Žemės ūkio naujienos: 2022-06-07

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto (LSMU), Kauno technikos universiteto (KTU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslininkai ministerijos atstovams bei socialiniams partneriams pristatė tokių tyrimų rezultatus. Jie taip pat pasidalijo savo gerąja patirtimi bei tarptautine praktika, įgyta bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais.

Projektą „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose“ Lietuvos mokslininkai vykdė kartu su Estijos, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos ir Vokietijos mokslininkais. Jie aiškinosi, kaip padidinti potencialų augalų derlingumą ir augalinės produkcijos pridėtinę vertę mažo našumo dirvožemiuose, naudojant dirvožemį praturtinančias, augalų produktyvumą didinančias ir derliaus kokybę gerinančias priemones – kompostą, seleną ir silicį.

Aštuoniose šalyse vykdytu tyrimu „Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos“ buvo siekiama sukurti klimatą tausojančias galvijų auginimo sistemas, leidžiančias sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekį bei išlaikyti socialiai ir ekonomiškai tvarius ūkius.

Mokslininkai, atlikę tyrimą „Europos žalųjų pieninių galvijų viduveislinė ir tarpveislinė bioįvairovė – išsaugojimas per panaudojimą“ aiškinosi, kaip išsaugoti ir vystyti Europos žalųjų pieninių galvijų veisles.

„Mokslininkų išvados ir siūlymai leidžia daryti teisingus sprendimus ir pasirinkti tinkamą kelią. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs kuriant ir tobulinant žinias, praktiką, technologines naujoves, formuojant politiką ir ieškant efektyviausio kelio pereiti prie tvaraus ir naudą nešančio ūkininkavimo. Tai yra reikšmingas indėlis į mūsų mokslinę bazę ir paskata judėti į priekį“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Pastaraisiais metais vykdomi šie tarptautiniai moksliniai projektai:

„Tradicinių daržovių išspaudų dezagregacija (suardymas) inovatyviomis priemonėmis naujų produktų gavimui ir išeigų didinimui“ (DISCOVERY). 2018–2021 m. projektą vykdė KTU.
„Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose (BioFoodOnMars)“. 2020–2023 m. projektą vykdo LAMMC.
„Europos žalųjų pieninių galvijų viduveislinė ir tarpveislinė bioįvairovė – išsaugojimas per panaudojimą“ (ReDiverse). 2017–2021 m. projektą vykdė LSMU.
„Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos (CCCfarming)“. 2021–2023 m. projektą vykdo LSMU.
„Ožkų virusinio artrito-encefalito (OAE) diagnostikos greitojo testo sukūrimas ir įvertinimas“ (CAE-RAPID). 2021–2023 m. projektą vykdo LSMU.

Taip pat šiuo metu vyksta dar keletas kvietimų teikti paraiškas vykdyti tarptautinius mokslo projektus.

Kiekvienas metais Žemės ūkio ministerija tarptautiniams moksliniams tyrimams skiria apie 200 tūkst. eurų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-06

Šios aplinkybės suponuoja dvi išvadas: žemės ūkyje turės būti diegiama vis daugiau inovacijų, todėl reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių inovacijas kurti, diegti bei kontroliuoti.

Iššūkiui rengti ateities specialistus sparčiai modernėjančiam agrosektoriui Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) yra visiškai pasirengusi jau šiandien: čia perspektyvias studijų programas gali rinktis ir abiturientai, ir darbuotojai, siekiantys tobulintis bei įgyti naujų kompetencijų. Akademijos pirmakursių laukia ir motyvuojančios stipendijos bei gyvenimas Europos mastu unikaliame akademiniame miestelyje.

Paklausiausi – tarpdisciplininių žinių įgiję specialistai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad jau šiuo metu agrosektorius yra vienas labiausiai skaitmenizuotų, palyginti su kitais sektoriais. Prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai, dronai, kitos technologinės inovacijos taps neatsiejama kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. „Tarkime, dronai agrosektoriuje naudojami ypač plačiai. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie ateities specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių kurs žemės ūkį“, – teigia bioekonomikos srityje dirbanti mokslininkė, argumentuodama, kodėl šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba viena specializacija.

VDU ŽŪA kryptingai ir eina šiuo keliu – Akademijoje studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių bei kaimo plėtros sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką.
Orientuojantis į ateities darbdavių lūkesčius, studijų metais ugdomos ir asmeninės būsimų agrosektoriaus darbuotojų savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies užsienio kalbų.

Taip pat studentai turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę projektuoti savo kompetencijų portfelį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų sertifikatas. Toks dviejų studijų sričių derinys studentams atveria dar didesnes karjeros perspektyvas.

Bakalauro ir magistro studijų aplankuose – pluoštas modernių programų

Ateinančiais mokslo metais VDU ŽŪA būsimiems studentams siūloma 12 bakalauro studijų programų. Jų kryptys – žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslai, verslo ir viešoji vadyba. Nuo rugsėjo startuoja ir visiškai nauja studijų programa – „Bioekonomikos verslo vadyba“. Šios srities specialistai Europos Sąjungos (ES) šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai, ir VDU ŽŪA yra viena pirmųjų tarp jų.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų studentų laukia vizitai bei praktinės stažuotės pažangiausiose šalies agroverslo įmonėse, galimybė semtis patirties iš stipriausių agrosektoriaus lyderių, o baigus studijas šiose įmonėse pradėti profesinę karjerą.

VDU ŽŪA norintiesiems studijuoti magistrantūroje siūlo 18 studijų programų. Jų kryptys – žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos, socialiniai mokslai, verslo vadyba ir viešasis administravimas. Programa „Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba“ (anglų k.) yra jungtinė ir vykdoma ne tik VDU ŽŪA, bet ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete bei Estijos gyvybės mokslų universitete.

VDU ŽŪA magistrantams sudaromas patogus studijų grafikas, leidžiantis derinti darbą, studijas, gyvenimą kitame mieste ar net kitoje šalyje, suteikiamos galimybės profesiniam augimui, studijų patrauklumą užtikrina aktualias visuomenės, bioekonomikos, tvarumo problemas sprendžiantys mokslai ir tyrimai ir dėstytojai – mokslininkai, kuriantys pasaulinio lygio inovacijas, sprendžiantys visuomenei bei šalies ekonomikai svarbias gamtos ir technologijų problemas.

Nuotolinės studijos ir kursai – galimybė studijuoti ir kelti kvalifikaciją iš bet kurio pasaulio krašto

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas siūlo nuotolines studijas tiems, kurie nori būti nepriklausomi nuo vietos ir tiems, kurie siekia studijas derinti su užimtumu ar pomėgiais. Siūlomos 2 bakalauro studijų nuotolinės programos: „Logistika ir prekyba“, „Apskaita ir finansai“. Norintiems studijuoti antrojoje pakopoje ir įgyti magistro laipsnį siūlomos net 5 mišrios nuotolinės studijų programos: „Apskaita ir finansai“, „Kaimo plėtros administravimas“, „Verslo logistika“, „Žemės ūkio ekonomika“, „Žemės ūkio verslo vadyba“. Kitos magistrantūros studijų programos vykdomos mišriu-nuotoliniu būdu, derinant studentų poreikius ir galimybes.

VDU ŽŪA siūlo ir nuotolinius kvalifikacinius kursus. Populiariausi – muitinės tarpininkų mokymai. Programoje numatytas platus spektras atstovui muitinėje reikalingų žinių ir kompetencijų. Tai – muitinės veiklos supratimas, atsakomybė, veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo/eksporto muitas bei kitos priemonės, skola muitinei, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, muitinės procedūros, specialiosios procedūros, muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų pildymas, draudimų ir apribojimų taikymas. Programa yra suderinta su Muitinės departamentu.

Mokymosi trukmė – nuo 90 akademinių valandų, pasirinkus individualų tempą ir laiką. Išklausius kursą ir išlaikius egzaminą suteikiamas muitinės tarpininko pažymėjimas. Sėkmingai atlikus testus, įteikiamas sertifikatas, kurį turint galima vykti į Muitinės mokymo centrą laikyti kvalifikacinio egzamino. Kursų organizatoriai neabejoja, kad verslo globalizacija reikalaus vis platesnių ir įvairiapusių darbuotojų kompetencijų. Todėl atstovo muitinėje profesija bus vis labiau reikalinga įvairiose verslo organizacijose – ir eksportuojančiose, ir importuojančiose. Profesiją, kaip suteikiančią papildomų galimybių, rekomenduojama rinktis tiek šiuo metu ekonomikos, verslo, vadybos, logistikos studijų kryptyse studijuojantiems žmonėms, tiksliųjų mokslų programų studentams, tiek jau įgijusiems profesiją ir turintiems darbinės patirties asmenims, norintiems keisti darbo profilį bei norintiems išbandyti naujas galimybes.

Papildomosios studijos – norintiems persikvalifikuoti ir/ar sėkmingai žengti magistrantūros link

Papildomosios studijos skirtos ketinantiems stoti į magistrantūrą asmenims. Jų metu studijuojami tie pirmosios pakopos (bakalauro) studijų dalykai, kurie yra būtini, kad studentas įgytų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomosios studijos skirtos kolegijų studentams ir absolventams bei universitetų absolventams, kai baigtų universitetinių bakalauro studijų ir pasirinktų magistrantūros studijų krypčių grupės nesutampa. Papildomosios studijos suteikia galimybę siekti išsilavinimo jau studijuotoje ar studijuojamoje srityje arba persikvalifikuoti. Baigusiems papildomąsias studijas išduodamas studijų baigimo pažymėjimas ir įgyjama teisė pretenduoti į valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas.

VDU ŽŪA siūlo 17 papildomųjų studijų programų, suteikiančių galimybę tęsti mokslus atitinkamoje magistrantūros studijų programoje.

Dalykų studijos – pažangi ir lanksti mokymosi galimybė kiekvienam

Žemės ūkio sektoriui specialistus rengianti VDU ŽŪA taip pat nuolat ieško naujų, lanksčių, su tiesioginiu darbu suderinamų mokymo ir mokymosi formų, geriausiai atitinkančių darbo rinkos ir konkretaus žmogaus lūkesčius. Viena tokių naujovių – dalykų studijos, kurios yra ypač patogios asmenims, nenorintiems palikti savo darbo vietos bei jaučiantiems, kokių žinių jiems stinga. Universitetas sudaro puikias sąlygas mišriu-nuotoliniu būdu bendrauti su dėstytojais, dalintis informacija su kitais studentais, pateikti atliktus darbus atsiskaitymams bei naudotis prieiga prie mokomosios medžiagos.

Dalykų studijas tikslinga rinktis ne tik jau dirbantiems asmenims, kurie turi tikslą kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių bei gebėjimų, bet ir moksleiviams, norintiems susipažinti su universitetu ir „pasimatuoti“ būsimą profesiją dar besimokydami mokykloje. Dalykų studijos naudingos ir studentams, dėl tam tikrų priežasčių nutraukusiems studijas ir norintiems į jas vėl sugrįžti, taip pat ieškantiesiems darbo ar keičiantiems jį ir siekiantiems įgyti papildomų žinių bei gebėjimų. Sėkmingai baigus dalykų studijas įteikiama akademinė pažyma, kuri pripažįstama visose ES ir kitų šalių aukštosiose mokyklose.

Studentai skatinami ir stipendijomis, ir „Erasmus+“ programos galimybėmis

Atsižvelgiant į tai, kad VDU ŽŪA absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis, kurių suma gali būti ir triženklė. Šiais metais Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau numačiusios skirti 60 stipendijų su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams. Solidžią paramą gerai besimokantiesiems teikia ir verslo įmonės, buvę Akademijos absolventai, Lietuvos žemės ūkiui nusipelniusių asmenybių įpėdiniai.

VDU ŽŪA studentai, naudodamiesi „Erasmus+“ programos galimybėmis, vyksta į įvairios trukmės studijas, praktikas, o dėstytojai kelia kvalifikaciją dėstymo ir mokymosi vizituose užsienio universitetuose. Pastaraisiais metais pagal „Erasmus+“ programą daugiausia studentų studijoms rinkosi Čekijos gyvybės mokslų universitetą, Graikijos Viduržemio jūros universitetą ir Estijos gyvybės mokslų universitetą.

Motyvuotam regionų jaunimui – agroverslo finansuojamos parengiamosios studijos

VDU ŽŪA tapatybę šiandien būtų sunku įsivaizduoti be Akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančio absolventų klubo „ŽŪA alumni“ veiklos. „2021 m. pavasarį šis klubas įsteigė labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, skirtą sudaryti finansines galimybes motyvuotam regionų jaunimui studijuoti žemės ūkiui svarbiose pirmosios pakopos studijų programose. Tad jau antri metai turime galimybę įgyvendinti išskirtinę pasirengimo studijoms programą. Ji skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, jiems trūksta studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių.

Parama studijų kainai kompensuoti skiriama iš agroverslo įsteigto fondo“, – pagalbos regionų abiturientams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su veikla agrosektoriuje, mechanizmą komentuoja VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad parengiamųjų studijų metu asmenims suteikiama galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU ŽŪA bakalauro studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengiasi brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į VDU ŽŪA bakalauro laipsnį suteikiančias studijas.

„Galimybių ir būdų mokytis, tobulėti VDU ŽŪA šiandien gali rasti kiekvienas – tiek abiturientas, tiek brandaus amžiaus asmuo. Svarbiausia, kad žmogus turėtų tikslą ir ryžto kurti žalią, tvarią, modernią Lietuvos ateitį“, – reziumuoja VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. A. Blinstrubienė.

Šaltinis: VDU ŽŪA

Taip pat paramos pakako ne visiems smulkiesiems ūkininkams, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla, – pareiškėjų, kurie surinko 70 atrankos balų, bendra jų prašoma paramos suma sudaro beveik 3,8 mln. Eur, projektams įgyvendinti pritrūko daugiau kaip 3 mln. Eur. ŽŪM sprendimu ši suma buvo skirta, taigi į paramą galės pretenduoti dar 251 smulkusis ūkininkas, užsiimantis kita nei pienininkystė žemės ūkio veikla.

Toliau bus vertinamas šių paraiškų tinkamumas gauti paramą. Įvertinus tinkamumo skirti paramą vertinimą, t. y. nustačius, kad paramos gavėjas atitinka sąlygas ir reikalavimus paramai gauti, kad projektas atitinka priemonės prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus ir t. t., bus priimtas galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo ar neskyrimo. Nacionalinei mokėjimo agentūrai priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas iš karto tampa paramos gavėju – paramos sutartis nesudaroma. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas paraiškoje nurodytu būdu.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-03

Pasak jo, traukiniai su grūdais iš Ukrainos važiuoja iki Lietuvos-Lenkijos pasienyje esančių Šeštokų, kur konteineriai perkeliami ant kitų plačios vėžės platformų ir toliau keliauja į Klaipėdą.

Praėjusį ketvirtadienį į Lietuvą atvykęs ketvirtas traukinys atgabeno konteinerius su aliejumi. Tiek šį, tiek naujausią krovinį gabena LTG antrinės įmonės „LTG Cargo“ ir „LTG Cargo Polska“ kartu su partneriais.

Klaipėdos uoste kukurūzus perkraus viena didžiausių krovos bendrovių „Bega“, krovusi ir anksčiau iš Ukrainos atgabentus tris kukurūzų krovinius, BNS patvirtino įmonės komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius.

Pirmasis bandomasis traukinys iš Ukrainos į Lietuvą atvyko gegužės 19-ąją, juo atgabentas gyvulių pašarams skirtas priedas lizinas.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.

Šaltinis: lrt.lt, Roma Pakėnienė, Valdas Pryšmantas, BNS, 2022-06-06

Interpeliacijos iniciatoriai K.Navicko tiesiogiai paklausė: ar jis sutinkąs, kad dėl žemės ūkyje susikaupusių ir gilėjančių problemų geriausias sprendimas būtų jo atsistatydinimas, tačiau politikas tam nepritaria. „Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – atsakymuose teigia K.Navickas. „Be to, šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano rengimo ir derinimo procesas“, – pridūrė ministras.

Interpeliaciją K.Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus, nepasitikėjimą ministru pareiškė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai. Nepasitikėjimas ministru išreikštas besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.

Priekaištai dėl žemės ūkio strategijos ir finansų pelkėms

Vienas iš esminių klausimų – 219 Europos Komisijos (EK) pastabų sulaukęs ir visa apimtimi grąžintas taisyti Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginis planas. Ministras sako, jog tai bene mažiausiai pastabų gavęs dokumentas. „Lietuva yra viena mažiausiai EK pastabų dėl plano gavusių šalių. Mažiau gavo tik Liuksemburgas (185), Prancūzija (187) ir Airija (217). Tai parodo ne tik ministerijos gerai organizuotą plano rengimo procesą, bet ir aukštą kokybę“, – teigiama K.Navicko atsakyme. Ministras nesutinka su interpeliacijos autorių teigimu, kad strateginio plano rengimo konsultacijoms skirti 374 tūkst. eurų buvo iššvaistyti. „Ministerija nesutinka su teiginiu, kad lėšos ekspertams, tarp jų ir tarptautiniams, yra švaistomos“, – teigia K.Navickas.

Į klausimą, kodėl prašydama ekonomikos gaivinimo plano lėšų žemės ūkiui Lietuva iškirtinai nori finansavimo pelkių atkūrimui, K.Navickas atsakė, kad gavus 139 mln. eurų siekiama žaliosios transformacijos, be to, Lietuva ne vienintelė tam prašo didelių sumų iš ES fondų. „Lietuva, finansuodama šlapynių atkūrimą organiniuose dirvožemiuose, nėra išskirtinė. Airija tam skyrė 108 mln., Danija numatė apie 89 mln. eurų“, – teigiama ministro atsakyme. Interpeliacijos autoriai taip pat teiraujasi, kas ministrą sieja su Pelkių asociacija, kodėl ji įkurta K.Navicko kadencijos pradžioje, ar jis turi ryšių su šia organizacija, kas jį sieja su Baltijos aplinkos forumo vadovu Žymantu Morkvėnu. Ministras atsakė, kad ši organizacija neįregistruota, o su Ž. Morkvėnu ryšių neturi. „Interpeliacijos klausimų pateikimo metu Pelkių asociacija nebuvo registruota Juridinių asmenų registre. Su Žymantu Morkvėnu ministro civiliniai ar ekonominiai santykiai nesieja“, – teigia K.Navickas.

Baiminasi reorganizacijos pasekmių

ŽŪM iniciatyva siekiama sujungti ministerijai pavaldžius Žemės ūkio ir kaimo verslo centrą, GIS-centrą ir Valstybės žemės fondą. Interpeliacijos iniciatorių manymu, tai palies daugiau nei 500 valstybinių įmonių darbuotojų, dalis jų neteks darbo, abejojama, ar tinkamai atlikta tokio sprendimo kaštų ir sąnaudų analizė. K.Navicko teigimu, tokį sujungimo modelį pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagal šį planą per metus būtų sutaupoma apie 770 tūkst. eurų, o darbuotojai galės išsaugoti darbo vietas. „Būtų galima atsisakyti apie 30 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių. Visiems darbuotojams turės būti pasiūlyta tęsti darbą po reorganizavimo veiksiančioje naujoje valstybės įmonėje tokiomis pat sąlygomis. Nuo darbuotojų sprendimų ir priklausys, ar jie bus perkeliami dirbti, ar su jais nutraukiamos darbo sutartys“, – teigia ministras. Jam taip pat priekaištaujama dėl ministerijos politikos Lietuvos pienininkystės ir kiaulininkystės ūkių atžvilgiu – čia padėtis prastėja, esą kyla grėsmė dėl kokybiško maisto tiekimo šalies gyventojams.

Vertindamas pagalbą atskiroms žemės ūkio šakoms K.Navickas akcentavo finansinę valstybės ir ES paramą ūkiams, o į klausimą apie sudėtingą situaciją trąšų rinkoje atsakė, kad ji nėra tokia bloga. „Ministerija metų pradžioje atliko trąšomis prekiaujančių įmonių apklausą. Dar prieš prasidedant Baltarusijos trąšų embargui ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje 70 proc. sezoninio trąšų poreikio Lietuvos žemės ūkyje jau buvo patenkinta. Ministerija taip pat konsultavosi su šalies trąšų gamybos ir prekybos įmonėmis dėl trąšų prieinamumo rinkoje. Nors dėl pabrangusių energinių išteklių ir situacijos pasaulinėje rinkoje trąšų kainos išaugo, jų įsigyti problemos nėra“, – rašoma atsakyme.

Atsakymus vertins speciali komisija

Iniciatoriai interpeliaciją ministrui Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė gegužės 19-ąją, K.Navickas atsakymams raštu pateikti turėjo dvi savaites. Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu. Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos Covid-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-06-06

Ukrainoje kviečių derlius turėtų sudaryti 21,5 mln. t ir dėl vykstančio karo tai būtų 11,5 mln. t mažiau nei 2021–2022 m. Kanadoje analizuojamu laikotarpiu kviečių derliaus prognozė turėtų padidėti iki 33 mln. t ir tai būtų 11,35 mln. t daugiau, palyginti su 2021–2022 m., kai šalyje pasėliai buvo labai nukentėję nuo sausros. Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė, palyginti su 2021–2022 m., sumažinta 3,27 mln. t (iki 787,52 mln. t). Prognozuojama, kad didesnis kviečių sunaudojimas maistui tik iš dalies turėtų kompensuoti laukiamą mažesnį sunaudojimą pašarams ir pramonėje. Numatoma, kad kviečių sunaudojimas pašarams turėtų būti mažesnis Kinijoje, ES, Australijoje ir Indijoje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (401) / 2022 m