Žemės ūkio naujienos: 2022-06-03

Labiausiai išaugs parama statomų arba rekonstruojamų žemės ūkio produkcijos regioninių logistikos centrų projektams – ji didėja nuo dabar galimų 700 tūkst. Eur iki 1,5 mln. Eur projektui. Jei patalpos logistikos centrui bus nuomojamos, maksimali paramos suma vienam projektui kaip ir iki šiol sieks 700 tūkst. Eur.

50 tūkst. eurų didesnė paramos suma teks kuriantiems vieno ar kelių rajonų vietos lygmens vystymo trumpą tiekimo grandinę, kai žemės ūkio produkcija tiekiama vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms, restoranams ir t.t. Maksimali parama vienam projektui įgyvendinti – 250 tūkst. Eur.

Parama kuriantiems smulkaus ar vidutinio verslo vystymo trumpą tiekimo grandinę padidinta iki 150 tūkst. Eur. Dabar ji siekia 120 tūkst. Eur.

Paraiškų priėmimas planuojamas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31d.

„Pagrindiniai mūsų tikslai skatinant regioninių logistikos centrų įkūrimą – ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacija bei siekis, kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.

Be to, nuo 2023–ųjų „žalieji“ viešieji pirkimai turės sudaryti pusę visų pirkimų. Tai yra didelė paskata jau dabar kurti regioninio lygmens logistikos centrus ir ruoštis būsimiems pokyčiams.

Regioniniuose žemės ūkio produkcijos logistikos centruose pagal vartotojų užsakymus bus sudaromi maisto krepšeliai. Taip ūkininkams bus paprasčiau dalyvauti savivaldybių arba valstybės įstaigų bei įmonių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, o vartotojams tiekiami švieži ir sveiki vietos gamintojų produktai“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Parama didės teiksiantiems paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas” veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu”. Šiai sričiai 2021-2022 m. skirta 11 mln. Eur. Palyginti, 2014-2020 m. jai buvo skirti kiek daugiau nei 4 mln. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-02

Asociacijos skaičiavimais, šiais metais šalyje gali būti prikulta tik kiek daugiau nei 19 mln. tonų kviečių, palyginti su 33 mln. tonų kviečių derliumi pernai.

„Nors dalis mūsų teritorijos okupuota, laukų – užminuota, o karas tęsiasi, Ukraina apsirūpins grūdais ir galės dalį derliaus pasiūlyti kitiems“, – pažymima pranešime.

Asociacijos duomenimis, saugyklose yra likę apie 10 mln. tonų praėjusių metų derliaus kviečių, tad mažiausiai tiek gali būti eksportuota šiemet, tačiau tai sudarytų tik pusę eksporto ankstesniais metais.

Kukurūzų derlius Ukrainoje taip pat smarkiai nukentės dėl karo – šiemet jis prognozuojamas maždaug 26 mln. tonų, 30 proc. menkesnis nei pernai.

Iki Kremliaus sukelto karo Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių ir kukurūzų eksportuotoja pasaulyje. Rusija taip pat yra grūdų supervalstybė, o abi jos formavo apie 30 proc. pasaulinės grūdų pasiūlos.

JT pespėjo dėl galimo „bado uragano“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę importuojamų kviečių pirkdavo iš Rusijos arba Ukrainos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-02

Augalų mityba: dažniausiai pasitaikančios klaidos ir iššūkiai

Pastaruoju metu augintojai dažnai daro dvi klaidas: arba minimalizuoja augalų mitybą, kuri visiškai neatitinka jų poreikių, arba terpia perteklinius trąšų kiekius. Ir vienas, ir kitas atvejis skatina humuso mažėjimą, dirvožemio degradaciją. Galiausiai pagaminama nekokybiška produkcija ir patiriama ekonominių nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir minimaliomis normomis tręšiant augalus yra tikimybė patirti azoto nuostolių dėl jo išplovimo arba išgaravimo, o fosforo nuostolių – dėl susidariusių junginių į augalų nepasisavinamas formas.

Šiuo metu augintojai turi prisiimti du iššūkius: įgyvendinti Europos žaliojo kurso iškeltą užduotį trąšų kiekį sumažinti 15 % bei kuo efektyviau naudoti brangstančias trąšas. Todėl dėmesį reikia sutelkti į tai, kaip padidinti mitybos elementų (ypač azoto ir fosforo) įsisavinimą iš trąšų ir kaip sumažinti jų nuostolius dėl išplovimo ir išgaravimo.

Augalų mitybos azotu situaciją ūkiuose galima identifikuoti pagal azoto trąšų naudojimo efektyvumą (NUE), kuris gali varijuoti plačiose ribose: NUE didesnis nei 90 % reiškia dirvožemio alinimą, mažesnis nei 50 % – aplinkos taršą, perteklinį azoto trąšų naudojimą arba blogą mitybos elementų įsisavinimą, kurį gali lemti netinkamos aplinkos sąlygos arba technologiniai sprendimai. Optimalios (siektinos) ribos yra 70–90 %. Siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, svarbios konkretaus lauko pasėlių ar ūkio pasėlių NUE reikšmės, nes tai nurodytų, ar reikia, o jeigu reikia, tai kur turi būti sutelktas dėmesys.

Azoto nuostolių mažinimas – tai azoto įsisavinimo didinimas. Šiuos du procesus lemia tie patys veiksniai: dirvožemio organinė medžiaga/humusas, pH, trąšų formos, tręšimo laikas, augalų šaknų sistemos išsivystymas ir kt.

Dirvožemio struktūrą lemia humusas

Dirvožemio organinė medžiaga humusas yra svarbus veiksnys dirvožemio struktūros susidarymui, mitybos elementų sorbavimui, augalų šaknų sistemos stimuliacijai, mikroorganizmų veiklai ir kt. Dirvožemio humusingumą padidinus 1 %, mineralinių trąšų poreikis sumažėja 15 kg ha-1 v. m., mikroorganizmų kiekis padidėja > 20 %, tinkamas drėgmės lygis dirvožemyje išsaugomas augalų mitybai dar 4–5 dienas, o paviršinis vandens nuotėkis sumažėja apie 2 kartus. Dėl humuso (huminių rūgščių) kiekio mitybos elementų išplovimas iš dirvožemio gali sumažėti nuo kelių iki keliolikos kartų, nes huminių rūgščių sorbcinė talpa yra 10 kartų didesnė nei molio ir apie 25 kartus didesnė nei priesmėlio dirvožemių smulkiųjų frakcijų.

Dirvožemio struktūra, kurios susidarymas ir patvarumas taip pat priklauso nuo humuso (huminių rūgščių), lemia deguonies, būtino augalo energetiniams procesams, tarp jų ir mitybos elementų įsisavinimui bei jų transportavimui augale, kiekį. Tyrimais nustatyta, kad dirvožemyje deguonies kiekiui sumažėjus iki 8 %, mitybos elementų įsisavinimas sulėtėja 2–4 kartus, taip pat sumažėja mikroorganizmų gausa ir mikroorganizmų fermentų bei dirvožemio maitinamojo tirpalo migracija dirvožemyje. Deguonies trūkumas dirvožemyje riboja ne tik šaknų augimą ir jų vystymąsi, bet ir ATP (adenozin 5′ trifosfato), angliavandenių sintezę, nitratų transformaciją, augalų kvėpavimą, vandens įsisavinimą, atmosferos azoto fiksavimą ir kt. Dirvožemyje trūkstant deguonies (dėl blogos struktūros arba dirvožemio užmirkimo) suintensyvėja denitrifikacijos procesas, kurio metu patiriami azoto nuostoliai azoto oksido (NO), azoto suboksido (N2O) ar laisvo azoto (N2) formomis, o organinių medžiagų mineralizacijos metu susidaro etilenas, fenolio rūgštys, acto rūgštis, kurių didesni kiekiai lėtina mitybos elementų įsisavinimą.

Rūgščius dirvožemius rekomenduojama kalkinti, šarminius – rūgštinti

Modeliuojant augalų mitybą negalima pamiršti dirvožemio pH, nuo kurio priklauso ne tik judriųjų (augalų įsisavinamų) mitybos elementų kiekis dirvožemyje, bet ir šaknų sistemos vystymasis, mitybos elementų įsisavinimas, mikroorganizmų veikla. Labiausiai į dirvožemio pH reaguoja fosforas. Judriojo (augalų įsisavinamo) fosforo mažai rūgščiuose ir šarminiuose dirvožemiuose, nes šioje aplinkoje jie sujungiami į netirpius junginius – aliuminio ir geležies (rūgščiame dirvožemyje) bei kalcio ir magnio (šarminiame dirvožemyje) fosfatus. Rūgščiuose dirvožemiuose (pH<6,0) azoto įsisavinimas dėl netinkamo pH sumažėja nuo 30 iki 70 %, o fosforo įsisavinimas tokiame dirvožemyje siekia tik 20–50 %. Šarminiuose dirvožemiuose fosforo įsisavinimas esant pH 7,5 yra 30 % mažesnis nei neutraliame (pH=7,0) dirvožemyje, o azoto įsisavinimas tokiuose dirvožemiuose mažai kinta, tačiau šarminiame dirvožemyje galimi azoto nuostoliai dėl išgaravimo, kai amoniakinio azoto turinčios trąšos išberiamos ant dirvos paviršiaus. Pavyzdžiui, kai dirvožemio pH 7,0 – azoto nuostoliai dėl išgaravimo gali būti iki 1 %, tačiau kai dirvožemio pH 8,0 – azoto nuostoliai gali būti apie 10 %. Dirvožemio pH sureguliavimui iki augalams tinkamo, rekomenduojama rūgščius dirvožemius kalkinti, o šarminius – rūgštinti. Tam priemonių yra. Dirvų kalkinimas turi ir gamtosauginę reikšmę: kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, į augalinę produkciją „neleidžia“ patekti radionuklidams bei sunkiesiems metalams, mažina mitybos elementų, ypač azoto, išplovimą.

Trąšos ir mikroorganizmai – svarbūs veiksniai augalų mitybos procese

Efektyviausias azoto ir kitų mitybos elementų nuostolių dėl išplovimo ir išgaravimo valdymas bei trąšų naudojimo efektyvumo didinimas yra trąšų poreikio pagal planuojamą derlingumą ir dirvožemio agrochemines savybes įvertinimas. Visais atvejais, kai trąšų norma yra didesnė nei optimali, išplovimas, ypač azoto, gerokai padidėja. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tinkamai pasirinkta trąša ir tręšimo laikas taip pat gali keisti įsisavinamus mitybos elementų kiekius ir jų nuostolius.

Augalų mitybos procese labai svarbūs dirvožemio mikroorganizmai, kurių gausa priklauso nuo dirvožemio humusingumo, pH ir mitybinės aplinkos. Jų veikla yra susijusi su organinių medžiagų mineralizacija ir humifikacija, azoto fiksacija ir imobilizacija, netirpių fosforo junginių transformacija į tirpius junginius, patogenų ir kenkėjų plitimo kontrole, šaknų ir antžeminės dalies augimo stimuliacija ir kt. Papildomos priemonės, skatinančios mitybos elementų įsisavinimą, yra biologiškai aktyvios medžiagos (huminės ir fulvo rūgštys, aminorūgštys, jūros dumblių ekstraktai ir kt.), kurių poveikis priklauso nuo augalo augimo sąlygų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-02

Elektroninis statybos žurnalas nuo šių metų rugsėjo bus privalomas ir tais atvejais, kai statyba finansuojama valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.

Tai numato aplinkos ministro įsakymu patvirtintas atnaujintas Statybos techninis reglamentas „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, kuris įsigalioja nuo liepos 1 d.

Elektroninis statybos darbų žurnalas turės būti naudojamas statant naujus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, juos rekonstruojant, griaunant, atliekant jų kapitalinį remontą ar atnaujinant (modernizuojant) pastatus.

Numatyta išimtis – elektroninis statybos darbų žurnalas bus neprivalomas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, Valstybės saugumo departamento patikėjimo teise valdomose teritorijose ir valstybės sienos apsaugos objektuose statant, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atliekant šių statinių kapitalinį remontą, atnaujinant (modernizuojant) pastatus.

Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad pildant elektroninį statybos darbų žurnalą būtų naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios identifikuoti kiekvieną pildantį ir pasirašantį asmenį, užtikrinančios įrašų, duomenų ir dokumentų autentiškumą, atsekamumą, kaupimo, saugojimo patikimumą ir prieigą rangovui, kitiems statybos dalyviams, statybos valstybinės priežiūros, kitų institucijų atstovams, turintiems teisę jame daryti ir peržiūrėti įrašus.

Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos apraše numatytiems priėmimo, bandymo ir kitiems aktams, baigtoms pildyti formoms, užbaigus statybą pasirašant elektroninį žurnalą, kaip vieną oficialųjį elektroninį dokumentą, suformuotus oficialiųjų elektroninių dokumentų nuorašus ir išrašus pasirašantis asmuo privalo naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą.

Aplinkos ministras patvirtino ir naują statybos darbų žurnalo formą, į kurią statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai turės rašyti sprendimus, pastabas, reikalavimus. Šią informaciją jie turėjo teikti ir anksčiau, tačiau dabar bus aiškiau, kur ją įrašyti, bus lengviau rasti.

Šiuo metu visi statytojai (užsakovai) gali pasirinkti, kokį statybos darbų žurnalą naudoti – popierinį ar elektroninį.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. statybos darbų žurnalas (statytojų pasirinkimu popierinis ar elektroninis) bus privalomas ir ūkio būdu statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis nei 300 kvadratinių metrų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-06-02

Sandėliavimo talpos – maišai ar dėžės – galėtų padėti išgelbėti dalį iš daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų, kurie šiuo metu įstrigę Ukrainoje. Juos naudojant taip pat būtų galima padėti Ukrainai pakrauti grūdus į traukinius ar sunkvežimius, kai bus suplanuoti sausumos keliai iš šalies, paaiškino aukštas administracijos pareigūnas.

Vis dėlto, nors ir dedamos šios pastangos, JAV ir jų užsienio partnerės dar nerado greito ir geriausio sprendimo, kaip panaikinti Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą, dėl kurios pakilo pasaulinės maisto kainos, o kai kuriose pasaulio dalyse gali kilti katastrofiškas maisto trūkumas.

JAV pastangos atverti sausumos kelius grūdams išvežti, atgabenti konteinerių ir įgyvendinti ilgalaikius pokyčius siekiant sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo ukrainietiškų grūdų, gali šiek tiek padėti sprendžiant krizę. Tačiau manoma, kad šios pastangos vis tiek nepadės išspręsti daug didesnės problemos, kuri nė negali būti išspręsta, kol Rusija nesumažins savo blokados, ypač prie didžiausio Ukrainoje Odesos uosto, kurį jau kelis mėnesius supa Rusijos karo laivai.

„Praktiškai vienintelis variantas – mėginti atblokuoti Odesą, – antradienį CNN sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Reikėtų išnagrinėti visas galimybes ir, jei įmanoma, jomis visomis pasinaudoti… bet, deja, … be Odesos varianto, nemanau, kad yra koks nors kitas kelias“.

„Jei rusai to neleis, mes, kaip pasaulio bendruomenė, turime rasti sprendimą, kaip tai padaryti be Rusijos sutikimo“, – sakė G. Landsbergis. JT ir Turkijos pareigūnai rengiasi atskiriems diplomatinių derybų su Maskva raundams, kurių metu bus rengiamas naujas planas, kaip atverti jūrų kelius Ukrainos grūdams, teigia šaltiniai.

Suprantama, kad, nepaisant komplikacijų, daugiausia dėmesio skiriama milijonų tonų grūdų išgabenimui jūra: laivais tai užtruktų maždaug penkis mėnesius, o geležinkeliu – 18-24 mėnesius, sakė vienas Europos diplomatas.

Laikas eina, nes šiuo metu elevatoriai yra pilni, o rudenį bus vežamas naujas grūdų derlius. „Tam tikra prasme netrukus viskas dar pablogės, – sakė diplomatas. – Nė vienas būdas, kuris dabar egzistuoja, neišsprendžia problemos iki galo“.

JAV pareigūnai ieško alternatyvių kelių, kaip būtų galima eksportuoti bent dalį Ukrainos derliaus, įskaitant jo gabenimą geležinkeliais ir sunkvežimiais per vakarinę šalies dalį ir per jūrų uostus už Ukrainos ribų. Be laikino saugojimo galimybių, svarstoma imtis tokių veiksmų, kaip kitų šalių mokymas efektyviau naudoti trąšas, kad ilgainiui jos galėtų pačios auginti daugiau žemės ūkio produktų, sakė administracijos pareigūnai.

Spręsti Rusijos blokados problemą kariniais būdais būtų sudėtinga užduotis, galinti sukelti eskalacijos su Rusija pavojų, kurio J. Bideno administracija stengiasi išvengti. JAV generalinio štabo vadas generolas Markas Milley antradienį žurnalistams sakė, kad, kadangi jūrų kelius „blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas“, jų atvėrimas grūdų eksportui „būtų labai rizikinga karinė operacija, kuri pareikalautų didelių pastangų“.

JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith trečiadienį žurnalistams sakė, kad taip pat nemato čia NATO vaidmens. „Pasiekėme tokį tašką, kai esame pasirengę matyti, kaip šalys bendradarbiauja su Maskva, tačiau mus nuvilia, kai matome, kad nėra jokių požymių, jog Rusija į tai žiūri rimtai ar derasi sąžiningai“, – sakė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pasak Kremliaus pranešimo, V. Putinas sakė, kad Maskva palaikys „netrukdomą“ Ukrainos grūdų eksportą ir kad Rusija yra pasirengusi „eksportuoti didelius trąšų ir žemės ūkio produktų kiekius“, jei Vakarų sankcijos bus panaikintos.

Tokiam sankcijų panaikinimui labai priešinamasi. Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto šią savaitę CNN pareiškė, kad apie tai negali ūti nė kalbos, ir šią nuomonę pakartojo JAV pareigūnai.

V. Landsbergis sakė CNN, kad rusai mano, jog neleisdami laivams saugiai plaukti per Juodąją jūrą jie savo rankose turi įtakos svertus, tačiau pasaulis turi aiškiai parodyti, kad taip nėra.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-02

Pademonstruosiu, kad tas vanduo ne tik švarus, bet ir geriamas“, – kalbėjo Aušrys Macijauskas, asociacijos feisbuko paskyroje viešai išgėręs iš griovio pasemto vandens ir pakvietęs tą pakartoti visus ūkininkus. Vėliau Delfi jis praplėtė savo komentarą: „Noriu paneigti mitą, kad žemės ūkis vienintelis atsakingas už paviršinių vandens telkinių taršą. Ūkininkaujant atsakingai taršos nėra. Iš kitos pusės labai daug kaimų ir miestelių gyventojų iš viso neturi nuotekų valymo įrenginių arba nesijungia prie jų. Miestų nuotekų „švara“ menka, teršalų normos jose „užaukštintos“, nes upėse „atsiskies“. Reikia remti precizinį ūkininkavimą, kad kiekvienas, net ir mažiausias ūkininkas, galėtų tręšti su išmania technika pagal tręšimo žemėlapius tik tiek kiek reikia ir tik ten, kur reikia.“

Vienas iš ūkininkų lyderių Martynas Puidokas šį veiksmą su stikline pakartojo ir iššūkį dar patobulino. Savo feisbuko paskyroje jis rašo:„Prieš kelias dienas Lietuvos Grūdų Augintojų Asociacija pirmininkas Aušrys Macijauskas atsigėrė vandens iš melioracijos griovio. Vanduo prafiltruotas pro laukų dirvožemį. Aš taip pat nusprendžiau atsigerti vandens ištekančio iš savo laukų. Dėl vandens kokybės esu užtikrintas, bet ar dėl vandens kokybės, ištekančios iš nuotekų valymo įrenginių, yra užtikrinta Aplinkos ministerija ir ministras Simonas Gentvilas ? Ar visoje Lietuvoje nuotekų valymo įrenginiai veikia kokybiškai ir sugeba išvalyti nuotekas? O gal, ministre, atsigertumėte vandens iš melioracijos griovio esančio sodų bendrijoje, miestelyje, mieste?“

Aplinkos ministerijos atsiųstame komentare ministras sunerimęs dėl ūkininkų sveikatos: „Ministras Simonas Gentvilas saugodamas grūdų augintojų sveikatą pirmiausia linkęs ištirti vandenį iš melioracijos griovių, nutekantį nuo dirvožemio ir tada pamačius, ką iš tiesų geriame ir paaiškinus žmonėms kokiu laikotarpiu imtas vanduo: ar po liūčių, ar tik po laukų patręšimo, žiūrėti, ar galime tokio vandens gėrimą rekomenduoti žmonėms savo pavyzdžiu. Tiek nuotekos, tiek nuo dirvožemio nutekantis vanduo neskirtas gėrimui. Jis valomas, kad neterštų mūsų upių, ežerų, požeminio vandens. Daugeliu atvejų išvalytas nuotekų vanduo yra dar kartą panaudojamas parkams drėkinti ar tualetams nuleisti, bet tikrai ne maistui. Ir turbūt neatsakinga rodyti pavyzdžius, kad lyg ir visi dabar galime atsigerti iš melioracijos griovių ar nuotekų vamzdžių.”

Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2022-05-31