Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-06

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

„Natura 2000“ veiklos šienavimo terminai

Primename ūkininkams, vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, kad šienauti pievas galima nuo birželio 15 d.     Šienauti pagal KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ leidžiama pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 d. Deklaruoti plotus pagal šią priemonę galima pagal dvi veiklos sritis – „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“.  

Ūkininkaujantiems pagal priemonės veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) galima šienauti ir sutvarkyti (išvežti iš lauko, susmulkinti ir paskleisti draudžiama) bent 1 kartą nuo birželio 15 d. iki spalio 30 d.

Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas.

Jei pareiškėjo arba jo valdos partnerio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nedidelis nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas neatitikimu reikalavimams.

Nupjautą žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) susmulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui.

Pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas deklaruojamuose plotuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas, pareiškėjas privalo laikytis priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų taisyklėse nurodytų šienavimo ir ganymo terminų.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-03

K. Navickas Kaune atidengė prof. J. P. Aleksai skirtą atminimo lentą

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kaune atidengė atminimo lentą, skirtą tarpukario Nepriklausomos Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjui, žemės ūkio ministrui, profesoriui Jonui Pranui Aleksai. „Jau prieš šimtmetį profesorius Jonas Pranas Aleksa pastebėjo, koks svarbus šaliai yra  žemės ūkio modernizavimas bei kaimo žmonių švietimas, kooperacija, ūkininkų savivalda, ir, žinoma, dėmesys jauniesiems ūkininkams.  Jo įžvalgos aktualios ir šiandien“, – sako ministras K. Navickas.

Memorialinė lenta atidengta ant Kęstučio g. 27-ojo namo, kur profesorius gyveno 1927–1935 m.

Po įamžinimo ceremonijos ministras K. Navickas pasveikino ir konferencijos „Lietuvos Respublikos šimtmečio istorijos žingsnių aidai – prof. Jonas Pranas Aleksa: vakar, šiandien ir rytoj…“ dalyvius, susirinkusius Žemės ūkio rūmuose.

J. P. Aleksa – Pirmosios Lietuvos Respublikos vienas iš kūrėjų, mokslo ir visuomenės veikėjų, agronomas, pedagogas, sociologas, ekonomistas, publicistas, Žemės ūkio akademijos (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) garbės daktaras (1929 m.), profesorius (1942 m.).

Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio architektas, lietuvių pilietinės visuomenės, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininkas. Taip pat vienas pirmųjų kooperacijos kūrėjų Lietuvoje. Žurnalų ir laikraščių redaktorius bei bendradarbis, knygų autorius, visuomeninių organizacijų kūrėjas bei narys. Žemės ūkio rūmų įkūrimo 1926 m. iniciatorius ir jų pirmasis vadovas. 1920–1923 m. Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1926–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1926–1935 m. Lietuvos žemės ūkio ministras. Šešių Lietuvos Respublikos Vyriausybių narys. 1920–1923 m. ir 1926–1929 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-03

Besagirskas: vežti ukrainietiškus grūdus per Baltarusiją yra būtina

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas tikina, kad idėja gabenti ukrainietiškus grūdus per Baltarusiją bei mainais šiai šaliai vėl leisti gabenti savo produkciją į Baltijos šalių uostus yra vertintina teigiamai. Pasak jo, šiandien padėti Ukrainai reikia ne tik siunčiant ginklus ar vežant humanitarinę pagalbą, tačiau ir pasirūpinant grūdų, kurių Ukraina turi apie 4 tūkst. vagonų, tranzitu.

„Manau, kad tą padaryti yra tikrai būtina. Ukraina turi, berods, apie 4 tūkst. vagonų grūdų, kuriuos reiktų išgabenti, nes jie po kažkurio laiko suges arba dar blogiau, juos atims rusai. Ne visi grūdai yra toje vietoje, kur vyksta karo veiksmai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė S. Besagirskas.

„Kitas dalykas, ukrainiečiai negali galvoti apie naują derlių, nes jie neturės kur sandėliuoti. Vagonai užpildyti, elevatoriai užpildyti ir kiek su ukrainiečiais kalbėjome, jie fiziškai neturės kur dėti naujų grūdų. Todėl manau, kad būtina tą padaryti“, – pridėjo jis.

VPVA prezidento manymu, baltarusiškos kalio trąšos, kurios galimo susitarimo atveju vėl būtų gabenamos į Klaipėdos uostą, neduotų tiek daug naudos Baltarusijai, kiek jos gautų ukrainiečiai, išgabenę grūdus. Anot jo, kartais į situaciją žiūrima keistai, nes Rusijoje likę nemažai farmacijos, tarptautinių kompanijų, bet apie jas Lietuvoje nešnekama.

„Mes šnekame apie kažką, pavyzdžiui, kai buvome prisikabinę prie „Vičiūnų“ ir sakėme, kad čia blogiausia įmonė ir vos nepadarėme atpirkimo ožiu, nors jie aiškiai iškomunikavo, gal kiek pavėluotai, bet jie irgi traukiasi iš Rusijos rinkos, tačiau tai nėra sprendimas, kurį gali įgyvendinti per vieną dieną. Tuo tarpu daug kitų kompanijų, kurios Rusijoje ir Baltarusijoje iki šiol dirba ir galvoja, kaip pasitraukti, apie jas net neminima“, – sakė S. Besagirskas.

„Kartais nėra taip paprasta uždaryti, parduoti verslą kitose šalyse, ypač tokiose rizikingose, kaip Rusija ar Baltarusija“, – pridūrė jis.

Jo tvirtinimu, šiuo atveju žala, padaryta Lietuvai arba nauda Baltarusijai dėl kalio trąšų būtų labai minimali, tačiau nauda Ukrainai būtų milžiniška ir grūdų tranzito koridorių per Baltarusiją būtų galima atverti bent pusmečiui, jeigu tiek užtektų grūdus išgabenti.

„Kitas dalykas, kiek žinau, nei Ukraina, nei Lietuva neturi pakankamai vagonų išgabenti tuos grūdus, Baltarusija turi. Yra daug niuansų, kur mes šiandien be Baltarusijos neišsiversime“, – aiškino VPVA prezidentas.

S. Besagirskas taip pat mano, kad toks grūdų gabenimas padėtų dalinai kompensuoti nuostolius, kurių neteko Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“.

„Krovos kompanijos turėtų darbo, keli tūkstančiai darbuotojų grįžtų į darbą ir aplinkinės kompanijos, kurios taip pat iš to gyveno. Dirbančiųjų skaičiumi, sakyčiau, 5–6 tūkst. darbo vietų susikurtų“, – teigė VPVA prezidentas.

ELTA primena, kad penktadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.

Pasak Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „BelTA“, jie, be kita ko, svarstė ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problemą.

„Pašnekovai aptarė aktualiausius darbotvarkės klausimus, ypač daug dėmesio skirdami grūdų išvežimo iš Ukrainos teritorijos problemai. Valstybės vadovas aiškiai apibrėžė poziciją šia tema: Baltarusija pasirengusi Ukrainos grūdų tranzitui į Baltijos jūros uostus per savo teritoriją. Be to, Minskas pasirengęs teikti visokeriopą pagalbą juos pervežant Baltarusijos geležinkelio transportu ir skirti tam reikiamus pajėgumus“, – sakoma „BelTA“ pranešime.

Pasak pranešimo autorių, A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir sutinkančių suteikti savo uostus Baltijos jūros šalių atstovai, kad būtų sureguliuota grūdų išvežimo problema.

Bet, kaip pažymi „eurointegration.com.ua“, A. Lukašenkai svarbiausia, kad šie uostai (Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Rusijos) būtų atviri ir baltarusiškoms prekėms.

Gautomis žiniomis, A. Guterresas paprašė kelių dienų, kad galėtų pasitarti su suinteresuotų šalių vadovais.

Šaltinis: www.lrt.lt, Ignas Dobrovolskas, ELTA, 2022-06-06

Pasaulinės maisto kainos gegužę traukėsi, tačiau kviečiai toliau brango

Pasaulinės maisto kainos gegužę traukėsi antrąjį mėnesį iš eilės, tačiau kviečių kainos toliau augo dėl karo Ukrainoje ir Indijai uždraudus šios prekės eksportą, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą maisto kainos kovo mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes abi šalys yra svarbios žemės ūkio prekių eksportuotojos. Tokia padėtis kelia nerimą dėl pasaulinės maisto krizės.

Pasak organizacijos, maisto kainų indeksas gegužę, palyginti su balandžio mėnesiu, sumenko 0,6 proc., mažėjant pieno produktų ir augalinio aliejaus kainoms. Visgi kainos vis dar buvo 56,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo tarpu kviečių kainos gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 5,6 procento.

Jos „išaugo reaguojant į Indijos paskelbtą eksporto draudimą ir susirūpinimą dėl derliaus sąlygų keliose pirmaujančiose eksportuojančiose šalyse, taip pat atsižvelgiant į dėl ​​karo sumažėjusias gamybos perspektyvas Ukrainoje“, nurodė JT organizacija. Atsižvelgdama į infliaciją ir savo aprūpinimo maistu poreikius, Indija praėjusį mėnesį uždraudė bet kokį naujų kviečių eksportą be vyriausybės sutikimo, kai karščiausias visų laikų kovo mėnuo, dėl kurio kaltinamas klimato kaita, paveikė derlių.

Augalinio aliejaus kainos sumažėjo 3,5 proc. iš dalies dėl to, kad Indonezija panaikino palmių aliejaus eksporto draudimą.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-06-03

Sugrįžtant vasariškai šilumai, būtina pasirūpinti ūkiniais gyvūnais

Neabejotinai daugelis nekantrauja sulaukti malonių vasaros karščių, tačiau gyvūnams šis metų sezonas dažnai tampa varginančiu išbandymu. Nuo aukštos oro temperatūros dažniausiai nukenčia šunys, taip pat ir ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose auginami paukščiai ir kiaulės.

„Didelis karštis sukelia išties nemažą stresą visiems gyvūnams. Todėl primename gyvūnų laikytojams apie jų pareigą pasiruošti artėjantiems karštiems orams. Tai apima ir išankstinį ūkio infrastruktūros planavimą, gyvūnai taip pat turi būti reguliariai tikrinami visą dieną, ar nėra karščio streso požymių. Pasirūpinus pagrindinėmis minimaliomis priemonėmis, kurios gali pagelbėti gyvūnui pasijusti komfortiškiau, tai žymiai sumažina dėl karščio sukeliamą stresą“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Aktualu laikantiems kiaules ir paukščius

Kiaulės yra labai jautrios karščiui, todėl neturėtų būti ilgai laikomos aukštoje temperatūroje. Fiziologiškai jos negali prakaituoti, todėl bando atvėsti suvartodamos daugiau vandens, gulėdamos ant vėsaus paviršiaus ir sumažindamos pašarų suvartojimą.

Tuo tarpu, kad paukščiai neperkaistų, juos reikėtų laikyti tokioje vietoje, kur jie galėtų pasislėpti, jei bus per karšta. Paukščių laikymo vietose turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra paukščių lygyje neviršytų 33 °C. Lauko paukštidės, pavyzdžiui, laisvos paukštidės ar kiemai, turi būti įrengtos nuo saulės užtemdytoje vietoje, kurioje būtų tinkamas oro srautas.

Vandens tiekimas

Didelio karščio metu gyvūnai dažnai susibūria prie vandens šaltinių ir taip daug greičiau išnaudoja girdymui skirtą vandenį. Vėsesniais mėnesiais ir dienomis atidžiai patikrinkite visus lovelius ir vandens linijas, kad būtų užtikrinta, jog jie nesuges karštesniu periodu.

Vandens loveliai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir suprojektuoti taip, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Loviai arba konteineriai turi būti tvirtai pritvirtinti, kad jie neapvirstų. Jie turi būti švarūs, tinkamai prižiūrimi, kad būtų išvengta sužalojimų. Dideli betoniniai loveliai padeda išlaikyti geriamąjį vandenį vėsų. Vandens vamzdžiai turi būti pakankamo skersmens ir pakankamo slėgio, kad patenkintų didžiausią paklausą. Vanduo turėtų būti tiekiamas per automatines arba tinklines sistemas, o ne induose, kuriuos ištroškę gyvūnai gali ištuštinti arba apversti, nebent nuolatos esate šalia ir galite dažnai papildyti vandens talpyklas.

Pastogės, skirtos apsaugoti nuo karščio

Esant karščiams, itin svarbu pasirūpinti ir lauke būnančiais gyvūnais – karščiausiu dienos metu jiems pavojinga būti saulės atokaitoje, todėl geriausia parginti į tvartus, puikiai gelbsti ir medžių paunksnės, pavėsinės ar stoginės.

Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnai vėsintųsi, todėl į tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl pastogės tipo ir vietos. Aliuminis arba cinkuotas plienas yra idealus stogas pavėsinėms ir vištidėms, nes šios medžiagos puikiai atspindi saulės spindulius. Gyvulių laikymo zonos turi būti tamsesnėse vietose. Gyvūnus galima atvėsinti sudrėkinant jų kailį šlapiu audeklu ar apšlakstant naudojant vandens purkštuvus.

Svarbu, kad pastogėje ar laikymo patalpoje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis. Vasaros naktimis kaupiasi drėgmė, tačiau oro temperatūra išlieka aukšta, dėl to patalpos neišdžiūsta ir kyla pavojus gyvūnams uždusti. Todėl stebint prognozuojamas oro temperatūras, reikėtų tokiais atvejais pasirinkti mažesnį gyvūnų laikymo tankį uždarose patalpose esant aukštai oro temperatūrai ir, esant galimybei, suskirstyti gyvūnus į mažesnes grupes.

Patalpų vėdinimas

Karštas oras neigiamai veikia gyvūnus, pasižyminčius intensyvia medžiagų apykaita (pavyzdžiui, žindančios paršavedės, dedančios vištos). Labai pakilus aplinkos oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgniui, šilumos išskyrimas žymiai sumažėja, tuomet sutrinka ir gyvulių termoreguliacija, o organizmas perkaista. Norint, kad gyvuliai neperkaistų, tvartuose reikia sumažinti santykinį drėgnį, padidinti oro judėjimo greitį.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pastatų šilumos kaupimuisi kontroliuoti turėtų būti naudojami rūko purkštukai, ventiliatoriai ar kitos sistemos. Rūkai yra mažiau veiksmingi, jei oro drėgnumas viršija 80 %, o temperatūra pakyla virš 30 °C. Pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, padidėja kenksmingų dujų (pvz.: amoniako, anglies dvideginio) kiekis. Tokiomis sąlygomis turi būti įrengta mechaninė ventiliacija.

Kasmet prasidėjus karštesnių orų sezonui, dėl žaibų iškrovų gali sutrikti gyvūnų laikymo pastatų elektros tiekimas ir ventiliacijos sistemos. Patartina ūkinių gyvūnų laikytojams iš anksto pasirūpinti atsarginėmis priemonėmis (generatoriais), kurios užtikrintų nepertraukiamą ir efektyvų ventiliavimo sistemų darbą gyvūnų laikymo patalpose. Taip pat reikia įrengti signalizacijos sistemą (garsinę, vaizdinę, pranešimo į mobiliuosius telefonus, kt.), kuri įsijungtų, kai patalpų vėdinimo, vandens tiekimo sistemoms sugedus.

Naudojant mechaninę vėdinimo sistemą, būtina numatyti avarinę natūralaus vėdinimo sistemą, kuri garantuotų gyvulių sveikatą ir gerovę sugedus pagrindinei sistemai. Šviežias oras į gyvūnų laikymo patalpas gali patekti per angas šoninėse sienose, išdėstytose per visą sienos ilgį. Angų plotas reguliuojamas pakeliamomis ir nuleidžiamomis užuolaidomis ar pradarant langus ir durys.

VMVT atkreipia gyvūnų laikytojų dėmesį, kad vasarą gyvūnams būtina skirti dar didesnį dėmesį ir ragina laiku atlikti parengiamuosius darbus, kad būtų išsaugota gyvūnų sveikata ir gerovė, net ir esant ekstremalioms aplinkos sąlygoms.

Šaltinis: vmvt.lt. 2022-06-03

Ankstesnės žemės ūkio naujienos