Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-29

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Keičiasi žemės ūkio mašinų registracijos reikalavimai

Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo šių metų spalio 1 dienos keičiasi traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registravimo reikalavimai. Registruojant naujus traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas 56–130 kW galios varikliams bus privalomai taikomi  Europos Sąjungos reikalavimai ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms ir tipo patvirtinimui.

Varikliai turės priklausyti V išmetamųjų teršalų ribojimo etapui – tai reiškia, kad jie mažiau terš aplinką.

Importuotojai, savo sandėliuose turintys neregistruotos technikos su varikliais, kurie neatitinka V etapo reikalavimų, gali įregistruoti sandėliuose esančią techniką iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. reglamentą 2016/1628.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-27

Lietuvos pluoštinių kanapių augintojams – daugiau galimybių

Lietuvos pluoštinių kanapių augintojai nuo kitų metų galės sėti daugiau šių augalų veislių, auginti jas kaip tarpinius pasėlius, lengviau tiekti jų gaminius rinkai. Tokiam Žemės ūkio ministerijos įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 proc. Šiuo metu ši riba siekia 0,2 proc.

Nebebus reikalaujama, kad tiekiant rinkai iš pluoštinių kanapių pluošto pagamintus gaminius, būtų pateikiamas laboratorinių tyrimų protokolas su tyrimų rezultatų vertinimo išvada dėl THC kiekio tokiuose gaminiuose.

Leidžiama pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius iki augalų vegetacijos pabaigos.

Taip pat leidžiama mokslinių tyrimų institutams, mokslo ir studijų institucijoms pluoštines kanapes uždaruose gruntuose auginti ne vien tik selekcijos, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-28

Kaip atpažinti nelegalius pesticidus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) kovai su prekiautojais nelegaliais (falsifikuotais) augalų apsaugos produktais skiria ypatingą dėmesį, todėl neatsitiktinaiLietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA)rugsėjo pradžioje Augalininkystės tarnyboje vykusiame renginyje pasidalijo naujausia informacija ir žiniomis, kaip lengviau atpažinti nelegalius augalų apsaugos produktus (toliau –AAP).

Augalininkystės tarnyba su LAAA jau ne vienus glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos bendro tikslo – apsaugoti rinką nuo galinčių aplinkai ir žmonių sveikatai pakenkti AAP. Viena iš Augalininkystės tarnybos veiklų – AAP įvežimo, vežimo, saugojimo, tiekimo rinkai ir jų naudojimo priežiūra. Sėkmingam šiam darbui būtina nuolat atnaujinti žinias ir informaciją, nes, pasak Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus patarėjos Aidos Andruškevičienės, kiekvienais metais prekiautojai nelegaliais produktais darosi išradingesni, atsiranda naujų falsifikuotų AAP maskuočių formų.Apie įtariamus nelegalių AAP tiekimo rinkai ir naudojimo atvejus Augalininkystės tarnybą dažnaiinformuoja Lietuvos augalų apsaugos asociacija, gavusi informaciją anonimine pasitikėjimo linija.

Šešėlinė AAP rinka kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslams mažinti poveikį gamtai ir užtikrinti maisto saugumą ES gyventojams. Registruoti AAP, kiekviena jų siunta, prieš tiekiant į rinką yra kruopščiai tikrinama, prieš jai patenkant į prekybos vietas ir ji ne tik atitinka reikalavimus, bet ir yra saugi aplinkai bei žmogaus sveikatai.

„To paties nepasakysi apie padirbinius ar ES draudžiamus AAP. Geriausiu atveju tai bus tiesiog praskiestas ir neefektyvus produktas, blogiausiu – užteršite savo aplinką ir maistui skirtus augalus neištirtos cheminės sudėties medžiagomis, neišgrynintomis, dažnai turinčiomis šalutinių gamybos priemaišų, neleistinų priedų, keliančių grėsmę net žmogaus sveikatai“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė ZitaVaranavičienė.

Nesąžiningi naudotojai savo neaiškius mišinius ženklindami panašiomis į patikimo gamintojo etiketes, menkina oficialių prekės ženklų reputaciją, o netinkamas augalų vaistų naudojimas teršia sąžiningai dirbančių žemę ūkininkų vardą, mažina visuomenės pasitikėjimą augalų apsaugos produktais apskritai. Svarbu prisiminti, kad ūkininkai, gaunantys subsidijas ir pagauti naudojant nelegalius produktus ne tik sulauktų piniginės baudos, bet ir netektų paramos.

Nelegalia veikla paprastai užsiima ne pavieniai asmenys, bet organizuotos tarptautinės grupuotės, valstybėms padarančios gana didelių nuostolių.„Su prekiautojais nelegaliais pesticidais susiduriame kasmet, todėl LAAA surengtuose mokymuose išgirsta naujausia Europos ir pasaulio informacija apie situaciją augalų apsaugos produktų rinkose mūsų specialistams – labai naudinga“, – teigia Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas, pabrėždamas, kad dėl blogėjančios ekonominės situacijos tikėtis, kad nelegalių AAP atvejų mažės, neverta.

LAAA pateiktais duomenimis, nelegalių ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų šešėlinė rinka tik Lietuvoje per metus gali siekti apie 12–40 mln. eurų. Į mūsų šalį nelegali produkcija atkeliauja jūra, dažniausiai iš Kinijos, taip pat – sausumos keliais per kitas Europos Sąjungos valstybes ir iš trečiųjų šalių.

Gaila, kad perkantieji nelegalią AAP produkciją nesusimąsto, kokią žalą jie gali patirti dėl neištirtų medžiagų poveikio tiek sveikatai, tiek ir gamtai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nesumokami mokesčiai, prarandamos darbo vietos, o dėl negautųpajamų legaliai dirbančios įmonės negali pakankamai lėšų skirti inovacijoms.

Prekiauti AAP gali tik įmonės ir asmenys turintys išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą platinti augalų apsaugos produktus. Platinami AAP turi būti užregistruoti Lietuvos Respublikoje arba jie gal būti tiekiami rinkai ir (ar) naudojami turint specialiai tam išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą.Lietuvoje parduodami AAP būtinai turi būti ženklinami etikete lietuvių kalba. Jei tokios etiketės nėra, jau galima įtarti, kad produktas – nelegalus ir (ar) falsifikuotas.Tokiems produktams atpažinti yra ir kitų būdų, kuriais gali pasinaudoti ne tik Augalininkystės tarnybos specialistai, bet ir paprasti pirkėjai. LAAA pataria atkreipti dėmesį į tai:

1. ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje arba turi tam tikrą vienkartinį leidimą, pavyzdžiui, leidimą naudoti išimties tvarka;
2. į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;
3. mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius;
4. pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduotas kiekis);
5. pakuotę ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;
6. etiketę – ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir Linkedin paskyrose.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-28

Lietuvoje aušta vabzdžių rytojus?

Portugalijoje į kongresą buvo susirinkę visos Europos bei pasaulio gyvulininkystės ir žemės ūkio organizacijų atstovai. Jie išgirdo ir pamatė, kaip vystosi naujos tendencijos – dabar labai intensyviai maistui ir pašarui yra auginami vabzdžiai. Tai gali būti perspektyvu ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje tokios idėjos sutinkamos su dar dideliu atsargumu.

Dėmesys vabzdžiams

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus iš Portugalijoje vykusio tarptautinio gyvulininkystės kongreso į Lietuvą parsivežė naujų idėjų. Viena jų – vabzdžių auginimas, jų perdirbimas į miltus ir panaudojimo galimybės gyvulininkystės ūkiuose.

Pasak A.Svitojaus, Portugalijoje gyvulininkystės kongrese buvo susirinkę pusantro tūkstančio mokslininkų iš 60 šalių. Iš ten vykusių 73 kongreso sesijų šešios buvo skirtos vabzdžių auginimo technologijoms, genetikai, panaudojimui. Daugeliui Lietuvos ūkininkų vabzdžių auginimas ir jų panaudojimas gali atrodyti kaip nauja kryptis, bet, anot ŽŪR pirmininko, pasaulis pažengęs kur kas toliau, o kai lietuviai ne viską mato, tai jiems atrodo nauji dalykai.

„Daugiau kaip dešimtmetį vabzdžiai jau yra naudojami, o dabar tai jau įgauna pagreitį ir tam tikrą ekonominį pritaikymą. Didelis susidomėjimas yra tarp įvairių šalių mokslininkų, bet vabzdžiai ir jų panaudojimas svarbus ir mums – turime žinoti, kokia bus žemės ūkio perspektyva. Mes dažnai Lietuvoje investuojame į modernizavimą, inovacijas, ūkininkai gauna dešimtis milijonų eurų, bet kai nėra mokslinių paskaičiavimų, pasiūlymų, rekomendacijų, dažnai investuojama į tas modernizavimo technologijas, kurios mums jau nereikalingos, kurios neturi perspektyvų. Bet nėra kam tai pasakyti ūkininkams“, – aiškino A.Svitojus.

Vabzdžiai – pašaras

„Mes vabzdžių auginimo srityje matome gal tik dvi rūšis – muses arba svirplius. Lietuvoje svirplius augina keli ūkininkai. Portugalijoje mane nustebino, kad yra atliekama tiek daug tyrimų, panaudojami įvairiausi vabzdžiai. Žinoma, pagrindinės tyrimų kryptys plačiau nukreiptos į tarakonus, bet labiausiai – į musių lervų auginimą ir turi net keletą pritaikymo sričių. Portugalijoje man teko pačiam susipažinti, kaip jos auginamas alyvuogių plantacijų ūkyje. Tame ūkyje susidaro daug alyvuogių išspaudų, kaupiasi jų kalnai, todėl tam, kad nesikauptų, jas ir panaudoja – prideda musės kiaušinėlių, lervos pačios auga ir išspaudos virsta perdirbtomis trąšomis, o musių lervos atskiriamos ir panaudojamos kaip miltai paukščių, kiaulių pašarų priedams“, – įspūdžiais dalijosi ŽŪR pirmininkas A.Svitojus.

Grįždamas į Lietuvą A.Svitojus jau buvo įsitikinęs, kad vabzdžius Lietuvoje taip pat būtų galima auginti ir panaudoti kiaulininkystės, paukštininkystės, galvijininkystės, žuvininkystės ūkiuose. Jo teigimu, apie tai mes Lietuvoje dar net nešnekame, o Europoje vabzdžių auginimas jau intensyviai išsivysčiusi kryptis. Vabzdžių panaudojimas platus – kiaulių, paukščių, gyvulių, žuvų pašarui kaip didelis baltymų šaltinis. O kartu ir ūkio atliekų efektyvus panaudojimas.

A.Svitojus viešėdamas Portugalijoje įsitikino, jog vabzdžių miltai gali būti panaudojami vištų dedeklių pašarams, kad kiaušiniai būtų vertingesni maistiniu požiūriu, taip pat gaminant pašarus naminiams gyvūnams – šunims ir katėms. „Vabzdžių miltus deda į racionus kaip priedus, o tai naudojama kaip baltyminių, riebalinių priedų papildas, juose gausu amino rūgščių. Miltai dedami į pašarus ir jų panaudojimo spektras dar plečiasi“, – pastebėjo ŽŪR vadovas.

Nustebino įvairovė

Jo teigimu, kalbant apie vabzdžių pritaikymą ir vystymą, labai daug darbų atlieka ir mokslas. Jam teko kalbėtis ne su vienu mokslininku. Šia kryptimi dirba Švedijos, Suomijos, Portugalijos, Olandijos, Prancūzijos, Italijos universitetai ar mokslo tyrimo institutai. Jie turi savo atskiras tematikas, mokslininkai į jas gilinasi ir specializuojasi. Į mokslininkų akiratį taip pat yra patekę žiogai, skėriai, juodosios plokščiamusės ir kt.

Pasak A.Svitojaus, atliekama daug mokslinių tyrimų aiškinantis, kaip ūkiuose gauti efektyvesnį rezultatą, kad savikaina būtų mažesnė, o žaliavos gautų daugiau. Vabzdžiai auginami labai intensyviai, tam svarbūs temperatūros režimai, yra ligų pavojai, todėl atliekami genetiniai tyrimai, siekiant atrinkti pačias geriausias vabzdžių veisles. Lerva gali būti mažytė arba labai stora ir riebi. Mokslininkai atlieka įvairius musių lervų veisimo genetinius tyrimus.

ŽŪR pirmininkas minėjo, kad apie vabzdžius kaip pašarą galima pasiskaityti ir kas mėnesį leidžiamame vabzdžių žurnale. Tokio žurnalo leidyba įrodo, kad vabzdžių auginimo, panaudojimo ir tyrinėjimo bendruomenė jau yra gana didelė. Šiame leidinyje dalinamasi rekomendacijomis, kaip pradėti vabzdžių auginimo verslą, kokios technologijos turi būti taikomos, kokie turi būti tvartai, realizacija.

Kaip pavyzdį A.Svitojus įsidėmėjo 60 tūkst. m2 ploto olandų pastatytą vabzdžių fermą Afrikoje, kuri jam sukėlė nuostabą, nes priminė milžinišką kompleksą. „Net man pačiam kilo noras ateityje užsiimti vabzdžių ūkiu. Kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau supranti. Šiame versle taip pat yra daug niuansų: rinka, energetikos sąnaudos, įvairus pritaikymas. Pradedi galvoti, kas bus toliau. Nes pašarų poreikis yra didelis ir jeigu nedaug auginsi, tai neturėsi rinkos“, – galimybę užsiimti vabzdžių auginimu gyvulių pašarams svarsto A.Svitojus.

Jam teko kalbėtis su vienos įmonės atstovu. Iš jo pasakojimo sužinojo, kad jiems vienai dienai reikia mažiausia 5 tonų vabzdžių miltų. „Jeigu per dieną – 5 tonos, tai mėnesiui reikia 150 tonų, o per metus – 1 tūkst. tonų. Tai labai dideli kiekiai. O gamyklos gamina ir 10 tonų per dieną“, – skaičius įsiminė A.Svitojus.

Kaimynas vargu ar pirks

Jis apgailestaudamas minėjo, kad Lietuvoje kol kas nėra nė vieno tyrėjo-mokslininko ar programos, kad bent kas būtų nors kiek „pačiupinėjęs“, kas tai yra vabzdžių auginimas ir panaudojimas. Tie ūkininkai, kurie Lietuvoje augina svirplius, anot A.Svitojaus, tiesiog per save, iš knygų bando plėtoti verslą, ieškoti rinkų, o pasaulyje šitoje kryptyje jau yra labai didelis augimas.

„Užsienyje yra dešimtys ūkių, užsiimančių vien vabzdininkyste. Ji yra įvairi, ir skėriai, ir musės, ir tarakonai, ir žiogai, įvairiausiu kitu pavidalu ir visokie produktai gaminami. Pritaikymas atsiranda platus. Lietuvoje kol kas labai siaura niša, nes nematome bendro pasaulinio rinkos paveikslo. Užtai ir nežinome, kas darosi, kokios yra galimybės“, – teigė ŽŪR pirmininkas.

Jis patikino, kad tokiai produkcijai ir rinka yra ne vietos, o pasaulinė. „Mūsų produktai, ką mes pagaminame žemės ūkyje, dažnai būna skirti ne Lietuvos vartotojams. Negalime sakyti, kad gaminame grūdus sau, nes mes daugiau nei pusę grūdų gaminame Afrikai ir visiems kitiems. Pieną taip pat eksportuojame ir eksportuojame tą produktą, kokį vartoja užsienietis. Mūsų ekologinis pienas iškeliauja į Lenkiją, jį vartoja lenkai. Taip būtų ir su vabzdžių miltais. Negalime tikėtis, kad juos pirks mūsų kaimynas ūkininkas“, – svarstė ŽŪR vadovas, pridurdamas, kad jeigu tiek daug mokslininkų institutuose prisideda prie vabzdžių tyrimo, vadinasi, mato labai didelę perspektyvą ir valstybės į tai investuoja.

Nuomonės

Ar tai perspektyvu Lietuvai?

Gintautas Gumauskas,

Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas

Negalvoju apie tai, tad ir nežinau, ar tikrai verta prasidėti. Juolab kad tai taip pat būtų gyvulinės kilmės baltymai. Tai ką, vėl kempinligę įsiveisime? Augalėdžiai gyvuliai turi ėsti augalus, o ne vabalus ir mėsą. Mes savo ūkyje tikrai nenaudotume jokių priedų su gyvulinės kilmės baltymais. Dabar nebent netyčia koks vabaliukas papuola į racioną, „pasikavojęs“ kukurūze. Juk yra baltyminiai augalai. Jeigu jų neužtenka, nusiperkame sojos.

Gytis Kauzonas,

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius

Galėtų būti alternatyva, bet visgi reikėtų šnekėti apie ekonominę dedamąją. Aš manau, kad pirmas klausimas – reikėtų susiskaičiuoti pinigus ir tada būtų teisingas atsakymas. Kol kas šiuo metu aš palaikyčiau tradicinius šėrimo būdus ir tradicinius pašarus, o jeigu ekonominis rezultatas teigiamas – kodėl gi nepabandžius. Nieko prieš ir paukštininkystėje tokios permainos. Taip, nes alternatyvų tikrai reikia, bet reikėtų atlikti nemažai pasiruošimo darbų, bandymų, kaip tai paveiktų paukščius ir kokia iš to būtų ekonominė dedamoji.

Audrius Merkevičius,

G.Cimakausko ūkio (Lazdijų r.) ūkvedys

Šiame ūkyje kalakutų pašarui nenaudojami jokie vabzdžių miltai, tokių mes neterpiame. Ar ateityje būtų galima pritaikyti, nežinau, negaliu pasakyti, bet manau, kad kalakutų fermoje nepavyktų pakišti kalakutui svirplių arba žiogų. Kalakutas labai protingas, jis labai išrankus maistui. Mūsų kalakutų pašaruose baltymų šaltinį sudaro tik augalinės kilmės soja ir kviečiai.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-09-26

Veislinių bulių aukcione – perspektyviausi reproduktoriai

Mėsinei galvijininkystei populiarėjant, veislininkystei ir gerai genetinei medžiagai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Būtent dėl to į Kauną sugrįžusioje veislinių galvijų parodoje buvo surengtas veislinių mėsinių bulių aukcionas. Jame pristatyti patys perspektyviausi šalies reproduktoriai. Mėsinių galvijų ir mišrūnų daugėja, esame pasiekę beveik 200 tūkst. Pastaruoju metu daugėja ir grynaveislių galvijų.

Vien praėjusiais metais jų skaičius išaugo maždaug 5 proc. Natūralu, kad augintojams atsiranda vis didesnis poreikis gerinti bandas ir į jas įsileisti geriausius reproduktorius. Vienas iš populiarėjančių veislinių bulių įsigijimo būdų – aukcionas. Jis taip pat buvo surengtas ir praėjusią savaitę, penktadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusioje gyvulininkystės parodoje. Jį organizavusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi gyvulius pardavinėti aukciono būdu.

Šiemet tai jau antras mėsinių bulių aukcionas. Jam pradėta ruoštis prieš metus. Pirmiausia į kontrolines penėjimo stotis iš įvairių ūkių buvo atrinkta per 130 buliukų. Kontrolinis auginimas truko penkis mėnesius. Po penėjimo visi galvijai buvo įvertinti ir tik po itin griežtos atrankos į parodą atvežta 40 galvijų. Iš jų aukcionui buvo atrinkta 18 mėsinių bulių. „Taikėme labai griežtus kriterijus. Reikia suprasti, kad veislinis mėsinis gyvulys turi atitikti visus veislei keliamus reikalavimus. Buliukai buvo auginami vienodu racionu, o į aukcioną pristatyti geriausius rezultatus parodę veislės atstovai“, – pasakojo LMAGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas.

Pristatyti perspektyviausi buliai

Aukcionas sudomino ne tik mėsinių galvijų augintojus, bet ir su gyvulininkyste nieko bendro neturinčius lankytojus. Pilname žiūrovų paviljone, į maniežą vieni po kitų žengė veisliniai buliai: limuzinai, šarolė, herefordai, aubrakai, angusai, simentaliai. Kiekvienas jų buvo pristatytas mėsinių galvijų vertintojo Alvydo Pečiulaičio. Pasak jo, į aukcioną patekę gyvuliai yra patys perspektyviausi šalies reproduktoriai, parodę geriausius rezultatus kontrolinio augimo metu. Aukciono būdu įsigytas vienas bulius. Į Ukmergės krašto ūkį iškeliavo ir karvių bandų genetiką toliau gerins 17 mėnesių genetiškai beragis šarolė bulius.

„Visi augintojai nori genetiškai beragio galvijo. Šis būtent toks. Jis perspektyvus reproduktorius. Šis bulius yra geriausias šarolė veislės atstovas. Reproduktorius bandoje labai svarbus. Įleiskite į bandą nuskurdusį bulių ir jis žemyn nutemps visą bandą, palikuonių kokybė bus daug prastesnė. Kai didelėse bandose laikomi du buliai, aiškiai matosi, kuris jauniklis yra kurio buliaus, nes skiriasi jų ilgis, dydis. Šio buliaus motina turi švediško kraujo. Tai labai geras bruožas, nes švediškos genetikos Lietuvoje labai mažai. Ji pasižymi tuo, kad duoda mažesnius embrionus, o dėl to karvės lengviau veršiuojasi. Žinoma, žiūrėdamas į parduotą šarolė reproduktorių nepasakysi, kad jame dominuoja švediška genetika, nes jo karkasas ilgas ir tvirtas“, – apie aukcione parduotą šarolė bulių pasakojo A.Pečiulaitis.

Didelis šio buliaus privalumas ir tai, kad jis gimė be ragų. Tai, anot A.Pečiulaičio, itin patrauklu šiandieniniams augintojams. Beragių gyvulių augintojai nori ne tik dėl grožio, bet ir dėl bandos gerovės. Gyvuliai be ragų didelėse bandose nesusižeidžia, taip pat savininkams lengviau tokius gyvulius prižiūrėti.

Pasak vertintojo, aukcione neparduoti buliai grįš į savo šeimininkų ūkius, kur galės toliau auginti svorį. Vėliau jie bus parduoti iš ūkio. Pasak jo, vien tai, kad šie buliui dalyvavo parodoje, aukcione, yra didžiulis privalumas sudarant būsimą sandorį su nauju pirkėju.

Ne tik veisti, bet ir gerinti bandas

Aukcione dalyvavo ir patyręs angusų augintojas Vidmantas Rasimas iš Prienų rajono. Gyvulius laiko ne tik pats Vidmantas, bet ir jo dukros Lina bei Rasa. Bendrai ūkiuose yra 230 angusų ir jų mišrūnų, iš jų grynaveislių – 170. „Kiek asociacija aukcionų organizavo – visuose dalyvavome. Tokiu būdu esu pardavęs tris galvijus. Šį kartą mūsų bulių nenupirko, bet nematau jokios bėdos. Juos parsivešiu į ūkį, dar porą mėnesių paauginsiu ir parduosiu iš ūkio. Paprastai pirkėjas greitai atsiranda“, – sako V.Rasimas.

Jis pasidžiaugė ir savo nesenu pirkiniu – iš Vokietijos parsivežė perspektyvų angusą reproduktorių. Pasak jo, jau auginamoje bandoje galima aptikti ir čekiškos, daniškos, vengriškos, vokiškos ar net australiškos genetikos. „Turiu atsivežęs motinų iš Vengrijos, o jos turi čekiško, vokiško kraujo, senelis kilęs iš Danijos, o šis dar turi australiško kraujo. Gyvulių genetika daug platesnė nei žmogaus. Galvijų sperma yra platinama, todėl vieno buliaus palikuonių be galo daug“, – veisiant galvijus nepamiršti gerinti bandos ragina V.Rasimas.

Veislininkystė – darbas ateičiai

Parodoje apsilankė ir bene didžiausią žinių bagažą apie mėsinių galvijų auginimą bei selekciją sukaupęs profesorius Česlovas Jukna. Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, apžiūrėjęs atvežtus galvijus, pagyrė augintojus. Jo įsitikinimu, mūsų ūkininkai jau išmoko auginti veislinius galvijus. Tiesa, jis norėtų, kad į veislininkystę atsigręžtų daugiau augintojų.

„Iki šiol kai kurie augintojai mano, kad veislininkystė nėra pakankamas svertas gauti didesnes pajamas. Su mėsiniais galvijais dirbu labai seniai, tačiau iki šiol dar likęs požiūris, kad nusipirkus mėsinį bulių iš Prancūzijos daugiau nieko daryti nebereikia. Tačiau reikia suprasti, kad per tris kartas veislinė medžiaga išsigimsta. Puiku, kad LMGAGA vysto veislininkystę, neapleidžia šios srities, nes ji yra kertinė“, – įžvalgomis dalijosi Č.Jukna, pabrėždamas, kad gyvulių veislininkystė – darbas ateičiai.

Jau planuoja pavasarinę parodą

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė sako, kad aukciono sėkmę lemti gali net ir jo organizavimo laikas. LMGAGA juos rengė visais metų laikais ir akivaizdu, kad daugiausia pirkėjų pritraukia pavasarinis aukcionas. „Žmonės skaičiuoja, kada jiems geriausia bulių įsileisti į bandą. Pats parankiausias laikas, regis, pavasarį, kai gyvuliai išginami į laukus. Tada nereikia sukti galvos, kad bulių reikės papildomai šerti iki ganiavos sezono, galvoti, kaip jį atskirti ir laikyti per žiemą, kol bus veršiavimosi laikas. Ir toliau orientuosime aukcionus į pavasario sezoną“, – pabrėžė V.Živatkauskienė.

Anot jos, aukcionų kultūra mūsų šalyje pamažu bręsta, tačiau kai kurie augintojai vis dar linkę veislinę medžiagą pirkti ūkiuose, tikėdamiesi, kad perkant iš vietos pavyks gauti geresnę kainą. Tačiau ne visuomet taip yra. Parduotų mėsinių galvijų statistika rodo, kad iš aukciono grįžusių galvijų kaina dažnai yra aukštesnė nei siūlyta aukcione. „Perkant ūkyje gyvuliai yra įvertinti, tačiau kontrolinėje penėjimo srityje jie buvo įvertinti trijų vertintojų. Jeigu kas nors galėjo praslysti pro akis vienam vertintojui, tai pastebi antras ar trečias. Taigi, prieš aukcioną gyvuliai buvo labai atidžiai apžiūrėti, įvertintas jų augimo tempas, priesvoris. Gyvuliai taip pat buvo reguliariai sveriami. Jiems vaikštant manieže daug ką stebino, kad jie idealiai ramūs. Tai yra nuolatinės priežiūros, svėrimų rezultatas“, – tikino LMGAGA direktorė.

Pritraukė daug miesto svečių

Nors paroda prieš keletą dienų baigėsi, mėsinių galvijų augintojų mintys jau sukasi apie pavasarinę specializuotą veislinių galvijų parodą ir aukcioną. „Viskam ruošiamės iš anksto, sėdame tartis ir planuojame tolimesnius darbus. Ir šia paroda likome labai patenkinti“, – sako įdėtu triūsu, virtusiu sėkmingai pasibaigusia paroda, patenkinta V.Živatkauskienė.

V.Barkauskas pridūrė, kad gyvulininkystės paroda pasitarnavo ir kaip puiki švietimo priemonė. Į parodą atvyko nemažai mokyklų delegacijų, vaikai su dideliu smalsumu stebėjo ir mėsinių bulių aukcioną. „Miesto vaikai nėra matę mėsinių galvijų. Gal tik per televizorių ar knygelėse. Matėme, kad jiems galvijai paliko didelį įspūdį“, – džiaugėsi LMGAGA prezidentas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-09-28

Aplinkos ministerija nesutinka su ŽŪM: žemės ūkis neišvengiamai turės prisidėti prie gamtos išsaugojimo

ES šalys šiemet turi parengti naujuosius žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginius planus, kurie apibrėš mokesčių mokėtojų skiriamos paramos žemės ūkio veiklos subjektams išmokėjimo sąlygas ateinantiems penkeriems metams. Aplinkos ministerija pritaria ne visiems Strateginiame plane numatytiems sprendimams.

2020 m. pradžioje Pasaulio ekonomikos forumas biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą įvardino kaip vieną iš penkių didžiausių grėsmių pasauliui. Metais anksčiau Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) įspėjo, kad biologinės įvairovės nykimo rodikliai yra tokie, kokių dar niekada nebuvo, – šiuo metu išnykimas gresia maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių visame pasaulyje. Lietuvos aplinkos būklė, deja, taip pat nuolat blogėja – nyksta natūralios buveinės (ypač pievų), didėja vandenų tarša, mažėja kraštovaizdžio elementų skaičius ir jų užimamas plotas, didėja erozijos paveikto dirvožemio plotai, mažėja biologinė įvairovė (pvz., įprastų kaimo paukščių gausa nuo 2014 m. sumažėjo net 31 proc.).

2019 m. Europos aplinkos agentūros parengtoje aplinkos būklės ataskaitoje teigiama, kad žemės ūkio veiklos intensyvinimas tebėra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą Europoje. Žemės ūkio sektorius taip pat yra trečias pagal taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), neskaitant lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių išskiriamų ŠESD. Šiuo metu Europa turi puikią progą žengti žingsnį „žalesnio“ žemės ūkio link, nes ES šalys narės šiemet turi parengti naujuosius žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginius planus. Šie dokumentai apibrėš mokesčių mokėtojų skiriamos paramos žemės ūkio veiklos subjektams išmokėjimo sąlygas ateinantiems penkeriems metams, todėl labai svarbu nusimatyti ambicingus, teigiamą pokytį kuriančius tikslus.

Pievų plotų mažėjimo problema

Daugiamečių pievų plotas Lietuvoje drastiškai mažėja – 2015 m. jų deklaruota 668 tūkst. ha, o 2021 m. tik 601 tūkst. ha (t. y. minus 10 proc.). Europos Komisija savo pastabose Lietuvos Strateginiam planui pažymėjo, kad, atsižvelgiant į mūsų šalies pievų mažėjimo tendenciją, labai svarbu užtikrinti, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 1 standartas apsaugotų daugiametes pievas nuo suarimo ir kad būtina sukurti sistemą, kuri neleistų pievų plotams sumažėti daugiau nei 5 proc. Lyginant su dabartiniu Bendrosios žemės ūkio politikos periodu, GAAB standartas Nr. 1 išlieka toks pat neveiksnus.

Netgi priešingai – į daugiamečių pievų plotus siekiama įtraukti 3 metrų pločio juostas prie melioracijos griovių, nors jos negali būti prilyginamos tikroms daugiametėms pievoms nei pagal mastą, nei pagal rūšinę sudėtį, nei pagal tinkamumą įvairioms laukinių gyvūnų ir augalų rūšims (įskaitant ir saugomas) įsikurti, ypač turint omenyje, kad šiomis juostomis bus leidžiama judėti žemės ūkio technikai. Aplinkos ministerija nepateisina Strateginiame plane numatytos galimybės atnaujinti, t. y. suarti ir persėti natūralias buveines, patenkančias į „Natura 2000“ teritoriją, nes tai tolygu natūralios buveinės būklės bloginimui, kas yra draudžiama pagal Buveinių direktyvą.

Upių ir ežerų vandenų kokybės problema

Aplinkos ministerija pritaria Europos Komisijos pastabai, kad prie vandens telkinių, kurie neatitinka geros būklės reikalavimų, turėtų būti nustatytos didesnės apsaugos juostos. Nerimą kelia ir siekis sumažinti GAAB standartu Nr. 6 reikalaujamą augalais uždengti dirvos plotą jautriausiu periodu – žiemą. Tai viena iš efektyviausių vandenų taršos iš žemės ūkio mažinimo priemonių, kuri apsaugo dirvą nuo erozijos ir maistingų medžiagų išsiplovimo. Svarbu pabrėžti, kad šios priemonės efektyvumas labai priklauso nuo jos įgyvendinimo masto, todėl reikalavimų padidinimas galėtų reikšmingai prisidėti apsaugant vandens telkinius.

Dėmesį reiktų atkreipti ir į Lietuvoje vis dar labai įprastą ūkininkavimo praktiką – juodąjį pūdymą, kuris daro didelį neigiamą poveikį dirvožemio biologinei įvairovei, sukelia eroziją, didina maistinių medžiagų išsiplovimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, ilgalaikėje perspektyvoje kenkia dirvožemio kokybei ir derlingumui. Tai iš esmės prieštarauja Strateginiame plane keliamiems aplinkos ir dirvožemio kokybės tikslams, todėl ši žalinga praktika iš viso neturėtų būti remiama mokesčių mokėtojų lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Laukinių apdulkintojų, paukščių ir kitos bioįvairovės nykimo problema

Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad remiant žemdirbių pastangas pagal ekoschemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ reikalavimai negali būti formalūs, iš esmės nekeičiantys ūkininkavimo praktikos ir neleidžiantys atsigauti gamtai. Tokiuose soduose ir uogynuose negali būti leidžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato. Strateginiame plane taip pat nenumatyti jokie saugikliai, kurie leistų išvengti galimo didesnio herbicidų panaudojimo (dėl trumpuoju laikotarpiu padidėjusio piktžolių kiekio) remiant ūkius pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Nepriimtinas ir sprendimas į Strateginį planą neįtraukti Aplinkos ministerijos siūlytų paramos ūkiams priemonių, skirtų invazinių augalų naikinimui ir migruojančių paukščių apsaugos ir žalos prevencijai.

Kraštovaizdžio elementų išsaugojimo ir atkūrimo problema

Ilgalaikes neigiamas pasekmes gamtai gali turėti Lietuvos ketinimas pasinaudoti Europos Komisijos leidimu šalims narėms 2023 paraiškų teikimo metais netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamosios žemės skirti negamybinei veiklai, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementų išsaugojimui. Sėjomaina turi labai daug teigiamų efektų: padeda kontroliuoti ir sumažinti augalų ligas, kenkėjus, piktžoles, didina dirvožemio derlingumą, mažina eroziją ir trąšų suvartojimą, įvairina laukų struktūrą.

Nykstant natūraliems, tradiciniams kaimo kraštovaizdžio elementams mažėja augalų bei gyvūnų rūšių skaičius, nes jų buveinės yra tiesiog sunaikinamos, kartu silpnėja ekologinio kompensavimo, barjerinės funkcijos, prastėja dirvožemio kokybė. Privaloma užtikrinti šiuo metu mūsų šalyje egzistuojančių kraštovaizdžio elementų išsaugojimą, o sėjomaina galimai savaime taps įprasta praktika, nes ji naudinga ir ūkininkams. Šiemet atliktos Strateginio plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos esminė išvada taip pat nėra palanki – joje teigiama, kad, nors palyginus su dabartiniu BŽŪP laikotarpiu būsimame Strateginiame plane, yra numatyta daugiau aplinkos būklę palaikyti ir gerinti galinčių priemonių, tačiau bendras indėlis siekiant aplinkos apsaugos tikslų bus palyginti nedidelis.

Negalime laukti, kol gamtos katastrofa mus privers

2020 m. gegužės mėn. buvo paskelbtos dvi labai svarbios ir dalinai tarpusavyje susijusios strategijos. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ konstatuojama, kad maisto sistemos vis dar yra svarbiausias klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnys, todėl reikia skubiai mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir antimikrobinių medžiagų, naudoti mažiau trąšų, plėsti ekologinį ūkininkavimą, didinti gyvūnų gerovę ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą. Esminis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos uždavinys – užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė pradėtų atsigauti.

Pavyzdžiui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos labai svarbūs bus gamtos procesais pagrįsti sprendimai, pvz., šlapynių, durpynų ir pakrančių ekosistemų apsauga ir atkūrimas arba tvarus jūrų teritorijų, miškų, pievų ir žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas. Šiame strateginiame dokumente yra numatyti ir labai konkretūs su žemės ūkiu susiję uždaviniai – cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 proc., pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 proc., užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų valdoma pagal ekologinio ūkininkavimo principus ir kt.

Reglamentas dėl gamtos atkūrimo

2022 m. birželio 22 d. Europos Komisija parengė dar vieną strateginį dokumentą – Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys jame skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui. Kadangi iki šiol savanoriški biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai nedavė rezultatų ir gamtos būklė toliau blogėja – ES net 80 proc. buveinių būklė yra bloga; nuo praėjusio amžiaus 8-to dešimtmečio ES šlapžemių plotas sumažėjo 50 proc., Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektu siekiama nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus.

ie prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas. Šiame dokumente taip pat numatyti ir su žemės ūkiu susiję tikslai – bendras biologinės įvairovės didėjimas žemės ūkio ekosistemose ir teigiama pievų drugių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje tendencija, žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančių nusausintų durpynų atkūrimas ir drėgnumo atstatymas, apdulkintojų populiacijų mažėjimo sustabdymas iki 2030 m.

Padėti gali ir aktyvi visuomenė

Dar vienas aspektas, neabejotinai turintis didelę įtaką su gamta susijusių sprendimų priėmimui, yra didėjantys visuomenės lūkesčiai. Žmonėms jau nebepakanka tiesiog būti informuotiems apie priimtus nutarimus, jie nori patys dalyvauti strateginių dokumentų kūrime. Iš viso 2023–2027 m. laikotarpiu Lietuvos ūkininkai sulauks beveik 4,3 mlrd. Eur. visų ES piliečių paramos, iš kurių aplinkosauginėms veikloms (prisitaikymui prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimui) bus skirta 30,6 proc. visų lėšų, t. y. beveik 1,3 mlrd. Eur.

Būtina apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti teisę į švarią aplinką, turtingą gamtą ir siekti, kad žemės ūkio veikla būtų tvari, aplinkai draugiška ir ne tik nedarytų neigiamo poveikio, bet ir prisidėtų prie aplinkos būklės gerinimo ir klimato kaitos švelninimo. Dėl nepakankamo visuomenės aktyvumo šiuo metu šis potencialas nėra išnaudojamas, todėl būtina dar kartą peržiūrėti su aplinkosauga susijusias Strateginio plano dalis, užsibrėžiant aukštesnius aplinkosauginius tikslus ir tikslingiau panaudojant viešosios paramos lėšas.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-09-26

Įvertino grūdų kokybę ir kokių kainų tikėtis

Visiškai besibaigiant javapjūtei, jau galima įvertinti šių metų grūdų sezoną ir jo išskirtinumus, kurių, pasak grūdų supirkėjų, tikrai netrūko. Vieną plačiausių grūdų supirkimo tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius Gerardas Brazaitis sako, kad šiemet grūdų sezonas išsiskyrė ne tik pora savaičių vėluojančia javapjūte, prastesnės kokybės žieminiais kviečiais, bet ir pasikeitusiais ūkininkų įpročiais, rašoma pranešime.

Prastesni kviečiai, geresni rapsai

„Ne vieną dešimtmetį dirbdami su grūdais iš anksto pastebime tam tikras tendencijas, tad prastesnė žieminių kviečių kokybė nenustebino. Šaltas ir labai sausas pavasaris, ūkininkų mažiau azotinėmis trąšomis tręšti pasėliai ir prieš pat derliaus nuėmimą praūžęs gausus lietus jiems atsiliepė itin neigiamai: kviečiai yra su mažesniu glitimu, baltymu, taip pat mažesnis saiko svoris, yra grūdų pažeistų fuzariozės.

Tiesa, rapsai užderėjo neblogai – šiais metais jie pasižymi aukštesniu aliejingumu lyginant su 2021 metų derliumi – daugumos „Agrochemos“ supirktų rapsų aliejingumas viršija 48 proc., žemesnio kaip 45 proc. aliejingumo yra supirkta vos 5 proc. Tai įspūdingi skaičiai, ypač turint omenyje, kad pernai didžioji dalis supirktų rapsų buvo mažesnio kaip 45 proc. aliejingumo“, – sakė G. Brazaitis.
Šiemet lygiai pusė supirktų žieminių kviečių buvo antros klasės, o 88 proc. supirktų rapsų aliejingumas viršijo 45 proc.

Pasikeitė įpročiai

Grūdų supirkimas yra svarbi „Agrochemos“ veiklos dalis ir jai nuolat skiriamas didelis dėmesys. „Orientuojamės į grūdų supirkimą tiesiai iš augintojų – nuolat geriname elevatorių infrastruktūrą, daug dėmesio skiriame tiksliam ir operatyviam grūdų kokybės nustatymui. Panašu, kad ūkininkai tai vertina – kasmet grūdų supirkimo apimtys auga: šiemet iš augintojų jau supirkome beveik 5 proc. daugiau grūdų negu pernai ir šis skaičius dar augs, nes ūkininkai dalį grūdų dar laiko pas save“, – sakė G. Brazaitis.

Šį sezoną stebime pasikeitusią ūkininkų elgseną – parduodama tik dalis derliaus, kad būtų iš ko padengti einamąsias išlaidas, o didesnė dalis užaugintų grūdų, ypač aukštesnės klasės ir vadinamieji „ekstriniai“, sandėliuojami, tikintis sulaukti aukštesnių supirkimo kainų. „Ar toks elgesio modelis pasiteisins – pasakyti sunku, nes situacija rinkoje kaip niekada permaininga ir neprognozuojama“, – teigia „Agrochemos“ komercijos direktorius.

Ieškos alternatyvų

Šiuo metu grūdų rinkoje yra vadinamasis „harvest pressure“ – vyrauja pati didžiausia pasiūla, o tuo naudodamiesi grūdų importuotojai bando numušti kainas. Tikėtina, kad kainos gali stabilizuotis metų pabaigoje, kai nusistovės pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. „Šalia turime du rimtus pasaulinės grūdų rinkos žaidėjus – rekordinį derlių užauginusią Rusiją ir Ukrainą, kurios grūdai vienu ar kitu būdu, bet vis tiek „juda“ ir patenka į rinką. Be to, ir Rusijos, ir Ukrainos grūdai yra gerokai pigesni negu Europos, tad ženklaus kainų augimo tikėtis sunku.

Nereikia pamiršti, kad grūdų supirkimo kainos ir taip yra rekordinėse aukštumose, o grūdai yra būtinoji prekė ir prabangos preke jie netaps. Atsitikus force majeure ir grūdų kainoms dar padidėjus, grūdų pirkėjai tiesiog ieškos alternatyvų ir vietoje kviečių pirks pavyzdžiui gerokai pigesnius ryžius“, – pabrėžė G. Brazaitis.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-27

Ankstesnės žemės ūkio naujienos