Žemės ūkio naujienos: 2022-09-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kompensacijas gaus daugiau nuostolius patiriančių ūkininkų
Žemės ūkio ministerija lengvina nuostolių kompensavimo sąlygas ūkininkams. Nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus daugiau kaip 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam pritarta Vyriausybės posėdyje.
Šie Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.
Parama skiriama siekiant paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda aktyviems ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų valios nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką.
Nuo 2023 m. nustatytas 20 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų, netekimas.
Šiuo metu parama iš valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršija 30 procentų.
Rugpjūčio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės. Taisyklėse pailgintas šienavimo terminas – pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, įsipareigoja nušienauti pievas bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. (anksčiau terminas buvo iki rugpjūčio 1 d.).
Šis terminas taikomas ir pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki liepos 1 d. turintiems įregistruotas bičių šeimas bei įgyvendinantiems veiklą „Dirvožemio apsauga“ (išskyrus tuos atvejus, kai apsėjama ankštinėmis kultūromis).
Taip pat iki rugsėjo 1 d. visoje valdoje reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ŠIU, GEU, AKT). Šis žemės ūkio veiklos kriterijus taikomas įgyvendinant veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.
Taisyklėse patikslinti veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjų ir paramos gavėjų įsipareigojimai:
nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis;
neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų;
pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą).
Atkreipiame dėmesį, jog dalyvaujant veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ yra nustatomas gyvulių ganiavos laikotarpis – nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d., nebelieka reikalavimų nušienauti pievą po birželio 20 d. ir po to ganyti, taip pat panaikinamas punktas, jog po nuganymo (kai lauke po spalio 30 d. yra aiškių ganymo požymių) likusi nenuėsta žolė nebus laikoma reikalavimų neatitikimu.
Pakeistuose veiklos „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ įsipareigojimuose nurodyta, jog parama bus mokama tik už tuos laukus, iš kurių gaunama produkcija yra sertifikuota pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą ir pažymėta ženklu „Kokybė“.
Taip pat patikslintas pagrindinis priemonės reikalavimas, kuriame nurodyta, jog draudžiama tręšti ant įšalusios ar apsemtos, ar apsnigtos žemės.
Augalininkystės ūkiai kviečiami pasinaudoti parama išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ūkininkai ir kooperatyvai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Priemonės tikslas – mažinti kuro suvartojimą ir didinti energijos efektyvumą žemės ūkyje.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima pateikti ir kitąmet, kai bus jau įsigyta sėjamoji. Tikimasi, kad tokia galimybė leis žemdirbiams geriau planuoti savo veiklą.
Paraiškas pagal šią priemonę APVA galima pateikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos, tad žemdirbiai turėtų paskubėti.
Lietuvoje, remiantis pasėlių deklaracijomis, bearimės technologijos taikomos vis plačiau. 2022 m. bearimės technologijos žemės ūkio augalų auginime taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.
Tai liudija, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, nes bearimis augalų auginimas leidžia ne tik sutaupyti degalus, trąšas, augalų apsaugos produktus, bet ir tausoti žemės ūkio techniką.
Daugiau informacijos ir paraiškos formą galima rasti APVA tinklalapyje https://apvis.apva.lt.
Žemės ūkio rūmų iniciatyva
Atliepiant žemdirbių poreikiams, dar 2018 m. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose. Įgyvendinant projektą 10-yje šalies ūkių buvo įrengti ir vykdyti bandymai, pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką.
„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus, ūkiuose buvo įrengti parodomieji bandomieji plotai po kelis hektarus“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
„Bandomieji plotai įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Tuose plotuose bandymai buvo atliekami su įprastomis Lietuvoje auginamomis kultūromis: žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis. Bandymų tikslas – įrodyti, jog taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo“, – kalbėjo S.Dimaitis.
„Projekto dalyviai įsitikino dirvožemių ekosistemų optimizavimu panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginus su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, įvertino laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus“, – pažymėjo ŽŪR direktorius.
Gilaus arimo plūgai vis dar populiariausi
Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, kurie stipriai veikia žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje ne tik kelia pavojų augalininkystei bei gyvulininkystei, bet ir neša nuostolius žemdirbiams.
Lietuvos statistikos departamento atliktas žemės ūkio struktūros tyrimas parodė, kad 2016 m. Lietuvoje labiausiai paplitęs buvo įprastinis žemės dirbimo būdas – gilaus arimo plūgu. Tokiu būdu buvo įdirbta 88,5 proc. ariamosios Lietuvos žemės. Rečiau naudojami buvo tausojamasis žemės dirbimo būdas – 10,2 proc., ir be įdirbimo – tiesioginės sėjos – tik 1,3 proc. Tačiau visi žino, jog dirvožemio erozija sumažėja minimaliai įdirbant žemę.
Nors dabar jau matoma, kad didėjant ūkio dydžiui, didėjo tausojamojo ir be įdirbimo žemės dirbimo būdų naudojimas, šioje srityje vis dar išlieka daug problemų. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.
2 INFOBOX puslapyje:
Galimi pareiškėjai
· Fiziniai asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdantys žemės ūkio veiklą ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
· Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai, besinaudosiantys su kompensacine išmoka įsigyta sėjamąja ar juostine sėjamąja, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir kurių nariai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
· Juridiniai asmenys, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Naujos tiesioginės ir juostinės sėjamosios, turinčios „CE“ atitikties žymą ir įsigytos ne anksčiau nei pateikta paraiška.
Juostinė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos, kai palengvinant sėklos įsėjimą iki 10 cm gylio supurenamos jos įsėjimo juostos, kurios gali apimti ne daugiau kaip 30 proc. viso dirvos ploto.
Tiesioginė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos.
Šie reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir eksploatuojant didesnes kaip 100 kW saulės šviesos energijos elektrines, bet visais atvejais netaikomi elektrinėms įrengiamoms ar įrengtoms ant pastatų ar statinių.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių statybai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) privaloma atlikti tik tai atvejais, kai šios veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai atitinkama saugomų teritorijų institucija nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Kitais atvejais neatliekama nei atranka dėl PAV, nei PAV.
Standartizuotų aplinkosauginių reikalavimų nustatymas leis paspartinti saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, nedarant žalos aplinkai ir gyventojams, skatins pasirinkti aplinkai palankesnes technologijas.
Jie leis užtikrinti spartesnį atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų diegimą ir panaikinti Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, tačiau tuo pačiu užtikrinti ir aplinkos apsaugą.
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros tęsdavosi nuo 24 iki 191 kalendorinės dienos, priklausomai nuo pateiktų dokumentų kokybės ir laiko, kurio reikėjo veiklos organizatoriams ar PAV dokumentų rengėjams pataisyti dokumentus pagal gautas pastabas.
Naujos teisės aktų nuostatos vidutiniškai 2 mėnesiais paspartins saulės šviesos energijos elektrinių statybos projektų įgyvendinimą.
Šiuo teisės aktu įgyvendinamos Energetikos ministerijos parengto ir Seimo priimto „Proveržio paketo“ nuostatos.
Kartu bus įgyvendinta 2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims bei komunikatas „ES saulės energetikos strategija“.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2022 m. Lietuvoje inicijuotos 22 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo bendrai 1549,49 MW instaliuotos galios saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Priimta 18 atrankos išvadų, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Daugiausiai saulės šviesos energijos elektrinių planuojama statyti Kauno ir Utenos regionų teritorijose – atitinkamai 6 ir 4, Klaipėdos regione – 3, Vilniaus ir Panevėžio – po 2, Telšių, Šiaulių, Marijampolės ir Alytaus regionuose po 1. Saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia siekia nuo 4 iki 400 MW, daugiausiai apie 100 MW.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki rugsėjo 14 d., Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-09-01
Rado vaistą brangiam maistui: Vilniuje organizavo perteklinio derliaus dalybų stotelę
Iniciatyvi miesto bendruomenė suorganizavo unikalų projektą – dalybas pertekliniumi derliumi. Feisbuke pasirodęs skelbimas kviečia: „Rudens derliaus dalijimosi stotelė ir vėl atidaryta! Vasara baigėsi, daržuose jau pūpso rudens gėrybės, tad kviečiame dalintis. Jei turite cukinijų, obuolių, patisonų ar kitų gėrybių perteklių, atvežkite jį į šviežiai įrengtą maisto dalijimosi stotelę prie „Miesto laboratorijos“.
Jūsų gėrybėmis dar ir kaip apsidžiaugs žmonės, kurie neturi galimybių užsiauginti daržovių mieste. Neleiskime derliaus gėrybėms pražūti, lai jos keliaują į jų stokojančius namus.“
Šios idėjos iniciatorius apie projektą pasakoja taip: „Šiais metais mintis gimė spontaniškai, kai draugė atvežė į „Miesto laboratoriją“ pusę bagažinės cukinijų ir aguročių ir sakė, kad mes tai jau sugalvosim ką su jomis daryti. Daržo gėrybės dingo per pusdienį. Iniciatyvą planuojame tęsti kol bus poreikis mainytis daržovėmis, svarbu, kad būtų kas atneša, nes paimančių tai tikrai atsiras. Esame kelis metus organizavę ir moliūgų atidavimo/paėmimo stotelę. Žmonės atnešė po „Helowyno“ išpjaustytus ar išpaišytus moliūgus, kuriuos kiti mielai naudojo maistui, ir mes patys virėme moliūgų sriubą.“ Perteklinį derlių, kurį galės pasiimti tie, kuriems jo reikia, galima palikti Antakalnio g. 17-13 korpusas, bendruomenės centras Miesto laboratorija. „Miesto laboratorija“ yra bendruomenės centras Sapiegų parke.
