Žemės ūkio naujienos: 2022-09-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas ES institucijas kvietė būti atviras argumentais grįstiems pokyčiams
Prahoje (Čekija) vykusioje neformalioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dėmesys skirtas vienam aktualiausių šio meto klausimų – apsirūpinimo maistu užtikrinimui. Ministrai tarėsi, kaip, siekiant šio tikslo, atsižvelgiant į klimato kaitos, karo Ukrainoje, infliacijos ir kitus iššūkius, geriau koordinuoti veiksmus tiek ES viduje, tiek su tarptautiniais partneriais. Taip pat aptarta, kaip būtų galima siekti tvaresnių maisto sistemų ne vien mažinant ūkininkavimo intensyvumą, bet ir pasitelkiant naujas technologijas.
Taryboje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie šių dienų iššūkius, akcentavo būtinybę Europai atsilaikyti kainų krizės akivaizdoje, kad galėtume padėti Ukrainai ne tik laimėti karą, bet ir padėti ją atstatyti. „Priimdami Ukrainą į ES šeimą tai padarysime ir greičiau, ir aukštais ES standartais“, – pabrėžė K. Navickas.
Ministras pažymėjo, kad kitame kokybiniame lygyje turės būti ir ES žemės ūkio politika.
„Situacija žemės ūkyje keičiasi ne tik veikiant krizėms, bet ir kintant technologijoms, didėjant patirčiai ir žinioms. Pavyzdžiui, reikalavimas išlaikyti referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų dydžius. Prieš 18 metų, kai Lietuvoje buvo priimti šie įsipareigojimai, mes dar turėjome sovietmečio likučius mūsų žemės ūkio struktūroje. Tačiau per tą laiką pasikeitė ne tik žemės ūkio technologijos, bet ir žinios, taip pat supratimas apie efektyviausias klimato kaitos valdymo priemones ar biologinės įvairovės apsaugos sprendimus“, – teigia ministras.
Jis kvietė ES institucijas būti atviras argumentais grįstiems pokyčiams, kad galėtume užtikrinti gyvybiškai svarbius piliečių poreikius, tarp jų ir apsirūpinimą maistu.
Kalbėdamas apie ūkininkavimo intensyvumo mažinimą ministras teigė, kad jis neturi būti savitikslis.
„Mes visada turime žinoti galutinį siekį. Tarkime, dirvožemis turi savo ribotas galimybes užauginti derlių, ir jei netaikysime tvarios žemdirbystės metodų, ši riba bus peržengta greičiau, o kelias atgal bus labai ilgas“, – kalbėjo ministras.
Prie tvarumo ir apsirūpinimo maistu tikslų siekimo gali prisidėti ir naujos technologijos, tokios kaip nauji genominiai metodai, tačiau tolesnei jų plėtrai ir inovacijoms būtinas teisinis aiškumas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-16
Atsinaujinusi paroda „Inno panorama“ – jau netrukus
Rugsėjo 22–24 dienomis Kaune, VDU Žemės ūkio akademijoje, vyksianti paroda „Inno panorama“ lankytojus pasitiks atsinaujinusi ir dar įvairesnė. Šiemet ji skirta ekologijai, tvarumui ir Žaliajam kursui. Parodoje lankytojai galės susipažinti su žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei, pasidomėti ekologiškomis sėklomis, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ir biostimuliantais.
Dėmesys čia bus skiriamas ir ekologiškos žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei sveikatai palankiems, ekologiškiems ir natūraliems maisto bei kitiems produktams, ekoturizmo ir rekreacijos paslaugoms, atsinaujinančiai energetikai, mokslo tyrimams ir konsultavimo paslaugoms.
Rugsėjo 22–23 d. parodos metu vyks tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, skirta ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams. Toks renginys Lietuvoje organizuojamas pirmąsyk. Savo įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio – aukščiausio lygio politikų, ekologijos vizionierių, patyrusių praktikų.
Parodos „Inno panorama 2022“ ir tarptautinės konferencijos „EKOLINK 2022“ atidarymo ceremonija bei parodos laureatų apdovanojimas vyks rugsėjo 22 d. 9 val. 30 min. (VDU ŽŪA II-o paviljono konferencijų erdvė, Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.).
VDU Žemės ūkio akademija atnaujina tradiciją rengti gyvulininkystės parodas – rugsėjo 22–24 d. III-me paviljone (Universiteto g. 10C, Akademija, Kauno r.) rengiama veislinių ūkinių gyvūnų paroda, kurioje bus demonstruojami veisliniai paukščiai, triušiai, avys, poni klasės žirgai, mėsiniai galvijai. Gyvulininkystės parodos atidarymo ceremonija vyks III-me paviljone, rugsėjo 22 d. 11 val. Rugsėjo 23 d. planuojamas mėsinių galvijų aukcionas, vyks veislinių gyvūnų pristatymai, patiekalų iš jautienos degustacija.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-16
Parama už pieną – nuo rugsėjo 20 d.
Rugsėjo 20 d. ūkininkams bus pradėta mokėti atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už rinkai patiektą pieną atskaitos laikotarpiu. 12,2 mln. Eur parama pasieks apie 14,5 tūkst. pieno gamintojų. Išmokos dydis – 15,46 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno kiekio toną, parama mokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Primename, kad parama mokama pieno gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą, taip pat įsiregistravo valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, 2022 metais deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei Ūkinių gyvūnų registre užregistravo pienines karves.
Šaltinis: nma.lt, 2022-09-19
Grūdų augintojai: derlius šiemet vidutinis, tačiau kokybė prastesnė
Šiemet kiek vėlavusi javapjūtė jau beveik baigta – grūdų augintojai skaičiuoja, jog liko tik nedideli plotai pupų, grikių ar kukurūzų. Nors derlius šiemet geresnis nei pernai, tačiau nuvylė jo kokybė, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pasak Aušrio Macijausko, pernai derlius buvo prastas, šiemet jis kiek didesnis, tačiau stebint penkių pastarųjų metų derlių, jis yra vidutinis.
„Likę nedideli plotai, pagrinde yra pasibaigusi javapjūtė ir kaip ir prognozavome, derlius šiemet yra vidutiniškas. Nebuvo rekordinių derlių“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Žieminių rapsų derlius šiek tiek prastesnis nei tikėjomis, kviečių, kaip ir tikėjomės, gal tik kokybė nuvylė, nes prastesnė yra nei paprastai būna pas mus Lietuvoje, smulkesni grūdai ir kiti parametrai prastesni, dažniausiai nesiekia pirmos klasės reikalavimų“, – kalbėjo jis.
Dėl prastesnės kokybės sumenksta kviečių kaina, tačiau parduoti juos sunkumų nekyla. A. Macijausko teigimu, kokybei neigiamos įtakos turėjo lietinga vasara bei mažesnis pabrangusių trąšų naudojimas.
A. Macijauskas sako, kad sudarant specialius tręšimo planus ir naudojant tam tikras technologijas galima išlaikyti tokį pat derlių su mažesniu trąšų kiekiu.
„Manau, dar sekančiais metais trąšų bus naudojama mažiau, nes jų kaina neatitinka grūdų kainos, pagal trąšų kainą grūdai turėtų kainuoti daugiau. Tiesiog ūkininkai mažins trąšų naudojimą, daugiau naudos žemės tyrimus, žiūrės, kuriuose laukuose tikrai trūksta, kuriuose netrūksta“, – teigė jis.
„Jei iki šiol tą darydavo nedaug ūkininkų, bet matome, kad ta praktika plinta. Naudojant tikslius žemėlapius tręšimo galima ir su mažesniu kiekiu trąšų pasiekti tą patį derlių, tiesiog trąšas reikia naudoti racionaliau. Aišku, tam reikia turėti ir atitinkamą techniką, kuri tą galėtų daryti, reikia investicijų. Iki šio nedaug ūkiu turėdavo tokias mašinas, kurios galėtų tręšti pagal iš anksto duot planą, pagal žemėlapį sudaryta ir labai tiksliai tik ten kur reikia ir tiek, kiek reikia“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
A. Macijauskas taip pat pastebėjo, kad trąšos šiemet brango sparčiau nei grūdų kaina. Jis tikisi, kad per dvejus metus kainos normalizuosis.
„Azotinės trąšos brango 4-5 kartus, buvo momentas pavasarį, kai jos buvo šešis kartus brangesnės nei prieš metus. Tai grūdai tiek nepabrango. (…) Normali kaina, kai azotinių trąšų tona galima nusipirkti už pusantros tonos grūdų, dabar už azotinių trąšų toną reikia atiduoti daugiau negu dvi tonas kviečių, beveik tris“, – kalbėjo jis.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo pradžioje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 308,4 euro už toną – 1,8 proc. brangiau negu prieš savaitę ir 47,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 0,9 proc. iki 240,3 euro, o per metus ji augo 50,7 proc. Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 270,1 euro – atitinkamai 3,4 proc. ir 39,9 proc. brangiau. Kvietrugių kaina siekė 275,8 euro – atitinkamai 7,2 proc. bei 60,3 proc. daugiau.
Rapsų vidutinė kaina per savaitę mažėjo 4,8 proc. iki 613,7 euro, bet buvo 27,6 proc. didesnė nei prieš metus.
Kokią paramą ūkininkams ir įmonėms pradėjo mokėti Vokietija
2022 m. rugsėjo 12 d. Vokietijoje pradėta išmokėti subsidija nuo Rusijos vykdomo Ukrainos puolimo padarinių labiausiai nukentėjusių sektorių įmonėms. Iš viso pagalbos sulauks beveik 42 tūkst. įmonių, kurios ypač smarkiai nukentėjo dėl padidėjusių energijos sąnaudų. Šį mėnesį į ūkius turėtų atkeliauti apie 135 mln. eurų parama. Iš viso numatyta pagalbos suma – 180 milijonų eurų.
Įmonė gali gauti iki 15 tūkst. eurų finansavimą: yra koregavimo dotacija ir antroji pagalbos programa, nedidelės dotacijos programa. Dėl ES teisės aktų reikalavimų antrajai programai reikia pateikti paraišką. Paraiškų teikimo laikotarpis turėtų prasidėti spalio mėnesį. Abi paramos programos vienai įmonei neviršys 15 tūkst. eurų. Maksimalias subsidijas gaus apie 3800 įmonių.
Didžiąją finansavimo dalį gaus ypač stipriai nukentėję Vokietijos paršavedžių augintojai. 7749 paršelių augintojams tenka beveik 43 proc. viso finansavimo, o tai atitinka gerus 57 mln. eurų. Be to, apie 19 tūkst. penimų kiaulių augintojų gaus 13,4 mln. finansavimą. Koregavimo subsidiją moka Žemės ūkio, miškininkystės ir sodininkystės socialinis draudimas. Ji susieta su tvarumo kriterijais pagal ES reikalavimus – būtina sąlyga, kad įmonės 2021 metais būtų gavusios vadinamąją žalinimo priemoką. Todėl reikalavimus atitinkančių įmonių grupė gali būti aiškiai nustatyta ir lėšos išmokėtos be paraiškų teikimo procedūros.
