Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-28

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas: žemės ūkiui būtini ES lygio sprendimai

Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamas lanksčiau pažiūrėti į reikalavimą išlaikyti daugiametes pievas. Jis taip pat paprašė padėti ūkininkams atlaikyti esamus iššūkius, pratęsiant Laikinosios valstybės pagalbos priemonių dėl karo Ukrainoje sistemos taikymą iki 2023 m. pabaigos, proporcingai padidinant ir valstybės pagalbos viršutines ribas.

Ministras K. Navickas, kalbėdamas apie daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimą, ragino EK išgirsti Lietuvos, Latvijos ir Estijos argumentus dėl mažesnio daugiamečių ganyklų poreikio ir būti lanksčiai, juk visų tikslas yra bendras – siekti tvaraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus.

„Daugiamečių pievų santykis keičiasi ne tik dėl jų ploto mažėjimo, bet ir dėl perėjimo prie ekologinės žemdirbystės, daugiamečių sodų, nebedeklaruojamų pievų ir panašių priežasčių. Akivaizdu, kad vien reikalavimas išlaikyti tam tikrą daugiamečių pievų procentą nebepadeda veiksmingai siekti klimato, bioįvairovės ir kitų žaliųjų tikslų. Priešingai – jis ima stabdyti mūsų šalių žemės ūkio sektoriaus plėtrą ir konkurencingumą, kelia socialines įtampas visuomenėje.

Esame įsitikinę, kad šių tikslų galime veiksmingai siekti ne aklai laikydamiesi įsikibus vieno procento, o kūrybingai pasitelkę įvairias priemones ir praktikas“, – kalbėjo ministras.

Situacija žemės ūkio rinkose išlieka įtempta

Kalbėdamas apie padėtį rinkose, ministras pažymėjo, kad nepaisant šiemet Lietuvoje užauginto kiek didesnio javų derliaus, bendra situacija žemės ūkio rinkose išlieka įtempta dėl ženkliai išaugusių ir tebedidėjančių gamybos kaštų, ypač – pašarų, trąšų ir energijos išteklių. Elektros ir dujų kainos per pastaruosius metus išaugo daugiau nei tris kartus, todėl žemės ūkio sektoriai, ypač labiau imlūs šiems ištekliams, patiria nuostolių. Lietuvoje ypač sudėtinga situacija susiklostė gyvulininkystės ir sodininkystės – daržininkystės ūkiuose.

Niekur nedingo ir tokie iššūkiai, kaip gyvūnų ligos, didelį nerimą kelia tolesnis afrikinio kiaulių maro plitimas. Matome, kad pagalbos žemės ūkio subjektams atlaikyti visa tai reikės ne tik šiemet“, – sakė ministras, todėl kreipiamės į Komisiją prašydami kitiems metams pratęsti valstybės pagalbos priemones, skirtas paremti sektorius, nukentėjusius dėl karo Ukrainoje sukeltos krizės.

Tačiau, siekiant iš esmės padėti ūkininkams atlaikyti visus šiuos iššūkius, reikia ir ES lygio veiksmų, nes parama sektoriui neturėtų priklausyti vien tik nuo atskirų valstybių nacionalinio finansavimo galimybių“, – akcentavo ministras.

ES ir Ukrainos „solidarumo koridoriai“ – ko trūksta?

Taryboje ministrai kartu su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiy tarėsi, kaip galėtų toliau gerinti susisiekimą su Ukraina, kad net ir krizės metu būtų užtikrinta nuolatinė dvišalė prekyba ir pasaulinis aprūpinimas maistu.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigiamai vertina ligšiolinį ES ir Ukrainos „solidarumo koridorių“ veikimą, tačiau pabrėžė, kad būtina išlaikyti eksportą per atvertus Ukrainos Juodosios jūros uostus ir laikytis vieningo ES atsako, paneigiant Putino režimo skleidžiamą dezinformaciją.

Jis pristatė Lietuvos dalyvavimą „solidarumo koridorių“ veikloje ir siūlymus, kaip būtų galima geriau išnaudoti jų potencialą Ukrainos transporto sistemą efektyviai sujungiant su Baltijos šalių jūrų uostais.

„Tai ilgalaikėje perspektyvoje galėtų svariai prisidėti prie Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto, taip pat sustiprintų ES ir Ukrainos dvišalę prekybą. Šiuo klausimu labai svarbi EK lyderystė ir koordinavimas, taip pat finansavimas infrastruktūros investicijoms. Tikiu, kad visiems bendradarbiaujant pavyks pasiekti efektyvesnio „solidarumo koridorių“ veikimo ir dar labiau integruoti Ukrainą į Europos šeimą“, – sakė žemės ūkio ministras.

Ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl šį rudenį vyksiančių konsultacijų su kitomis pakrantės šalimis dėl 2023 m. žvejybos galimybių, aptarė europinių ungurių išteklių padėtį ir tolesnius veiksmus jiems atkurti, pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūros žemės ūkio aspektus, kvietimą atlikti papildomą pasiūlymo dėl augalų apsaugos produktų tausaus naudojimo poveikio vertinimą bei augančių plėšrūnų populiacijų keliamus iššūkius žemės ūkio sektoriui.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-27

Kviečia Kokybiško maisto šventė

Žemės ūkio ministerija kviečia į konferenciją ir mugę „Kokybiško maisto šventė 2022“. Nemokamas renginys, skirtas gamintojams, ūkininkams, ugdymo, gydymo įstaigoms ir visiems kitiems kokybe paženklinto maisto vartotojams, vyks rugsėjo 29 d. nuo 10 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“, M. K. Čiurlionio g. 84, Vilniuje.

Penktą kartą organizuojamoje šventėje vyks maisto gamintojų konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2022“ apdovanojimai. Konkursas skirtas didinti Europos Sąjungoje pripažintų maisto produktų su saugoma kilmės vietos, geografine ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodomis, ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų žinomumą ir vartojimą.

Renginyje apie maisto kokybę pranešimus skaitys mokslininkai, technologai, ūkininkai, įmonių atstovai, kurie dalysis gerąja praktika ir pažvelgs į kokybe paženklinto maisto temą iš skirtingų perspektyvų. Veiks maisto produktų mugė, vyks degustacijos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-27

Ką daryti ūkininkams, kurie negali išlaikyti posėlio 8 savaites

Ūkininkai, kurie dėl nepalankių oro sąlygų ir atidėto posėlio sėjos termino nespės išlaikyti posėlį pagal reikalavimus 8 savaites dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, galės kreiptis į NMA dėl sankcijų netaikymo. Atsižvelgiant į šiais metais šalyje susidariusias išskirtinai nepalankias oro sąlygas, posėlio sėjos terminas buvo atidėtas iki rugsėjo 1 d.

Vertinant tai, kad po pagrindinių kultūrų derliaus nuėmimo ir vėliau pasėjus posėlį dalis ūkininkų nespės įgyvendinti posėliui keliamų reikalavimų išlaikyti posėlį ne mažiau kaip 8 savaites, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją (EK) išaiškinimo, ar ūkinininkai posėlį galėtų išlaikyti trumpiau, kad spėtų laiku pasėti žieminius javus.

EK patvirtino galimybę taikyti force majeure ir išimtinių aplinkybių nuostatas. Šios nuostatos turi būti taikomos neviršijant to, kas tikrai būtina, atsižvelgiant į force majeure ir išimtinių aplinkybių, su kuriomis susiduria ūkininkai, pobūdį.

Todėl kiekvienu individualiu atveju ūkininkai, kurie posėlio negali išlaikyti 8 savaites dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, per 15 darbo dienų turėtų pranešti NMA apie tokias aplinkybes ir pateikti įrodančius dokumentus. Įvertinus pateiktus dokumentus, už šio termino nesilaikymą sankcijos gali būti netaikomos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-27

Avansinės išmokos pasieks ūkininkus, kurie neturi įsiskolinimų valstybei

Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog avansinės išmokos pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones pasieks tik tuos pareiškėjus, kurie neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui („Sodrai“) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Vadovaujantis Europos Komisijos reglamentų nuostatomis, plotinių priemonių avansinės išmokos mokamos nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d.

Paramos avansinė dalis bus mokama pagal tiesioginių išmokų paramos schemas ir pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.

Atkreipiame dėmesį, jog NMA, pervesdama paramos lėšas į įvardintų KPP priemonių dalyvių sąskaitas, atsižvelgia į tai, ar pareiškėjai neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, todėl primename, jog:

fiziniai asmenys gali gauti išmokas tik tuo atveju, jei neturi įsiskolinimų „Sodrai“ arba šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai;
juridiniai asmenys gali gauti išmokas, jei neturi įsiskolinimų „Sodrai“ ir VMI (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bei juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai).

Šiuo metu 307 pareiškėjai dar yra skolingi valstybės biudžetui, todėl raginame suskubti juos ir panaikinti įsiskolinimus, kad būtų išmokėtos avansinės išmokos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-27

Priemonių planas, kaip gelbės ūkininkus nuo energetinės krizės, neįtikino: tai bus reikalinga „po mirties“

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyti energetinės krizės sprendimai žemės ūkyje. Šis klausimas pirmą kartą aptartas prieš savaitę ir Žemės ūkio bei Energetikos ministerijos buvo prašyta pateikti atsakymus į tada užduotus klausimus.

Žemės ūkio ministerijos žingsnius pateikė ministras Kęstutis Navickas:

„Tai aktualus klausimas, nes šiandien gyvename energetinėje krizėje. Iš mūsų pusės per šiuos metus teikiama parama pagal inžinerinės paramos priemones ir pramonei apsirūpinti tvaria energetika. Pagal karo komunikatą teikiama 31 mln. eurų parama, kuri bus išdalinti per šiuos metus. Dauguma ES šalių narių pritaria, kad komunikatą ir paramą reikia pratęsti. Skirtos lengvatinės paskolos iki 0,5 mln. eurų ir parama gamtinių dujų katilų įrengimui. 10 mln. eurų parama skirta kiaulininkystės sektoriui. 12 mln. eurų paukštininkystės sektoriui.

Dar aptarta su sektoriumi ir laukiamas EK pritarimas sodininkystės sektoriui, nes obuolius krituolius perdirbančios įmonės nebepriima produkcijos ir šiuos praradimus siekiame kompensuoti. Toliau investicinės priemonės biodujoms, saulės kolektorių įrengimui, energijos efektyvumo didinimui. Biometano dujų jėgainių statybai paramą skirs kelios ministerijos. Dabar kaip tik rengiamas nacionalinis biudžetas ir derybose tikimės susitarti dėl papildomo finansavimo pasėlių draudimui.“

Energetikos ministerijos atstovė sakė, kad raštu atsakė į klausimus.

„Energetikos ministerija sakė, kad būtų netikslinga nustatyti kompensacijas ūkininkams, kurie gamina perteklinę saulės energetiką, nes tai iškreiptų rinką. Apie galimybę elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą galėtų naudoti visame ūkyje, ne tik tame pat pastate, sakė, jog jėgainės turėtų būti jungiamos prie vieno įvado. Dėl galimybės dalintis pagaminta elektra sakė, kad gaminančio vartotojo modelis yra gamyba savo ūkiui bei galimybės parduoti. Energiją galima paskirstyti tik tarp savo nuosavybės teise valdomų objektų. Į pasiūlymą suteikti skubią žemės ūkio subjektams pagalbą dėl pabrangusios elektros energijos, tai Finansų ir Žemės ūkio ministerijų prerogatyva.

Į pasiūlymą nustatyti, kad už suvartotą elektros energiją ūkininkas galėtų atsiskaityti per 2-3 mėn – tiekėjai galėtų šį modelį svarstyti, tačiau teisės aktų, kurie įpareigotų tą daryti, nėra. Tačiau to norėtų ir pramonė bei kitas verslas. Tiekėjai nėra finansiškai pajėgūs savo lėšomis taikyti šį modelį. Paramą galėtų teikti Žemės ūkio ministerija. Paskutinis pasiūlymas parengti skubias pagalbos priemones žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui pagalbos priemones trumpajam ir ilgajam laikotarpiui. Numatyta parama saulės ir vėjo jėgainėms ir energijos kaupimo įrenginiams.“

Kęstutis Mažeika sakė, kad šios priemonės neprieinamos kelias dešimtis hektarų turinčiam ūkininkui neprieinamos. Gal geriau tiesiog paankstinti tiesioginių išmokų išmokėjimą, kas būtų reali parama. Žmonės laukia šių pinigų. Biodujos ir bioetanolis, tą įgyvendinti gali Lietuvoje keletas koncernų, kurie to pajėgūs imtis. Reikia nusileisti arčiau žemės.

„Mėginau įsigilinti praeitame komitete, perskaičiau Energetikos ministerijos atsakymą ir vis tiek nesupratau, jei ūkininkas turi keletą pastatų, kokio galingumo ir kur jis gali pastatyti ir kaip pasinaudoti parama. Ar gali ant vienos pastato pastatyti didelę elektrinę ir gauti paramą“, – dėstė Juozas Baublys, Seimo narys.

Energetikos ministerijos atstovas sakė, kad tai priklauso nuo paramos sutarties ir teoriškai ūkininkai tą gali daryti jau dabar.

„Padėtis panaši į tą, kai skęstančiam žmogui siūloma pradėti lankyti baseiną. Pasigendame paaiškinimo, kas bus su energetikos kainų, nes Estijoje ji kur kas žemesnė. Ar tai laikinas reiškinys, kas daroma, kad kainos susivienodintų su kaimynais. Ar taip bus visą laiką, ar keisis. Kitas dalykas, tai, ką kalba žemės ūkio ministras apie išvardintas priemones, jos jau baigėsi. Pandemija jau baigėsi.

Vakar išmokėti paskutiniai mokėjimai kiaulininkystės sektoriui už rugpjūtį ir pinigai iškeliavo tiekėjams ir visi laukia lengvatinių kreditų, nes kito varianto nėra. Gyvulių augintojai, sodininkai, turintys sandėlius, vienu balsu sako, kad nepakels šios krizės. 31 mln. eurų ištirps kaip litras vandens dykumoje. Pinigų investuoti į biodujas niekas neturi. Mūsų matymas, kad reikia į žemės ūkį įlieti pinigų“, – konstatavo Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

„Nieko naujo neišgirdome. Visos priemonės nukreiptos į ateitį, o paramos reikia šiandien. Kodėl negalime atsisakyti kai kurių mokesčių. Pavyzdžiui, aplinkosauginių, kelių rinkliavos, kompensuoti energijos brangimą. Pinigų nėra, bet jų bus dar mažiau, kai nutrauksime gamybą. Svarstome nutraukti gyvulininkystės veiklą ir karves parduoti lenkams. Negirdime nieko, ką padaryti, kad žemdirbiams būtų teigiama žinia“, – sakė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.

Raimondas Juknevičius, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, sakė, kad dabar politika nukreipta dotuoti energetikos brangimą vartotojams, ne verslui, tačiau tai pavojingas kelias. Silpnesni verslai trauksis iš gamybos, atleis darbuotojus, o didėjančios kainos pasieks vartotojus.

Energetikos ministerija atsakė, kad didysis kainų šuolis jau praėjo ir jos mažėja. Analitikai prognozuoja, kad ateinančių metų I ketvirtį gamtinių dujų kaina kris žemiau nei 100 eurų už Mw. Be to, krenta Kinijos ekonomika ir tai mažina paklausą. ES valstybės jau 86 proc. saugyklų užpildyta. Rusija šantažuoti galimybių turi mažiau. Dujų kaina lemia elektros kainą didmeninėje rinkoje, per paskutines kelias savaites energija ten pigo 30 proc.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-09-21

Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus išaugo daugiau nei 1,5 karto

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 54,9 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 480,2 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys sumažėjo 1,5 proc. iki 68 tūkst. tonų, iš jų 53,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas.

Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) supirkimo kainos augo vidutiniškai 2,7 proc., apimtys – menko 0,4 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc., vidutinis baltimingumas – 3,3 procento. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, pirmasis rodiklis pakilo 0,1 procentinio punkto, o antrasis – nepakito. Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet rugpjūtį pagamino 9,6 tūkst. tonų geriamo pieno (3,2 proc. daugiau nei prieš metus), 3,6 tūkst. tonų rūgpienio (5,9 proc. daugiau), 2,2 tūkst. tonų grietinėlės (15,4 proc. mažiau), 0,3 tūkst. tonų sviesto (ketvirtadaliu mažiau), 4 tūkst. tonų varškės ir sūrių (tiek pat).

Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-26

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai tikisi lankstumo dėl daugiamečių pievų atkūrimo

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

„Pateikėme pasiūlymą, kaip galėtume efektyviau pasiekti užsibrėžtus tikslus ir būti lankstesniems apskaičiuojant daugiametes pievas“, – Briuselyje žurnalistams teigė ministras Kęstutis Navickas.

„Mes neginčijame žaliojo susitarimo ar klimato kaitos tikslų, tačiau galime investuoti į kitas pastangas, kaip ekologinis apželdinimas, kuris yra už žemės ūkio srities ribų, ir tikimės, kad Komisija mus išgirs ir bus lanksti padėti“, – kalbėjo jis.

Latvijos ministras Kasparas Gerhardas teigė, kad reikalavimai dėl daugiamečių pievų atkūrimo priverstų Baltijos šalių ūkininkus riboti produkcijos auginimą dideliuose plotuose.

„Daugiamečių pievų priežiūros klausimas yra svarbiausias Baltijos šalių ūkininkų prioritetas ir norime rasti gerą sprendimą. Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimai, deja, privers Baltijos šalių ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose. Esu tikras, kad tai nebuvo reglamentų tikslas ir taip pat nepriimtina esamomis geopolitinėmis sąlygomis“, – teigė Latvijos ministras.

Estijos ministras Urmas Kruuse taip pat tikino, kad dabartinėmis aplinkybėmis ūkininkai turėtų būti skatinami gaminti daugiau maisto produktų.

„Mums reikia daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų ateityje. (…) Tikimės, kad Komisija atsižvelgs į mūsų siūlymus“, – teigė jis.

ES reglamentas dabar pareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.

K. Navickas yra sakęs, kad didžiausią nerimą dėl pievų atkūrimo kelia laikotarpis nuo 2023 metų, kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2022-09-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos