Žemės ūkio naujienos: 2022-05-26

Lietuva, nors pati susiduria su išaugusiomis gamybos sąnaudomis, aktyviai prisideda ieškant sprendimų dėl naujų logistinių kelių su Ukraina užtikrinimo. Juodosios ir Baltijos jūrų žemės transporto jungtis turėtų ilgalaikės ekonominės naudos tiek ES, tiek ir atskiroms jos šalims. Šiaurės šalims Ukraina turi ir turės skirtų krovinių dalį, tokių kaip metalas, genetiškai nemodifikuota soja, aliejaus gaminiai ir jo gamybos likučiai.

„Svarbus ES, didžiųjų pasaulio šalių, tarptautinių organizacijų pastangų sutelkimas ir koordinuoti veiksmai. Turime išnaudoti visus įmanomus diplomatinius ir derybinius svertus bei galimybes, kad kuo greičiau būtų atblokuoti Juodosios jūros uostai, užtikrinant ir reikalingą apsaugą kroviniams išvežti“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Į tai sutelktas ir Europos Komisijos dėmesys. Jos atstovai pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai eksportuoti turimą produkciją kuo greičiau, taip pat veikti išvien, mobilizuojant bendrus išteklius ir koordinuojant veiksmus, kad būtų pasiekta gerų rezultatų. Inciatyvas šioje srityje palaikė dauguma valstybių narių.

Ministras kalbėjo ir apie artėjančios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) konferenciją, pažymėdamas, kad joje vienas pagrindinių klausimų turi būti globalaus apsirūpinimo maistu užtikrinimas. „Būtina ieškoti įvairių sprendimų, tačiau abejojame realiomis galimybėmis rasti daugiašalį sprendimą dalyvaujant Rusijai. Svarbu susitarimą šiuo klausimu pasiekti greitai, kad būtų galima operatyviai spręsti kritinius maisto tiekimo iššūkius,“ – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Susitikimo metu ministrai taip pat patvirtino ES Tarybos išvadas dėl paukščių gripo, aptarė ir kitus klausimus, susijusius su gyvūnų gerove, dirvožemio apsauga, klimato kaita.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-05-25

Per paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ surinkimo etapą buvo pateikta 21 paraiška. 3 paraiškos nesurinko privalomojo atrankos balų skaičiaus, t. y. 35 balų, todėl jos buvo atmestos. 18 paraiškų surinko nuo 35 iki 70 balų. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta daugiau nei 2 mln. Eur paramos lėšų, preliminari prašoma paramos suma – daugiau kaip 845 tūkst. Eur. Taigi paramos pakanka visiems pareiškėjams. Šiuo metu NMA specialistai vertina paraiškų tinkamumą gauti paramą.

Primename, kad dėl paramos galėjo kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų ūkinių gyvūnų laikytojai, fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą, bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.

Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur tuo atveju, kai teikiama viena bendra paraiška daugiau negu dėl vienos ūkinių gyvūnų laikymo vietos, ir 200 Eur vienam sąlyginiam gyvūnui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 000 Eur.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-25

Savo ruožtu verslo atstovas tikina, kad žemės kur statyti tokias elektrines Lietuvoje yra ir siūlomiems pokyčiams ūkininkai priešinasi, nes nenori mokėti didesnės nuomos už dirbamą žemę.

„Jei tokie ribojimai būtų įvesti, turėtume dar mažiau laisvos žemės, kur būtų galima plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai prisidėtų prie kitų ribojimų – draudimo statyti prie karinių radiolokatorių, aplinkosauginių ir kitų ribojimų“, – trečiadienį vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo viceministrė.

„Be to, man atrodo, kad labai svarbu įvardinti sau, jog yra konstitucinė teisė žemės savininkui pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti“, – teigė ji. Kartu D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsiranda projektų, kai įvairi žemės ūkio veikla vykdoma, pavyzdžiui, greta saulės elektrinių parkų.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad ateityje numatytai galiai įrengti reikia rasti apie 2 tūkst. hektarų žemės – maždaug 50 hektarų kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to kilusias diskusijas jis vadina perdėtomis

R. Sklepovičius aiškino, kad Lietuvoje iki šiol ant žemės ūkio paskirties sklypų nepastatyta jokia saulės elektrinė, jos buvo statomos tik ant pramoninės ir inžinerinės paskirties žemės, o iš viso įrengta 300 MW pajėgumų.

„Tai yra nykstamai mažas kiekis, bet debatų lygis, sukeltas dėl tos žemės ūkio paskirties, yra neadekvatus situacijai“, – forume teigė jis.

„Green Genius“ vadovas teigė, kad pastaruoju metu nepagrįstai manoma, kad saulės ir vėjo elektrinėms statyti reikės daug dirbamos žemės plotų, todėl brangsta žemės nuoma. Tą esą ypač jaučia stambieji ūkininkai, užtarimo ieškantys Seime.

„Viskas vyksta dėl pinigų. Žemės ūkio lobistai neateina į Seimą, nes jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – svarstė R. Sklepovičius.

Argumentuodamas, kad Lietuvoje problemos, jog plėtojant saulės ir vėjo elektrines jomis reikės apstatyti daug žemės ūkio paskirties žemių, nėra, jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri iki 2035 m. užsibrėžusi visą reikiamą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

„Vokietijoje pramonė keturis kartus intensyvesnė, teritorijų apgyvendinimas daug didesnis, kalnuotos vietovės, bet jie randa vietos, saulės, vėjo plėtrai. Lietuva, retai apgyvendinta, jos suvartojimas daug mažesnis, staiga neranda kur tų elektrinių statyti. Tai juokinga ir neadekvatu situacijai“, – aiškino R. Sklepovičius.

Europos saulės gamintojų tarybos Politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama „be kompromisų“.

„Tam tikras interesas turėtų būti matomas iš visų visuomenės grupių“, – diskusijoje kalbėjo jis.

Anot buvusio energetikos ministro, atsinaujinančios energetikos plėtrą kritikuojantys ūkininkai nėra patenkinti saulės parkų plėtotojų kuriama konkurencija, kuriai nesant jie turėjo „monopolį“.

„Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai turėjo tam tikrą monopolį, džiaugėsi pakankamai nedidelėmis nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.

„Čia ir kyla natūralus nepasitenkinimas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę KRK pritarė siūlyti „nebloginti žemės savininkų padėties“ ir drausti statyti vėjo, saulės, taip pat biodujų, elektrines ant žemės ūkio paskirties žemės, kurios našumo rodiklis viršija 32 balus.

Kaip reaguodamas į tokį siūlymą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jei tam būtų pritarta, tokias elektrines būtų galima statyti tik Rytų ir Pietų Lietuvoje, kurios kartu yra ir miškingiausi šalies regionai, taip pat mažoje dalyje Žemaitijos.

Seime šiuo metu svarstomas Energetikos ministerijos inicijuotas „Proveržio paketas“, kuriame numatytas tikslas iki 2030 m. iš atsinaujinančios energetikos bendrai generuoti 7 GW galios. Tai turėtų patenkinti 93 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2022-05-25

„Mažai yra tikinčių Rusijos pažadais užtikrinti saugų laivų judėjimą Juodąja jūra. Būtent tam reikalinga pagalba pridengti Odesą, palydint grūdų laivus. Matome, kad Ukrainos grūdai yra vagiami, juos bandoma parduoti“, – komentuoja ministras.

Pasak G. Landsbergio, pagrindinis klausimas šiuo metu yra tai, ar teisinga, kad su Rusijos atsiklausimu galima suteikti galimybę Ukrainai pamaitinti pasaulį?

„Rusija šiandien turi raktus nuo viso pasaulio duonos. Nuo pačių pažeidžiamiausių valstybių stalo duonos. Niekaip tai neteisinga, atsakomybės klausimas gula ir ant Vakarų vadovų stalo. Ar tai tinkama? Na rusai nesutiks, nesuteiks tokios galybes – ar mums tada belieka laukti, kol pasikeis režimas ir tada stebėtis, kodėl pasaulis badauja, kyla kainos? Nėra tai iki galo teisingas atsakymas arba kelias.

Šalia to reikia suprasti, kad ukrainiečiai supranta, jog atidarius Odesą, įleidus laivus įplaukti ar išplaukti gali atplaukti ir rusai, kurie užpuls tokį strategiškai svarbų uostą“, – teigia ministras.

Taip pat šioje situacijoje yra svarbus ir Bosforo sąsiauris, šiuo metu, prižiūrint Turkijai, uždarytas kariniams laivams. Pasak G. Landsbergio, Turkija į bet kokius karinių laivų judėjimus per šį sąsiaurį žiūri atsargiai, tačiau tuo pačiu ji yra suinteresuota importu iš Ukrainos.

„Interesas rasti bendrą sprendimą yra didelis. Matyt, tuos interesus galima suvienyti tarp skirtingų valstybių ir rasti sprendimą“, – tikina G. Landsbergis.

Ministras teigia nematąs rimto NATO indėlio įgyvendinant idėją dėl uosto atblokavimo.

„Pasirūpinančių valstybių sąrašas gali būti ganėtinai ilgas. Nemanau, kad NATO galėtų tai užtikrinti. Anksčiau matėme gana didelį nenorą įsitraukti bet kokiomis aplinkybėmis į centralizuotą pagalbą Ukrainai. Nemanau, kad rastume sutarimą ir dėl grūdų apsaugojimo iš Odesos“, – sako jis.

Pasak ministro, yra galimas variantas Ukrainai pačiai sugebėti apsaugoti grūdų tiekimą, jei jai būtų suteikta tinkama moderniausia ginkluotė.

„Vienas dalykas – saugios zonos jūroje sudarymas, į kurią nebūtų įleidžiami Rusijos laivai ir lėktuvai. Tai gali padaryti laivais arba lėktuvais arba naudojant pažangią ginkluotę. Jei jos būtų suteikta pakankamai ir ji būtų moderniausia, galima tikėtis, kad Ukraina sugebėtų pati apginti Odesą“, – „Svarbiai valandai“ sako ministras.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-05-25

Karybos ekspertas Darius Antanaitis teigia, kad išgabenti grūdines kultūras iš Ukrainos yra tik du būdai.

„Man atrodo, kad yra tik du keliai – jėga pralaužti Odesos uosto blokadą ir pasikrauti visus grūdus arba, jeigu Ukraina turėtų priešlaivinių raketų apginti savo teritorinius vandenis nuo rusų laivų, ukrainiečių laivai galėtų savarankiškai palikti savo teritorinius vandenis, o tarptautiniuose vandenyse jų saugumą užtikrintų NATO arba kitos valstybės. Jeigu Rusija pradėtų agresyvius veiksmus prieš Ukrainos laivus tarptautiniuose vandenyse, tai būtų traktuojama kaip piratavimas, tai nebūtų eskalacija“, – tikina ekspertas.

Paklaustas, kuris iš variantų šiuo metu realiausiai įgyvendinamas, karybos ekspertas sako, kad būtų ne tik paprasčiau, bet ir saugiau, jeigu grūdų pervežimo apsauga pasirūpintų pati Ukraina.

„Deja, NATO nėra vienalytis organizmas, jį sudaro daug valstybių. Būtų daug paprasčiau, jeigu Ukraina pati užtikrintų savo teritorinių vandenų ar koridoriaus saugumą, kuriuo būtų galima išgabenti grūdus ir kitą žemės ūko produkciją, kad pasaulyje nekiltų badas. Manau, kad antras variantas būtų logiškesnis, lengviau įgyvendinamas, tačiau turi atsirasti valstybė ar valstybės, kurios užtikrintų tokią maisto konvojaus apsaugą“, – teigia D. Antanaitis.

Kariuomenės atsargos majoras ir karo ekspertas tikina, kad apsaugoti Ukrainos laivus tarptautiniuose vandenyse galėtų viena iš Budapešto memorandumą pasirašiusių šalių.

„Žiūrint iš teisinės pusės, tai galėtų būti viena arba dvi šalys, kurios pasirašė Budapešto memorandumą. Jis buvo pasirašytas, kai Ukraina atsisakė branduolinės ginkluotės ir kitos valstybės užtikrino Ukrainos saugumą. Tai buvo Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Rusija vienintelė nesilaiko memorandumo. Tačiau šiuo klausimu mes kalbame ne tik apie NATO ar JAV, bet pasaulio masto problemą, kurią Rusija nori sukelti, – badą. Jie šantažuoja pasaulį, kad jie atvers Odesos uostą tik tuo atveju, jeigu bus panaikintos sankcijos. Kitaip sakant, rusai kiša visą pasaulį po padu vien todėl, kad būtų panaikintos sankcijos, kurios skirtos už tai, jog jie užpuolė Ukrainą“, – sako kariuomenės atsargos majoras D. Antanaitis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad, jeigu Ukrainai nepavyks atblokuoti Odesos uosto, visam pasauliui gali grėsti ne tik badas, bet ir epidemijos, kataklizmai, emigrantų protrūkiai ir kitos problemos.

„Žinome, kad Ukraina maitino apie 400 milijonų gyventojų, teikdama savo produkciją. Pasaulyje badaujančių šiuo metu yra apie 46 milijonai žmonių. Jeigu dar atsirastų šimtas milijonų, lauktų iš tiesų badas, nepriteklius, ligos, epidemijos, įvairūs kataklizmai ir, be abejo, mums, europiečiams, grėstų labai didelis emigrantų protrūkis. Ne keli tūkstančiai ar šimtai tūkstančių, bet netgi milijonai galėtų veržtis ieškoti, kur yra maisto“, – sako A. Svitojus.

A. Svitojaus teigimu, kad būtų išvengta galimo bado ir kitų grėsmių, Lietuva turėtų rūpintis ir savo maisto atsargomis, ir organizuoti grūdų pervežimą iš Ukrainos per savo teritoriją.

„Kad šito nebūtų, mes turime rūpintis ne tik savo maistu, bet ir rūpintis, kas darosi gretimose šalyse. Lietuvos indėlis galėtų būti organizuoti grūdų pervežimą per savo teritoriją. Dalį tų grūdų galima būtų išvežti sudėtingesniais keliais per Lenkiją, Rumuniją, Lietuvą, Latviją, per mūsų uostus, jūrų uostus ir per mūsų geležinkelius. Be abejo, pasiruošimas vyksta ir alternatyvą mes taip pat turime išnaudoti, nes ir keli milijonai tonų grūdų padėtų“, – tikina A. Svitojus.

Paklaustas, ar grūdų gabenimas sausumos keliais išspręstų problemą, Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad situacija galėtų pasikeisti penktadaliu ar net ketvirtadaliu.

„Sakyčiau, gal penktadalis ar ketvirtadalis klausimo dėl pervežimo galėtų išsispręsti, bet tai neužtikrintų visų grūdų išvežimo. Ilgalaikėje perspektyvoje galima pasiruošti ir organizuoti tuos pervežimus, bet tai užtrunka laiko, o jau bręsta nauji grūdų derliai ir senas atsargas reikia išvežti. Tai yra ir Ukrainos ekonominė problema, nes nebus kur dėti grūdų jų talpyklose ir sustos finansiniai srautai. Apsirūpinimas maistu visame pasaulyje stringa, visa logistika stringa“, – aiškina A. Svitojus.

Klausimas dėl Odesos uosto ir grūdų gabenimo sprendžiamas ir Briuselyje. A. Svitojus nurodo, kad čia svarstoma ne tik, kaip padėti grūdus pergabenti, tačiau ir kaip padidinti gamybos apimtis visos Europos mastu.

„Yra svarstomi keli variantai. Tai ne tik tai, kaip padėti Ukrainai ir kitoms šalims apsirūpinti grūdais, sprendžiama, kaip visos Europos mastu padidinti gamybos apimtis. Lietuva maistu apsirūpina ir gali išmaitinti dar penkias Lietuvas. Tačiau, jeigu jo trūktų, yra priimti sprendimai, kad būtų panaudota žemė, kuri ilsisi, kad būtų daugiau grūdų, kad būtų daugiau įvairių kitų gyvulinės kilmės produktų, kad užpildytų tas nišas. Šiuo atveju ne tik Europa, bet ir mes bei kitos pasaulio šalys galėtumėme kompensuoti dalį prarastų produktų ir sumažinti badą. Situacija nėra visiškai bloga ar tragiška, bet įvairiems žingsniams turime ruoštis“, – teigia pašnekovas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas pastebi, kad Odesos uosto blokada ir trikdžiai pervežti grūdus nėra vienintelė Ukrainos problema. Pašnekovo teigimu, didelių problemų kelia ne tik laukuose randamos minos bei kiti sprogmenys, bet ir Rusijos vagiama technika, naikinamos kuro saugyklos.

„Ukraina šiais metais tikriausiai neteks apie 30 proc. savo derliaus. Tai jau kelia didelių problemų, bet 30 proc. galima kompensuoti su mūsų ištekliais. Minų ir kitų sprogmenų klausimas gali būti sprendžiamas ne vienerius, o galbūt net dešimtis metų. Kita vertus, ne tik sprogmenys, bet jau sprogę užtaisai užteršia dirvą ir būtų nelabai gerai sėti ten grūdus. Su tuo dirba didelė komanda, sėkmingai ieškodama minų ir valydama žemę. Kita problema – Rusija vagia šimtus tūkstančių tonų grūdų, išveža iš tų teritorijų, norėdama parduoti į kitas rinkas. Yra išvežami traktoriai, technika. Kuro saugyklos naikinamos ir tiesiog stengiamasi sukelti Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje didelį bado kataklizmą ir ekonominių sutrikimų“, – sako A. Svitojus.

Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulinės maisto kainos yra beveik 30 proc. didesnės negu pernai. Tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad, jeigu Vyriausybių vadovai tinkamai reaguos, kainos turėtų stabilizuotis ir didesnio augimo nesulauksime.

„Manau, kad maisto kainos turės nusistovėti, nes žmonės neturi daugiau pinigų. Bet kokiu atveju, jeigu trūks maisto, tu mokėsi už maistą, kiek galėsi. Dėl to yra visokių spekuliacijų, kaip ir matome su kuro kainomis. Vakar buvo pasakyta, kad pradėjo daugiau pirkti benzino, todėl pakėlėme kainas. Šiuo atveju snaudžia mūsų valstybių lyderiai. Vyriausybė turi priimti griežtesnius sprendimus, griežčiau prižiūrėti energetinių šaltinių kainų koordinaciją, kas turi įtakos maistui, nes maisto užtenka, bet juo spekuliuodamas gali kainas kelti, kiek tik nori. Tas procesas veikia kaip grandinė, tačiau, jeigu būtų ryžtingi Vyriausybių vadovų sprendimai, bent jau Europos lygmeniu tos maisto kainos tikrai galėtų stabilizuotis“, – teigia A. Svitojus.

Šaltinis: lrt.lt, Agnė Skamarakaitė, 2022-05-25

Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) supirkimo kainos augo vidutiniškai 3,5 proc., o apimtys sumenko 5,8 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 4,0 proc., vidutinis baltimingumas – 3,4 procento. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, pirmasis rodiklis pakilo 0,1 procentinio punkto, o antrasis nepakito. Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet balandį pagamino 9,3 tūkst. tonų geriamo pieno (8,1 proc. daugiau nei prieš metus), 3,1 tūkst. tonų rūgpienio (6,1 proc. mažiau), 2,4 tūkst. tonų grietinėlės (4,2 proc. daugiau), 0,4 tūkst. tonų sviesto (tiek pat), 4,0 tūkst. tonų varškės ir sūrių (2,4 proc. mažiau).

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-05-25