Žemės ūkio naujienos: 2022-08-29

Vykdydamas valstybės pavestas funkcijas Registrų centras atliko žemės ir statinių masinį vertinimą bei parengė naujas žemės ir statinių masinio vertinimo ataskaitas. Vieši dokumentų svarstymai visoje Lietuvoje vyks šių metų rugsėjo 19-30 dienomis.

Šių viešų svarstymų metu gyventojams sudarytos galimybės aktyviai pateikti savo klausimus apie masinio vertinimo rezultatus, pareikšti pastabas ar pasiūlymus. Atskiru pranešimu apie paskelbtus masinio vertinimo dokumentus informuojamos ir savivaldybės, iš kurių taip pat laukiama atsiliepimų.

Šiemet žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų vieši svarstymai vyks visuose didžiuosiuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose ir Mažeikiuose). Įmonės padaliniuose bus organizuojami keli vertinimo dokumentų aptarimai, tad gyventojai galės pasirinkti jiems patogią dieną ir laiką. Detali informacija apie viešus svarstymus bus skelbiama Registrų centro interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje.

Masinio vertinimo dokumentai ir projektinės vidutinės rinkos vertės viešo svarstymo metu bus skelbiami Registrų centro interneto svetainėje.

Nuo kitų metų – naujos žemės mokestinės vertės

Nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms, kitaip dar vadinamą masiniu vertinimu, Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuoti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, nustatyti valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiuoti mokamus mokesčius, taip pat skiriant socialinę paramą, teikiant finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai pastarieji tvirtina turto perleidimo sandorius, ir įvairioms kitoms reikmėms, rašoma Registrų centro pranešime.

Kasmet perskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių apskaičiuojamos mokėtinos mokesčių sumos. Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis remiasi nuo 2018 m. galiojančiomis mokestinėmis vertėmis, tačiau jau nuo kitų metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai.

Atlikdamas žemės sklypų ir statinių masinį vertinimą, Registrų centras analizei ir skaičiavimams naudoja realiai įvykusių nekilnojamojo turto sandorių duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus, vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės galioja nuo 2021 metų sausio.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-27

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ kol kas neįvardino šių metų pervežimo apimčių – jos, pasak įmonės atstovės, paaiškės pasibaigus grūdų sezonui. Tačiau teigiama, kad šiuo metu aktyviai vyksta Lietuvoje užaugintų grūdų vežimas į Klaipėdos uostą.

„Šiais metais grūdų sezonas prasidėjo vėliau nei planuota, vis tik jis yra intensyvesnis, o pervežimai vyksta sklandžiau nei praėjusiais metais. Daugiausiai grūdų planuojama pervežti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, – BNS sakė LTG komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.

Vagonų trūkumas kompensuojamas greitesniu darbu

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad nors javapjūtė vėlavo, tačiau šiemet anksčiau nei įprastai prasidėjo lietuviškų grūdų eksportas laivais ir Lietuva anksti pardavė didelius kiekius grūdų.

„Grūdų supirkimas ir pristatymas į uostą vyksta pakankamai sklandžiai, didelių eilių prie elevatorių nėra, kas būdavo istoriškai anksčiau“, – BNS sakė K. Šimas.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų trūkumą kompensuoja greitesne jų apyvarta, grūdų eksporto logistiką lengvina laisvesni keliai, nes nėra Baltarusijos tranzito.

„Vidutinis vagono apyvartumas trunka apytikriai apie penkias dienas ir šis terminas yra pagirtinas bei vienas geriausių Lietuvos grūdų eksporto istorijoje“, – sakė K. Šimas.

Prekių ir paslaugų žemdirbiams bei grūdų supirkimo įmonės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis teigė, jog bendrovė su „Lietuvos geležinkeliais“ turi ilgalaikę sutartį, todėl problemų nepatiria, nors vagonų trūkumas – didelis iššūkis daugeliui kitų rinkos dalyvių.

„Sprendimas turėti ilgalaikes sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nėra lengvas, todėl nuolat vertiname galimas rizikas ir šiuo metu jaučiame, kad rizikos pateisina priemones“, – BNS teigė S. Banelis.

Jis pastebėjo, kad ši problema didelė ir Latvijoje, kur taip pat yra didelis vagonų deficitas, nes beveik visas Latvijos geležinkelių parkas yra užstrigęs Ukrainoje ir negali patenkinti viso rinkos poreikio.

„Šios problemos jau tęsiasi ne vienerius metus ir Latvijoje būtini pokyčiai. Faktiškai ką mes darome dabar – tai gelbėjame Latviją, siųsdami į ją vagonus grūdams išvežti iš savo valdomų objektų“, – teigė S. Banelis.

Pasak jo, transporto trūkumas rinkoje taip pat didelis, nes daug Ukrainos krovinių gabenama nuo pasienio su Lenkija.

Eksportuotojai skaičiuoja, jog šiemet, palyginti su pernai, logistika geležinkeliais pabrango apie 12-13 proc. Pasak S. Banelio, pervežimų kainos sausuma padidėjo apie 30–40 proc. dėl išaugusių kuro kainų bei darbo užmokesčio.

LTG atstovė kalbėjo, kad lietuviški grūdai gabenami tiek „LTG Cargo“ grūdvežiais, tiek klientų išsinuomotais vagonais. Šiuo metu bendrovė turi apie 1,1 tūkst. grūdams gabenti pritaikytų ir Lietuvoje naudojamų vagonų – visi jie yra išnuomoti klientams.

„LTG Cargo“ pernai skelbė, kad įsigis dar 500 grūdvežių, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai paskelbtų sankcijų poveikio ir pasikeitusios situacijos rinkoje, pirkimas buvo sustabdytas.

„Nepaisant to, šiemet siekiama dar aktyviau bendradarbiauti su klientais, efektyviau formuoti vagonų sąstatus – vienu kartu ir vienoje vietoje suformuojamas pilnas traukinio sąstatas, kuris be performavimo tarpinėse stotyse gabenamas tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą, tokiu būdu užtikrinant greitesnius pervežimus“, – sakė K. Dzikaraitė.

Pernai į Klaipėdos uostą geležinkeliais buvo pervežta apie 2,3 mln. tonų lietuviškų gūdų. „LTG Cargo“ skaičiuoja, kad šiemet jų pervežimai pasieks praėjusių metų apimtis arba kiek daugiau.

Grūdų derlius – geresnis nei vidutiniškas

Grūdininkai sako, kad šių metų derlius – geresnis nei vidutiniškas bei didesnis nei pernai, tačiau kokybė vertinama prasčiau, nes trūksta saiko svorio, baltymo. Dėl to nuogąstaujama, kad gali būti sudėtingiau eksportuoti grūdus.

K. Šimas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos grūdų derlius sieks 7,2-7,5 mln. tonų.

„Pernai nukentėjome nuo sausrų ir derlius tesiekė tik 6,6 mln. tonų. O rekordiniais metais turėjome 8,2 mln. tonų derlių. Tačiau, palyginti su įprastais metais, šiemet kviečiuose žemesni baltymai ir daug smulkių grūdų. Matosi, kad ūkininkai šiemet tręšė nepakankamai, taupė trąšų sąskaita. Šių metų kviečių baltymai siekia apie 12,5 proc.“, – BNS sakė K. Šimas.

Anot jo, taip pat nedžiugina, jog didelė dalis kviečių turi mažą saiko svorį ir pagal tai priskiriami trečiai ar ketvirtai klasei. Teigiama, jog dėl to keičiasi ir Lietuvos grūdų eksporto kryptys.

„Dvejus metus Lietuvos grūdų didžiausios eksporto kryptys buvo Nigerija, Ispanija, Pietų Afrikos Respublika, Saudo Arabija. Šiais metais šias kryptis gali pakeisti Alžyras, Marokas arba kitos šalys, kuriose Lietuva konkuruos su žemesnio baltymingumo kviečiais“, – sakė K. Šimas.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas teigė, kad šiemet derlingumas buvo neblogas, visų grūdų derlius yra artimas 2020 metų rezultatams ir turėtų siekti apie 7,5–7,8 mln. tonų. Tačiau kokybė, anot jo, labai įvairi.

„Problema ta, kad šiemet turėsime mažiau aukštos kokybės kviečių, antros klasės kviečiams trūksta saiko svorio ir glitimo. Tai rodo, kad ūkininkai galbūt naudojo mažiau trąšų, o kviečiams bręstant trūko saulės, todėl jų baltymo ir glitimo rodikliai yra žemesni“, – BNS sakė S. Banelis.

„Kitų kultūrų, tokių kaip miežiai, kvietrugiai, kokybė ir derlingumas šiemet buvo geras“, – teigė jis.

S. Banelis pastebėjo, kad nedžiugina Lietuvos ir Latvijos ūkiuose užaugintas rapsų derlius. Anot jo, šiemet iš hektaro vidutiniškai prikulta apie 2,5–2,7 tonos, kai įprastai stipriuose ūkiuose buvo nuimamas apie 4 tonų iš hektaro derlius.

„Nors sezono pradžioje buvo daug optimizmo dėl gero rapsų aliejingumo, tačiau šiemet jo rodikliai yra identiški kaip ir pernykščio derliaus – siekia šiek tiek daugiau nei 45 proc. sausoje medžiagoje“, – sakė S. Banelis.

Pasak jo, įprastai kasmet „Linas Agro“ aukštos kokybės grūdai sudarydavo apie 20–25 proc. visų superkamų grūdų, o šiemet jų kiekis sieks vos 5–10 proc. Pašarinių grūdų kokybė taip pat yra prastesnė, todėl jų eksportavimas taip pat kol kas neaiškus, nors Europoje ir juntamas pašarinių grūdų trūkumas.

Iššūkis – išauginti kokybišką derlių

Supirkėjai skaičiuoja, kad jei šiemet derlius bus apie 7,5–8 mln. tonų, o Lietuvos vidaus suvartojimas siekia apie 3 mln. tonų, tai eksporto dalis gali siekti apie 4–5 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarys kviečiai, rapsai, miežiai.

Pasak S. Banelio, grūdų kainos išsilaikys nestabilios, o kai veiklą dėl išaugusių dujų kainų stabdo stambios trąšų gamybos įmonės ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse, žemės ūkio perspektyvos nedžiugina.

„Tikėtina, kad trąšų kainos dar labiau augs, gali atsirasti jų ženklus trūkumas rinkoje, tad kitą sezoną galime susidurti su dar žemesne grūdų kokybe, kurią lems mažesnis trąšų naudojimas. Kitąmet ūkininkų laukia nemenkas iššūkis suvaldyti šią situaciją ir išauginti kokybišką derlių“, – sakė S. Banelis.

Pasak jo, supirkėjams tampa sudėtinga ateičiai planuoti ir sudaryti išankstines sutartis su pirkėjais.

„Dabar nemaži grūdų srautai į užsienio rinkas vėl pradėjo keliauti iš Ukrainos, pirkėjai taip pat ima aktyviau domėtis ir rusiškais grūdais, kurių kaina yra 30 JAV dolerių už toną mažesnė. Europietiški grūdai praranda pirkėjų susidomėjimą ir konkurencingumą“, – teigė S. Banelis.

„Lietuva ir Latvija visuomet garsėjo kaip aukštos kokybės grūdų eksportuotojai, o šiemet mūsų derlius – standartinis, kaip ir Prancūzijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, tad mums tenka konkuruoti rinkoje ypač įtemptomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

K. Šimas kalbėjo, kad būtina įvertinti tai, jog grūdai sausi ir ūkininkai, turintys galimybes, gali rinktis sandėliuoti pas save ir parduoti grūdus vėliau.

„Šiandieninis kainų kritimas ūkininkus išgąsdino ir akivaizdu, kad jie nori diversifikuoti riziką, dalį grūdų pasilikdami vėlesniam laikui. Iki pat javapjūtės pradžios, kviečių kaina biržose krito apie 100 eurų, rapsų – 220 eurų. Antrasis kritimas fiksuotas, kuomet atsivėrė Ukrainos eksportas jūra. Rinkos į tai sureagavo labai drastiškai. Kas bus toliau, sunku pasakyti“, – teigė asociacijos prezidentas.

Paprastai per Klaipėdos uostą eksportuojama virš 80 proc. visų eksportuojamų lietuviškų grūdų.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-29, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS

Vaikai iš Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro pirmiausia apsilankė Dalios Ėmužytės ožkų ūkyje, kuriame ne tik pamatė gyvas ožkas, arklius, ponius, povus ir kitus ūkio gyventojus, bet ir turėjo galimybę išgirsti Dalios pasakojamų istorijų apie juos, gyvūnus paglostyti ir paragauti įvairių rūšių iš ožkos pieno gaminamų sūrių.

Po apsilankymo ožkų ūkyje NMA atstovės supažindino vaikus su NMA veikla – įvardijo ne tik pagrindines veiklos kryptis, tačiau ir pristatė, kokių sričių specialistai šioje agentūroje dirba, taip kviesdamos vaikus jau dabar svarstyti apie sritis, kuriose jie norėtų dirbti baigę mokslus. Galbūt kažkas iš šių vaikų yra būsimi NMA kolegos?

Po pasvarstymų apie ateities perspektyvas vaikai išvyko aplankyti stambų Šalčininkų rajono augalininkystės ūkį, kurį įkūrė ir jam vadovauja ūkininkas Kamal Zulfijev. Ūkio šeimininkas vaikus širdingai sutiko ir išsamiai bei įdomiai papasakojo, kuo užsiima jo ūkis, kaip atrodo kasdienė veikla jame. Siekdami, kad vaikams nepritrūktų įspūdžių, drauge su Kamal aplankėme ir jo sūnaus Aidin mėsinius galvijus, kurie ne tik yra skirtingų veislių, bet ir itin gražūs bei mieli. Jauniesiems ekskursijos dalyviams iš pradžių buvo nejauku stovėti šalia didžiulių gyvulių, tačiau vėliau vaikai įsidrąsino, glostė gyvuliams galvas bei juos maitino.

Nuoširdžiai dėkojame Daliai ir Kamal už galimybę apsilankyti jų ūkiuose, už edukacinę programą vaikams, už skirtą laiką ir nuoširdų dėmesį vaikams.

Vaikų žinių gilinimas ir meilės gamtai bei kaimui puoselėjimas teikia vilčių, kad jie turės glaudų bei prasmingą ryšį su gamta.

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-26

Rugių vidutinė supirkimo kaina 33 savaitę išliko beveik nepakitusi kaip ir 32 savaitę ir sudarė 235,51 EUR/t, tačiau buvo 68,27 proc. didesnė negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Pašariniai miežiai (II klasės) analizuojamu laikotarpiu buvo superkami po 274,55 EUR/t – atitinkamai 2,75 proc. ir 45,30 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 33 savaitę sudarė 629,58 EUR/t – buvo 2,25 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 28,51 proc. didesnė negu prieš metus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (407) / 2022 m.

Rugpjūčio 19 d. duomenimis, daugiausia buvo nukulta kviečių – 79,4 proc. ir tai buvo 6,3 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. analogišku laikotarpiu. Rugių nukulta 77,3 proc. – 12,4 proc. mažesnis plotas negu 2021 m. analogišku laikotarpiu, miežių – 76,1 proc. (-10,9 proc.), žirnių – 75,1 proc. (-6,6 proc.), kvietrugių – 75,0 proc. (-10,4 proc.), o avižų – 39,1 proc. (-41,2 proc.). Rugpjūčio 19 d. duomenimis, rapsų buvo nukulta 92,3 proc. – 1,5 proc. mažesnis plotas negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (407) / 2022 m.