Žemės ūkio naujienos: 2022-08-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemdirbiams suteikta beveik dvigubai daugiau garantijų ir kompensuota daugiau palūkanų
Per pirmąjį šių metų pusmetį UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) suteikė individualių garantijų už 35,8 mln. eurų ir tai yra 79 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ūkio subjektams buvo kompensuota 1,53 mln. eurų finansų įstaigoms sumokėtų palūkanų. ŽŪPGF taip pat kompensavo 0,83 mln. eurų už individualias garantijas mokamų įmokų.
Ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ar žuvininkyste, ŽŪPGF teikia individualias garantijas finansų įstaigoms dėl ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ar žuvininkyste, teikiamų paskolų ir lizingo paslaugų. Tai jiems leidžia gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis. Šiemet per pirmą pusmetį šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 300 ūkio subjektų, t. y. 55 proc. daugiau negu pernai.
Per 2022 m. sausio-birželio mėn. suteiktos garantijos leido ūkio subjektams gauti paskolų ir lizingo paslaugų už daugiau kaip 56 mln. eurų. Ūkio subjektai su ŽŪPGF garantijomis gavo dvigubai daugiau finansavimo, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia ūkio subjektai su ŽŪPGF garantijomis skolinosi investicijoms – tai sudaro 42 proc. suteiktų garantijų sumos. Likusi suteiktų garantijų suma maždaug lygiomis dalimis – po penktadalį – pasidalina tarp paskolų apyvartinėms lėšoms, lizingo finansavimo ir COVID-19 paskolų garantijų.
Per 2022 m. pirmą pusmetį ŽŪPGF kompensavo 51 proc. daugiau negu 2021 m. (0,83 mln. Eurų) už individualias garantijas sumokėtų įmokų.
ŽŪPGF, administruodamas valstybės pagalbos priemones, taip pat teikia dalies finansų įstaigoms už paskolas ir lizingo paslaugas sumokėtų palūkanų kompensavimą. Tokias kompensacijas šiemet per sausį-birželį gavo daugiau kaip 1600 ūkio subjektų, t. y. 19 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.
Iš viso kaimo vietovėse veikiantiems ūkio subjektams, žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, alternatyvios veiklos subjektams ar žuvininkystės sektoriaus įmonėms kompensuotų palūkanų suma per pirmą 2022 m. pusmetį sudaro 1,53 mln. eurų ir yra 20 proc. didesnė negu pernai per tą patį laikotarpį.
Per visą veiklos laikotarpį ŽŪPGF jau suteikė beveik 6,8 tūkst. individualių garantijų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tai leido ūkio subjektams suteikti paskolų ir lizingo paslaugų už beveik 1,4 mlrd. eurų. Nuo veiklos pradžios ŽŪPGF beveik 3800 ūkio subjektų kompensavo 18,6 mln. eurų už finansų įstaigoms sumokėtas palūkanas.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-08-25
Iki rugsėjo 1 d. svarbu nušienauti pievas
Šiemet dėl itin gausaus lietaus liepos mėnesį ir didelio drėgmės kiekio laukuose buvo pavėlinti šienavimo terminai pievose ir sodų tarpueiliuose, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, jog sutvarkyti pievas reikia iki rugsėjo 1 d.
Pareiškėjai pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai), sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT, SOM, UOM) privalo nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai, kurie negali įvykdyti įsipareigojimų iki nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų, turi atlikti šiuos veiksmus:
per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per programėlę „NMA agro“, kuriose užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai;
kai reikalavimų neįvykdymo negalima akivaizdžiai nustatyti iš pateiktų nuotraukų, turi teikti prašymą NMA ir oficialių institucijų (savivaldybės žemės ūkio skyriaus, hidrometeorologijos tarnybos ar kt.) pažymą apie susiklosčiusią nepalankią situaciją žemės ūkyje konkrečioje vietovėje.
Jei situacija nepasikeičia iki nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino, t. y iki rugsėjo 1 d., pareiškėjai turi dar kartą atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, kuriose būtų matoma, kad situacija laukuose nepagerėjo. Situacijai pagerėjus, privaloma įvykdyti atidėtus įsipareigojimus ir pranešti NMA per programėlę „NMA agro“ atsiunčiant nuotraukas.
Primename, jog pareiškėjai, prisijungę prie NMA informacinio portalo, gali matyti automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) duomenis. Žemiau pateikiamas žemėlapis, kuriame pavaizduotas visose savivaldybėse sutvarkytų deklaruotų pievų skaičius (proc.).
Šaltinis: nma.lt, 2022-08-19
Maisto ir veterinarijos tarnyba atsisakys dalies pastatų, atleis darbuotojų
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada optimizuoti savo veiklą – naikinti kai kuriuos skyrius, atsisakyti dalies pastatų, atleisti kelias dešimtis darbuotojų, rašo naujienų portalas 15min.lt.
Įstaigos vadovo Manto Staškevičiaus teigimu, tikslas – pakelti specialistams algas, nes jos vienos mažiausių valstybiniame sektoriuje.
„Dalis teritorinių tarnybų turi per daug nereikalingo ploto. Čia vienas dalykas. O antras dalykas – kai kuriuose rajonuose tikrai nėra didelio užimtumo, tai, norint suvienodinti patikrų krūvius ir kitus dalykus, daromas optimizavimas, kurio metu paskirstomas krūvis, atsisakoma kai kurių skyrių“, – 15min.lt sakė M. Staškevičius.
Anot jo įstaiga, kurioje dirba apie 1,3 tūkst. žmonių, ketina atsisakyti maždaug 70 darbuotojų – vairuotojų ir administratorių – paslaugų. Atsisakius tiek jų, tiek patalpų, lėšos bus nukreiptos į atlyginimų didinimą.
Pasak VMVT vadovo, siekiama, kad reforma būtų įgyvendinta nuo kitų metų sausio mėnesio, tai sutaupyti leis apie 1 mln. eurų. Pastatus, kurių bus atsisakyta, ketinama perduoti Turto bankui.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-25
„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje grūdai neužsibūna
ŽeRugpjūčio 16-oji, Šv. Roko diena, nuo seno ženklina javapjūtės pabaigą. Be abejo, ši data yra simbolinė, nes tiek javapjūtės pradžia, tiek jos pabaiga priklauso nuo gamtos užgaidų. Nors saulėti, tropiniu karščiu alsuojantys orai leido įsibėgėti didžiajam darbymečiui, tačiau pabaigtuvių dar teks luktelėti.
Naujojo derliaus grūdai jau užpildė elevatorių talpyklas, didžiuliai kalnai kviečių driekiasi aikštelėse. Trečiadienio popietę lankėmės prie Talačkonių įsikūrusiame rajono ūkininkų žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ elevatoriuje. Apie šiųmetį derlių, jo kokybę mums mielai sutiko papasakoti direktorius Aldas Gedvila.
Pirmiausia pašnekovas priminė, kad „Šiaurės aruodų“ elevatorius veikia jau penkti metai, nuo 2018-ųjų. Penki elevatoriaus bokštai skirti sausiems grūdams. Kiekviename iš jų telpa po 3,5 tūkst. tonų, taigi iš viso – 17,5 tūkst. tonų. Du bokštai iš minėtų penkių skirti rapsams.
Drėgni grūdai laikomi šešiuose 500 tonų talpos bokštuose. Grūdams ir rapsams džiovinti naudojamos vis brangstančios dujos. „Šiaurės aruodų“ direktorius prisiminė vieną atvejį, kuomet ūkininkas po kelių dienų iš namų atvežė nuo drėgmės perrūgusius smirdančius rapsus. Savaime suprantama, toks krovinys nukeliavo ne į elevatorių, o į šiukšlyną.
Elevatoriaus bokštai pilni, tad trečiadienio pavakare „Šiaurės aruodų“ elevatoriaus aikštelėje pūpsojo maždaug 4–5 tūkst. tonų kviečių kalnai, taip pat dalis naujojo derliaus supilta po stogu. A. Gedvila minėjo, kad atviroje aikštelėje laikomiems grūdams lietus nėra toks pavojingas, kaip daug kam gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Direktorius viliasi, kad iki sekmadienį ir pirmadienį prognozuojamo lietaus, nemažą kiekį lauke laikomų grūdų pavyks perkelti į bokštus.
Šiuolaikiniai modernūs javų nuėmimo kombainai kviečius pakankamai gerai išvalo, todėl tik, palyginus, nedidelius kiekius dar tenka papildomai valyti.
„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje, kaip ir kituose, vyksta nuolatinis judėjimas – ūkininkai atveža grūdus, o sunkiasvorėmis mašinomis naujojo derliaus grūdai iš elevatoriaus bokštų išvežami, dažniausiai, į Rygos uostą. Iš Latvijos sostinės pasvalietiški grūdai keliauja į Afriką, Arabijos pusiasalį. Tačiau tai jau nebe „Šiaurės aruodų“ rūpestis. Kooperatyvo turimų dviejų sunkiasvorių mašinų per patį grūdų išvežimo piką, žinoma, neužtenka, tad tenka samdyti privačius vežėjus. „Sutartis sudarome su vietiniais vežėjais, taigi, galima sakyti, kad visas mūsų verslas pasvalietiškas“, – kalbėjo A. Gedvila.
Kalbėdamas apie šiųmečio derliaus kokybę, „Šiaurės aruodų“ vadovas pažymėjo, kad extra ir pirmai klasei priskirtinų kviečių beveik nėra. „Kažkiek atveža antros klasės kviečių, tačiau šiemet dominuoja tik trečios klasės parametrus atitinkantys grūdai“, – kalbėjo A. Gedvila. Direktorius paaiškino, kad prasti vieni iš pagrindinių kviečių kokybės parametrai – mažas saiko svoris (grūdų tankio rodiklis) ir glitimas. Tam įtakos turėjo smarkiai brangusios salietros ir kitų trąšų mažesnis naudojimas ir, žinoma, gamtos sąlygos. Esant pakankamai drėgmės ir šilumos javai sparčiai leido ūglius, todėl šiemet grūdai yra smulkūs. Tačiau pats kviečių derlingumas nėra prastas – byra vidutiniškai po 6,5 tonos iš hektaro.
Grūdų supirkimo kainos svyruoja, žinoma, ne taip, kaip elektros biržoje. Kuomet lankėmės „Šiaurės aruoduose“, tona antros klasės kviečių biržoje kainavo apie 320 eurų. Tuo tarpu rapsų tona kainavo per 600 eurų.
Per dieną į elevatorių atvežama nuo 1,5 iki 2 tūkst. tonų grūdų. „Šią savaitę jau pajutome, kad javapjūtė artėja į pabaigą, nes grūdų pristatymo tempai sulėtėjo“, – pastebėjo „Šiaurės aruodų“ vadovas.
A. Gedvila kalbėjo apie siūlomus derliaus supirkimo variantus, priklausomai nuo grūdų klasės taikomas formules. „Galima pasirinkti ir taip vadinamą „nulinę kainą“. Ūkininkas gali elevatoriuje saugoti atvežtus grūdus ir parduoti juos vėliau, žinoma, – „Šiaurės aruodams“, – toliau aiškino pašnekovas. Nebūtina turėti iš anksto sudarytas sutartis.
„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje dirba 18 žmonių, iš jų per javapjūtę trys laikinai įdarbintos laborantės – moksleivės ir studentės. Atestuotoje modernioje laboratorijoje operatyviai atliekami visi atvežamų grūdų tyrimai. Maždaug po 5–6 minučių ūkininkas sužino, kokios klasės grūdus pristatė į elevatorių. Per tą laiką jam pasiūloma pasivaišinti ledais. Laborantės grūdus atvežusiam ūkininkui ar jo samdytam darbininkui išduoda lapelį, kuriame smulkiai surašyti visi paimto grūdų mėginio parametrai. Toliau elevatoriaus operatorius parodo, kur reikia išpilti grūdus. Jei jie ketvirtos klasės – bus pilami lauke. A. Gedvila sakė, kad nėra buvę tokio atvejo, kuomet ūkininkas, nepatenkintas grūdų tyrimo rezultatais, grįžtų namo ar vežtų į kitą elevatorių.
„Šiaurės aruodų“ elevatoriaus darbo valandas per javapjūtę reguliuoja darbymečio tempai. Tad iš darbo darbuotojai grįžta jau sutemus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-08-25
Kinija įspėjo dėl alinančios sausros keliamos grėsmės rudens derliui
Kinijoje dėl aukštų temperatūrų ir sausros rudens derliui kyla „didelė grėsmė“, perspėjo institucijos, ragindamos imtis veiksmų siekiant apsaugoti pasėlius rekordiškai karštą vasarą. Antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką šią vasarą smarkiai nukentėjo rekordinės temperatūros, staigių potvynių ir sausros – reiškinių, kurie, kaip įspėja mokslininkai, dėl klimato kaitos tampa vis dažnesni ir intensyvesni.
Pietų Kinijoje užfiksuotas ilgiausias aukštų temperatūrų ir reto lietaus laikotarpis nuo duomenų rinkimo pradžios daugiau nei prieš 60 metų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Keturi vyriausybės departamentai antradienį paskelbė pranešimą, ragindami saugoti „kiekvieną vandens šaltinį“, kad būtų apsaugoti pasėliai.
„Spartus sausros plitimas, aukšta temperatūra ir karščio daroma žala sukėlė didelę grėsmę rudens javų derliui“, – sakoma pareiškime.
Kinija išaugina daugiau nei 95 proc. suvartojamų ryžių, kviečių ir kukurūzų, tačiau sumažėjęs derlius gali reikšti, kad daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio valstybėje išaugs importo paklausa, o tai dar labiau padidins spaudimą pasaulinei pasiūlai, kuri ir taip yra įtempta dėl konflikto Ukrainoje. Net 45 laipsnių pagal Celsijų temperatūra privertė kelias Kinijos provincijas nutraukti elektros tiekimą, miestams sunkiai susidorojant su padidėjusiu elektros energijos poreikiu, kurį iš dalies oro kondicionierių naudojimas.
Šanchajaus ir Čongčingo didmiesčiuose jau nutrauktas dekoratyvinis lauko apšvietimas, o Sičuano provincijoje įvestas pramoninius elektros tiekimo normavimas, nukritus vandens lygiui pagrindinėse hidroelektrinėse. Daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių pirmadienį buvo perkelti iš Čongčingo apylinkių, kai dėl karštų ir sausų sąlygų kilo daugybė gaisrų, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Smarkus karštis taip pat sekina labai svarbią Jangdzės upę, kurios vandens srovė vagoje nuseko ir yra maždaug 50 proc. mažesnė nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus, praėjusią savaitę pranešė valstybinė žiniasklaida platforma „China News Service“.
Šaltinis: 15min.lt, 2022-08-24
ŽŪM pateikė šlapynių atkūrimo projektą – kas tai bus, kiek kainuos
Žemės ūkio ministerija pateikė šlapynių atkūrimo projektų, kurie bus finansuojami RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis, tvarkos aprašą. Šlapynių žemės ūkyje naudojamuose durpžemiuose atkūrimui iki 2026 metų numatyta skirti 16 mln. EUR.
Lietuvoje, pasinaudojant šia investicija, planuojama atkurti apie 8 tūkst. ha šlapynių (pažeistų durpžemių) žemės ūkio naudmenose. Atkurtų šlapynių teritorijose galės vykti ūkinė veikla, kuri nekenkia šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, šienaujant ar ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos, rašoma pranešime. Paramą šlapynių atkūrimui galės gauti gyventojai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus.
Paramos dydis vienam atkūrimo projektui bus skaičiuojamas atsižvelgiant į patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, pavyzdžiui, melioracijos inžinerinės infrastruktūros, kurios reikia šlapynėms atkurti, projektavimą, statybą, sumedėjusios augmenijos, kelmų, akmenų šalinimą, paviršiaus formavimą. Investicijos į šlapynių atkūrimo veiklą yra laikoma valstybės pagalba. Maksimali pagalbos suma atkuriant šlapynes sudarytų 1 926 Eur (be PVM) už hektarą. „Ši investicija yra puikus vadinamojo anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) praktikos pavyzdys, taip pat tai bus bandomasis projektas naujoms ūkininkavimo veikloms – pelkininkystei – išbandyti atkurtose šlapynėse. Atkurti šlapynių plotai galės dalyvauti šlapynių priežiūrai skirtoje ekoschemoje ir kaimo plėtros priemonėse, numatytose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane” – sako žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų bent trečdalyje žemės ūkyje naudojamų durpžemių būtų taikomi atkūrimo veiksmai. Iš pažeistų nusausintų durpžemių, naudojamų durpių kasybai, žemės ūkyje ar miškininkystėje išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl nusausintų durpžemių atkūrimas atstatant hidrologinį režimą, kai yra užtikrinamas nuolatinis ploto užliejimas ir sudaromos sąlygos atsikurti pelkėdaros procesams, yra Lietuvos nacionalinės klimato kaitos politikos prioritetas.
RRF investicijos tikslas – sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, taip pat didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos vykdymui. Lietuva pagal santykinę durpžemių užimamą šalies teritorijos dalį yra viena iš daugiausiai durpžemių turinčių Europos šalių, o du trečdaliai durpžemių Lietuvoje yra nusausinti ir pažeisti.
Apie 40 proc. durpžemių yra naudojama žemės ūkyje, 95 proc. iš jų – nusausinti. Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 metais emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) siekė 495 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento, o tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų. Tad investicijos į šlapynių atkūrimą prisidės prie šalies žemės ūkio sektoriui keliamo tikslo sumažinti ŠESD emisijas 11 proc., palyginti su 2005 metų lygiu. Lietuva nėra vienintelė ES šalis, skyrusi RRF paramą šlapynėms durpžemiuose atkurti. Viena iš jų – Airija – šlapynių atkūrimui durpžemiuose skyrė 108 mln. eurų, tai yra, 11 proc. visų savo RRF investicijų.
