šėrimo, tai kiek karvė turi vaikščioti, kad rastų pašaro. Užtai jas laikant tvarte ir išleidžiant mociono yra geriau – nesvyruoja pienas, šėrimas vienodesnis, o ganyklą nuėda ir pieno iškart mažiau“, – įžvalgomis dalinasi Vidas.

Pasak gyvulininkystės specialisto, šėrimas žalia mase labai rizikingas. Užlijo, pradėjo kaisti, o dar miltų įpylei – viskas. Taip pat ir su pašaru. „Skambina ūkininkas ir sako, kad rulonus varnai pralesė. Klausia, ar po trijų dienų galiu šerti karvei? Jokiu būdu, nes patekus deguonies prasideda mikrobiologiniai procesai, pašaras pradeda kaisti. Iškyla pavojus apnuodyti gyvulius. Pažeistus rulonus reikėtų kuo greičiau pervynioti. Net ir šviežio šieno bent dvi savaites negalima duoti, šienainio – 4 savaites, nes nepasibaigę visi mikrobiologiniai procesai“,– komentuoja Vidas.

Mokymuose dalyvavusi ūkininkė iš Elektrėnų savivaldybės Danutė Kertenienė drauge su vyru Giedriumi ūkininkauja 150 ha ūkyje, kuriame šiuo metu laiko 20-ties karvių bandą. „Ar didinsime bandą, priklausys nuo kainos už pieną“, – sako ūkininkė sutikdama, kad nuo karvių šėrimo priklauso visa grandinė. Kiekviena smulkmena svarbi, o klaidos turi įtakos produkcijai ir patiriama nuostolių, todėl dalyvauti mokymuose, išgirsti specialistų pastebėjimus ir apie kitų ūkių patirtį tikrai naudinga.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos