Žemės ūkio naujienos: 2022-06-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vis mažiau jaunų žmonių ūkininkauja: sunkus darbas, biurokratija ir menka finansinė parama
Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų šalyje sumažėjo daugiau kaip perpus. Jaunimas ūkininkauti vengia ne tik dėl sunkaus darbo, bet ir biurokratinių kliūčių bei menkos finansinės paramos. Žemės ūkio ministerija tikina, kad pinigų nuo ateinančių metų bus skiriama daugiau, tačiau neslepiama, kad tai kaimų nykimo nesustabdys.
Benas Širiakovas, prieš dvejus metus nusprendęs Kauną iškeisti į kaimą, pradėjo ūkininkauti Kelmės rajone, Užventyje. 22 metų ūkininkas valdo galvijų ūkį ir pusantro šimto hektarų žemės.
Šiandien svarbiausias darbas – priruošti galvijams pašaro, tačiau dar nenušienauta nė trečdalio pievų, o ir pašaro bus gerokai mažiau.
„Su grūdais yra taip, kad buvo stiprios šalnos ir kur lengvesnės žemės, kur durpės, nušalo. Ten viskas stipriai vėluoja, javai daug silpnesni, per šalnas nukentėjo ir žolė“, – sako B. Širiakovas.
Nors užventiškis teigia sunkaus darbo nebijantis, pripažįsta – ūkininkauti nelengva.
„Aš pasinaudojau jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama. Duoda 40 tūkst eurų, kas šiais laikais nėra dideli pinigai ūkiui. Pavyzdžiui, nusipirkau traktorių, kuris kainavo 53 tūkst. eurų. Nieko nepadarysi, turi pridėti ir iš savo kišenės, o dar kur visi padargai. Jeigu pradėti nuo nulio, nepatarčiau niekam ir pats nepradėčiau“, – kalba B. Širiakovas.
Šiandien šalyje daugiau, kaip trečdalis ūkininkų pensinio amžiaus, o jaunųjų – apie dešimtadalį. Per dešimtmetį jų sumažėjo nuo 41 iki 18 tūkst.
Jaunimas sako pasigendantis didesnės paramos ir patrauklesnių ūkininkavimo sąlygų.
„Žemės ūkis nėra labai pelninga veikla, nebent jaunas žmogus rastų kokią nors nišinę veiklą, bet ir ta nišinė veikla tik iš pradžių būna pelninga, kol kiti nepamato“, – tvirtina Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
„Kiek yra įvairiausių biurokratinių kliūčių, su kuriomis ūkininkams tenka susidurti. Pirmiausia yra žemės įsigijimas. Šiai dienai, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pirmenybę įsigyti žemę turi besiribojančio sklypo savininkas. Tai ką kalbėti apie jauną ūkininką, kuris neturi žemės“, – pastebi Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas.
Žemės ūkio ministerija tikisi, kad situacija pasikeis ir 2023–2027 metų laikotarpiu finansinė parama jauniesiems ūkininkams didės.
„Parama jauniems ūkininkams šitoje kaimo plėtros priemonėje didės 50 proc., tai bus 60 tūkst. Taip pat bus galima pasinaudoti finansiniais instrumentais ir gauti iki 40 tūkst lengvatinę paskola“, – akcentuoja žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Šalyje populiariausia augalininkystė. Ministerija ragina kurti įvairovę ir nevengti nišinių sričių, tokių, kaip svirplių auginimas. jų augintojai taip pat gali tikėtis finansinės paramos.
Šaltinis: www.lrt.lt, Aina Mizgirdė, Mindaugas Didžiulis, 2022-06-11
ES kviečių derlius šiemet gali būti 5 proc. kuklesnis
Europos Sąjunga šiais metais prikuls veikiausiai 5 proc. mažiau nei pernai kviečių, skelbia JAV verslo leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Prancūzijos žemės ūkio rinkos tyrimų kompanijos „Strategie Grains“ prognozėmis. Jos ekspertai perspėja, jog tiek ES kviečių derlių, o bendrą grūdų derlių Bendrijoje 4 proc. gali sumažinti kol kas nepalankios gamtinės sąlygos, o tai tik dar labiau pablogins padėtį rinkoje, dėl karo smarkiai sumažėjus pasiūlai iš Ukrainos.
Prancūzijoje, kurioje pagaminama 18 proc. ES žemės ūkio produkcijos, kviečių derlius gali sumenkti daugiau kaip 5 procentais. Prancūzija yra penkta pagal dydį kviečių augintoja pasaulyje, nusileidžianti tik Kinijai, Rusijai, Indijai ir JAV, ir ketvirta pagal dydį jų eksportuotoja. „Termometro stulpelis pakilo gerokai aukščiau nei vidutiniškai šiam metų laikui – tokie orai turės neigiamos įtakos visiems grūdų pasėliams Europoje“, – teigia „Strategie Grains“ analitikai.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, šiais metais pasaulyje bus prikulta 2,78 mlrd. tonų grūdų – 16 mln. tonų mažiau nei pernai, ir nors tikėtinas nuosmukis nedidelis, bet būtų pirmas per pastaruosius ketverius metus.
Šaltinis: lrytas.lt, 2022-06-10
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., sumažinta 9,65 mln. t ir turėtų sudaryti 1 479,95 mln. t
Tikimasi, kad kukurūzų sunaudojimas pasaulyje gali sumažėti 1,2 proc. Bendra 2022–2023 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta 19,46 mln. t (iki 228,20 mln. t), o importo – 7,80 mln. t (iki 221,24 mln. t). Prognozuojama, kad pasaulinis kukurūzų importas pasaulyje gali sumažėti 2,3 proc. Daugiausia kukurūzų importo apimtys 2022–2023 m. turėtų sumažėti Kinijoje, Kanadoje, ES, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Didesnis kukurūzų importas laukiamas Vietname, Irane ir Bangladeše. Kinijoje 2022–2023 m. bendras kitų grūdų importas gali sudaryti 37,9 mln. t, tai būtų 5,0 mln. t mažiau nei 2021–2022 m. ir mažesnis už 2020–2021 m. pasiektą rekordą (50,5 mln. t).
Prognozuojama, kad kukurūzų importas Kinijoje tarp kitų grūdų gali sudaryti 18,0 mln. t, miežių – 10,0 mln. t, sorgų – 9,5 mln. t. Kitų grūdų atsargos 2022–2023 derliaus metų pabaigoje, palyginti su 2021–2022 m. prognozuojamomis atsargomis, turėtų būti 4,07 mln. t mažesnės ir galėtų sudaryti 330,35 mln. t. Iš jų kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 1,4 proc. (iki 305,13 mln. t). Daugiausia kukurūzų atsargų prognozė sumažinta Kinijoje ir JAV, kurias iš dalies turėtų kompensuoti didesnės atsargos Brazilijoje, Serbijoje ir Ukrainoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (401) / 2022 m
Pateiktos norinčių apsisaugoti nuo vilkų paraiškos
Iki 2022 m. gegužės 31 d. paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galėjo teikti ūkininkai, ketinantys įsigyti priemonių, galinčių padėti apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Pateikiame paraiškų surinkimo rezultatus. Per 2 paraiškų surinkimo mėnesius (balandžio 1 d. – gegužės 31 d.) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ gautos 65 paraiškos.
Bendra jose prašoma paramos suma sudaro beveik 294,5 tūkst. Eur (vienam paramos gavėjui galima skirti iki 5 tūkst. Eur paramos). Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 750 521 Eur paramos lėšų.
Kadangi paraiškose prašoma paramos suma neviršija šiam paraiškų rinkimo etapui skirtos paramos sumos, vadovaujantis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, bus atliekamas šių paraiškų tinkamumo vertinimas. Prioritetinis paraiškų vertinimas jas reitinguojant nebus atliekamas ir paraiškų prioritetinė eilė nebus sudaroma.
Tinkamumo vertinimo metu bus nustatyta, ar pareiškėjas atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus gauti paramą, ar prisiima visus įgyvendinimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus bei ar visos numatytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, būtinos projektui įgyvendinti. Vertinant projektų tinkamumą gauti paramą, pareiškėjo pateikta informacija bus patikrinta duomenų bazėse ir viešuosiuose registruose. Paraiškų tinkamumo vertinimas turės būti atliktas per 3 mėnesius – iki rugpjūčio 31 d.
