Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-25

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Sunkumų dėl karo patiriantys ūkininkai pasiskolinti galės lengviau

Žemės ūkio ministerija tiesia pagalbos ranką ūkininkams, kurie susiduria su likvidumo problemomis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.  UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas artimiausiu metu pradės teikti individualias garantijas.

Šios garantijos bus teikiamos finansų įstaigoms dėl ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste, teikiamų paskolų ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugų. Tai padės išvengti apyvartinių lėšų trūkumo išaugus elektros energijos, gamtinių dujų, pašarų ir trąšų kainoms bei išsaugoti veiklos tęstinumą ir darbo vietas.

Šiuo metu finansavimo prieinamumas rinkoje dėl didelio rizikingumo su minėtomis problemomis susiduriantiems subjektams yra ribotas.

Garantuojamos paskolos dydis negalėtų viršyti 5 mln. Eur ir šių ribų: 15 proc. ūkio subjekto vidutinės bendros metinės apyvartos per paskutinius trejus pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius arba 50 proc. ūkio subjekto gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių, ėjusių prieš mėnesį, kurį pateikta paraiška dėl individualios garantijos suteikimo.

Sprendimai dėl individualių garantijų teikimo būtų priimami iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Planuojama už 33 mln. Eur paskolų suteikti 30 mln. Eur individualių garantijų.

Valstybės pagalbos būtinybę dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą sukeltos krizės identifikavo ir Europos Komisija, priimdama 2022 m. kovo 24 d. Komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sistema“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-25

Rugsėjo 1 d. – aktualus terminas vykdant kai kuriuos įsipareigojimus

Pirmoji rudens diena aktuali daliai pareiškėjų, šiais metais deklaravusių žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Iki šios dienos būtina užbaigti kai kuriuos ūkio darbus, pateikti reikalingus dokumentus.   Iki rugsėjo 1 d. į žaliąjį pūdymą privalu įterpti žemės ūkio augalus, neskirtus derliui. Primintina, kad žaliajame pūdyme gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. nuimamas einamaisiais metais pasėtų augalų derlius, ganomi gyvuliai, šienaujama žolė) einamųjų metų produkcijai gauti.

Taip pat iki šios dienos pareiškėjai turi nušienauti pievas (deklaruotas kodais GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai). Šis terminas galioja ir bitininkams, iki liepos 1 d. užregistravusiems turimas bičių šeimas Ūkinių gyvūnų registre.

Bitininkai, iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę ne mažiau kaip 5 bičių šeimas, turi sutvarkyti visą likusį pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemės plotą, kuris nepadengtas bičių šeimomis (1 bičių šeima padengia 0,59 ha), ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., t. y. nupjautą žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) reikia išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius, o žolę smulkinti ir paskleisti lauke draudžiamas.

Pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus galima naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“, atsiuntus dirbamo lauko nuotraukas, kurios pagrįstų, kad vykdoma žemės ūkio veikla.

Primename, jog iki rugsėjo 1 d. dalis pareiškėjų turi pateikti deklaruotų plotų žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) teisės patvirtinimo dokumentus. Dokumentus turi pateikti pareiškėjai, kurie praėjusiais metais nedeklaravo žemės ūkio naudmenų. Pateikti minėtus dokumentus turi tik deklaravusieji žemės plotus savarankiškai, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Dar kartą siųsti dokumentų nereikia pareiškėjams, paraiškas pateikusiems seniūnijoje.

Dokumentai siunčiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.

Šaltinis: www.nma.lt, 2022-08-24

Parama labiausiai nykstančių ir saugotinų rūšių buveinių išsaugojimui

Nuo rugpjūčio 29 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ (Priemonė). Paraiškos bus priimamos iki spalio 7 d.   Paraiškas pagal Priemonę kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla (netaikoma VĮ Valstybinių miškų urėdijai ir saugomų teritorijų direkcijoms) ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus.

Kvietimui skirta paramos suma – 2 642 431 eurų.

Paramos tikslas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinei nendrinukei, baliniam vėžliui, kraujalakiniam melsviui, niūriaspalviam auksavabaliui, šiauriniam auksinukui, auksuotajai šaškytei, plikažiedžiam linlapiui, stulgiui, paprastajam griciukui, raudonkojui tulikui, didžiajai kuolingai, išlikti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.

Finansavimas paramos lėšomis taip pat gali būti skirtas, siekiant išsaugoti šiuos gyvybiškai svarbius buveinių tipus: miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas, nesusivėrusias žemynines smiltpieves, karbonatines smėlynų pievas, stepines pievas, rūšių turtingus briedgaurynus, melvenynus.

Remiama veikla ir įsipareigojimai

Pagal Priemonę remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas:

krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai;
nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai;
ganyklų tvorų atkūrimas / įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų tvorų arba ganyklų tvoros yra sunykusios;
naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimas.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 hektaro natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą, įvykdyti visus sąmatoje patvirtintus darbus. Tvarkymo darbus būtina pradėti einamaisiais metais nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo finansuoti projekte išvardytus darbus ir užbaigti ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Pažymėtina, kad tuose pačiuose plotuose privaloma 3 metus vykdyti tęstines natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymo veiklas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba ją atitinkančią priemonę naujuoju programiniu laikotarpiu.

Paramos dydis ir intensyvumas

Vienam pareiškėjui vykdyti nurodytas veiklas gali būti skirta iki 85 000 Eur. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Jei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje prašoma paramos suma pagal remiamą veiklą neviršija didžiausios paramos sumos, jis per paraiškų priėmimo laikotarpį paraišką gali teikti dar kartą.

Patirtos tinkamos išlaidos kompensuojamos 100 proc.

Atrankos kriterijai

Paraiškos vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:

1. Pareiškėjas, siekiantis dalyvauti įgyvendinant veiklą, deklaruoja ir įsipareigoja sutvarkyti:

daugiau kaip 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 50 balų;
nuo 1,0 iki 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 40 balų;
nuo 0,5 ha iki 0,99 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 30 balų.

2. Pareiškėjo deklaruotas plotas, kurį įsipareigoja sutvarkyti, ribojasi su plotais, kuriuose vykdomi įsipareigojimai pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“– suteikiami 25 balai.

3. Pareiškėjas dalyvavo ar dalyvauja įgyvendinant kitas paramos už plotus agroaplinkosaugos priemones:

daugiau kaip 5 metus – suteikiami 25 balai;
iki 5 metų – suteikiama 10 balų.

Toliau bus vertinamos paraiškos, surinkusios 40 privalomų balų. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paramos paraiškos ir kartu pateikiami priedai pagal KPP veiklos sritį „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ NMA galės būti teikiami tik elektroniniu būdu: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: www.nma.lt, 2022-08-24

„Pienas LT“: auganti pieno kaina susijusi su eksportu ir pieno žaliavos trūkumu

Dabartinė pieno kaina ir jos augimas susijęs su situacija eksporto rinkose bei pieno žaliavos trūkumu, teigia žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Pasak „Pienas LT“ valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus, karas Ukrainoje ir dėl to kelis kartus padidėjusios trąšų bei energetikos kainos žaliavinį pieną Lietuvoje per metus pabrangino 78 proc. ir tai jau atsiliepia galutinėms produktų kainoms.

„Pieno žaliavos kainos pokytis Lietuvoje yra 78 proc. per metus – iš paskutiniųjų vietų pagal pieno supirkimo kainą Europoje pakilome į viršutines, o vertinant stambesnių ūkių kainas turbūt būtume lyderiais (išskyrus Maltą, Graikiją ir Kiprą, kuriose dėl klimato subtilybių, nėra racionalu auginti karves). Visa tai atsispindi pieno produktų kainose lentynose, kurios per metus, priklausomai nuo produktų, kilo 33-45 proc.“, – pranešime teigė T. Raudonius.

Anot jo, šiemet apie 15 proc. kilo ir pieno perdirbimo įmonių vidutinis darbo užmokestis, be to, tikėtina augo apyvarta ir pelnas, tačiau žmonų perkamoji galia sumenko.

„Kaip vertinti tokius pokyčius? Akivaizdu, kad visi rinkos dalyviai yra visiškai susiję tarpusavyje. Vieno sektoriaus kainų pasikeitimas tiesiogiai daro įtaką kitiems sektoriams. Šiandieninė Lietuvos pieno kaina ir jos augimas yra tiesiogiai susijusi su pieno ingredientų eksportu ir žaliavos trūkumu Europos sąjungos lygiu“, – sakė T. Raudonius.

Skelbta, kad vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepą mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 512 eurų už toną ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei birželį, bet buvo 75,8 proc. didesnė nei prieš metus.

Liepą supirkta 129,3 tūkst. tonų pieno – 2,9 proc. daugiau nei pernai liepą.

Šaltinis: www.lrt.lt, 2022-08-24

„Vakarų krova“: grūdų krova Klaipėdos uoste išliks panaši, kaip pernai

Lietuviškų grūdų eksporto apimtys per Klaipėdos uostą šiemet turėtų išlikti panašios, kai ir pernai, tačiau jų kokybė dėl prastų oro sąlygų turėtų būti blogesnė, sako bendrovės „Vakarų krova“ vadovas. „Kol kas matome, kad krova uoste, lyginant su pernai, krito 3 proc., tai nedaug, bet prekybininkai ir augintojai sako, kad bus panašiai, kaip pernai, tikimės perkrauti panašų kiekį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Gediminas Rimkus.

Pernai per Klaipėdos uostą išgabenta 3,3 mln. tonų, arba 80 proc. visų eksportui skirtų lietuviškų grūdų. Anot G. Rimkaus, dėl prastų oro sąlygų šiemet lietuviškų grūdų kokybė bus prastesnė: „Daugiau bus prastesnės kokybės, pašarinių grūdų, kokybė blogesnė dėl prastų oro sąlygų“.

Bendrovės vadovas sako, kad šiemet jaučiamas vagonų, anksčiau nuomotų iš Rusijos, trūkumas. „Proporcija išliko ta pati: 60 proc. – geležinkeliu, likę – autovežiais, praeitą sezoną dar galėjome nuomotis rusiškus vagonus, šiemet jaučiamas jų trūkumas“, – teigė G. Rimkus.

Jo teigimu, daugiausiai grūdų išvežama į Saudo Arabiją ir kitas Afrikos šalis. Klaipėdos uoste lietuviškus grūdus, be „Vakarų krovos“, krauna „Bega“, Malkų įlankos terminalas bei „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompaniją „Klasco“.

Klaipėdos uosto direkcijos teigimu, 2021 metais daugiausiai grūdų eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos valstybes.

Šaltinis: www.lrt.lt, 2022-08-24

Suskaičiavo, kiek grūdų iš Ukrainos išplukdyta atnaujinus eksportą

Po to, kai pasiekus susitarimą buvo atnaujintas grūdų eksportas, iš Ukrainos išplukdyta beveik 720 000 tonų grūdų. Nuo liepos 22 dienos iš viso 33 krovininiai laivai paliko Ukrainos Juodosios jūros uostus, Kyjive pranešė Žemės ūkio ministerija.

Jungtinis koordinavimo centras Turkijoje, kuris stebi susitarimo įgyvendinimą, nurodė net šiek tiek didesnį išgabentų grūdų kiekį – 721 500 tonų. Ministerijos duomenimis, Ukrainos grūdų eksportas rugpjūtį gali pasiekti keturias tonas. Tai būtų milijonų tonų daugiau nei liepą. Šiuo metu dar 18 laivų jau yra pakrauti arba laukia leidimo išplaukti iš Ukrainos uostų. Nepaisant to, svarbios Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportas nuo Rusijos invazijos pradžios prieš pusmetį sumažėjo kone perpus. Prieš karą Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-08-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos