Žemės ūkio naujienos: 2022-10-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministro ir verslininkų vizitas Japonijoje – strateginiams partnerystės ir prekybos ryšiams stiprinti
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, tęsdamas vizitą Japonijoje, susitiko su šios šalies žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministru Takaaki Katsumata. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas. K. Navickas pabrėžė Japonijos rinkos svarbą mūsų šalies verslui ir pasidžiaugė vis labiau atsiveriančiomis galimybėmis bei augančiu eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų sąrašu.
Taip pat ministras padėkojo Japonijos ministerijai už pagalbą atveriant rinką lietuviškai jautienai bei kitiems produktams, kurie prarado Kinijos rinką dėl šio šalies įvestų prekybos ribojimų.
„Mes labai vertiname ilgametį ir glaudų Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą. Jo svarba dar labiau išryškėjo pastarųjų tarptautinių iššūkių fone, tai Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir Kinijos ekonominė prievarta prieš Lietuvą.
Japonijos vyriausybės parama ir strateginė šalių partnerystė atveria naujų galimybių mūsų verslui įsitvirtinti šioje rinkoje. Japonija yra prioritetinė rinka Azijoje, neabejotinai, tokia išliks ir ateityje“ – teigė ministras K. Navickas.
Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministras T. Katsumata domėjosi Lietuvos patirtimi suvaldant afrikinio kiaulių marą (AKM).
Ministro K. Navicko vadovaujama verslo delegacija bendradarbiavimo galimybes aptarė su su Japonijos vartotojų kooperatyvų sąjungos (CO-OP) vadovu Hiroyuki Shimada. Kooperatyvų sąjunga vienija per 30 milijonų narių, o prekybos apimtys siekia 27 milijardus eurų per metus.
Gifu prefektūroje ministro vadovaujama delegacija susitiko su gubernatoriumi Hajime Furuta, kuris padėkojo už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagalbą suvaldant afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkius Gifu regione. Pasak gubernatoriaus, Lietuvos patirtis buvo labai naudinga kuriant bendrąjį Japonijos AKM valdymo modelį.
Bendradarbiavimo galimybes tarp Lietuvos ir Japonijos žemės ūkio ir veterinarijos mokslo institucijų aptartos ir su Gifu universiteto prezidentu Kazuhiro Yoshida.
Taip pat buvo aplankyta įmonė „Nippon Honey“, sėkmingai realizuojanti lietuvišką medų Japonijoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-10-28
JT: laivai su grūdais toliau plauks Juodosios jūros koridoriumi
Nepaisant to, kad Rusija sustabdė susitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, pirmadienį laivai turėtų ir toliau plaukti Juodosios jūros koridoriumi. Jungtinių Tautų (JT), Turkijos ir Ukrainos delegacijos susitarė dėl atitinkamo plano, sakoma naktį į pirmadienį paskelbtame Koordinavimo centro Stambule pranešime.
Šiais duomenimis, pirmadienį 12 laivų turėtų pajudėti koridoriumi Stambulo kryptimi, keturi – priešinga kryptimi. Rusijos delegacija esą apie tai informuota. Šiuo metu 21 iniciatyvoje dalyvaujantis laivas su 700 000 tonų grūdų yra trijuose Ukrainos uostuose arba netoli jų. Rusija šeštadienį „neribotam laikui“ sustabdė savo dalyvavimą grūdų eksporto susitarime. Dėl jo sutarta liepą tarpininkaujant Turkijai ir JT. Turkijos duomenimis, nuo tada laivais išgabenta 9,3 mln. tonų grūdų. Buvo sutarta, kad laivai ir jų kroviniai bus tikrinami, kai plauks per Bosforo sąsiaurį. Sutartis turėjo galioti iki lapkričio 19 dienos, tačiau, nepaprieštaravus nė vienai pusei, ji būtų automatiškai pratęsta.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-10-31
Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai formuoti valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos nuostatų pakeitimams, kuriais įtvirtinama, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką žemės valdymo ir naudojimo klausimais. Taip bus užbaigtas pirmasis valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos etapas.
Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos perima žemės tvarkymo funkcijas: žemės reformos, žemėtvarkos, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politikos formavimo funkcijas.
Atnaujinti Aplinkos ministerijos nuostatai nustato Aplinkos ministerijos veiklos tikslus ir pagrindines funkcijas viename teisės akte, kad būtų aiški ministerijos kompetencija visiems subjektams ir visuomenei.
Šiais pakeitimais įgyvendinama nauja Žemės įstatymo redakcija, kurią Seimas patvirtino 2022 m. birželio mėn. Ji įsigalios nuo 2023 m. sausio 4 d.
Spalį Vyriausybė jau pritarė, kad būtų pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – ši įstaiga nuo kitų metų pradžios tampa pavaldi Aplinkos ministerijai. Kartu Vyriausybė pavedė aplinkos ministrui rūpintis žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritimis.
Antrajame valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformos etape numatyta reglamentuojamų procesų ir institucijų funkcijų žemės naudojimo politikos srityje peržiūra ir optimizavimas, teisinio reguliavimo tobulinimas.
Bus priimami sprendimai, kaip tobulinti žemėtvarkos, servitutų nustatymo, specialistų atestavimo, kadastrinių matavimų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų procesų reglamentavimą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-10-26
Brangstant paskoloms „Swedbank“ tvariems ūkiams siūlys finansavimą palankesnėmis sąlygomis
„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas. Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.
„Šis sektorius yra ypatingai pažeidžiamas dėl klimato kaitos rizikų ir tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Tuo pačiu veiklos šiame sektoriuje turi didelės įtakos gamtos ekosistemoms ir nacionalinių emisijų lygiui“ – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
„Swedbank“ žaliųjų paskolų verslui portfelis pasiekė daugiau negu 334 mln. eurų, į tvarius verslus nukreiptos pensijų fondų investicijos perkopė 2 mlrd. eurų, o daugiabučių renovacijai Lietuvoje bankas iki šiol yra skyręs apie 133 mln. eurų.
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus, žemės ūkio sektoriaus emisijas iki 2030 metų reikės sumažinti apie 12 proc. – iki 0,5 mln. tonų per metus. Žemės ūkio sektorius Lietuvoje užima trečią vietą po transporto ir energetikos sektorių pagal klimato kaitą skatinančias emisijas. Tačiau sektoriuje padaryta didžiulė pažanga – emisijų lygis nuo 8,6 mln. tonų 1990-aisiais sumažėjo iki maždaug 4,5 mln. tonų.
