Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-06

NMA parama, žemės ūkio

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Bus pristatytas anglies kaupimo potencialo vertinimas Lietuvoje

Lietuvos kaimo tinklas (LKT) rugsėjo 13 d.10 val. kviečia į „LKT dirbtuves“, kuriose bus pristatyti „Kurk Lietuvai“  Žemės ūkio ministerijoje įgyvendinto projekto „Anglies kaupimo potencialo vertinimas Lietuvoje“ rezultatai. Registruotis į nuotolinį renginį kviečiame čia.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius dėl savo potencialo iš atmosferos pašalinti didelius CO2 kiekius yra labai riekšmingas ilgalaikių ES klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui ir Europos žaliojo kurso įsipareigojimų vykdymui iki 2050 m. Europą paversti klimatui neutraliu žemynu.

Iki 2030 m. Lietuva siekia ne ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) sektoriuose sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas bent 25 proc., palyginti su 2005 m., ir žemės ūkio ŠESD emisiją bent 11 proc., palyginti su 2005 m. Šiems tikslams pasiekti svarbus tvarių žemės valdymo praktikų rinkinys, apimantis ne tik emisijų vengimą ir mažinimą, bet ir kompensavimą.

Siekdama paskatinti ŽNŽNKM sektorius imtis veiksmų klimato kaitos srityje, Europos Komisija (EK) 2021 m. išleido „Tvarių anglies ciklų“ komunikatą, kuriame pristatė anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvą kaip skatinamąją priemonę atlyginti žemės valdytojams už perėjimą prie tvaresnių žemės valdymo praktikų ir tokiu būdu padidinti CO2 sugėrimą gyvojoje biomasėje, negyvoje organinėje medžiagoje, dirvožemyje bei padidinti anglies surinkimą ir (arba) sumažinti jos išskyrimą į atmosferą. Visa tai – jei laikomasi biologinei įvairovei ir apskritai visam gamtiniam turtui palankių ekologinių principų.

Iki 2022 m. pabaigos EK yra taip pat suplanavusi pristatyti reglamento siūlymą anglies absorbavimo sertifikavimui Europoje.

Anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvai sparčiai skinantis kelią į tvarių žemės ūkio praktikų viršūnę Europos lygmeniu, svarbu atsižvelgti į praktinius tokios iniciatyvos pritaikymo aspektus, užtikrinti papildomumo ir ilgalaikiškumo principų įgyvendinimą bei atsižvelgti į atsargumo ir žalos nedarymo principus tam, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vietinei biologinei įvairovei ir ekosistemoms.

Siekiant pasiruošti EK rengiamam reglamento siūlymui anglies absorbavimo sertifikavimui Europoje ir toliau vystant anglies kaupimo ūkininkavimo koncepciją Lietuvoje, svarbu įvertinti anglies kaupimo ūkininkavimo pritaikymo potencialą šioje šalyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-05

Miško valdytojams suteikta galimybė pašalinti trūkumus ir išvengti sankcijų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama pagelbėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti projektus ir mažinti sankcijų kiekį, inicijavo teisės aktų pakeitimus, kurie numato miškų valdytojams, auginantiems ir ugdantiems įveistą mišką, suteikti papildomą laikotarpį nustatytiems trūkumams pašalinti.

NMA, administruodama valstybės ir Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, betarpiškai bendrauja su pareiškėjais, identifikuoja jų sunkumus įgyvendinat projektus bei įsiklauso į jų lūkesčius, taip pat aktyviai dalyvauja teisės aktų kūrimo ir tobulinimo procesuose. Atsižvelgdama į objektyvias miško įveisimo ir priežiūros veiklą vykdančių paramos gavėjų problemas, NMA pasiūlė teisiškai įtvirtinti nuostatas, suteikiančias galimybę paramos gavėjams geranoriškai pašalinti trūkumus ir sėkmingai užbaigti miško želdinimo ir (ar) žėlimo projektą negavus sankcijų.

Atsižvelgus į NMA siūlymą, buvo papildytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklės – įtraukta nuostata prižiūrėti, apsaugoti ir ugdyti įveistą mišką 12 miško augimo metų po miško įveisimo arba miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, kai nereikalingas papildomas želdinimas. Ir tuo atveju, kai, atlikus miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą (Vertinimas), nustatoma, kad medžių tankis netinkamas arba miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvo, paramos gavėjams suteikiama galimybė dar dvejiems metams (12+2 metai) pratęsti įsipareigojimų laikotarpį ir nuosavomis lėšomis atsodinti mišką iki pakartotino Vertinimo. Ištaisyti nustatytus trūkumus ir nuosavomis lėšomis atsodinti žuvusius želdinius ir (arba) žėlinius paramos gavėjai gali vieną kartą per įsipareigojimų laikotarpį.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiantieji pasinaudoti galimybe po Vertinimo ištaisyti trūkumus ir atsodinti žuvusius želdinius ir (arba) žėlinius, turi per 60 kalendorinių dienų nuo Vertinimo dienos NMA pateikti prašymą dėl sankcijos netaikymo ir parengtą atsodinamo (-ų) ploto (-ų) projektą (-us), kuris (-ie) turi būti nustatyta tvarka patvirtintas (-i) Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įgalioto asmens. Žuvę želdiniai ar žėliniai turi būti atsodinti per artimiausią miško želdinimo sezoną. Paramos gavėjas apie miško atsodinimą per 10 darbo dienų turi informuoti NMA ir kartu pateikti miško dauginamosios medžiagos (kuria atsodintas miškas) kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir sodmenų įsigijimo dokumentus elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (www.zumis.lt).

Pažymėtina, kad nuostata gali būti taikoma ir tiems paramos gavėjams, kuriems pažeidimas jau nustatytas, pvz., prieš 5–7 metus, tačiau paramos gavėjai vis dar yra suinteresuoti tinkamai atsodinti mišką. Kadangi tiek NMA teikiamos paramos, tiek miško valdytojo tikslas išlieka tas pats – kokybiškai puoselėjimas miškas, NMA vadovaudamasi minėto teisės akto nuostata gali suteikti paramos gavėjui papildomą laikotarpį geranoriškai pašalinti trūkumus. Tokiu atveju paramos gavėjas turėtų kreiptis į NMA su prašymu, pagrįsti jį aukščiau nurodytais dokumentais bei nurodyti lėšų, kurios bus reikalingos atsodinant mišką, šaltinius.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-06

Įmonės, norinčios atsisakyti iškastinio kuro, jau gali kreiptis paramos

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo šiandien kviečia įmones, nukentėjusias dėl karo sukeltos krizės teikti paraiškas ir pretenduoti gauti investicijų, reikalingų iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, atsisakymui ar mažinimui arba perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 90 mln. eurų.

Maksimali kompensacinė išmoka, priklausomai nuo išlaidų už dujas ir elektros energiją padidėjimo ir kitų sąlygų, gali siekti iki 50 mln. eurų.

„Investicijos į atsinaujinančią energetiką puiki proga įmonėms, kurios patyrė naštą dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų, padidinti energinį efektyvumą, užsitikrinti stabilumą kylant dujų ir kito iškastinio kuro kainoms, prisidėti prie energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos mažinimo,“ – sako APVA atstovė Lina Čepienė.

Įmonės pretenduojančios gauti finansavimą įsipareigoja atsisakyti ar mažinti iškastinio kuro vartojimą, ir taip sumažinti kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 20 proc. Investicijos turi būti naudojamos iškastinio kuro katilų keitimui į šilumos siurblius (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo, oras-oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengti biogranules naudojančius degiklius ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius. Tačiau negali būti naudojamos vėjo ir saulės elektrinių įrengimui elektros gamybai.

Paraiškos per informacinę sistemą APVIS bus priimamos, kol pakaks lėšų, skirtų šiai priemonei, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. spalio 14 d.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-09-02

„Rokiškio sūriui“ jau kirto sąskaitų augimas: turime taupyti, dėl to teko atsisveikinti su darbuotojais

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei milijardą eurų. Kompensacines priemones I. Šimonytė aptarė ir su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo. Opozicinės socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius, kad jie iki šiol neturi aiškaus plano. Šalies verslai sako, kad už elektrą jau moka milijonus per mėnesį, dėl išaugusių sąskaitų tenka atleisti darbuotojus.

Nors ant SBA stogo yra saulės elektrinės, pagaminančios iki 8 procentų reikalingos energijos, sąnaudoms per metus išaugus 13 kartų, verslas tapo nepajėgus suvaldyti tokio kainų šuolio.

„Faktas, kad verslas jau dabar gauna sąskaitas, kurių padengti nėra galimybių. Priemonių daug, jų buvo sėkmingų pandemijos pradžioje, manau, Vyriausybė pajėgi, bet jų reikia greitai“, – tvirtina „SBA Home“ komercijos direktorius Orestas Preikšaitis.
Panorama. Šimonytė: kompensuoti energijos kainoms biudžete reikės numatyti virš milijardo eurų

Rokiškio sūris skaičiuoja – sąskaita už elektrą rugsėjį, ko gero, pasieks 2 milijonus eurų. Tai 7 kartus daugiau nei prieš metus. Įmonės vadovas sako, kad apie patrauklias kainas žemdirbiams gali pamiršti, taip pat nėra kalbos ir apie algų didinimą, gamybos pristabdyti negali.

„Karvei visai nesvarbu, kiek elektra kainuoja, kas pasauly darosi. Ji turi būti pamelžta 2 kartus per diena. Turime taupyti, dėl to teko atsisveikinti su darbuotojais“, – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

Premjerė I. Šimonytė lankėsi prezidentūroje. Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę sakė besitikintis išgirsti konkretesnį kompensacijų už elektrą planą, bet visuomenei konkretesnio plano dar nėra

„Tikrai didelių detalių šiandien nepristatinėsiu – atleiskit“, – pakomentavo I. Šimonytė.

Dujų kainos per daug nenuspėjamos.

„Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – pareiškė premjerė.

„Neaišku, kam bus kompensuojama, kiek bus kompensuojama ir pagaliau – ar visiems, ar tik tiems, kurie labiausiai pažeidžiami, turi mažiausias pajamas dėl mažų atlyginimų“, – kritiką išreiškė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Tačiau ir planas, kurį aptarė prezidentas ir premjerė, – pagalba gyventojams, ne verslui.

Pasak Lietuvos banko vadovo, pagalbą galima orientuoti nebent į tuos verslus, kurių veikloje energetikos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį, tačiau apskritai verslo padėtis esą nebloga.

„Praėjusieji metai buvo pakankamai geri. Buvo uždirbami nemaži pelnai. Rezervai, „lašinukai“, kuriuos verslas yra susikūręs, taip pat yra pakankamai dideli“, – tvirtina Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Verslas taupo kas kaip išmano, o Valstybinėms institucijoms paruoštas Energetikos ministerijos planas. Ir tikslas – per dvejus metus penktadaliu sumažinti energetines sąnaudas. Žiemą tokiuose pastatuose kaip Vyriausybė bus iki 19 laipsnių. Savaitgaliais ir penktadieniais bei pirmadieniais, jei galima dirbti nuotoliu, temperatūra būtų sumažinama iki 17 laipsnių. Vasarą – kondicionieriai galės vėsinti ne mažiau nei iki 27 laipsnių, taip pat būtų išjungiamas karštas vanduo.

Norint sumažinti degalų sąnaudas, siūloma maksimalų 110 km/h greičio ribojimą įvesti greitkeliuose nuo spalio ir tęsti iki gegužės. Tai būtų dviem mėnesiais ilgiau nei dabar.

Preliminariais skaičiavimais, nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Pernai jos buvo 98 mln. eurų.

Šaltinis: Aistė Valiauskaitė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-09-05

Žemės ūkio produktų perdirbėjams – ES parama: nuo rugsėjo mėnesio kviečia teikti paraiškas

Žemės Nacionalinė mokėjimo agentūra ragina suskubti ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbėjus. Nuo rugsėjo 1 d. jie gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d.

„Tai jau antrasis kvietimas šiais metais, kuriuo siekiama skatinti inovacines ūkio subjektų technologijas ir tuo pačiu didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą. Rugsėjo ir spalio mėnesiais vyksiančio paraiškų rinkimo etapu šiai veiklos sričiai įgyvendinti iš viso bus skirta daugiau kaip 27,9 mln. Eur paramos lėšų“, – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.

Paramos dydis priklauso nuo veiklos srities

Pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara, kai apimami visi rinkodaros apibrėžime nustatyti elementai, ir (arba) plėtra. Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami.

Remiantis žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, pagal priemonės veiklos sritį remiamos veiklos išskiriamos į dvi kategorijas: parama gali būti skiriama ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui ir (arba) rinkodarai bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimui ir (arba) rinkodarai. Pastaroji kategorija apima vaisių, uogų, daržovių, augalininkystės produkcijos, mėsos, pieno bei kitų projekto įgyvendinimo taisyklėse numatytų produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą.

Parama skiriama atsižvelgiant į tai, kokią pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą, kurios vystymui ir (arba) plėtrai prašo finansavimo.

Perdirbant ankštinius ir baltyminius augalus, didžiausia galima paramos suma vienam projektui gali siekti iki 5 mln. Eur. Kitų žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros projektų paramos suma negali viršyti 1 mln. Eur.

Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, skirtą maistui ir (arba) pašarams, kuris nepatenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 5 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 metų laikotarpiui.

„Pirmojo kvietimo metu sulaukėme didelio parama pasinaudoti norinčių pareiškėjų susidomėjimo. Nespėjusius pateikti paraiškos dėl paramos, kviečiame tai padaryti nuo rugsėjo 1 dienos. Tai – vertinga pagalba norintiems modernizuoti savo veiklą, diegti inovacijas, naujus technologinius procesus, vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą, o tuo pačiu galimybė skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą“, – sako G. Beniulienė.

Paraiškų teikėjai turi atitikti numatytus reikalavimus

Paraiškas paramai gauti gali teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, o taip pat juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

Atkreipiamas dėmesys, kad pagal šią priemonę nėra priimamos paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais.

Visi paraiškų teikėjai turi atitikti numatytus veiklos trukmės, taip pat numatytų pajamų per ataskaitinį laikotarpį reikalavimus:

• paraiškos teikėjai mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį turi vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą arba atitinkamai žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų. Sąskaitas faktūras arba pasirašytas sąskaitų faktūrų suvestines reikės pateikti kartu su paraiška.

• paraiškos teikėjo pajamos iš nurodytų veiklų per ataskaitinį laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Susipažinti su visais pareiškėjams taikomais reikalavimais galima įgyvendinimo taisyklėse.

„Pagal šį projektą tinkamomis finansuoti pripažįstamos projekto vykdymui būtinos, o taip pat bendrosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad būtinosios paramos paraiškoje numatytos išlaidos turi būti pagrįstos ir patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos. Bendrosios išlaidos finansuojamos tuomet, kai jos yra patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos“, – atkreipia dėmesį G. Beniulienė.

Paramos gavėjai atrenkami pagal atrankos balų sumą

Paramos paraiškų atrankos vertinimas pagal numatytus bendrus atrankos kriterijus atliekamas ir pirmumo eilės sudaromos atskirai nurodytoms remiamoms veikloms. Vertinimo kriterijuose atsižvelgiama į pareiškėjo dydį, numatytas įdiegti inovacijas, pareiškėjo įsipareigojimus po projekto įgyvendinimo bei kitus įgyvendinimo taisyklėse numatytus atrankos kriterijus.

„Kiekvienas numatytas kriterijus įvertintas atitinkamu balų skaičiumi. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 atrankos balai. Jei paraiškos teikėjas nesurenka minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, jo paramos paraiška yra atmetama. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teikdami paraiškas paramai, paramos gavėjai įsipareigoja vykdyti paraiškoje numatytus įsipareigojimus, už kuriuos jiems buvo suteikti atrankos balai“, – pažymi G. Beniulienė.

Paraiškas teikti galima elektroniniu būdu

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai rugsėjo 1 – spalio 31 d. turi būti pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Elektroniniu būdu (kvalifikuotu parašu) pasirašytas paraiškas pateikti galima dviem būdais: siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema www.zumis.lt (meniu punkte pasirenkant „Pranešimai“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-05

Ūkininkų laukuose šeimininkauja žvėrys – dažnai jiems derlių tenka tiesiog paaukoti

Baigiantis vasarai, ūkininkai priversti skaičiuoti ne tik permainingų orų, bet ir laukinių žvėrių padarytą žalą. Kad vilkai kol kas palikę bandas ramybėje, džiaugsmas menkas – ir be jų yra, kas nuostolių pridaro. O dažno besikreipiančio dėl žalos atlyginimo laukia nusivylimas: ne visi tokie atvejai teisės aktuose numatyti.

Paprasčiau nurašyti

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė sako, jog ir šią vasarą situacija nepasikeitusi – žvėrys pridaro eibių ūkininkams. Ir ši bėda gal net aštrėja: matoma išaugusi elnių populiacija, netrūksta ir laukais vaikštinėjančių stumbrų bandų, plėšrūnų. Tačiau ypač šiemet padaugėjo šernų. Tad nors skundų dėl išknistų pievų skyrius dar negavo, neabejojama, jog tokių sulauks.

„Laukiame ir pirmų pranešimų apie papjautas aveles – vilkai pradės mokyti savo vaikus“, – priduria J. Šimkutė. Kaip tik prieš metus specialistams teko vykti skaičiuoti vilkų pridarytų nuostolių – tąkart pilkiai papjovė kelias dešimtis avių, kurių dalies net nepavyko aptikti. Šią vasarą dėl laukinių žvėrių padarytos žalos į rajono Savivaldybę jau kreiptasi 13 ar 14 kartų. Tai, vyriausiosios specialistės teigimu, gal vienu kitu atveju mažiau, nei 2021-aisiais, tačiau padaryta žala, manoma, nebus menkesnė.

J. Šimkutė neatmeta galimybės, jog dalis ūkininkų tiesiog nebesikreipia į valdininkus ir laukinių gyvūnų padarytus nuostolius paprasčiausiai nurašo. Sezonas jiems ir be to buvo nelengvas – dėl tokių orų. „Nuimant derlių buvo vargas, gal ir kiti rūpesčiai perdėliojo prioritetus – ką pirmiau daryti, ar gelbėti derlių, ar kreiptis dėl žvėrių padarytos žalos“, – Savivaldybės atstovė spėja, kad kai kas į pastarąją galėjo ir numoti ranka. Be to, rajone yra seniūnijų, kurių gyventojai niekada nesikreipia dėl laukams žvėrių daromos žalos, nors ją neabejotinai patiria.

Viena tokių – Karsakiškio seniūnija, besiribojanti su Žaliosios giria. „Negaišta laiko – tiesiog nurašo kaip nuostolius ir viskas, – aiškina J. Šimkutė. – Kai kurie ūkininkai išvis nuleidę rankas – beviltiška situacija.“ Jos manymu, kartais ir dėl vieno kito vilkų papjauto gyvulio nebesirūpinama. Juolab kad tam tikromis aplinkybėmis ir naudos jokios nebūtų. Pavyzdžiui, jei vilkas sudraskytų pririštą veršiuką. Pasak J. Šimkutės, kadangi gyvulys neturėjo galimybės pabėgti, pagal galiojančią tvarką, žala už jį nekompensuojama.

Žala – šimtaprocentinė

Dažniausiai į rajono Savivaldybę kreipiasi seniūnijų, kurių laukus pamėgę stumbrai, gyventojai: Krekenavos, Ramygalos, Upytės. Tačiau kenčia ūkininkai ne vien dėl šių galiūnų daromos žalos: pasėlius reguliariai lanko ir šernai, kiti žvėrys. Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė J. Šimkutė sako neseniai turėjusi galimybę savomis akimis pamatyti, ką tokie svečiai gali padaryti žirnių laukui. Jį dirbantis ūkininkas, nuėmęs derlių, dabar niekam negali parduoti, nes su ankštine kultūra susimaišė laukinių žvėrių ekskrementai.

„Situacija tokia, kad žmogui žala šimtaprocentinė, o jokiuose įstatymuose ar tvarkose nėra numatyta, kaip tokiais atvejais mes galime padėti“, – apgailestauja specialistė. Tas pats ir dėl jau ne vienus metus ūkininkus neviltin varančių laukinių paukščų – gervių, žąsų. Anot J. Šimkutės, kad ir kiek kalbama apie poreikį jų daromą žalą kompensuoti, tą numatantis įstatymas vis dar nepriimtas. „Jei būtų priimtas, mes, ko gero, nuolat būtume laukuose, nes paukščių keliama problema – labai didelė. Jų pilna visur“, – sako ji. Štai ir šį pavasarį kukurūzus Panevėžio rajone auginantis ūkininkas patyrė didžiulių nuostolių, kai, ieškodamos grambuolių, gervės smarkiai suniokojo lauką. „Ūkininkai vargsta su paukščiais – situacija nesikeičia, ji opi ir šiandien“, – dar sykį patvirtina J. Šimkutė.

Gamta nestovi vietoje

Krekenaviškis veterinaras, gamtos fotografas Algimantas Lūža irgi gali paliudyti laukinių žvėrių gausą. Jau užaugo nauja šernų karta, labai padaugėjo elnių. Netrūksta ir plėšrūnų. „Iškirsti didžiuliai miškų plotai dabar apauga sąžalynais – gyventi, daugintis tiek plėšrūnams, tiek ir kanopiniams žvėrims puikios sąlygos“, – aiškina jis. Be to, A. Lūžos teigimu, Vidurio Lietuvoje vyrauja mišrūs miškai, itin tinkami gyvūnijai tarpti. Tad populiacijos ir auga – pastebimiau apmažinti jų nepavyksta net plėšrūnams. Situacija taps aiškesnė prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau ir dabar važinėdamas su girininkais po miškus A. Lūža sako pastebintis, kiek daug prisiveisė elnių.

Tad Aplinkos ministerija padidino jų sumedžiojimo kvotas. Šį medžioklės sezoną bus leista sumedžioti 17 703 tauriuosius elnius, praeitą šis skaičius siekė 15 235. „Jau kelerius metus iš eilės su girininkais pastebime, kad elnių patelės atsiveda nemažai dvynių. Tai irgi turi įtakos žvėrių daugėjimui“, – priduria A. Lūža. Rajono miškuose šmirinėja vis daugiau smulkesnių žvėrelių: lapių, usūrinių šunų, ūdrų. Veterinaras sako šiemet net trijose skirtingose vietose aplink Krekenavą matęs lūšis. Vilkų taip pat netrūksta. „Bet kol yra laukinių lengvai pagaunamų žvėrių ir kol neprasidėjo medžioklė, tol jie prie gyvenamų vietų kol kas neina. Apsikuls laukai, apsiars, tada vilkai eis, kur lengvesnis grobis“, – spėja specialistas.

Šaltinis: delfi.lt, Daiva Savickienė,„Sekundė“2022-09-02

Ankstesnės žemės ūkio naujienos