Žemės ūkio naujienos: 2022-07-08

Šiemet patikslinus Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių šiuos plotus (pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“) galima deklaruoti tik „DGP“ kodu. Nebeleidžiant uždėti požymio „EPT“ ir deklaruoti nustatytuose ariamos žemės plotuose (kodais „GPŽ“ ir „GPA“), pareiškėjų deklaruojami „EPT“ kodu plotai sumažėjo.

Dėl šių pokyčių pareiškėjai neturėtų jaudintis – jei žemės ūkio plotuose pokyčių nebuvo, sankcijos dėl deklaravimo metu sumažėjusio ploto nebus taikomos.

2022 m. iki 192 Eur/ha padidintas kompensacinės išmokos dydis (vietoj 101 Eur/ha) bus taikomas visiems pareiškėjams – ankstesniais metais prisiėmusiems įsipareigojimus ir pareiškėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus nuo 2022 m. pagal 2014-2020 m. KPP veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“.

Šiemet neturintiems daugiamečių pievų (pievų „senesnių“, kaip 5 metai), belieka sulaukti, kol turimos pievos bus 5 metų amžiaus ir tuomet jas deklaruoti ir gauti padidėjusią paramą.

Pareiškėjai, kurie dalyvauja 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dėl įsipareigoto ploto sumažėjimo turi informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (investicinį projektą administruojantį darbuotoją).

Jie turi nurodyti, jog įsipareigotas plotas sumažėjo dėl atnaujintų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (KŽS_DR5LT), kai ploto būklė vietovėje nepakinta, o minėtas plotas tampa paramai netinkamas dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-05

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas ir deklaravę 10 ar daugiau hektarų ariamosios žemės, privalo laikytis žalinimo reikalavimo – įvairinti pasėlius (išskyrus taisyklėse išvardytas išimtis):

pareiškėjas, deklaravęs nuo 10 iki 30 ha imtinai ariamosios žemės, privalo deklaruoti bent du skirtingus pasėlius, iš kurių vienas turi užimti 75 proc. ar mažiau viso deklaruoto ariamosios žemės ploto;
pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 30 ha ariamosios žemės, privalo deklaruoti bent tris skirtingus pasėlius – pasėlis, kurio deklaruota daugiausia, turi užimti 75 proc. ar mažiau, o du didžiausi pagal plotą pasėliai 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto;
jei paraiškoje deklaruotos pievos iki 5 metų arba pūdymas sudaro daugiau nei 75 proc. ariamosios žemės, likusioje ariamoje žemėje vienas pasėlis turi užimti mažiau nei 75 proc. ploto, jei jis nėra pieva iki 5 metų arba pūdymas.

Paraiškoje deklaruotą pasėlį būtina išlaikyti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., tuo tarpu deklaruoti daugiamečiai sodiniai privalo būti išlaikomi visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška.

Pareiškėjai iki rugpjūčio 1 d. gali neišlaikyti pasėlio ar pasėlių liekanų lauke, jei jie pateikia įrodymus – juos nufotografuoja ir pateikia mobiliuoju telefonu naudodamiesi programėle „NMA agro“. Svarbu, kad fotonuotraukoje aiškiai matytųsi auginamas pasėlis, fotonuotraukos turi būti padarytos iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptų bendrą lauko vaizdą. Siunčiant informaciją NMA būtina nurodyti valdos numerį ir (arba) pareiškėjo vardą, pavardę.

Taip pat, jei iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi daugiamečiai sodiniai, pareiškėjai privalo per programėlę „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas, o pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves bei deklaravę bendrą šiai susietajai paramai gauti 3 ha ir didesnį plotą, turi pateikti per mobiliąją programėlę „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame matytųsi užaugintas derlius, nuotraukas. Šias nuotraukas būtina atsiųsti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo, bet ne vėliau nei iki spalio 1 d.

Primename, kad naudodamiesi „NMA agro“ programėle visi Lietuvos gyventojai gali pranešti apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti paramą žemės ūkiui, piktnaudžiavimo parama atvejus, netinkamai prižiūrimus laukus ir kitus pažeidimus.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programėlę rasite interneto svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-07

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kaip ir kitų ES šalių atsakingos institucijos, įgyvendina nacionalinę antimikrobinio atsparumo mažinimo strategiją, pagal kurią griežtai kontroliuoja tiek antimikrobinių medžiagų gamybą, tiek ir jų tiekimą į rinką, naudojimą gyvūnams gydyti.

Pasak VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus vedėjo Sigito Siriukaičio, per 9-erius vykdytos stebėsenos metus VMVT specialistai fiksuoja nuosekliai mažėjantį antibiotikų, skirtų gyvuliams gydyti, naudojimą Lietuvoje. Tai rodo mažėjantys vaistų pardavimai. Lietuva taip pat yra ir tarp 5 mažiausiai veterinarinių antibiotikų parduodančių ES šalių. Vidutinis antimikrobinių medžiagų sunaudojimas mūsų šalies veterinarijoje – 35,5 mg/kg biomasės.

Veterinarinių vaistų pardavimai Lietuvoje, tonomis

„Besaikis antibiotikų naudojimas ne tik žalingas gyvūnų gydymui, nes bakterijos ilgainiui tampa atsparios ir vaistai gali nebeturėti reikiamo poveikio, antibiotikų likučiai mėsoje gali sukelti ir riziką žmonių sveikatai. Jau kurį laiką stebimos antibiotikų mažėjimo tendencijos džiugina, tačiau atsipalaiduoti negalime ir toliau didelį dėmesį skirsime ūkių kontrolei, tikrinsime parduodamos mėsos kokybę, didelį poveikį turi ir nuolatinis ūkininkų informavimas ir švietimas. Kiekvienais metais organizuojame mokymus veterinarijos gydytojams, ūkininkams, gyvūnų savininkams ir pašarų gamintojams apie racionalų, tik tikslingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, kad būtų panaudojama tik tiek antimikrobinių medžiagų, kiek jų reikia ligai gydyti“, – kalbėjo VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (t. y. naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (pavyzdžiui: broilerių, jautienos, kiaulienos), atrinktų iš mažmeninės prekybos, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės. Per metus yra ištiriama ir atrenkama daugiau kaip 700 mėginių.

VMVT duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja įmonių ir gyvūnų augintojų, ženkliai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui, ir pereinama prie „Užaugina be antibiotikų“ programos. Tuo ūkininkai prisideda, kad aplinkoje plačiai paplitusios bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir ypač pavojingų ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai ilgiau išliktų efektyvūs.

EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro paskelbtoje 2019-2020 metų zoonotinių ir indikatorinių žmonių, gyvūnų ir maisto bakterijų atsparumo antibiotikams stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. kampilobakteriozė buvo dažniausiai užregistruota zoonozė ES ir dažniausia per maistą plintančių žmonių ligų priežastis. Žmonių ir naminių paukščių kampilobakterijos ir toliau išlieka labai atsparios ciprofloksacinui, fluorochinolonų grupės antibiotikui, kuris dažniausiai naudojamas kai kurioms bakterinėms žmonių infekcijoms gydyti. Salmonella enteritidis yra dažniausiai žmonių susirgimus sukelianti salmonelė ir vykdant stebėseną buvo nustatyta, kad didėja šių bakterijų atsparumas chinolonų/fluotochinolonų klasės antibiotikams. Gyvūnų Campylobacter jejuni ir Salmonella Enteritidis atsparumas antibiotikams išlieka vidutinis arba didelis.

Žmonių salmonelių atsparumo tetraciklinams ir ampicilinui mažėjimas buvo pastebėtas atitinkamai devyniose ir dešimtyje šalių 2016–2020 m. laikotarpiu, o tai buvo ypač akivaizdu užsikrėtus Salmonella Typhimurium. Nepaisant mažėjimo, atsparumas šiems antibiotikams vis dar išlieka didelis tiek žmonių, tiek gyvūnų bakterijose. Be to, daugiau nei pusėje ES šalių pastebėta statistiškai reikšmingo plataus spektro β-laktamazę (ESBL) gaminančios E. coli paplitimo mažėjimo tendencija tarp maistinių gyvūnų. Taip pat maistinių gyvūnų E. coli ir Salmonella atsparumas karbapenemams išlieka itin mažas.

Nors išvados ir tendencijos atitinka ankstesnių metų duomenis, COVID-19 pandemija turėjo įtakos pranešamų duomenų kiekiui, ypač susijusiam su visuomenės sveikata. Interaktyvus duomenų vizualizavimo įrankis parodo žmonių, gyvūnų ir maisto atsparumo lygius pagal ES šalis 2019 ir 2020 m.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-07-07

Olandų ūkininkų nepasitenkinimą išprovokavo vyriausybės pasiūlymas iki 2030 metų perpus sumažinti taršą tokiomis medžiagomis kaip azoto oksidai ir amoniakas. Provincijų administracijoms nurodyta per vienus metus parengti atitinkamus planus. Tai, kaip tikimasi, reikš gyvulių skaičiaus mažinimą ir kai kurių ūkių, kur gyvuliai nulemia didelį amoniako kiekį, supirkimą. Pelningo šalies žemės ūkio sektoriaus dalyviai teigia, kad į juos nusitaikyta neteisingai, kad nesirūpinama jų ateitimi.

Prekybos centrus vienijanti organizacija paragino policiją imtis veiksmų ir įspėjo dėl galimo prekių lentynose trūkumo.

„Paskirstymo centrų blokados kenkia Nyderlandų piliečiams. Prekybos centrai daro visa, ką gali, kad parduotuvėse nieko nepritrūktų, bet jei blokados tęsis, galėtų atsitikti taip, kad žmonės nebegalės nusipirkti kasdienių produktų“, – sakoma Centrinio prekybos maistu biuro pareiškime. Eismo pareigūnai įspėjo automobilininkus pasirengti vėlavimams ir galimam lėtai važiuojančių traktorių buvimui greitkeliuose, bet sakė, kad anksti pirmadienį problemų į darbus važiuojantiems žmonėms nebuvo daug, galbūt dėl to, kad daug kas nusprendė dirbti iš namų, o ne rizikuoti įstrigti spūstyse.

Savaitgalį vyriausybė paskyrė tarpininką derybose tarp ūkininkų organizacijų ir pareigūnų, rengiančių taršos mažinimo priemones. Tačiau premjeras Markas Rutte atmetė galimybę derėtis su ūkininkais, atsakingais už radikalius protestus. Vyraujančio ūkininkavimo lobistų grupė LTO tarpininką Johaną Remkesą pavadino „valdymo sunkiasvoriu, gerai išmanančiu“ šiuos klausimus ir sakė, kad yra pasirengusi derėtis su juo. Pasak LTO, Nyderlanduose yra kone 54 tūkst. žemės ūkio bendrovių, o šio sektoriaus eksportas 2019 metais buvo vertas 94,5 mlrd. eurų.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-07-04

Susitikimo metu buvo sutarta išlaikyti NŽT darbo tęstinumą, todėl nuo naujų metų pradžios nenumatyti pakeitimai NŽT struktūroje, nesikeis ir darbuotojų skaičius. Visi virš 900 tarnybos specialistų išsaugos savo darbo vietas.

Pakeitimai, kurie lems struktūrinius pokyčius ir galimą darbuotojų perkėlimą į savivaldybes ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, numatomi 2024-aisiais, tam bus ruošiamasi visus metus.

Kadangi Aplinkos ministerija rūpinsis žemės, teritorijų planavimo ir statybos politika, atlikus NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų analizę, planuojami kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai, bus tobulinamas teisinis reguliavimas. Aplinkos ministerija burs darbo grupę, apjungiančią ne tik NŽT, bet ir kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui, savivaldybes, kitas ministerijas, asociacijas ir pan. Suinteresuotos šalys galės teikti pastabas ir pasiūlymus formuojant antro etapo projektus.

Įgyvendinus pakeitimus bus formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse, taip pat aiškiai atskirtos institucijų funkcijos. Kartu bus atskirtos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijos, o reformai pasibaigus bus sukurtas aiškus ir skaidrus valstybinės žemės naudojimo kontrolės mechanizmas.

Planuojama reforma sudarys palankesnes sąlygas darniai ekonomikos plėtrai ir skatins naujas investicijas.

Praėjusią savaitę, birželio 30-ąją, Seimas pritarė valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai.

Šaltinis: ap.lrv.lt, 2022-07-04

Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 781,5 mln. t ir tai būtų 10,9 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje ir 12,2 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m. Kviečių sunaudojimas 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., maistui gali padidėti 0,53 proc. (iki 546,2 mln. t), pramonei – 1,23 proc. (iki 24,6 mln. t), o pašarams sumažėti 1,37 proc. (iki 144,3 mln. t). IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos gegužės mėn. prognozė sumažinta 0,9 mln. t, o 2022–2023 m., palyginus su 2021–2022 m., gali būti didesnė 0,4 mln. t ir sudaryti 194,0 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 6,0 mln. t. 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., kviečių atsargos gali būti 11,2 mln. t mažesnės ir sudaryti 270,9 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 11 (403) / 2022 m.