Žemės ūkio naujienos: 2022-09-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: pokyčius išgyvenanti melioracija žemės ūkyje neišvengiama
Melioracijos mokslui Lietuvoje – 100 metų. Šią sukaktį paminėjo į konferenciją Panevėžio rajone, Krekenavoje, susirinkę melioracijos ir hidrotechnikos įmonių statybos ir projektų vadovai, savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos specialistai. Hidrotechnikos specialistai aptarė reguliuojamo drenažo ekologinę ir ekonominę naudą, apžiūrėjo reguliuojamą drenažo modelį, susipažino su Švainininkų melioracijos statinių naudotojų asociacijos reguliuojamo drenažo projektu, įgyvendintu 2021 m., prisiminė melioracijos Lietuvoje raidą.
Panevėžio rajonas neatsitiktinai pasirinktas paminėti melioracijos mokslo šimtmetį.
1949-ųjų gegužę buvo įkurta pirmoji respublikoje Panevėžio melioracijos mašinų stotis (MMS). O Panevėžio MMS (dabar UAB „Panevėžio melioracija) pagal tuometines galimybes buvo aprūpinta vienkaušiais ekskavatoriais, buldozeriais, grioviakasėmis, traktoriais.
Panevėžio rajono savivaldybė ypač prisideda atnaujinant melioracijos tinklus. Dabartinio mero Povilo Žagunio profesinis kelias taip pat susijęs su melioracija – nuo „Panevėžio melioracijos“ statybos valdybos meistro iki „Panevėžio melioracijos“ generalinio direktoriaus. Už savivaldybės pastangas atnaujinant melioracijos tinklus ministras padėkojo merui P. Žaguniui ir pasveikino jį 70-ies metų sukakties proga.
Šiuo metu Lietuvoje yra nusausinta apie 2,6 mln. hektarų žemių, o turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2 227 mln. Eur, iš jų: valstybei nuosavybės teise priklauso – 1 224 mln. Eur (apie 54 proc.), o ūkio subjektams – 1 003 mln. Eur (apie 46 proc.).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-07
Skerdenų vertinimas: jau yra įrankis abejonėms išsklaidyti
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), įgyvendindami Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektą, kuriame bendradarbiaudami su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkais ir žemės ūkio veiklą vykdančiais subjektais (ūkininkais, kooperatyvais, žemės ūkio bendrovėmis ir kt.), parengė nuotolinio skerdenų vertinimo kontrolės sistemą. Projekto idėja kilo iš nuolatinių ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklos subjektų skundų bei nepasitikėjimo, kad skerdyklose galimai neteisingai įvertinami gyvuliai pagal skerdenas.
ŽŪR projekto konsultantas Alvydas Pečiulaitis patikina, jog pažangi sistema šimtu procentų veikia jau nuo gegužės mėnesio. O dabar yra siekiama žinią kuo plačiau paskleisti gyvulių augintojų bendruomenėje. Jau apvažiuota daugiau nei dvi dešimtys rajonų rengiant susitikimus mėsinių galvijų augintojų ūkiuose. Susitikimų ciklas jau artėja prie pabaigos, tačiau neabejojama, jog ūkininkams naudinga žinia bendruomenėje taip pat plinta iš lūpų į lūpas.
Į susitikimus susirinkę ūkininkai būna maloniai nustebinti sužinoję apie ŽŪR su partneriais įgyvendintą projektą. Jie giria už naudingą iniciatyvą bei stebisi, kad į projektą buvo įtrauktos komercinės mėsos perdirbimo įmonės. Netrunka išsiplėtoti diskusijos. Kiekvienas gyvulių laikytojas iš savo asmeninės ar kaimyno patirties turi kartėlį palikusių atvejų: mėsai parduodamas gyvulį iš įmonės tikėjosi, tarkime, tūkstančio eurų, o gavo tik du šimtus… Apgavo – dažnas daro išvadą. Prisimenant konkrečius atvejus kartu svarstoma, kaip tuomet teisingiau reikėjo pasielgti, ir kokios galimybė yra šiandien.
Komentuodamas tokius probleminius atvejus A.Pečiulaitis pastebi, jog augintojo lūkesčiai dėl gautinos kainos kai kada būna per aukšti. Labai retai, bet pasitaiko atvejų, kai parduodamas gyvulys atrodo sveikas, tačiau tarsi vangesnis nei turėtų būti, o įmonėje apdorojus paaiškėja problema – kažkur yra užkrėtimas, infekcija. Dėl to reikia šalinti kažkurią skerdenos dalį ar net nustatoma, kad maistui netinkama visa skerdena.
Įgyvendinant ŽŪR projektą, nuo 2022 m. gegužės technologinis procesas dokumentuojamas – filmuojamas. Vaizdo įrašas tampa nenuginčijamu įrodymu tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl skerdenų vertinimo. Skaidrumas labai padės didinti gyvulių augintojų pasitikėjimą, be kurio neįsivaizduojamas bendradarbiavimas su mėsos perdirbimo įmonėmis.
Vaizdo kameros sumontuotos trijose didžiausią rinkos dalį turinčiose mėsos perdirbimo įmonėse: UAB „Agaras“, AB „Krekenavos Agrofirma“ ir UAB „Utenos mėsa“.
ŽŪR projektas „Mėsinės produkcijos vertės didinimas“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto partneriai: Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ūkininkai bei mėsos perdirbimo įmonės UAB „Agaras“, AB „Krekenavos Agrofirma“ ir UAB „Utenos mėsa“.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-06
Anglies ūkininkavimas – nauda neabejotina, o kokios rizikos?
Anglies ūkininkavimas (angl. Carbon farming), galintis svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, Lietuvoje dar yra naujiena. Žemės ūkio ministerijoje vykdytas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Anglies kaupimo ūkininkavimo potencialo vertinimas Lietuvoje“ atskleidė ne tik tokio ūkininkavimo privalumus, bet ir stabdžius, trukdančius jam įsitvirtinti.
Anot jos, anglies kaupimo ūkininkavimas gali atnešti žemdirbiui daug naudos: mažiau naudojama mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų, gerėja dirvožemio būklė, taigi ne tik sutaupoma, bet ir derlius gali būti gausesnis. Kita projekto vadovė Aira Paliukėnaitė pabrėžia, kad anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvai sparčiai skinantis kelią, svarbu įvertinti ne tik gaunamas naudas, tačiau taip pat ir kylančias rizikas. „Svarbu suteikti ūkininkams žinių apie ilgalaikę tokio ūkininkavimo naudą dirvožemio sveikatai ir derlingumui bei gaunamą ekonominį efektą. Tačiau turint mažai patirties ir nesant teisinių saugiklių itin svarbu visuomenę, verslo atstovus, ūkininkus jau dabar informuoti apie galimas rizikas, kurias įvertinę jie priimtų sprendimus“, – teigia A. Paliukėnaitė.
Rizikos
„Kurk Lietuvai“ projekto metu identifikuotos esminės rizikos: maža anglies kreditų pirkėjų rinka Lietuvoje, investicijos į nestabilią rinką, tarptautinių standartų neatitinkantys metodai, standartai, didelė konkurencija, nepatikimos schemos bei įsipareigojimų nevykdymas. Projekto vadovių teigimu, vertinant nacionalinę anglies kreditų rinką, esant didelei pasiūlai, kyla rizika dėl mažos paklausos, o tai paveiktų kreditų kainą, pasitikėjimą schemomis ir kt. Taip pat pastebima, jog visuomenės sąmoningumas nėra toks aukštas, jog tvariai pagaminti produktai sulauktų masinio populiarumo. Vis daugiau verslų investuoja į anglies kaupimo ūkininkavimo praktikų ir schemų plėtrą, tačiau neatmetama, jog situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių (viena jų – ES lygio teisinis reglamentavimas).
Dėl to, nors jau dabar investuojama, sudėtinga nuspėti, kaip anglies kreditų ir anglies kaupimo ūkininkavimo rinka atrodys po, pavyzdžiui, 5 metų. Atsiradus ES lygio teisinam reguliavimui, nėra aišku, kas įvyktų su kontraktais ir ūkiais, kurie jau turi ilgalaikius įsipareigojimus, ypač jei sutartimi ūkininkas nėra savo kreditų savininkas ir įsipareigoja ilgam laikui. Europos Komisija (EK) planuoja anglies kaupimo sertifikavimo reglamentavimo pasiūlymą pateikti lapkričio pabaigoje. Pastebėta, kad tarptautinių standartų ir metodų bei esminių principų neatitinkančios schemos gali būti nepatikimos, neskaidrios, rizikingos ir nepaklausios.
Dirbant su tokiais standartais, teigia programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, gali nukentėti visos įsitraukusios šalys. Konkurencija ir paklausa anglies kaupimo ūkininkavimo rinkoje nuolat auga. Jai pasiekus piką, gali būti itin sudėtinga parduoti anglies kreditus ir tai daryti už adekvačią kainą, kuri atneštų lauktus ekonominius rezultatus tiek įmonei, tiek žemės valdytojui. Didelis standartų kiekis gali mažinti pasitikėjimą jais, o taip pat ir apsunkinti vartotojų pasirinkimą. Sudarydamas ilgalaikius įsipareigojimus, žemės valdytojas gali prarasti galimybę keisti savo ūkio valdymą ir naudojamas praktikas, lanksčiai reaguoti į aplinkybes. Kyla rizika, jog ūkininkai dėl jiems nepavaldžių aplinkybių (pvz., sausros, gaisrai, stichinės liūtys ir kt.) negalės pasiekti numatytų rezultatų.
„Įvertinus visas šias galimas rizikas ir siekiant pasiruošti EK ruošiamam reglamentavimo pasiūlymui, rekomenduojama aktyviai dalyvauti bandomuosiuose projektuose, ypač remiamuose viešųjų fondų, taip įsigilinant į anglies kaupimo ūkininkavimo ypatybes bei daugiau suprantant apie galimas veikimo schemas. Taip pat svarbu palaikyti tamprų tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei aktyviai informuoti visuomenę. Žemės valdytojams svarbu tinkamai įvertinti egzistuojančių anglies kaupimo ūkininkavimo projektų ir schemų siūlomas sąlygas, įsipareigojimus ir juos kritiškai įvertinti“, – įžvalgomis dalijasi projekto apie anglies ūkininkavimą vadovės.
Šaltinis: lrytas.lt, 2022-09-06
Iškratė pardavėjų sandėlius – nedaug tetrūko, kad falsifikuoti pesticidai būtų išpurkšti ant laukų
Įmonė – ta pati, ten pat ir klupinėja. Mažeikių rajone veikianti bendrovė dar kartą įkliuvo, bandydama ūkininkus aprūpinti falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis. Konfiskuotų chemikalų vertė, vertinant vidutinėmis rinkos kainomis, siekė net 400 tūkst. eurų. Teigiama, kad iš viso buvo konfiskuota apie 1600 bakelių falsifikuotų pesticidų, – 32 tūkst. litrų.
Kovai su nelegalios produkcijos pardavėjais dėmesio nestokojanti Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) pranešė, kad iš rinkos pašalino didelį kiekį falsifikuotų augalų apsaugos produktų. Informaciją apie vienos Mažeikių rajone įsikūrusios įmonės prekybą galimai falsifikuotais augalų apsaugos produktais (toliau – AAP) pasitikėjimo linija gavo Lietuvos augalų apsaugos asociacija.
Pastebėjusi, kad pateiktame pranešime minima įmonė, kuri jau ne kartą dėl nelegalios prekybos falsifikatais buvo įkliuvusi, gautą žinią asociacija nedelsiant perdavė augalininkystės tarnybai, kuri yra atsakinga už AAP rinkos Lietuvoje priežiūrą. Rugpjūčio 23 dieną gautame anoniminiame pranešime buvo paminėtas „Vagta“ produktas, kuris rinkai gali būti tiekiamas kaip tapatus Lietuvoje registruotam analogiškam AAP, tačiau pranešime nurodyta, kad produktas perpakuotas į kitą pakuotę, nors tai pagal teisės aktų reikalavimus daryti griežtai draudžiama.
Draudimas perpakuoti tapačius AAP yra įtvirtintas teisės aktuose. Taip siekiama užtikrinti, kad vietoje originalaus nebūtų pakuojami padirbti produktai, o ūkininkai neįsigytų tokių falsifikuotų AAP, kurie gali būti pavojingi žmogui, augalams ir mus supančiai aplinkai. Augalininkystės tarnybos specialistai suskubo atlikti neplaninį pranešėjo nurodytos įmonės tikrinimą, kurio metu įmonės sandėlyje rastas herbicidas „Vagta“: iš viso 721 pakuotė po 20 litrų. Įmonei šiais produktais uždrausta prekiauti.
Šešėlinės rinkos grėsmė
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė lrytas.lt sakė, kad šešėlinė pesticidų rinka kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslui mažinti neigiamą poveikį gamtai ir užtikrinti maisto saugumą ES gyventojams. „Registruoti augalų apsaugos produktai, kiekviena jų siunta, prieš tiekiant į rinką yra kruopščiai patikrinama. Tol, kol ji dar nepateko į prekybos vietas, tikrinama, ar ji atitinka reikalavimus ir yra saugi aplinkai bei žmogaus sveikatai. To neįmanoma pasakyti apie klastotes. Geriausiu atveju klastotės bus tiesiog neišgrynintas, iki galo nepagamintas, praskiestas ir neefektyvus produktas, blogiausiu – juo bus užteršta aplinka ir maistinės augalų kultūros neištirtos cheminės sudėties medžiagomis: neišgrynintomis, dažnai turinčiomis pašalinių gamybos priemaišų, neleistinų priedų, keliančių grėsmę net žmogaus sveikatai.
Nesąžiningi prekiautojai ir lengvo pelno ieškotojai, išnaudodami reguliavimo netobulumus, tiekia rinkai neaiškius mišinius. Minima Mažeikiuose esanti įmonė kone kasmet „pagarsėja“ prekyba vienokiomis ar kitokiomis klastotėmis, todėl, manau, iki galo nėra išnaudojamos Produktų saugos ir Augalų apsaugos įstatymo nuostatos, susijusios su prekybos leidimo panaikinimu. Augalų apsaugos įstatymas numato pakankamus teisinius pagrindus sustabdyti ir panaikinti leidimo galiojimą, kai nustatytas AAP tiekimo rinkai pažeidimas: neregistruotų, netapačių registruotiems ar falsifikuotų AAP tiekimas rinkai.
Tačiau institucijų veiklos praktikoje šios administracinio poveikio priemonės ūkio subjektams nebuvo ir nėra taikomos. Ne kartą atkreipėme sprendimus priimančių institucijų dėmesį dėl esamų nuostatų taikymo praktikoje, nes nežinau nei vieno atvejo, kai už sistemingus ir pasikartojančius augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai pažeidimus, ypač už prekybą nelegaliais ar falsifikuotais produktais, būtų kam nors panaikintas leidimas“ , – sakė Z.Varanavičienė. Pasak jos, šiame geopolitinės įtampos ir energetikos krizės laikotarpyje šešėlinė ekonomika turi tendenciją augti. Kita vertus, visuomenės nepakantumas tokiems nusikaltimams pagaliau didėja. Juk nelegali prekyba ne tik pakerta ekonominius valstybės pagrindus, nes nesurenkami mokesčiai, bet aplinkoje paskleidžia pavojingas priemaišas.
Suteiks pagalbą
Ūkininkų, kurie galbūt jau yra įsigiję minimą produktą, VAT prašo jo nenaudoti bei ragina apie tai ją informuoti bendruoju telefonu (8 5) 2375631 ar kreiptis el. paštu info@vatzum.lt. Augalininkystės tarnyba padės išsiaiškinti, ar turimas „Vagta“ herbicidas nėra falsifikuotas ir suteiks nurodymus dėl tolesnių veiksmų, ką daryti, jei nuogastavimai pasitvirtins. Pasak VAT, rinkai tiekiami AAP turi būti supakuoti ir paženklinti vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Produktų pakuotės turi būti paženklintos, uždarymai patvarūs, ant produkto vidinės pusės turi būti lazeriu ar kitomis nepanaikinamo žymėjimo priemonėmis paženklintas gaminio partijos numeris, pagaminimo data, galiojimo laikas. Falsifikuotų produktų etiketės dažnai būna perklijuotos ar užklijuotos netolygiai, jose tekstas dažniausiai būna sunkiai įskaitomos, informacija, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, ne visada atitinka VAT patvirtintą, be to, nebūna informacijos apie produktą lietuvių kalba. Falsifikuotas AAP gali būti supakuotas į pakuotę labai panašiu pavadinimu kaip originalus produktas arba produkto etiketėje yra rašybos klaidų.
Sustiprino kontrolę
„Šiemet augalininkystės tarnyba pakėlė kovos su nelegaliais pesticidais kartelę – patvirtintas planas, paskirta daugiau darbuotojų, kurių specializacija – nelegalių pesticidų kontrolė. Taip pat vyksta mokymai, informacinės kompanijos“, – sakė VAT direktorius Sergejus Fedotovas. Pernai VAT š prekybos pašalino 30 skirtingų nelegalių AAP. Norą prekiauti nelegaliais produktais turėtų nuslopinti naujos, kur kas didesnės baudos. Šiuo metu už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą fiziniams asmenims baudos gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.
Negana to, prekiavusi falsifikuotais produktais įmonė, draudžiamas prekes privalo sunaikinti savo lėšomis. Valstybinė augalininkystės tarnyba ragina žemdirbius AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti nežinomų pardavėjų pasiūlymais. Gana dažnai suklastoti pesticidai tiek turiniu, tiek pakuote būna labai panašūs į originalius, todėl apsirikti gali ir patyrę šių produktų naudotojai. Perkant šiuos produktus būtina reikalauti pirkimo sąskaitų faktūrų ar čekių, taip pat įdėmiai apžiūrėti produkto pakuotę, etiketę ir ženklinimą.
Šaltinis: lrytas.lt, 2022-09-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
