Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-26

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 m. rugpjūčio mėnesį

Informuojame, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė natūralaus (4,00 proc. riebumo ir 3,31 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 511,95 Eur už t, t. y. 0,01 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2022 m. liepos mėn. – 511,99  Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2022 m. liepos mėn., padidėjo 0,1 proc. ir buvo 429,87 Eur už t.

2022 m. rugpjūčio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 65,5 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn. (2021 m. rugpjūčio mėn. – 309,3 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. rugpjūčio mėnesį už natūralų pieną (4,06 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 568,59 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 0,5 proc. (2022 m. liepos mėn. ji buvo 565,78 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. rugpjūčio mėn. padidėjo daugiau kaip 0,5 proc. ir buvo 467,00 Eur/t Eur už t (2022 m. liepos mėn. – 464,82 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. rugpjūčio mėn.).

2022 m. rugpjūčio mėn. buvo supirkta 131,90 tūkst. t pieno, 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-21

Ministras K. Navickas su EK sveikatos, maisto saugos komisare aptarė numatomus augalų apsaugos priemonių naudojimo mažinimo reikalavimus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su Europos Komisijos (EK) nare, atsakinga už sveikatą ir maisto saugą, Stella Kyriakides aptarė svarbiausias Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas, susijusias su tausiu augalų apsaugos produktų naudojimu, maisto ženklinimu, gyvūnų gerovės gerinimu.

Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – EK birželį pateiktas reglamento pasiūlymas dėl tausaus augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo. Juo kiekvienai valstybei narei, remiantis pateikta metodika, būtų nustatomi privalomi AAP naudojimo mažinimo tikslai. Taip siekiama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžto tikslo sumažinti AAP naudojimą iki 2030 m. visoje ES 50 proc.

Ministras, kalbėdamas apie šią aktualią Lietuvai ES teisėkūros iniciatyvą, pabrėžė, kad teisės aktai turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į realybę.

„Abejojame, ar vienu konkrečiu procentu išreikštas tikslas tikrai yra veiksmingiausia priemonė užsibrėžtiems Žaliojo kurso ir tvarumo tikslams siekti. Raginame peržiūrėti siūlomą skaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas teisingas augalų apsaugos priemonių mažinimo naštos pasidalijimas tarp visų ES šalių ir mūsų ūkininkai nebūtų nesąžiningai traktuojami, kas kenktų jų konkurencijai. Visi turime būti atviresni metodologijai, sąžiningesni ir atsižvelgti įvalstybių narių patiriamus iššūkius“, – akcentavo ministras.

Pasak Europos komisarės S.Kyriakides, EK svarbu dirbti kartu, išgirsti, kas kelia nerimą kiekvienai šaliai – šis augalų apsaugos reglamento siūlymas nėra galutinis. Svarbiausia čia ne greitis, o išsamus pasiūlymo apsvarstymas.

„Tai labai svarbu aptarti šiandien. Suprantu jūsų susirūpinimą, tačiau tai nėra „imkit arba pamirškit“ pasiūlymas, tai – atviras diskusijoms metodologijos siūlymas. Turime dirbti kartu, kad rastume priimtiniausius sprendimus, esame pasirengę diskutuoti ir ieškoti sprendimų, tinkančių visiems, ypač tiems, kurie dirba žemės ūkio ir maisto sektoriuje“, – diskutuoti apie galimas alternatyvas kvietė Europos komisarė S.Kyriakides.

„Visi numatomi pateikti EK teisės aktų pokyčiai gyvūnų gerovės, maisto ženklinimo ir kitose srityse turi būti paremti išsamiu poveikio vertinimu, atsižvelgti į socialinius – ekonominius aspektus, besikeičiančias realijas“, – sako K. Navickas.

Susitikime buvo aptarti gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimai, susiję su Lietuvos taikomomis priemonėmis valdant afrikinio kiaulių maro plitimą. Komisarei pristatyti Lietuvos planai, siekiant palaipsniui panaikinti paršelių uodegų trumpinimo praktiką ir atsisakyti vištų dedeklių auginimo narvuose.

„Pastaruoju metu gyvūnų gerovės klausimai yra vieni svarbiausių EK darbotvarkėje. Šiuo metu Europoje yra įgyvendama daugybė iniciatyvų, susijusių su gyvūnų gerovės standartų kėlimu. Prie to aktyviai prisideda ir Lietuva. Jau nuo 2025 m. Lietuvos prekybininkai įsipareigojo nebeprekiauti vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais, o nuo 2028 m. nebebus karpomos uodegos paršeliams. Vienas labiausiai EK komisarę dominusių klausimų buvo, kaip mes tvarkomės su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis, kurios, kaip žinia, pridaro daugybę žalos ir nuostolių verslams bei šalių ekonomikoms. Lietuvoje ne vienerius metus taikome itin griežtas biosaugos priemones, išmokas už surastas šernų gaišenas, skiriame daug dėmesio švietimui, viešinimui, todėl afrikinio kiaulių maro atvejų, palyginti su kitomis šalimis, turime kelis ar net keliolika kartų mažiau. Gerąja praktika aktyviai dalijamės su kitomis ES valstybėmis“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius.

Diskusijos daugeliu aktualių ES darbotvarkės klausimų, įskaitant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą ir maisto ženklinimo sistemos peržiūra, bus tęsiamos pirmadienį Briuselyje vyksiančiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-23

Informacija apie 2022 m. liepos mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes

Informuojame, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. liepos mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. liepos mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.

Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. liepos mėn.).

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-21

Gyvulių augintojai jau baigia sunkų pašarų ruošimo sezoną

Šiemetė vasara Lietuvos gyvulių augintojams ruošiant pašarus žiemai nebuvo iš lengvųjų – šalį nuolat merkė lietūs. Tiesa, ne visuose regionuose kritulių buvo vienodai, todėl ir pašarų ruošimo etapas vienur jau seniai pasibaigęs, kitur – dar tik pats darbų įkarštis, nes tik vasarai baigiantis technika galėjo įvažiuoti į visą vasarą lietaus skandintus laukus.

Gaudė giedros momentus

Genių kaime (Alytaus r.) ekologiškai ūkininkaujantis Dainius Makštutis paskaičiavo, kad jam savame ūkyje pasigamintų pašarų žiemai užteks. Ūkininkui šie metai nebuvo itin palankūs pašarų gamybai. „Reikėjo gaudyti momentus tarp lietaus. Nors ir trukdė liūtys, kažkaip spėjome, pasiruošėme. Dar ir rugsėjo mėnesį toliau ruošiamės pašarus ūkio gyvuliams – pjauname ir trečiąją žolę“, – sakė Dzūkijos ūkininkas.

D.Makštučio ūkio galvijams šiemet pagrindą sudarys šienainis ir šienas, taip pat prisikūlė ekologiškai augintų grūdų, tad maisto racioną papildys ir miltais. „Mūsų ūkis ekologinis. Tik savais pašarais ir šeriame“, – aiškino šeimininkas, pastebėjęs, kad tik kukurūzų pašarams ūkyje neauginantis.

Rugsėjo mėnesį Makštučių ūkyje šeriama 100 karvių, nemažai prieauglio, iš viso priskaičiuoja per 200 galvijų. „Mums visi darbai lengvi, mes prie to įpratę“, – linksmai apie šiemetį pašarų pasiruošimo sezoną kalbėjo D.Makštutis.

VL pakalbintas Alytaus seniūnijos seniūnas, ūkininkas Kęstutis Tumynas sakė, kad jam šis sezonas irgi buvo geras, tik truputį vėliau prasidėjo šienapjūtė, bet pašarų jis prisiruošė pakankamai ir kokybiškų. „Kai orai papuolė geri, per savaitę susitvarkėme visus pašarus. Paskui dar ir atolus nusiėmėme. Mano šeimos ūkyje dabar 16 melžiamų karvių, yra prieauglio, ūkį paįvairina viena Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė“, – gyvulininkystės ūkio apimtis vardijo K.Tumynas.

Baigė tvarkyti pirmąją žolę

Karklynų kaime (Alytaus r.) per du ūkius – tėčio Gedimino ir sūnaus Evaldo – ūkininkaujanti Krušnų šeima užsiima gyvulininkyste ir rūpinasi daugiau kaip 100 gyvulių. „Turime melžiamų karvių, su kuriomis užsiima mano vyras, o sūnus rūpinasi mėsiniais galvijais“, – teigė ūkio šeimininkė Gražina Krušnienė.

Anot jos, šiemet pašarų pasiruošimui labai trukdė prasti orai, tad prasitęsė šienavimo laikas. Pastarąją savaitę jų sūnus susuko paskutinius pirmojo žolės šienavimo etapo šieno ritinius. Per abu Krušnų šeimos ūkius susidaro daugiau nei 100 ha ganyklų ir šienaujamų pievų. Tad šeima, anksčiau sulaukdavusi nemažai priekaištų dėl gyvulių nepriežiūros, teigė turinti labai daug darbo, kol pasiruošia pašarus.

„Vasara žolės augimui buvo palanki. Jos tikrai priaugo, tik gamtos sąlygos neleido anksčiau paimti visos žolės, kuomet ji ir pati buvo naudingesnė. Teko prie to taikytis, bet pašarų užteks, nesiskundžiame. Aišku, kokybė šiek tiek blogesnė, nes pjauta vėliau, jau ne tas pats, jei būtume pjovę gegužę ar birželio pradžioje“, – sakė ūkininko žmona.

Pasak G.Krušnienės, ūgtelėjus žolei prasidėjo lietūs, vėliau – karščiai. Dar ir kitokių nesėkmių būta – technika gedo, tai šie darbai vėlavo. „Mes esame šeimos ūkis, sūnus mums žolę pjauna, susuka, paruošia. Tėvas su melžiamomis karvėmis užsiima, prie jų daug darbo, ant jo pečių ir ūkio aprūpinimas medžiagomis, o sūnus atsako už gamybą. Turime tik vieną traktorių dviem ūkiams, dar ir dėl to mums sudėtingiau, kai jis sugenda, visi darbai sustoja“, – apie pašarus žiemai ir dėl jų pasiruošimo iškilusius sunkumus pasakojo Gražina.

Pradeda pjauti atolus

Motina pasidžiaugė, kad sūnus Evaldas šeimos ūkyje dirba nuo 11 metų. Dabar jau ne tik padeda tėvams, bet ir tęsia šeimos tradiciją – pasirinko gyvulininkystę. Grūdinių kultūrų auginimu neužsiima – pradėję nuo gyvulininkystės, jie stengiasi tą pačią kryptį ir tęsti. „Matysime, kaip toliau seksis, kol kas dar laikomės. Tuojau atolus pjausime, nors jau antroji rugsėjo savaitė. Bet mūsų krašte dar atolų beveik niekas nepjovę. Buvo labai gausiai priliję, negalėjome į pievas įvažiuoti, o šienavimo plotai dideli, sunku suspėti vienam žmogui traktoriumi vienu metu tokius kiekius apimti“, – vėluojančios šienapjūtės niuansus nusakė G.Krušnienė.

Jie pašarus pasiruošia ūkio būdu, bet ir jų paruošimas brango. Gražina minėjo tik vieną „pliusą“ – vasarai baigiantis ir rudens pradžioje buvo galima pagaminti daug šieno, tad mažiau reikėjo naudoti brangiai kainuojančios polietileno plėvelės. Jei būtų tekę į ją sukti visą šieną, pašarų ruošimas būtų buvęs labai brangus. Mat šiemet brango viskas – ir degalai, ir šienui sukti naudojama polietileno plėvelė. Krušnai jos dar turi pasitaupę ir atolams susukti pakaks. Be to, nuo pernai turi ir tinklelio šieno ritiniams. Tad neabejoja, kad šią žiemą tėvo ir sūnaus ūkiai tikrai išgyvens.

Krušnų ūkiui jau teko patirti, ką reiškia atsidurti ant išlikimo slenksčio – ištvėrė sunkumus ir atsitiesė po 2019 m. spalio 16 d. Alytaus mieste kilusio padangų gaisro. Jiems teko pamelžtą savo ūkio karvių pieną surinkti ir sunaikinti, nes jis netiko žmonių maistui. „Po to gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje labai vargome – melžėme, o pieną pylėme į talpas, laikėme statinėse, kibiruose, rinkome, paskui užterštą pieną išvežė deginti. Bet atsitiesėme praėję ugnį, vandenį ir varines triūbas“, – gaisro padarinius pamena ūkininkė.

Ožkos – išrankūs gyvuliai

Ūkininko Manto Baršio šeimos ūkyje Laužėnų kaime (Švenčionių r.) auginamos ožkos, duodančios skanų, mišku kvepiantį pieną. Pasak ūkio savininko, jų ūkyje yra pamiškių pievos, tad jų ožkos ganosi tik pamiškėse. Baršių pagrindinė ganykla užima 10 ha. Dar turi atskirų užpelkėjusių, užkrūmijusių vietelių, kur joms net dar labiau patinka užkandžiauti.

„Jos minta daugiausia vaistažolėmis, nes pas mus vyrauja natūralios pievos, pilnos čiobrelių ir visokių kitokių lauko gėrybių. Joms šienas žiemai jau irgi yra paruoštas. Buvo laiko, kada jį ruošti. Šiemet pas mus žolės buvo labai daug. Vėtros, vėjai žolei įtakos neturi, o nelietingų dienų mūsų krašte tikrai buvo pakankamai. Todėl prisišienavome. Buvo ir atolų pjovimo metas, bet ir šitas darbas jau pabaigtas“, – apie rūpesčius ruošiant pašarus ožkoms pasakojo M.Baršys.

Jis lygino ir svarstė, kad Alytaus rajone, lyginant su Švenčionių rajonu, šiek tiek kitokia augmenija, kitoks mikroklimatas. „Gal dėl to dzūkai truputį vėliau viską daro negu mes, Švenčionių krašto ūkininkai. Ir pas mus gal šiek tiek stabilesnis klimatas, kadangi mes toliau nuo jūros. Labiau žemyninis mūsų klimatas. Tos orų permainos nuspėjamos, netikėtumų beveik nebūna“, – analizavo 80 ožkų laikantis ūkininkas-sūrininkas, pridurdamas, kad pusė iš jų dabar melžiamos.

Ūkio šeimininko teigimu, jų šūkis – nuo pievos iki stalo, o produkcijos kokybė labai daug priklauso nuo pašaro, ką ožkos ėda. „Svarbus žolės baltymingumas, žolės kiekis, žolės aukštis. Ožkos – labai išrankūs gyvūnai. Jos tikrai neėda bet ko. Ožkoms reikia didelių plotų, kad galėtų laisvai vaikščioti ir rankiotis kas joms patinka. Jos labai didelės ponios. Karvė eina panašiai kaip žoliapjovė ir rupšnoja, o ožka yra visiškai kitokio būdo. Ožka vaikšto po visą ganyklą ir rankiojasi skanių žolelių lapelius ar viršūnėles, kurių tą dieną užsimano“, – pastebėjo ožkų augintojas.

Tad joms reikia paruošti ir maistingą sudžiovintą šieną. „Šienas – ta pati istorija. Stengiamės, kad sudžiovintame šiene būtų kuo daugiau lapų, viršūnių, bet ne stiebų. Į šieną patenka ir vaistažolių, nes jų daug pas mus auga. Svarbiausia, kad į pašaro sudėtį įeitų kuo daugiau traškių, žalių lapelių“, – aiškino ūkininkas.

Žiemos laikotarpiu Baršiai ožkų nemelžia – duoda ilgas atostogas, bent 3 mėnesius joms atsigauti. Taip joms ir sveikatai geriau, ir po atostogų pieno kokybė geresnė. „Kai pieno neduoda, nepasakyčiau, kad joms tada pašarų reikia mažiau. Ne tik pieno gamybai naudojama energija, žiemą joms šalta, tad iš karto padidėja pašarų suvartojimas. Vienu žiemos periodu net padidiname joms duodamą pašarų kiekį“, – pasakojo šeimininkas.

Baršių šeimos ūkis pagal ožkų skaičių, šeimininko požiūriu, labai mažas. Bet ir plėsti ožkų bandą neturi minčių, jie orientuojasi ne į kiekybę, o į kokybę. Patys perdirba ožkų pieną – šeimos sūrinėje ožkų pienas perdirbamas į kelių rūšių brandintą, šviežią sūrį bei jogurtą.

Ryškus baltymų trūkumas

Vidas Tolevičius,

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresnysis gyvulininkystės specialistas

Šiais metais dėl permainingų orų pavasarį ir vasaros pradžioje žolėje buvo sukauptas per mažas kiekis žaliųjų baltymų. Kiek teko ištirti pirmojo pjovimo šienainio mėginių, baltymų trūkumas labai didelis. Be to, šienapjūtės pradžioje prasidėję lietūs sutrukdė laiku pradėti darbus ir dar labiau pablogino pašarų vertę.

Baltymų trūkumą teks kompensuoti baltyminiais pašarų priedais, kurie dabar yra labai brangūs. Tai dar labiau padidins produkcijos savikainą. Reikia tikėtis, kad iš atolų pagamintuose žoliniuose pašaruose baltymų bus tiek, kad užtikrintų gyvuliams reikalingą kiekį.

Kukurūzai, skirti silosui gaminti, atrodo gerai. Kai kuriuose rajonuose jau planuojama pradėti silosavimo darbus. Po mėnesio nuo silosavimo pabaigos bus galima ištirti silosą ir sužinoti jo kokybę.

Tad žolinių pašarų kiekis šiais metais yra pakankamas, ypač tuose ūkiuose, kurie turi atnaujintus ir tinkamai prižiūrėtus žolynus, tik jų kokybė yra vidutinė. Žinoma, dar daug pašarų pavyzdžių nėra ištirta, todėl tikslesnė situacija bus aiški vėliau.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-09-22

Per keturis metus ekologiško pieno gamyba išaugo 35 proc.

Rugsėjo 23-iąją, visose Europos Sąjungos šalyse antrą kartą minima ekologijos diena. Specialistų teigimu, Lietuvoje ją pasitinkame su dar gausesniu ekologiškos produkcijos asortimentu – gamintojų ratas šalyje per metus paaugo 13,4 proc. Kaip informavo žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą atliekančios VšĮ „Ekoagros“ atstovė ryšiams su visuomene Irma Minskienė, pernai Lietuvoje sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su prieš tai buvusiais metais.

2021 m. sertifikuoti 2498 veiklos vykdytojai, užsiimantys ekologine augalininkyste ir augalininkyste bei gyvulininkyste, 351 – ekologinės gamybos produktų tvarkymo veikla, 30 – ekologine bitininkyste, 18 – laukinių augalų rinkimo veikla. Šių metų duomenys bus tik metų gale, kai bus baigtos visos ekologinės gamybos veiklos vykdytojų patikros.

„Viena ekologiškai dirbamos žemės plotų ir veiklos vykdytojų skaičiaus augimo priežasčių – vėl pradėtas skirti finansavimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą. Tačiau proveržiui šioje rinkoje reikalingas ir vartojimo augimas, kuris sudaro sąlygas, kad gamintojams sąmoningas ekologinio gamybos būdo pasirinkimas taptų prioritetu“, – sako I. Minskienė.

Populiarėja visame pasaulyje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ekologiško pieno gamyba Lietuvoje per keturis metus išaugo daugiau kaip 35 proc. 2018-aisiais Lietuvos ūkiuose buvo supirkta 32,5 tūkst. tonų ekologiško pieno, o 2021-aisiais – net 44 tūkst. tonų.

Ilguoju laikotarpiu išaugęs ekologiško žalio pieno supirkimas iš šalies ekologiško pieno gamintojų fiksuojamas ir šiemet. Per pirmus penkis šių metų mėnesius supirkta 16,5 tūkst. tonų ekologiško pieno, kai prieš penkis metus, 2018-aisiais, per tą patį laiką buvo supirkta 11,7 tūkst. tonų.

Ekologiškų produktų paklausos augimas pasaulyje stebimas jau daugiau kaip 10 metų. JAV Ekologiškų produktų prekybos asociacijos duomenimis, 2010 m. pasaulyje ekologiško maisto produktų buvo parduota už 22,5 mlrd. eurų, o jų kiekis sudarė 3,4 proc. viso pasaulyje parduoto maisto. 2019 m. ekologiški maisto produktai jau sudarė 5,4 proc. visos maisto rinkos, o pardavimų suma siekė beveik 50 mlrd. eurų.

Gamintojai jaučia poreikį

„Lietuvos gyventojai visada daug dėmesio skyrė maisto kokybei. Jaučiame, jog pastaruosius keletą metų vis didesnio dėmesio sulaukia ekologiški produktai, kurių gamybą prižiūrima dar atidžiau, nei įprastų produktų“, – sako Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyr. technologė Edita Stasytienė, prižiūrinti pirmojo Lietuvoje sertifikuoto ekologiško jogurto „Bios“ gamybą.

Lietuvai 2004 metais įstojus į ES, ekologiškų produktų gamyba tapo labai aiškiai reglamentuota. „Pieno žvaigždės“ iškart pateikė paraišką ir 2006 metų rugpjūtį „Bios“ buvo pripažintas pirmuoju sertifikuotu ekologišku jogurtu Lietuvoje bei vienu pirmųjų tokių maisto produktų šalyje apskritai.

Pienas jogurtui „Bios“ tiekiamas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių, o tai reiškia, kad karvės maitinamos tik natūraliu pašaru be cheminių priedų, joms negali būti duodami hormonai bei genetiškai modifikuoti papildai. Taip pat ekologiniuose ūkiuose karvės turi ganytis ganyklose, šios pievos negali būti tręšiamos ar kitaip paveiktos chemikalais.

Ne mažiau griežti reikalavimai taikomi vaisių ir uogų, kurie patenka į jogurtą, auginimui. Visi jie turi būti užauginti ekologiškuose sertifikuotuose ūkiuose be cheminių trąšų, natūraliomis sąlygomis. Uogienės, džemai ar kiti skonio produktai, kurie maišomi su jogurtu, taip pat gaminami tik pagal griežtus ekologiškam produktui taikomus reikalavimus.

„Manau, žmonės pradėjo labiau domėtis ką valgo, kaip produktai gaminami, kuo skiriasi vieni nuo kitų. O pasidomėjus kuo skiriasi paprasti ir ekologiški produktai, pasirinkimas dažnai būna pastarųjų naudai“, – svarsto E. Stasytienė.

Gamyba griežtai reglamentuojama

„Ekologiški produktai nuo įprastinių skiriasi tuo, kad jų gamybai keliami tam tikri griežti kokybės reikalavimai: ekologiškų produktų gamyboje naudojamos tik natūralios medžiagos ir procesai, draudžiamos cheminės sintetinės trąšos, sintetiniai augalų apsaugos produktai, vaistai, sintetiniai maisto priedai, genetiškai modifikuoti organizmai. Gyvūnams privaloma sudaryti sąlygas, tenkinančias gyvūnų prigimtinius poreikius ir atitinkančias gyvūnų gerovės reikalavimus. Ekologiškos produkcijos griežtai kontroliuojami visi auginimo ir gamybos etapai – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir tiekimo vartotojui. Taigi kontroliuojami visi šių produktų gamybos etapai – nuo lauko iki stalo“, – pasakoja „Ekoagros“ atstovė I. Minskienė.

Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama. Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti specialiu ES logotipu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ekologiškų produktų ženklas, kuris yra privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.

ES institucijos rugsėjo 23-iąją oficialia ekologijos diena paskelbė siekdamos iš esmės paskatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, siekiant prisidėti prie strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos tikslų, pvz., trąšų, pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo mažinimo, įgyvendinimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos