Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-30

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kviečiame dalyvauti konkurse „Kokybe paženklintas maistas 2022“

Žemės ūkio ministerija kviečia maisto gamintojus dalyvauti Kokybiško maisto šventės apdovanojimų konkurse „Kokybe paženklintas maistas 2022“. Konkursas skirtas didinti Europos Sąjungos lygiu pripažintų maisto produktų su saugoma kilmės vietos, saugoma geografine ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodomis, ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų žinomumą ir vartojimą. Daugiau informacijos yra čia.

Speciali komisija, sudaryta iš technologų, sveikatos ir saugos specialistų, vertins ir atrinks geriausius produktus. Bus vertinamas maisto produktų išskirtinumas, sudėtis ir maistinė vertė, ar naudojami tausūs gamybos būdai, kokios produktų juslinės savybės, ar pakuotė draugiška aplinkai, kaip plačiai ir sparčiai auga produkto gamyba.

Konkurse „Kokybe paženklintas maistas 2022“ bus varžomasi dėl trijų nominacijų. Bus apdovanojama po vieną maisto produktą iš ekologiškų produktų, nacionalinės kokybės ir saugomų nuorodų kokybės sistemų.

Kviečiame dalyvauti produktų gamintojus konkurse ir garsinti šiuos išskirtinius gaminius.

Iki rugsėjo 2 dienos dėl dalyvavimo kviečiame kreiptis el. p. kokybepazenklintasmaistas@gmail.com arba tel. +370 609 10833.

Nugalėtojai bus apdovanoti specialiais konkurso prizais, o dalyviai – padėkos raštais konferencijoje „Kokybiško maisto šventė“, kuri vyks rugsėjo 29 d., viešbutyje Crowne Plaza Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 84, Vilnius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-30

Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus išaugo 1,5 karto

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 51,7 proc. didesnė nei pernai liepą – 467,4 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys padidėjo 1,2 proc. iki 68,3 tūkst. tonų, iš jų 55,5 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas.

Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) supirkimo kainos augo vidutiniškai 2,1 proc., apimtys – 4,1 procento.

Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,7 proc., vidutinis baltimingumas – 3,3 procento. Palyginti su praėjusių metų liepa, pirmasis rodiklis nepakito, o antrasis – pakilo 0,1 procentinio punkto.

Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet liepą pagamino 9,2 tūkst. tonų geriamo pieno (maždaug tiek pat kiek ir prieš metus), 3,7 tūkst. tonų rūgpienio (5,1 proc. mažiau), 2,3 tūkst. tonų grietinėlės (8 proc. mažiau), 0,3 tūkst. tonų sviesto (tiek pat), 3,9 tūkst. tonų varškės ir sūrių (2,9 proc. daugiau).

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-08-26

Išsimokslinęs jaunimas į kaimą nenori

Rugsėjo pirmoji – universitetus, profesines mokyklas vėl užplūs žinių ištroškę jaunuoliai. Nors studijų programų vietos šiemet užsipildė gana sparčiai, agrosektoriaus darbdaviai tikina nesulaukiantys norinčiųjų dirbti žemės ūkio bendrovėse.

Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ ilgametis vadovas Algis Žėkas juokauja esantis vyriausias įmonės darbuotojas ir bent jau kol kas pamainos sau nemato, tad darbų nesiruošia apleisti. Jis pabrėžia, kad jau keleri metai iš eilės vidutinis jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų amžius didėja, darbuotojai sensta, o jaunoji pamaina ateina labai iš lėto. Jis sako nežinantis, kur dingsta profesinėse mokyklose parengti absolventai. Darbu kaime nelabai domisi ir veterinarijos studijas baigę jaunieji veterinarai bei gyvulininkystės specialistai. „Nesuprantu, kur tie žmonės dingsta. Mes nė paprasto mechanizatoriaus nebesurandame, nerandame net melžėjų. Darbo rankų tikrai trūksta, ypač per darbymetį, javapjūtę. Vėliau išsisukame su tais pačiais darbininkais“, – apie nūdienos realijas pasakoja A.Žėkas.

Atlyginimas didesnis, bet dirbti nenori

Panašios nuotaikos ir Šakių rajono „Griškabūdžio“ žemės ūkio bendrovėje. Jos vadovas Petras Puskunigis atviras – profesinių mokyklų absolventų, net tų, kurie baigė žemdirbiškas profesijas, privilioti į darbą žemės ūkio įmonėse praktiškai nepavyksta. Ypač stinga aukštesnės kvalifikacijos specialistų gyvulininkystės sektoriuje, pradedant veterinarijos gydytojais, selekcininkais, gyvulių sėklininkais, baigiant fermų vedėjais. „Jeigu tie specialistai ruošiami, kur jie dingsta? Matome, kad universitetai juos paruošia, bet niekas neatsišaukia į mūsų skelbimus. Mūsų darbuotojai sensta, o jaunimas dirbti pas mus nenori. Tai gana keista, nes pas mus atlyginimai didesni nei dirbant mieste ir turint tą patį išsilavinimą. Be to, suteikiame ir geras sąlygas: tarnybinius automobilius, lengvatines galimybes įsigyti būstą. Apmaudu, bet norinčiųjų nėra. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Turime kol kas darbuotojų, tačiau jie sensta, o juos pakeisti bus iššūkis“, – neabejoja P.Puskunigis akcentuodamas, kad vidutinis jo valdomos bendrovės darbuotojų amžius – keturiasdešimt metų.

Nors veterinarų kasmet paruošiama nemažai, didžioji jų dalis patraukia į veterinarijos klinikas mieste ir dirba su smulkiais gyvūnais. Belieka apgailestauti, kad jaunimą traukia gyvenimas ne kaime, o mieste.

Pasaulinė tendencija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė sutinka, kad jaunuosius veterinarijos gydytojus labiau traukia darbas mieste nei kaime. Anot profesorės, tai, kad nedaug jaunų veterinarijos gydytojų savo karjerą susieja su ūkinių gyvulių veterinarijos praktika žemės ūkio bendrovėse, yra pasaulinė tendencija.

„Lietuvoje kiekvienas pilietis turi laisvę pasirinkti profesiją, darbą, veiklas, todėl nei universitetas, nei valstybė negali nurodyti, kur asmuo turi dirbti. Darbuotojų regionuose klausimas yra sunkiai sprendžiamas visose srityse – žmonių medicinoje, mokymo įstaigose ir kt. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais vis daugiau veterinarijos gydytojų pasirenka darbą kaime. Tam labai pasitarnavo priimtos Veterinarijos įstatymo pataisos dėl Veterinarinės medicinos rezidentūros. Pavyzdžiui, baigę Galvijų ligų diagnostikos ir gydymo, Veterinarinės akušerijos ir ginekologijos, Veterinarinės vaizdinės diagnostikos, Chirurgijos ar kitas rezidentūros studijas, veterinarijos gydytojai jau nekeičia specializacijos, o vyksta dirbti su ūkiniais gyvūnais“, – teigia prof. V.Riškevičienė.

Visgi Veterinarinės medicinos rezidentūrai yra skiriama tik 14 valstybės finansuojamų vietų per metus, kai tuo tarpu yra net 14 skirtingų studijų programų. O veterinarijos gydytojai specialistai reikalingi gyvūnų gerovės, epidemiologijos, zoonozių ir gyvūninių produktų veterinarinės sanitarijos bei chirurgijos, terapijos, mikrobiologijos ir kitose srityse.

„Todėl manau, kad, norint padidinti stambiųjų gyvūnų gydymo specializaciją besirenkančių veterinarijos gydytojų skaičių, reikėtų bent 50 proc. padidinti Veterinarinės medicinos rezidentūrai skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičių. Tai būtų tiesiausias kelias sprendžiant šią problemą“, – neabejoja pašnekovė.

Neatitinka minimalių reikalavimų

Kaip žinia, šiemet itin prastai abiturientai išlaikė matematikos egzaminą. Kaip tai atsiliepė stojantiems į žemdirbiškas profesijas? LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius pripažįsta, kad dėl neišlaikyto matematikos egzamino šiemet sumažėjo priėmimas į Gyvūnų mokslo studijų programą. Kitose fakulteto studijų programose žymių pokyčių nematyti.

Profesoriaus pasiteiravus, kaip keičiasi mokinių susidomėjimas žemdirbiškomis, gyvulininkystės, veterinarijos profesijomis, R.Stankevičius pabrėžia, kad visoje šalyje stojančiųjų kiekvienais metais mažėja, natūraliai mažėja ir besidominčių šiomis profesijomis. Taip pat pastebima tendencija, kad daug stojančiųjų tiesiog neatitinka minimalių stojimo reikalavimų į šias studijų programas. „Dėl kasmet mažėjančio stojančiųjų ir paruošiamų specialistų skaičiaus, fakulteto ruošiamų specialistų poreikis darbo rinkoje yra didelis“, – užtikrina profesorius.

Susidomėjimas didėja

Tuo metu apsidairius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), susidaro įspūdis, kad čia praktiškai neliko su gyvulininkyste susijusių studijų programų. VL pasiteiravo Akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, ar taip nutiko dėl to, kad tokių specialistų nebereikia, ar jų pakankamai paruošia LSMU, ji pabrėžė, kad teko įvertinti pasaulyje vykstančius pokyčius dėl maisto stygiaus, didėjantį valdžios dėmesį bei finansinę paramą gyvulininkystei. Todėl kitais metais programoje „Biologinių sistemų valdymas“ abiturientams bus siūlomos Tvariosios gyvulininkystės ir Žuvininkystės ir akvakultūros verslo specializacijos. Programoje „Bioekonomikos verslų vadyba“ taip pat bus suteikiamos gyvulininkystės verslo vystymui reikalingos kompetencijos.

Ji taip pat akcentuoja, kad šiemet mokiniams stipriai atsirūgo prasti matematikos egzamino rezultatai. „Be abejo, stojantiesiems į VDU Žemės ūkio akademijos inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos programas matematikos egzamino rezultatai turėjo didelės įtakos. Žinant tai, kad didelė dalis stojančiųjų yra iš Lietuvos regionų, kur mokinių paruošimo lygis yra žemesnis, tai padarė neigiamą įtaką“, – apgailestauja prof. dr. A.Miceikienė.

Pasak jos, negalintiems studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar neišlaikiusiems matematikos ar kito būtino egzamino, pagalbos ranką tiesia ŽŪA absolventų klubas „ŽŪA alumni“. Jos teigimu, motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su žemės ūkio sritimi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2022 m. stojimo reikalavimų, kviečiami atvykti į vienų metų parengiamąsias studijas, kurias iš dalies finansuoja verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienus parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat galės klausyti pasirinktų studijų programų ir bendrųjų universitetinių dalykų. Kitais mokslo metais sėkmingai išlaikius egzaminus ir pradėjus studijas universitete, išklausyti dalykai būtų įskaitomi ir studijos tęstųsi jau antrame kurse.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė pastebi, kad mokinių susidomėjimas žemdirbiškomis profesijomis po truputį didėja. Domėjimąsi labai skatina ir remia verslo įmonės. Tačiau vis tiek paruošiamų specialistų nepakanka. „Agroverslas ir visi bioekonomikos verslai labai sparčiai plečiasi, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų reikia vis daugiau. Tiek Vakarų šalyse, tiek Lietuvoje žemės ūkis sparčiai modernizuojamas ir skaitmenizuojamas, jame vis daugiau darbų atlieka robotai, dronai, automatinė technika, žemę dirbanti be tiesioginės žmogaus pagalbos, sėjanti ar ravinti laukus. Jau dabar ateities technologijas taikantiems Lietuvos žemės ūkio subjektams, norintiems ir toliau neužleisti lyderių pozicijų, reikalingi aukštas ir tarpdisciplinines kompetencijas turintys specialistai“, – užtikrina A.Miceikienė.

Profesinėse mokyklose – pertvarka

Tuo metu profesinės mokyklos išgyvena tai, ką ne taip seniai teko patirti universitetams. Dar balandį buvo patvirtintas profesinių mokyklų pertvarkos planas, kuriuo siekiama geriau išnaudoti praktinio mokymosi bazes, labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, pritraukti privačius dalininkus į dalį įstaigų. Paprastai sakant, šį rugsėjį profesinių mokyklų duris atvers mažiau mokinių, nes jose ir mokosi vis mažiau, daugelyje šveitimo įstaigų dubliavosi studijų programos.

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas Vytautas Petkūnas pabrėžia, kad ši reforma daugiausia palietė didžiųjų miestų mokyklas: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, kur kas mažiau pokyčius pajus mažosios profesinės mokyklos. Kol kas daugeliui restruktūrizuotų įstaigų vadovauja laikini vadovai, laukiama, kol Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs viešuosius konkursus. Kitaip tariant, mokiniai mokslo metus pradės, o nuolatiniai jų vadovai prisijungs tik vėliau, laimėję minėtus konkursus. Tačiau preliminarūs stojančiųjų į profesines mokyklas skaičiai nuteikia optimistiškai. Pasak V.Petkūno, šiemet mokinių sulaukta daugiau nei pernai.

Koks kraštas – tokios ir profesijos

Zarasų profesinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Zajančkauskienė džiaugiasi, kad jų mokyklai šį kartą pavyko išvengti jungimo. Pasak jos, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo amatą renkasi mokiniai, siekantys tapti jaunaisiais ūkininkais, o būtent ši studijų programa – tiesiausias kelias norint gauti tokį jaunojo ūkininko pažymėjimą ar traktorininko teises. Tiesa, šiemet į šią programą mokiniai nerenkami, dėl esą per mažos šios profesijos paklausos.

„Žemdirbiškų profesijų studijų programų teko sumažinti, nes dabar yra daugiau švietimo krypčių, ne tik žemės ūkis. Mūsų mokykla ne Pasvalio krašte, kur klesti augalininkystės ūkiai. Pas mus žemės nėra derlingos, todėl ir poreikio tokiems specialistams nėra. Zarasų rajone profesinė mokykla tik viena, todėl norėjome pasiūlyti kuo daugiau studijų programų“, – tikina L.Zajančkauskienė.

Dirbs sau

Tuo metu Vilkijos žemės ūkio mokykloje paklausa žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesijai išlieka didelė ir šiemet užpildytos visos 12 vietų. Tiesa, lengviau užsipildo tęstinio mokymo programa. Paaugliai rečiau renkasi sukti į žemės ūkį. Pasak mokyklos praktinio mokymo vadovės Gitanos Šarkuvienės, dažniausiai šia specialybe domisi ūkininkų vaikai, siekiantys tapti jaunaisiais ūkininkais, žadančiais steigti savo ūkį. „Į žemės ūkį orientuotų studijų programų mažėja. Tai pastebi ir mokinių tėvai. Aišku, kad poreikis tokiems specialistams yra, tačiau negaliu atsakyti, kodėl tokių studijų profesinės mokyklos organizuoja mažiau“, – atsakyti negalėjo G.Šarkuvienė.

Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesijos vietos greitai užsipildė ir Joniškio žemės ūkio mokykloje. Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Silvijos Muižienės, šią studijų kryptį dažniausiai renkasi jaunieji ūkininkai, kurie ruošiasi dirbti savarankiškai. „Šios programos vietos greitai užsipildo, nereikia net labai agituoti mokinių“, – tarsteli ji.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-08-26

Kviečių supirkimo kaina rugpjūtį sumažėjo

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus.

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė. Rugių vidutinė
kaina per savaitę beveik nepakito ir siekė 235,5 euro, bet buvo 68,3 proc. didesnė negu prieš metus.

Pašariniai miežiai supirkti po 274,6 euro – atitinkamai 2,8 proc. ir 45,3 proc. didesne kaina. Rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 629,6 euro – 2,3 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 28,5 proc. didesnė negu prieš metus.

„Agrorinka“ taip pat skaičiuoja, kad rugpjūčio antroje pusėje Lietuvoje nukulta mažiau grūdinių augalų nei praėjusių metų analogišku metu. Preliminariais rugpjūčio 19 dienos duomenimis, surinktais iš Lietuvos grūdinių augalų ir rapsų augintojų, auginančių 50 ir daugiau hektarų grūdinių augalų ir rapsų, buvo nukulta 60,3 proc. javų pasėlių ploto – 16,1 proc. mažesnis plotas negu pernai tuo pačiu metu.

Daugiausia buvo nukulta kviečių – 79,4 proc. ir tai buvo 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Rugių nukulta 77,3 proc. (12,4 proc. mažiau), miežių – 76,1 proc. (10,9 proc. mažiau), žirnių – 75,1 proc. (6,6 proc. mažiau), kvietrugių – 75 proc. (10,4 proc. mažiau), avižų – 39,1 proc. (41,2 proc. mažiau), rapsų nukulta 92,3 proc. (1,5 proc. mažiau).

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-29

Aplinkosaugininkams kelia nerimą Lietuvos kraštovaizdžio pokyčiai

ŽAplinkosaugininkams kelia nerimą Lietuvos kraštovaizdžio pokyčiai: anksčiau jis priminė mozaiką, o dabar virsta ištisu, vienodu žemės plotu, į stepes panašėjančiomis plynėmis. Europos aplinkos agentūros parengtoje aplinkos būklės ataskaitoje nurodyta, kad vienapagrindinių priežasčių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą Europoje, yra pernelyg intensyvi žemės ūkio veikla.

Dėl jos agroekosistemose nyksta ir kraštovaizdžio įvairovė, silpnėja ekologinio kompensavimo barjerinės funkcijos. Kartu prastėja dirvožemio kokybė, nes dėl žemės arimo kalvotame kraštovaizdyje didėja mechaninė derlingojo dirvožemio sluoksnio erozija, atsiranda išpustymo pavojus, taip pat vandens sukeliama erozija.

Kaip ir daugelyje kitų ES regionų Lietuvoje plečiasi monokultūromis užsėtų laukų plotai, išariamos pievos. Sovietmečiu ištiesintiems upeliams (pakeista buvo virš 90 proc. natūralių vandentėkmių vagų) ir pertvarkytiems jų slėniams bei augalijai nesuteikiama galimybė grįžti į natūralesnę būklę, nes melioracijos sistemas siekiama nuolat atnaujinti.

Lietuvoje sparčiai mažėja daugiamečių pievų plotai: 2015 m. jų deklaruota 668 tūkst. ha, o 2021 m. – tik 601 tūkst. ha. Pievos paverčiamos ariamąja žeme. O suarus natūralias pievas sunaikinami dešimtmečiais formavęsi ekologiniai ryšiai, nyksta jautrios ir retos rūšys, kurios buvo įsitvirtinusios labai specializuotose ekologinėse nišose, prarandamos natūralios laukinių apdulkintojų ir augalų kenkėjų priešų buveinės.

Prastėja ir pievų buveinių būklė. Pagal Buveinių direktyvos 2019 m. ataskaitą, Lietuvoje nėra nei vieno Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės tipo, kurio apsaugos būklė būtų vertinama kaip palanki. Tai lemia ir pievų apleidimas. tuomet jos apauga krūmais bei medžiais, nebetinka gyventi daugeliui pievoms būdingų vabzdžių ir paukščių rūšių, keičiasi buveinių rūšinė sudėtis, jos degraduoja. Todėl natūralių pievų buveinių palaikymui būtinas ekstensyvus ganymas arba šienavimas.

Vienas iš plačiai naudojamų žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės būklės rodiklių yra kaimo paukščių populiacijų indeksas. Iš paskutinės Lietuvos ornitologų rengtos ataskaitos matyti, kad 2016-2018 m. laikotarpiu net 10-ties paukščių rūšių populiacijos mažėjo, viena didėjo ir dar trys liko stabilios. Žinoma, nuskurdintas kraštovaizdis nėra vienintelė priežastis, bet ji tikrai prisideda prie kaimo kraštovaizdžiui įprastų paukščių rūšių nykimo.

Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane Lietuvoje išskirti 4 probleminiai aplinkosauginiai kraštovaizdžio arealai, kurie apima apie 17 proc. šalies teritorijos. Daugiausia jų yra agrarinėse teritorijose – tai didžioji dalis Suvalkijos, visa Šiaurės Lietuva, Nemuno žemupys ir atskiros Vidurio Lietuvos lygumos dalys. Šiose teritorijose susitelkusios labiausiai nuskurdintos, ekologiškai nepilnavertės gamtinio karkaso zonos, ariamų laukų užspausti vandens telkiniai. Jose turi būti geriau valdoma dirvos erozija, didinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, atliekama tik gerai apgalvota, šiuolaikiniais sprendimais paremta melioracijos sistemų renovacija. Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti natūralių vandentėkmių vagų atkūrimui.

Degraduotoms agrarinio kraštovaizdžio teritorijoms, kuriose žemės ūkio naudmenos sudaro daugiau kaip 80 proc. nuo visos teritorijos ploto, ir kuriose vyksta neigiami dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, biologinės įvairovės būklės pokyčiai, minėtame dokumente siūlomos savaiminio ar dirbtinio atkūrimo priemonės.

Aukštumose, siekiant atstatyti eroduotus dirvožemius, siūloma ariamosios žemdirbystės konversija į neariminę, skatinama naudoti dirvožemio organinę medžiagą gausinančias, dirvožemį gerinančias priemones, plėsti pievų ir ganyklų plotus. Lygumose, kuriose aktuali vėjo erozija, siūloma monokultūrų laukus skaidyti į mažesnius, didinti daugiamečių pievų plotus, įveisti agroželdynus – laukų apsaugines juostas.

Kraštovaizdžio elementų atkūrimas yra ilgai trunkantis darbas. Labai svarbus ūkininkų švietimas, kokia ūkinė veikla prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo, jų gamtosauginio sąmoningumo didinimas. Pradėję taikyti kraštovaizdį gerinančias priemones anksčiau, laimės, nes greičiau susidarys palankios ūkininkavimui sąlygos. Be to, gerės ūkininkų ir jų šeimų gyvenamosios aplinkos kokybė bei estetinė išvaizda.

Naujuoju Bendrosios žemės ūkio politikos finansiniu periodu Lietuva ypatingai skatins kraštovaizdžio elementų išsaugojimą ir atkūrimą. Tam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatytas ekoschemų parengimas, kurias pasitelkus ūkininkams bus atlyginta už gamtai draugišką, į aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą orientuotą ūkininkavimą.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-08-29

Ankstesnės žemės ūkio naujienos