Žemės ūkio naujienos: 2022-08-05

Anot jų, tik saulė ir dienos be lietaus dar gali išgelbėti skęstantį šiųmetį derlių.

Šimtus hektarų kanapėmis užsėjęs Julius Martinonis neslepia besistveriantis už galvos matydamas skęstančius savo laukus Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijose.

„Tiesą sakant, net negalėjome normaliai pasėti kanapių, nes po ilgai užsitęsusios sausros balandžio pabaigoje prasidėję lietūs taip įmerkė žemę, kad net technika negalėjo įvažiuoti. Lietūs nesiliovė, pasėliai skendo, teko ir vėl juos naujai užsėti. Ir taip šįmet nuolat“, – guodėsi ūkininkas.

Ir šiuo metu įvažiuoti į jo laukus – didelė bėda. „Sekundės“ fotografui skęstančius pasėlius bandžiusio aprodyti J. Martinonio visureigis įklimpo tikroje šlapynėje. Šiaip taip iš jos išsikapstęs, „Volkswagen Touareg“ pavažiavęs vos kelis metrus vėl „sėdo“.

Didžiuliai nuostoliai

Pasak J. Martinonio, kanapių sėklų kilogramas kainuoja nuo 8 iki 15 eurų. Tad lietui skandinant laukus, ūkininkas sako patiriantis didžiulių nuostolių.

Kanapėmis, iš kurių spaudžiamas aliejus, jų sėklos vartojamos kaip pagardai kepiniams bei įvairiems valgiams, J. Martinonis užsėjęs kone didžiausią savo valdomos žemės dalį.

„Bet kiek nuimsiu derliaus, neaišku“, – nesiima prognozuoti ūkininkas. Kaip didžiulę problemą J. Martinonis įvardijo tai, kad dar per sėją, o ir vėliau lietui merkiant laukus, tebuvo įmanoma sėti tik dalyje lauko. Mat likęs laukas priminė ežerą. Užsėjant tik po nedidelį plotelį, teko įdėti daug darbo sąnaudų, sunaudoti nemažai kuro.

Reikia stiprių nervų

„Savarankiškai ūkininkauju 18 metų, o iki tol žemę dirbau su tėvu. Tokio pavasario, kad skęstų vos pasėtas būsimas derlius, per visus tuos ūkininkavimo metus nesu patyręs. Šiemet ypač supratau, kad ūkininkaujant reikia stiprių nervų“, – sako J. Martinonis.

Ūkininkas pabrėžė, jog tam, kad gerai dygtų ir augtų, maistinėms kanapėms reikia šilumos bei oro dirvožemyje. Tačiau lietui suplūkus žemę, oro dirvožemyje nebelieka, tad ir sėkloje nebelieka gyvybės – ji tiesiog uždūsta.

„Nemažai sudygusių kanapių tiesiog paskendo nuo lietaus, šlapioje dirvoje išmirko ir supuvo“, – sakė J. Martinonis. Ūkininkas teigė, jog pasėtos kanapės sėklas subrandina per pusketvirto mėnesio, jų vegetacija 110 dienų.

Tad, pasak J. Martinonio, jei nebūtų reikėję atsėti paskendusių laukų, kanapių derlių planuota nuimti rugsėjo mėnesį. Atsėto derliaus galima laukti tik spalio viduryje. Toks susivėlinimas žemdirbį taip pat gąsdina, nes nežinia, kokie antroje rudens pusėje bus orai, neaišku, ar į laukus galės įvažiuoti technika.

Javapjūtė tolsta

Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Donatas Tumas pamena, kad tuomet, kai gamta ūkininkams staigmenų nepateikdavo, liepos pabaigoje jau būdavo pradedama javapjūtė. Šiemet dėl įmirkusios žemės tenka ją atidėti laukiant, kol žemė bent kiek pradžius.

„Įvertiname, kas būtų, jei laukuose užklimptų technika. Ją traukdami dar galybę nuostolių prisidarytume. Turime liūdnos patirties, kai technika buvo įklimpusi prieš dešimtmetį“, – kalbėjo D. Tumas.

Ūkininkas šiemet gausiai sėjęs rapsų ir žieminių miežių. D. Tumas skaičiuoja, kad dešimtadalis derliaus nuskendo. Stiprus lietus ir toks pat vėjas dalį pasėlių išguldė, tačiau, anot ūkininko, tai nėra pati didžiausia problema, nes šiuolaikinė technika nupjauna ir tokius.

Visgi išguldytų pasėlių derlius būna menkesnis. D. Tumas, be rapsų ir žieminių kviečių, taip pat augina miežius bei žirnius. Anot jo, šiemet prastas ir žirnių derlius. Visų kitų auginamų kultūrų ten, kur pasėlių nepaskandino liūtys, bent kol kas atrodo, derlius turėtų būti neblogas.

Javai pūva

Krekenavos seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Kaušakys teigė, jog maždaug trečdalį jo auginamų kviečių išguldė stiprūs lietūs kartu su vėjais.

„Nupjauti išguldytus javus dabartinei technikai nėra didžiulė problema. Tačiau išguldyti laukai problema mums, ūkininkams. Ten, kur pasėliai statūs, kombainai juos pjauna važiuodami maždaug septynių kilometrų per valandą greičiu. O kur pasėliai išguldyti, kombaino greitis – vos du kilometrai per valandą. Išguldyto derliaus nuėmimas pareikalauja itin daug laiko. O kai nežinai, koks rytoj bus oras, toks lėtas derliaus nuėmimas irgi nemaža bėda“, – pasakojo J. Kaušakys.

Negana to, pasak ūkininko, išguldyti javai pūva, dar varpose esantys kviečiai susilietę su dirva ima dygti, įsimeta ir ligos.

„Žodžiu, kad ir kas ką sakytų, javų išguldymas mums, ūkininkams, nemaža problema“, – patikino J. Kaušakys. Grūdų ūkis Jis teigė sekęs prognozes ir žinantis, kad ne taip seniai Krekenavos laukus palaistė tokios liūtys, kai į kvadratinį metrą iškrito tiek kritulių, kiek būtų į tokį pat plotą vienu kartu supylus keturis kibirus vandens.

Anot krekenaviškio, ūkininkų neguodžia ir draudimo kompanijų pasiūlymai pasėlius drausti ir žadamos išmokos tuo atveju, jei javai išgultų. Pasak J. Kaušakio, gražiai skamba tik pasiūlymai, o kai tenka gauti draudimo išmokas, prasideda kryžiaus keliai bandant įrodyti patirtą žalą.

Šiųmetės liūtys, lydimos siautėjančių vėjų, šalies ūkininkams jau pridarė nuostolių. Gali tik išklausyti Egidijus Šikšna, ūkininkaujantis Raguvos seniūnijoje, pamena, kaip prieš penkerius metus lietus paskandino didžiulius jo pasėlius. Šįsyk raguviškis pasidžiaugė, kad nei jo paties, nei ūkininkaujančių sūnų laukai neskęsta.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė taip pat patikino, jog kol kas negauta pranešimų dėl skęstančio rajono ūkininkų derliaus.

„Kita vertus, kol dėl gamtos stichijų neskelbiama ekstremali situacija, savivaldybė gali tik išklausyti skundus, nieko kito padaryti negalėtume. Skęstantys ūkininkai turėtų fotografuoti bei filmuoti skandinamus laukus ir ką užfiksavę siųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tik iš jos galima tikėtis pagalbos atlyginant nuostolius“, – teigė Z. Bakanienė.

Šaltinis: www.delfi.lt, Daiva Baronienė, „Sekundė”, 2022-08-04

Prancūzijoje ir dalyje Anglijos ši liepa buvo sausiausia per meteorologinių stebėjimų laikotarpį, o Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares miestų išvalytus nutekamuosius vandenis naudoti perdžiūvusioms žemės ūkio naudmenoms drėkinti.

Prancūzijoje, kur praeitą mėnesį iškrito tik 9,7 milimetro lietaus, sausra skaudžiai smogė ūkininkams ir privertė smarkiai apriboti gėlo vandens vartojimą, pranešė orų tarnyba „Meteo-France“.

Liepą kritulių kiekis buvo 84 proc. mažesnis negu 1991–2022 metų vidurkis. Šis mėnuo buvo sausiausias nuo 1961 metų kovo, pridūrė agentūra.

Pietvakariniame Žirondos regione, taip pat nuniokotame praeitą mėnesį siautusių gamtinių gaisrų, trečiadienį oras įkaito iki 39,6 Celsijaus laipsnio. „Meteo-France“ perspėjo, kad kaitros pikas bus pasiektas ketvirtadienį.

Prieš dvi savaites dėl gaisrų pavojaus iš regione veikiančio zoologijos sodo evakuoti gyvūnai, įskaitant liūtus ir beždžiones, trečiadienį buvo į jį grąžinti.

Ūkininkai visoje šalyje praneša, kad išdžiūvus pievoms jiems sunku gauti pakankamai pašaro gyvuliams, o dėl gėlo vandens stygiaus didelėse teritorijose šiaurės vakaruose ir pietryčiuose uždrausta drėkinti laukus.

Aplinkos ministras Christophe`as Bechu sakė, kad liepos kritulių kiekis sudarė „tik 12 proc. reikalingo“.

Prancūzija yra ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja ir patenka į didžiausių kukurūzų eksportuotojų penketuką. Prastas derlius dėl sausros gali dar labiau sumažinti grūdų pasiūlą, Rusijos invazijai į Ukrainą paaštrinus pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.

„Mūsų maisto sistema jau kurį laiką patiria spaudimą, o sutrikus tiekimui iš Ukrainos padėtis dar labiau pablogėjo, – sakė Europos ir Viduržemio klimato kaitos centro aplinkos ekonomikos specialistas Shouro Dasgupta. – Šios karščių bangos susideda su sausromis, tad matysime, kaip pasėliai greičiau išdžiūva.“

Pasak Sh. Dasguptos, klimato kaitos skatinami ekstremalūs karščiai taip pat skatina maisto kainų augimą vartotojams ir kelia daug sunkumų gamintojams.

„Sausros ir karščių bangos paveikia žmonių pragyvenimą. Sumažės žmonių galimybės nusipirkti maisto“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Be to, per karščių bangas lauke dirbantys galės dirbti mažiau valandų, o tai sukelia besiplečiantį poveikį tiekimui“, – pažymėjo ekspertas.

„Maisto sistemos neveikia“

Jungtinės Karalystės meteorologijos biuras šią savaitę pranešė, kad daugumoje Anglijos pietinių ir rytinių rajonų praeita liepa buvo sausiausia per matavimų istoriją.

Kai kurios vandentiekio įmonės jau paskelbė suvaržymų, paveikusių milijonus žmonių. Vaisių ir daržovių augintojai pranešė, kad smarkiai nukentėjo kai kurie pasėliai, pavyzdžiui, pupelių ir uogų.

Britanijoje birželį infliacija pakilo į pastarųjų 40 metų aukštumas, sparčiai brangstant degalams ir maistui.

Londono ekonomikos mokyklos Granthamų klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto direktorė Elizabeth Robinson sakė, kad sparčiai augančios maisto kainos, dar labiau paaštrintos su karščiais susijusiais nuostoliais Europoje ir Britanijoje, yra ženklas, jog „maisto sistemos neveikia žmonių labui“.

„Reikalingos ilgalaikės, sudėtingos diskusijos, ypač dėl maisto švaistymo ir žmonių maistui tinkamų grūdų naudojimo gyvulių pašarui“, – ji sakė AFP.

Ispanijoje, kurią taip pat alina užsitęsusi kaitros banga, šią savaitę temperatūra kai kur viršys 40 laipsnių ribą.

Tęsiantis karščiams aštrėja vandens stygius, nuo kurio Ispanijos žemės ūkis kenčia dar nuo praeitos žiemos. Vietiniai vandens vartojimo suvaržymai taikomi daugumoje paveiktų regionų.

Vyriausybė šią savaitę sakė, kad Ispanijos vandens saugyklose belikę 40,4 proc. atsargų.

Juanas Carlosas Hervasas, ūkininkų asociacijos COAG atstovas, sakė AFP, kad nedrėkinamose žemėse alyvuogių derlius sudarys mažiau kaip 20 proc. pastarųjų penkerių metų vidurkio.

Ispanija tiekia beveik pusę pasaulyje suvartojamo alyvuogių aliejaus.

Didžiausia sausra nuo šimtmečio pradžios

Portugalijoje, kur šią savaitę vėl tvyrojo didesnis kaip 40 laipsnių karštis, kenčia nuo „didžiausios šį šimtmetį sausros“, praeitą mėnesį perspėjo aplinkos ministras Jose Duarte Cordeiro.

Portugalija ir Lenkija paprašė savo gyventojų taupyti vandenį.

„Vandentvarkos tarnybos visoje Europoje nepasiruošusios tam, apie ką mokslininkai kalbėjo tris dešimtmečius“, – pažymėjo Sh. Dasgupta.

Praeitą mėnesį Europos Komisijos paskelbtame atnaujintame vertinime sakoma, kad 44 proc. ES ir Britanijos teritorijos yra apimtos „perspėjamojo“ lygio sausros.

Pranešime sakoma, kad dėl itin išdžiūvusių dirvožemių keliose šalyse, įskaitant Prancūziją, Rumuniją, Ispaniją, Portugaliją ir Italiją, derlius 2022 metais bus mažesnis už vidutinį.

„Nepalankios prognozės ateinantiems mėnesiams gali sukelti pavojų apsirūpinimui vandeniu ir tikriausiai išlaikys didelę konkurenciją dėl šio ištekliaus“, – pripažino Europos Komisija..

Atskirame ES pranešime, taip pat paskelbtame praeitą mėnesį, sakoma, kad sojų, saulėgrąžų ir kukurūzų derliai jau dabar yra 9 proc. mažesni už vidutinius.

Trečiadienį Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ragino ES nares daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai.

„Turime liautis švaistyti vandenį ir naudoti šį išteklių veiksmingiau, kad prisitaikytume prie kintančio klimato ir užtikrintume savo apsirūpinimo žemės ūkio produktais saugumą ir tvarumą“, – pabrėžė eurokomisaras.

Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2022-08-04

Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Per nepilnus pirmuosius du mėnesius pateiktų paraiškų prašoma paramos suma jau siekia daugiau kaip 1 200 000 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais – 2023 metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima pateikti ir kitais metais, kai bus jau įsigyta sėjamoji. Tikimasi, kad tokia galimybė leis žemdirbiams geriau planuoti savo veiklą.

Paraiškas pagal šią priemonę APVA galima pateikti iki š. m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos.

Lietuvoje, remiantis pasėlių deklaracijomis, bearimės technologijos taikomos vis plačiau. 2022 metais bearimės technologijos žemės ūkio augalų auginime taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.

Tai rodo, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, nes bearimis augalų auginimas leidžia sutaupyti ir degalų, ir trąšų, ir augalų apsaugos produktų, ir tausoti brangiai kainuojančią techniką.

Skiriama kompensacinė parama, įsigyjant tiesiogines arba juostines sėjamąsias, tapo ypač aktuali, kai degalų ir trąšų kainos padvigubėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Nors tiesioginės sėjos technologijas įvaldyti nėra paprasta – reikia įgyti naujų žinių, įgūdžių ir įsigyti nepigų padargą (sėjamąją), visa tai greitai atsiperka.

Kaip rodo žemdirbių patirtis, įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologijas, derliai užauginami tokie patys arba net ir didesni, negu taikant ariamąsias technologijas, tačiau bendros sąnaudos ir išlaidos sumažėja mažiausiai 30-40 proc. Tausojančių technologijų taikymas (tiesioginės sėjos) užtikrina didesnį darbo našumą ir sutrumpina darbo laiką. Pvz., vieno hektaro įdirbimui, taikant giliojo arimo technologiją, užtrunkama daugiau kaip 3 valandas, o taikant tiesioginę sėją, darbo laikas sutrumpėja beveik dvigubai (1,6 val./ha).

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų duomenimis, didžiausi sutaupymai atsiranda dėl degalų ir tepalų įsigijimo išlaidų mažėjimo (60 proc.), remonto ir techninio aptarnavimo išlaidų mažėjimo (49 proc.), darbo užmokesčio išlaidų mažėjimo (36 proc.), trąšų ir augalų apsaugos produktų poreikio sumažėjimo (30-40 proc.), palyginti su giliuoju arimu. Tausojančių technologijų mažesnės išlaidos leidžia pasiekti žymiai aukštesnį pelną, palyginti su ariamąja technologija.

Analizuojant 2016-2021 m. laikotarpį, tiesioginės sėjos atveju pelnas buvo apie 75 proc. didesnis, o 2019-2021 m. pelnas buvo apie 68 proc. didesnis, nei taikant tradicinį ariamąjį žemės dirbimą. Pvz., pelnas, taikant tiesioginę sėją, yra apie 40 proc. didesnis, kai auginti žieminiai kviečiai ir daugiau kaip 2 kartus didesnis auginant vasarinius miežius.

Mažesnis poveikis dirvožemiui, tiesioginės sėjos atveju, leidžia išsaugoti dirvožemio produktyvumą neprarandant viršutinio dirvožemio sluoksnio. Taikant bearimes technologijas išlaikoma daugiau organinių liekanų dirvožemyje, o tai padeda sumažinti dirvožemio eroziją ir pagerinti dirvožemio struktūrą išlaikant dirvožemio patvarumą, gerinant dirvožemio drėgmės absorbcines savybes, mažinat azoto ir fosforo išsiplovimą, ir tuo pačiu gerinant paviršinio vandens kokybę bei rekreacinės galimybės (per vandens kokybę vandens telkiniuose).

Europos investicijų bankas ir Europos Komisija 8 mln. eurų bearimės žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo skyrė 2021 m. gruodį. Šios lėšos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, taip pat prie kitų Žaliojo kurso tikslų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-04