Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: gamtos apsaugos tikslų galime ir turime siekti be priešpriešos žemės ūkio veiklai

Kelmėje vykusioje konferencijoje „Naujas KPP laikotarpis ir jo įgyvendinimo iššūkiai“ žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Kartu su žemdirbiais buvo aptarti šio plano reikalavimai, priemonės bei kitos pastarojo meto žemės ūkio aktualijos.

Strateginio plano techninės konsultacijos su Europos Komisija jau baigiamos. Dar turi būti apsispręsta dėl daugiamečių pievų referencinių dydžių ir jų skaičiavimo metodikos.

„Mano iniciatyva kitą pirmadienį trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai susitiks su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru – dar kartą aptarsime šį klausimą. Manome, kad skaičiuojant daugiametes pievas procentais, nebus reikšmingos įtakos biologinės įvairovės apsaugai bei klimato kaitai. Tai turi būti įgyvendinama per erdvinį planavimą bei kitus instrumentus. Manau, kad gamtos apsaugos tikslų galime ir turime siekti be priešpriešos žemės ūkio veiklai“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Susitikime aptartos ir kitos žemės ūkiui aktualios temos, ministras K. Navickas bei viceministras Egidijus Giedraitis atsakė į ūkininkų klausimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-21

VDU Žemės ūkio akademijoje – dvi viena kitą papildančios parodos

Rugsėjo 22–24 dienomis Kauno rajone, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), vyks du plačią šios aukštosios mokyklos veiklų aprėptį atspindintys renginiai: inovacijų sklaidos paroda „Inno panorama 2022“, kurios šiųmetė ašis – ekologija, aplinkosauga, tvarumas ir Gyvulininkystės paroda, demonstruojanti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatus.

Abi šios parodos – du vienas kitą papildantys renginiai, nes dalis pristatomų inovacijų skirtos būtent gyvulininkystės sektoriui, pasukusiam Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo link.

Šiuolaikinio žemės ūkio variklis – mokslo ir verslo bendradarbiavimas

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektoriui iškelti dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Todėl neturėtų stebinti, kodėl šiuo metu būtent žemės ūkis yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų. „Gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kuomet naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia į vieną visumą. Šie pokyčiai atveria naujų galimybių ir Lietuvos agroverslui, ir šių pokyčių flagmanui – VDU Žemės ūkio akademijai“, – pastebi profesorė dr. A. Miceikienė.

Inovacijų ekspozicija – nuo lengvučių jogurto kąsnelių iki sunkiasvorės technikos

Parodoje „Inno panorama 2022“ lankytojų dėmesio laukia inovatyvių produktų ir technologijų ekspozicija, ekologiškų produktų mugė, degustacijos bei edukacijos. Ekspozicijas, siūlančias įvairius pažangius ūkininkavimo sprendimus, demonstruos šalies verslo įmonės, taip pat bus atskleisti mokslo ir verslo partnerystės rezultatai, kuriuos pristatys VDU Žemės ūkio akademija, nuolat aktyviai bendradarbiaujanti su šalies verslo įmonėmis, drauge inicijuojant projektus, sprendžiant įvairias gamybos procesuose kylančias problemas, kuriant inovacijas. Verslo partneriai laboratorijose išgrynintas mokslininkų idėjas komercializuoja bei padeda išvesti į rinką. Parodoje bus galima išvysti paties įvairiausio pobūdžio materializuotų inovacijų: vyks liofilizuotų jogurto kąsnelių degustacija, bus demonstruojami produktai, gauti perdirbant juodąsias plokščiamuses, atskleistos naudoto maistinio aliejaus beatliekinio perdirbimo į bioskalias tepamąsias medžiagas galimybės, tvarios gyvulininkystės technologijos, taip pat skaitmeninės technologijos, taikomos mėsinėje galvijininkystėje ir avininkystėje, inovatyvūs sprendimai ir produktai akvakultūroje.

VDU Žemės ūkio akademijoje rengiamos parodos pasižymi gausia šviečiamąja programa. Rugsėjo 22–23 dienomis vyks VšĮ „Ekoagros“, šiais metais mininčios savo veiklos 25-metį, drauge su VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio ministerija organizuojama tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, kurios metu bus gvildenamos agrosektoriaus aktualijos.

Rugsėjo 24-ąją, paskutiniąją parodos dieną, vyks Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė, kurios metu bus pristatyti projektų rezultatai, diskutuojama apie EIP veiklos grupėms kylančius iššūkius ir tolesnes veiklų gaires.

Tradiciškai dar iki renginio pradžios ekspertų komisija išrinko ir „Inno panorama“ medaliais bei diplomais apdovanojo penkis šiųmetės parodos eksponatus: droną žemės ūkiui „XAG V40“ (UAB „Agrodronas“), azoto sensorių „GreenSeeker“ (UAB „DOJUS agro“), barstytuvą „SULKY X40+ ECONOV“ (AB „East West Agro“), vienvietį melžimo robotą „GEMINI (UAB „Dotnuva Baltic“), augalų biostimuliatorių „BIO NPK Powder S“ (UAB „Nando“).

Gyvulininkystės parodoje – ir ekonomika, ir estetika

Gyvulininkystės parodoje, kurios organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio ministerija, bus demonstruojami veisliniai mėsiniai galvijai, paukščiai, triušiai, avys, poni klasės žirgai. Parodoje vyks mėsinių galvijų veislių pristatymai, mėsinių galvijų aukcionas, ypač aktualus mėsinių veislių galvijų augintojams. Taip pat bus galima dalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijose.

Parodoje didelis dėmesys bus skiriamas skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tokios, tiesiogiai iš augintojų gaunamos žinios, yra ypač vertingos pradedantiesiems mėgėjams ar verslininkams.

Parodoje Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos nariai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Taip pat rengiama ir keletas Europoje retų vištų veislių eksponatų. Tarp jų – bramai, vadinamosios karališkosios vištų veislės paukščiai, kurie yra didžiausio svorio ir laikomi elegantiškiausiais. Parodoje bus galima pamatyti ir vienintelės išlikusios mūsų genofondinės veislės atstoves – Lietuvos vištines žąsis.

Voljeruose lankytojų dėmesio lauks kiemo sanitarėmis įvardijamos antys – Indijos bėgikės, įspūdingo dydžio Tulūzų veislės žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija parodoje pristatys belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kt. triušių veislių atstovus. Lietuvos arklių augintojų asociacija pristatys poni veislių žirgus, kuriuos naudojant kuriama nauja Lietuvos jojamųjų ponių veislė.
Visas tris parodų dienas veiks ir tradicinė rudeninė sodinukų mugė.
__________________________________________________
Parodos „Inno panorama 2022“ ir tarptautinės konferencijos „EKOLINK 2022“ atidarymo ceremonija bei parodos laureatų apdovanojimas vyks rugsėjo 22 d. 9:30 val. (VDU ŽŪA II-ojo paviljono konferencijų erdvė, Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.).

Gyvulininkystės parodos atidarymo ceremonija rugsėjo 22 d. 11:00 val. vyks VDU ŽŪA III-ajame paviljone.

Daugiau informacijos apie rugsėjo 22–24 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančius renginius – internete.

Organizatoriai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, VšĮ „Ekoagros“.

Šaltinis: VDU Žemės ūkio akademija

Viceministras P. Astrauskas: augant vartotojų skaičiui, daugėja ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų

Lietuva turi tikslą iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus. Kaip to siekiama, koks tolesnis Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo scenarijus ir perspektyvos, Kaune vykstančioje tarptautinėje  konferencijoje „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, pristatė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

„Pagal ekologinius žemės plotus dabar esame šalia Europos Sąjungos vidurkio – ekologiškai ūkininkaujama 9 proc. žemės ūkio naudmenų. Tikslas – šį plotą padvigubinti, o tam pasiekti būtinas ir tinkamas finansavimas, ir ekologiškų produktų vartojimo augimas. Žemės ūkio ministerija turi aiškų matymą, kaip tai įgyvendinti, ir jis jau duoda rezultatus. 2021 m., po penkerių metų pertraukos, vėl augo ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius“, – teigia žemės ūkio viceministras P. Astrauskas.

2021 m. plotai Lietuvoje didėjo ir buvo pasiekta 9 proc. riba nuo visos dirbamos žemės. Pernai sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su prieš tai buvusiais metais: 2498 veiklos vykdytojai, užsiimantys ekologine augalininkyste ir augalininkyste / gyvulininkyste; 351 užsiimantis ekologinės gamybos produktų tvarkymo veikla; 30 – ekologine bitininkyste; 18 – laukinių augalų rinkimo veikla.

Finansavimas ir vartojimo augimas – stiprios paskatos plėtrai

Tokio ekologiškai dirbamos žemės plotų ir veiklos vykdytojų skaičiaus augimo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą.

Pernai šiai priemonei buvo skirta 51,2 mln. eurų paramos, patvirtinus paraiškas ekologiniams ūkiams išmokėta 43,9 mln. eurų. Šiemet paramos suma padidinta iki 68,2 mln. eurų.

Pasak viceministro P. Astrausko, nors ekologinio ūkininkavimo plėtra tiesiogiai susijusi su finansine parama sektoriui, proveržiui šioje rinkoje reikalingas ir vartojimo augimas.

„Vartojimo augimas taip pat skatintų gamintojus rinktis ekologinį gamybos būdą. Taip būtų kuriamas harmoningas balansas rinkoje tarp paklausos ir pasiūlos“, – sako viceministras.

Europoje ekologiškų produktų rinka sparčiai auga. 2020 m. ji padidėjo 15 proc. ir tai buvo didžiausias augimo tempas per pastarąjį dešimtmetį. Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai mūsų šalyje yra mažesni (Lietuvoje – 9 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 20 proc.).

Didžiausią Lietuvoje ekologiškai gaminamos ir eksportuojamos produkcijos dalį sudaro varpinių javų produkcija, Latvija pirmauja pieno ir medaus gamyboje, o Estija – mėsos.

Koks finansavimas numatytas?

Žemės ūkio ministerija Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo scenarijų 2023–2027 metams parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ekologinis ūkininkavimas bus remiamas per kaimo plėtros priemones ir tiesiogines išmokas. Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo – iš tiesioginių išmokų voko (ekoschema), o ekologinis ūkininkavimas – iš tiesioginių išmokų (parama už vaisius, uogas, daržoves) ir iš kaimo plėtros voko (parama už javus ir daugiametes žoles).

Finansinis 2023–2027 metų vokas sudaro 403 mln. Eur, iš jų 325 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.

Iniciatyvos

Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad iniciatyvos, skatinančios ekologiškų produktų vartojimo ir paklausos augimą, apima platų veiklos spektrą: žaliuosius pirkimus, perdirbimo veiklų ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, sertifikuotą ekologišką viešąjį maitinimą, vaikų maitinimą ekologišku maistu ugdymo įstaigose, visuomenės švietimą ir kt.

Žemės ūkio ministerija teikia paramą, kad vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų maitinami pagal kokybės sistemas pagamintu maistu, taip pat vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų populiarinimo vaikų ugdymo įstaigose programa, pagal kurią gamintojai turi galimybę tiesiogiai tiekti vaikų ugdymo įstaigoms ekologiškus produktus.

Dar viena naujovė – moderni ir nesudėtingai įgyvendinama sertifikavimo tvarka. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigos, gaminančios maistą iš ekologiškų žaliavų, gali sertifikuotis ir gauti auksinį, sidabrinį ar bronzinį tai patvirtinantį ženklą, kartu įgyti išskirtinumą bei konkurencinį pranašumą rinkoje.

Konferencija, skirta ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams, Lietuvoje organizuojama pirmąsyk. Ji truks dvi dienas, čia savo žiniomis bei gerąja praktika dalysis Lietuvos ir užsienio ekspertai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-22

Raginama įteisinti gręžinius: nuo šiol tai padaryti bus dar paprasčiau

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, po konsultacijų su visuomene patikslino Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašą. Numatyta, kad tais atvejais, kai įteisinant Žemės gelmių registre neregistruotą gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį nereikalingas leidimas naudoti gėlo požeminio vandens išteklius, nebus privaloma atlikti gręžinio vandens tyrimų.  

Duomenys apie gręžinio gylį, vandeningų sluoksnių charakteristikas ir vandeningų sluoksnių hidrogeochemines charakteristikas būtų teikiami tik tuo atveju, jei ta informacija žinoma.

„Mažinant gręžinių įteisinimo kainas ir siekiant suaktyvinti jų įteisinimo procesą nebereikės matuoti jų gylio, cheminės sudėties, geologinės sudėties individualiems ir mažesniems gręžiniams. Todėl manome, kad gręžinio įteisinimo paslauga neturėtų kainuoti daugiau nei 200-300 eurų“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tikimasi, kad patvirtinti pakeitimai sumažins ne tik gręžinių įteisinimo paslaugų kainas, bet ir administracinę naštą Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių, kuriems nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, savininkams. Be to, supaprastinus gręžinių įteisinimo procesą tikimasi jį suaktyvinti.

Atkreipiame dėmesį, kad pareiga įteisinant gręžinį gauti savivaldybės sutikimą išlieka.

Primename, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, taip pat ir iš gręžinių, yra patys atsakingi už tai, kad jis būtų saugus. Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba ragina savininkus stebėti iš jų gręžinių išgaunamo požeminio vandens kokybę.

Nustatyta, kad didžiojoje Lietuvos dalyje požeminio vandens baseinų išteklių kokybė yra gera, tačiau išskirti šie potencialios rizikos baseinai – viršutinio devono Stipinų, Joniškio, Suvalkijos ir Kėdainių-Dotnuvos. Juose esančiose vandenvietėse geriamojo vandens cheminė sudėtis (sulfatų ir chloridų koncentracijos) dėl gamtinių priežasčių neatitinka geriamojo vandens reikalavimų.

Be to, išlieka požeminio vandens antropogeninės taršos cheminėmis medžiagomis pavojus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-22

JAV skirs 2,9 mlrd. dolerių kovai su maisto trūkumu pasaulyje

JAV skirs dar 2,9 mlrd. dolerių fondui, kurio tikslas – padėti išspręsti pasaulinį maisto trūkumą, iš dalies sukeltą Rusijos invazijos į grūdus auginančią Ukrainą. Apie tai J. Bidenas paskelbs savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį, pranešė Baltieji rūmai. Tai papildomi pinigai prie šiemet jau skirtos „6,9 mlrd. dolerių JAV vyriausybės pagalbos pasauliniam maisto saugumui sustiprinti“, sakoma pareiškime.

Baltieji rūmai nurodė, kad maisto tiekimas pavojingai sutriko dėl „pandemijos padarinių, didėjančios klimato krizės, augančių energijos ir trąšų kainų bei užsitęsusių konfliktų, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą“. Sumaištis „sutraukė pasaulines tiekimo grandines ir smarkiai padidino pasaulines maisto kainas“.

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad papildomi 2,9 mlrd. JAV dolerių „padės išgelbėti gyvybes ir (…) apsaugoti pažeidžiamiausias pasaulio grupes nuo didėjančios pasaulio aprūpinimo maistu krizės“.

Šaltinis: lrt.lt,2022-09-21

Pieno supirkimo kaina rugpjūtį nežymiai sumažėjo

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 512 eurų už toną – 0,01 proc. mažiau nei liepą, bet 65,5 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,1 proc. iki 429,9 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės rugpjūčio mėnesį mokėjo vidutiniškai 568,6 euro – 0,5 proc. daugiau nei liepą. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams augo 0,5 proc. iki 467 eurų. Rugpjūtį supirkta 131,9 tūkst. tonų pieno – 1,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šaltinis: tv3.lt,2022-09-22

Ankstesnės žemės ūkio naujienos