Žemės ūkio naujienos: 2022-05-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Į Šeštokus atvyko antras traukinys su Ukrainos grūdais
Ketvirtadienį vakare į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko jau antras traukinys, atgabenęs Ukrainos grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Vakar į Šeštokus atvyko traukinys iš Ukrainos su grūdais. Kol kas jis yra perkraunamas ir, mano žiniomis, šįvakar turėtų pajudėti į Klaipėdą, į „Begą“, – BNS penktadienį sakė LTG atstovė Mantas Dubauskas.
LTG teigimu, šiame traukinyje yra 60 konteinerių su 1438 tonomis grūdų.
Pirmasis traukinys su 1,3 tūkst. tonų grūdų iš Ukrainos į Lietuvą atvyko praėjusį pirmadienį, o juos į laivus krauna viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos įmonių „Bega“.
Anksčiau LTG teigė, jog šią savaitę iš Ukrainos į Lietuvą turėtų pajudėti dar du traukiniai su Ukrainos grūdais ir kitais produktais.
Pasak LTG vadovo Egidijaus Lazausko, ukrainiečiai domisi ne tik savo produkcijos eksportu, bet ir galimybe per Klaipėdą importuoti degalus.
„Turėjome delegaciją iš Ukrainos geležinkelių, kurie labai intensyviai domėjosi galimybėmis vežti kurą, nes Lietuvoje yra galimybė jo įsigyti iš „Orlen“, pavyzdžiui per Mockavos terminalą, taip pat nagrinėjamos galimybės per Klaipėdos uostą importuoti kurą ir su mūsų pagalba per Lenkiją jį vežti, o Ukrainos geležinkeliai gali juos pasiimti toliau“, – BNS penktadienį sakė E. Lazauskas
„Kiekvienas mažas sėkmingas žingsnelis priartina prie masto didėjimo“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę pirmą kartą LTG istorijoje iš Ukrainos į Lietuvą aplenkiant Baltarusiją atvyko traukinys su 50 konteinerių, atgabenęs maždaug 1 tūkst. tonų gyvulių pašarams skirtą priedą liziną. Jį nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio gabeno LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, o Lietuvoje – „LTG Cargo“.
Maršrutas išbandytas tik siaurąja europine vėže – nuo Kauno per Lenkiją iki Ukrainos pasienyje esančio terminalo.
E. Lazauskas praėjusią savaitę teigė, kad apie 60 tūkst. eurų kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, tolesnį reisų dažnumą lems ne tik įmonių poreikis, bet ir konkurencija su kitais vežėjais.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-05-27
Kovą–balandį pateiktos paraiškos valdoms modernizuoti – jau pirmumo eilėse
Paraiškos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktos šių metų kovo 1 d. – balandžio 29 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jau surikiuotos paraiškų pirmumo eilėse – kviečiame pareiškėjus susipažinti.
Šiuo kvietimu 30 pieninės galvijininkystės atstovų paraiškų surinko nuo 35 (privalomo mažiausio atrankos balų skaičiaus, reikalingo gauti paramą) iki 75 atrankos balų – visi jie turės galimybę gauti paramą. Pienininkų prašoma paramos suma sudaro 7,4 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 19,4 mln. Eur – paramos lėšų visiškai pakanka visiems pirmumo eilėje atsidūrusiems pienininkystės projektams įgyvendinti. Pieninės galvijininkystės paraiškų pirmumo eilę rasite čia.
Iš visų, pateiktų pagal sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektorių, pirmumo eilėje atsidūrė 12 paraiškų. Šių pareiškėjų didžiausias surinktas balų skaičius yra 80, mažiausias – 50, bendra jų paraiškose prašoma paramos suma sudaro 2,5 mln. Eur (šiam sektoriui skirta 3,7 mln. Eur paramos lėšų), taigi, šie 12 pareiškėjų surinko reikiamą balų skaičių, jiems paramos lėšų pakanka ir jų paraiškos bus vertinamos toliau. Sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektorių paraiškų pirmumo eilę rasite čia.
Paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektoriaus pirmumo eilėje atsidūrė viena paraiška, surinkusi būtinąjį 35 atrankos balų skaičių. Šiam projektui įgyvendinti numatoma skirti 233,5 tūkst. Eur paramos (šiam sektoriui buvo skirta 5,7 mln. Eur paramos lėšų). Paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektoriaus paraiškų pirmumo eilę rasite čia.
Paraiškų, pateiktų pagal mėsinės gyvulininkystės, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę, sektorių, pirmumo eilėje atsidūrė visos 11 paraiškų, iš kurių paramos lėšų visiškai pakanka 7, surinkusioms nuo 65 iki 75 atrankos balų, paraiškoms – jose prašoma paramos suma sudaro 857 tūkst. Eur. Paramos iš dalies pakanka 2 paraiškoms, surinkusioms 60 atrankos balų, jų bendra prašoma paramos suma – beveik 403 tūkst. Eur. Primintina, jog šiam sektoriui skirta daugiau kaip 1,05 mln. Eur. Dėl trūkstamų lėšų skyrimo šiems 2 projektams NMA specialistai kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri spręs, ar skirti papildomų lėšų šiems projektams įgyvendinti. Likusioms 2 paraiškoms, surinkusioms 56 ir 35 atrankos balus, paramos lėšų nepakako.
Šaltinis: nma.lt, 2022-05-27
Ką svarbu žinoti įteisinant individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį?
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
Asmenys, norintys įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavę savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.
Įteisinant individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu naudojamą gręžinį, skirtą namų ūkio reikmėms, kai iš jo paimama ne daugiau kaip 10 m3 požeminio vandens per parą, įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti.
Pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato bendruosius duomenis: gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, gręžinio savininko duomenis ir jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą. Jei gręžinio įrengimo data nežinoma, nurodoma Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. gegužės 1 d.
Tiksliai nustato gręžinio vietą (koordinates) ir gręžinio žiočių aukštį, parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Apie individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu naudojamą gręžinį 3 m spinduliu nustato 1-ąją apsaugos juostą, kurioje negalima jokia veikla, nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir paruošimu.
Nustato gręžinio geologinius ir techninius duomenis: gręžinio gylį, būklę, paskirtį, eksploatuojamo vandeningo sluoksnio charakteristikas (slūgsojimo gylį ir tipą). Kai nėra informacijos apie gręžinio gylį ir vandeningus sluoksnius, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį. Jeigu žinoma, nurodo gręžinio geologinį pjūvį, gręžinio konstrukciją ir gręžinio užvamzdės ertmės izoliaciją.
Paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje. Vandens saugos ir kokybės rodikliai, kuriuos privalu ištirti, nurodyti Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše. Didžioji dalis jų nustatoma atlikus bendrąją vandens cheminę analizę. Gręžinių, įrengtų į prekvartero vandeninguosius sluoksnius, vandenyje papildomai turi būti nustatyti fluoridai ir boras.
Įmonė gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai kartu su gręžinio pasu pateikia šiuos dokumentus: paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą, jei požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta patenka į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus ar valstybinę žemę, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, rašytinius minėtų žemės sklypų savininkų sutikimus, hidrogeologinių ir hidrocheminių tyrimų rezultatus patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos geologijos tarnyba įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui.
Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).
Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti gręžinio paso skaitmeninę kopiją pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėmis paslaugomis.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-05-27
Pienininkus nuvylė paramos taisyklės ūkiams modernizuoti – pinigų imti nesiveržia
Žemdirbiai nesiveržia naudotis europine parama ūkiams modernizuoti – juos nuvilia paramos teikimo taisyklės ir per žemai nustatytos paramos „lubos“, teigia žemdirbių atstovai. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad žemės ūkio sektoriaus padėtis yra labai sudėtinga. Smarkiai išaugus kuro, trąšų, pašarų kainoms, pasak jo, modernizuoti ūkiams trūksta nuosavų lėšų, o pasinaudoti europine parama trukdo biurokratinės kliūtys.
Žemdirbiai per šį kovą ir balandį galėjo teikti paraiškas paramai gauti ūkiams modernizuoti. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad pasibaigus šiam pirmajam paraiškų surinkimo etapui, išankstiniais duomenimis, ūkininkų prašomos paramos suma visiems žemės ūkio sektoriams sudarė beveik 12 mln. eurų, arba vos trečdalį visos šiam kvietimui skirtos paramos sumos. Iš visų specializuotų žemės ūkio sektorių didžiausia investicijų suma skirta pieninės galvijininkystės atstovams – 19,4 mln. eurų paramos lėšų. Tačiau pieno ūkiai paprašė tik 7,4 mln. eurų paramos.
„Jei tik apsimokėtų, ūkininkai stovėtų eilėse prie paramos. Tačiau nustatytos paramos sąlygos visiškai neatspindi ūkininkų poreikių. Patys paskaičiuokite – sukurti vietą vienai karvei kainuoja daugiau kaip 14 tūkst. eurų, o maksimali paramos suma pagal priemonę – 300 tūkst. eurų. Čia net 20 karvių ūkio neįsteigsi“, – Eltai sakė J. Vilionis.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos pernai atlikto tyrimo duomenimis, pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 80 karvių, Lietuvos sąlygomis nėra efektyvūs. Tyrėjai nustatė, kad didesni ūkiai, kuriuose laikoma 240 ir daugiau melžiamų karvių yra atsparesni pieno kainų pokyčiams, investicijų grąžos rodikliai geresni, juolab kad tokiems ūkiams už žaliavinį pieną ir mokama brangiau.
Pasak J. Vilionio, asociacija ne kartą yra akcentavusi, kad pieno ūkiams paramos reikia, bet ji turėtų siekti bent 1,5 mln. eurų, tuomet galima iš esmės vykdyti plėtrą.
„Valdininkai, ko gero, nori gerai pasirodyti ir tikisi, kad jei duos mažesnę maksimalią paramą, ja galės pasinaudoti daugiau ūkininkų. Bet gaunasi taip, kad ji tampa išvis neįdomi. O juk padidinus maksimalią sumą niekas nedraustų imti ir mažesnės paramos“, – sakė J. Vilionis.
Pasak jo, paramos dydis – toli gražu ne vienintelė priežastis, dėl kurios ūkininkai vengia naudotis parama. Keblumų kelia pertekliniai reikalavimai ūkiui norint gauti paramą, valdininkų kabinėjimasis prie smulkmenų paraiškose, tvirtina ūkininkų atstovas.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kai ūkininkai vengia skųstis atsakingų valdininkų darbu, nes baiminasi patekti į juoduosius sąrašus ir taip palaidoti bet kokias viltis gauti europinę paramą.
„Ūkininkai garsiai ir atvirai apie tai kalbėti nenori, nes bijo užsitraukti nemalonę. Tačiau dalis reikalavimų būna perteklinių. Pavyzdžiui, turėti biojėgainę. Dažnai parama neteikiama dėl smulkių neesminių klaidų, kurias sunku sužiūrėti, kai taisyklės nuolat keičiasi“, – sakė LPGA vadovas.
Pasibaigus pavasariniam kvietimui teikti paraiškas ūkiams modernizuoti mažą aktyvumą rodė ir sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės ūkininkavimo atstovai.
Vieninteliai mėsinės gyvulininkystės atstovai paprašė skirti daugiau paramos, nei skirta paramai lėšų. Sektoriaus atstovai pateikė 11 paraiškų, kuriomis prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1,6 mln. eurų, o šiam sektoriui skirta beveik 1,06 mln. eurų paramos lėšų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-26
K. Navickas: prognozuojamas grūdų derlius – maždaug 6 mln. tonų
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad šiemet Lietuvoje laukiame gana gero grūdų derliaus, penktadienį rašo portalas delfi.lt. „Prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. tonų grūdų. Geriausias, kokį esame kūlę, tai 6,5 mln. tonos. Grūdų kainos, po to kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų“, – tvirtino K. Navickas.
„Spėčiau, kad Rusija, kaip viena iš didžiausių kviečių augintojų, sąmoningai pristabdys grūdų eksportą ir taip kels jų kainą“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, jei gamta nepateiks siurprizų, augalininkystės ūkių pajamos, lyginant su pernai metais, augs 50 proc.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-27
Didžioji Britanija ragina Rusiją neblokuoti ukrainietiškų grūdų eksporto
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as paragino Maskvą elgtis „teisingai“ ir leisti išvežti grūdus, įstrigusius Ukrainos uostuose dėl Rusijos karinių veiksmų. Maskva pareiškė, kad leis sudaryti Ukrainoje maisto koridorius ir išvengti pasaulinės maisto krizės, jei bus panaikintos jai dėl invazijos į kaimynę įvestos tarptautinės sankcijos.
„Nekalbėkime apie sankcijas, kalbėkime apie tai, kad visos pasaulio šalys turi elgtis teisingai“, – žurnalistams Madride pareiškė B.Wallace’as, paklaustas apie Maskvos poziciją. „Raginu Rusiją elgtis teisingai, vadovaujantis žmogiškumo dvasia ir išleisti Ukrainos grūdus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dėl Rusijos veiksmų „daugelis pasaulio šalių susidurs su grūdų trūkumu“.
Iki vasarį prasidėjusios invazijos Ukraina buvo viena svarbiausių grūdų eksportuotojų, per savo uostus eksportavusi 4,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos per mėnesį.
Tai sudarė 12 proc. viso pasaulio kviečių, 15 proc. kukurūzų ir pusę saulėgrąžų aliejaus kiekio. Tačiau Rusijos karo laivams nuo pasaulio atskyrus Odesos, Čornomorsko ir kitus uostus, tiekimą galima vykdyti tik perpildytais sausumos maršrutais, kurie yra kur kas mažiau efektyvūs. „Žmonės visame pasaulyje pasikliauja [ukrainietiškais] grūdais, kad galėtų pramisti“, – pridūrė B.Wallace’as, paminėdamas Libiją ir Jemeną kaip šalis, itin priklausomas nuo Ukrainos derliaus. „Liaukitės vogti grūdus, matome, kad Rusija vagia grūdus savo reikmėms“, – pridūrė jis. B.Wallace’as lankėsi Madride prieš birželį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
