Žemės ūkio naujienos: 2022-11-07

Susitikimas, kuriame dalyvauja ir trečiųjų šalių žemės ūkio ministrai, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio banko atstovai, vyksta atsižvelgiant į neatidėliotiną apsirūpinimo maistu krizę, kurią sukėlė plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą. Didelės sausros Europoje, Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje dar labiau padidino apsirūpinimo maistu saugumo riziką.

Lietuvos žemės ūkio ministras K. Navickas akcentavo paramą Ukrainai ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

„Rusijos karas Ukrainoje pranoksta visus kitus iššūkius savo žiaurumu, beprasmiškumu ir dideliu poveikiu pasaulinei maisto sistemai. Būtina tęsti paramą Ukrainai, užtikrinant jos infrastruktūros veikimą ir žemės ūkio produktų eksportą. Turime kurti ilgalaikius aljansus su šalimis bendramintėmis, stiprinti daugiašalius formatus bei spartinti perėjimą prie tvaraus ir atsparaus žemės ūkio, nes tai vienintelis kelias užtikrinti visų žmonių gerovę“, – teigė žemės ūkio ministras.

Specialiose teminėse sesijose K. Navickas kartu su kitais žemės ūkio ministrais aptarė tvaraus produktyvumo augimo naudas ir iššūkius, taip pat dalinosi gerąja patirtimi apie gebėjimų ir žinių vystymą ateities žemės ūkiui.

EBPO Generalinis sekretorius Mathias Cormann savo įžanginėje kalboje pabrėžė, kad reikia daryti daugiau su mažiau – tvariai didinti žemės ūkio produktyvumą, o žemės ūkio politikos turi būti suderintos su mūsų klimato įsipareigojimais. Pasak jo, į inovacijas žemės ūkyje reikia investuoti daugiau – šiuo metu iš 800 mlrd. dolerių žemės ūkiui skiriamų subsidijų pasauliniu mastu tik 14 proc. skiriama inovacijoms kurti ir diegti.

Antrąją susitikimo dieną žemės ūkio ministrai ieškos sprendimų, kaip pertvarkyti žemės ūkio ir maisto sektorių siekiant tvarumo ir klimato kaitos švelninimo, tuo pačiu užtikrinant apsirūpinimą maistu ir sektoriaus atsparumą įvairiems aplinkos ir socialiniams bei ekonominiams pokyčiams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-04

Nors pranešimai apie NMA darbuotojų neskaidrią veiklą gaunami itin retai, vis dėlto, norint visapusiškai užkirsti jai kelią, NMA klientai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, turi galimybę apie neskaidrią NMA darbuotojų veiklą pranešti atsakingiems asmenims. NMA, norėdama padėti tai teisingai padaryti parengė gaires pranešėjams, kuriose detaliai išvardinta, ką reikėtų nurodyti pranešant apie neteisėtą NMA darbuotojų veiklą. Remiantis jau turimais pranešimais ir juose pateikta informacija, pastebėta, kad juose trūksta duomenų, tokių kaip: tiksli galimos neskaidrios veiklos data, vieta, kokiu būdu ir koks galimai neteisėtas veiksmas padarytas, bei kitos svarbios aplinkybės. Neturint šios informacijos pranešimus sudėtinga objektyviai ir visapusiškai ištirti. Tikimasi, kad parengtos gairės padės pranešėjams pateikti iš karto visą tyrimui būtiną informaciją ir greitai išsiaiškinti visas aplinkybes. Gaires NMA svetainėje galima rasti skiltyse „Korupcijos prevencija“ ir skiltyje „Pasitikėjimo linija“.

Primintina, kad pranešimus apie galimus neskaidrius darbuotojų veiksmus, netinkamus paramos panaudojimo veiksmus, kitus piktnaudžiavimo atvejus, susijusius su Europos Sąjungos ir valstybine parama žemės ūkiui galima pateikti naudojantis visą parą veikiančia anonimine „Pasitikėjimo linija“ telefonu (8 5) 260 7901, elektroniniu paštu pasitikėjimo.linija@nma.lt arba užpildžius pranešimo formą NMA interneto svetainėje skiltyje „Pasitikėjimo linija“.

Pranešimai (pranešant tik apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus) gali būti teikiami ir naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-04

Mėsinių galvijų augintojai šiemet pristatė nemažai naujovių, aktyviai organizavo ir veislinių bulių aukcionus, sustoti, regis, irgi nežada ir jau dėlioja kitų metų planus.

Galvijų neatskirti nuo pievų

Šiemet pirmoji mėsinių galvijų paroda „Ekstensyvios veislės – tvariam ūkininkavimui“ vyko nederlingų žemių sostinėje – Dzūkijoje. Būtent šiame krašte populiarus ekstensyvus mėsinių galvijų auginimas, todėl birželį Veisiejuose (Lazdijų r.) susitiko hailendų, galvovėjų, angusų ir kitų ekstensyviam auginimui tinkamų veislių galvijų augintojai ir svečiai. Aptartas svarbus pievų išlaikymo ir bioįvairovės skatinimo klausimas. Seminarą vedęs Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas akcentavo mėsinių galvijų laikymo svarbą siekiant išsaugoti natūralų kraštovaizdį, išsaugoti pievas. Tai itin svarbu, nes pievų mūsų žemės ūkio horizontuose ne tiek jau daug. Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, 2020 m. Lietuvoje žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 52,1 proc. visos teritorijos. Ariama žemė sudarė 45,49 proc., o pievos ir ganyklos – 6,21 proc. Pievas svarbu ne tik atkurti, bet ir tinkamai prižiūrėti, o ekstensyvi mėsinė galvijininkystė tam tinkamiausia, nes neleidžia pievoms užželti krūmais, lieka daug natūralių buveinių paukščiams, gyvūnams. Be to, nederlingose žemėse taip pat sunku plėtoti kitas žemės ūkio šakas, todėl mėsinių galvijų auginimas yra vienas geriausių pasirinkimų.

Dažnėjantis pasirinkimas

Mėsinius galvijus renkasi ne tik nederlingų žemių šeimininkai, bet net ir sėkmingi, dideli grūdų ūkiai. Ne veltui šiemet veisliniai mėsiniai galvijai pirmą kartą pasirodė ir liepą vykusioje „Agrovizijoje“ – ,,Mėsinės galvijininkystės vizija“ . Šios parodos ašis – augalininkystė, tačiau vien tai, kad joje pasirodė gyvuliai, signalizuoja apie svarbią žinią – grūdininkai atsigręžia į gyvulius. Dėl to nenuostabu, kad į mėsinių galvijų ekspoziciją jie užsuko ne tik akis „paganyti“, bet ir rimtai padiskutuoti su augintojais.

Puikus to pavyzdys – vienas iš augintojų, LMGAGA tarybos narys jaunasis ūkininkas Nerijus Zobernis, parodos dalyvius vaišinęs savo ūkyje užauginta jautiena. Jis kartu su šeima augina 350 angusų veislės galvijų ir kartu pluša augalininkystės ūkyje. Pasak jo, grūdų ir galvijų auginimas puikiai papildo vienas kitą ir mišraus ūkio link pasuka vis daugiau augalininkų. „Tiek stambiems, tiek mažesniems grūdų augintojams mėsinė galvijininkystė nėra svetima. Tarp LMGAGA narių yra nemažai stambių grūdininkų. Aš ir pats auginu javus. Grūdų ir gyvulių augimas – du susisiekiantys indai. Mes angusus auginame vidutiniškai intensyviai, rūpinamės jų sveikata ir visaverte mityba, užtikrindami gerą jų genetiką“, – apie tai, kad grūdų augintojai atsigręžė į mėsinius galvijus, pasakoja N.Zobernis.

Debiutas Kaune buvo sėkmingas

Šį rudenį vienuolikta veislinių mėsinių galvijų paroda Lietuvoje ir trečioji Specializuota mėsinės galvijininkystės paroda ,,Mėsinės galvijininkystės panorama 2022“ šiemet, buvo surengta Kaune. Iš skirtingų Lietuvos ūkių po kontrolinio auginimo UAB Šilutės veislininkystės kontrolinio auginimo stotyje ir „Baltos avies“ kooperatyvo kontrolinio auginimo stotyje atvežti perspektyviausi angusų, aubrakų, limuzinų, šarole, mėsinių simentalų, herefordų veislių galvijai, kurių aukcionas buvo surengtas antrąją parodos dieną. Ekstensyvaus auginimo hailendų veislės galvijus parodoje pristatė šios veislės galvijų augintojas ir veisėjas Evaldas Bendoraitis, visus džiuginęs savo ramaus temperamento šukuojamais ir glostomais galvijais.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas pabrėžė, kad įgyvendintų trijų parodų sėkmę lėmė kruopštus visų organizatorių darbas. Jis tikisi, kad laikui bėgant augs ir veislinių bulių aukcionų kultūra veislinių mėsinių galvijų sektoriuje. „Vis dar vyrauja nuomonė, kad veislinius bulius geriau pirkti iš ūkio, nes taip pigiau. Tačiau taip nėra. Aukcione galima įsigyti ir pigiau, tačiau akcentuoju ne kainą, o tai, kad iš kontrolinių auginimo stočių atkeliauja patys geriausi gyvuliai, su konkrečiais duomenimis, kaip paros priesvoris ir kt. Ateityje, manyčiau, kergimui buliukus reikėtų pirkti tik iš kontrolinių auginimo stočių. Tokį tikslą kelia mūsų asociacija“, – pabrėžia V.Barkauskas.

Anot jo, kitą pavasarį mėsinių galvijų paroda startuos anksčiau nei šiemet. Ją planuojama surengti gegužės pradžioje, kai augintojai pradeda ginti gyvulius į laukus. Parodą planuojama surengti Šilutėje. Kartu su paroda bus organizuojamas ir aukcionas, kad į bandas būtų suspėta įleisti ir perspektyviausius reproduktorius.

Rezultatu liko patenkinti

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pasidžiaugė sklandžiai suorganizuota paroda ir aukcionu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). „Aukciono neatsisakysime, tęsime šią tradiciją. Taip pat kviesime partnerius iš užsienio. Jeigu gausime finansavimą parodoms, kitąmet norėtume rengti pavasarinę ir rudeninę parodą su aukcionu“, – kitų metų planus dėlioja V.Živatkauskienė.

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė neslėpė, kad organizuojant parodą buvo nemažai jaudulio ir nerimo, mat į paviljonus pirmą kartą atvyko tokio įspūdingo dydžio galvijai. „Reikia pripažinti, kad iššūkių ir nerimo buvo, tačiau pavyko užtikrinti, kad renginio kokybe liktų patenkinti ir parodoje dalyvavę veislinių gyvūnų augintojai, ir lankytojai. Jau dabar matome, kurias sritis reikėtų tobulinti, ir apie tai kalbame su savo partneriais. Mėsinių galvijų veislių pristatymai sulaukė itin didelio lankytojų dėmesio, taip pat džiaugiamės ir įvykusiu veislinių bulių aukcionu. Nors pirkėjų šiame aukcione neatsirado daug, bet atsižvelgdami į tai, kad renginys vyko naujoje vietoje ir pirmą kartą, rezultatais džiaugiamės“, – patenkinta R.Petlickaitė.

Klojami pamatai kitų metų parodai

Ji įsitikinusi, kad tokios parodos prasmingos dėl savo plataus šviečiamojo pobūdžio. Tokiame renginyje galima gauti visą kompleksą žinių – nuo genetikos, reprodukcijos iki gyvulininkystės technologijų. Pašnekovė neabejoja, kad mėsinių galvijų auginimas yra perspektyvi gyvulininkystės rūšis, tačiau, kaip ir kiekviena veikla, reikalaujanti specifinių žinių, išmanymo, investicijų ir tam tikrų sąlygų. „Mūsų plačiajai visuomenei taip pat reikia daugiau žinių apie šį sektorių, nes susiformavusi nuomonė apie jį dažnai yra nepelnytai negatyvi. Tokie renginiai kaip šis yra veiksminga mokslo žinių sklaidos priemonė ir inovacijų demonstravimo platforma“, – šveičiamąją parodos svarbą akcentuoja R.Petlickaitė.

Pasak jos, parodose Kaune ir toliau galėsime išvysti mėsinius galvijus. Jau pradėta planuoti kitų metų gyvulininkystės parodą, kuri, tikimasi, įvyks rudenį. Su LMGAGA pasirašyta ir ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis dėl tokių parodų organizavimo. VDU ŽŪA tikisi, kad kitų metų renginys bus didesnės apimties ir turtingesnis turiniu. „Poreikį rengti gyvulininkystės parodas jautėme seniai, nes tiek parodų „Ką pasėsi…“, tiek kitų VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančių parodų metu nuolat sulaukdavome lankytojų klausimų, kur rasti gyvūnų ekspoziciją. VDU Žemės ūkio akademijos parodų bazė yra pritaikyta tokio pobūdžio renginiams organizuoti – vienas iš parodų paviljonų yra su specialia gyvūnų ekspozicijai įrengti pritaikyta danga, techniniai sprendimai leidžia sumontuoti ir išmontuoti gardus, yra įrengta rekuperacijos sistema, patogus privažiavimas“, – laukia sugrįžtančių mėsinių galvijų kitąmet Akademijos atstovė.

R.Petlickaitė taip pat pabrėžia, kad VDU Žemės ūkio akademijoje jau yra susiformavusi parodų organizavimo tradicija, kai susitinka mokslininkai, valdžios atstovai, ūkininkai, konkrečių sričių specialistai ir plačiosios visuomenės atstovai. Šių renginių metu galima stebėti rinkos tendencijas, megzti naudingus ryšius, gauti naujų žinių, pamatyti ir kartais netgi pačiupinėti inovacijas, susidaryti nuomonę apie sektorių. Tad parodos neabejotinai prisideda prie sektoriaus, šiuo atveju – gyvulininkystės, plėtros.

Apsikeičia naudinga patirtimi

Ūkininkas N. Zobernis šiemet spėjo sudalyvauti visose LMGAGA rengtose parodose. Pasak jo, tokie renginiai naudingi dėl galimybės apžiūrėti perspektyviausius šalies mėsinius galvijus, yra proga vienoje vietoje susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir padiskutuoti jiems svarbiais klausimais. „Neturime tiek daug progų susitikti ir pasikeisti gerąja ar blogąja praktika. Būtent tai mus labiausiai veda į priekį. Pats asmeniškai stengiuosi aplankyti ir kuo daugiau užsienio parodų. Galiausiai į Lietuvoje vykstančias parodas atsivežame kitų šalių geruosius pavyzdžius, juos pristatome Žemės ūkio ministerijai. Tokiu būdu būna lengviau derėtis su mūsų sprendimų priėmėjais, nes jie atvykę pamato, kad kitos šalys tam tikras praktikas jau taiko“, – tikina N.Zobernis.

Jam antrino ir V.Živatkauskienė, pridurdama, kad parodos yra savotiškas ūkių darbo rezultatų pristatymas, galimybė pasikalbėti apie mokslo inovacijas. Mėsinių galvijų augintojai vis labiau investuoja į gyvulių genetiką ne tik įsigydami veislinius galvijus, bet ir atliekant genominius tyrimus. Jų šiemet bus atliekama net 1 000. Didžiausiu jų privalumu laikoma tai, kad galima išsiaiškinti geriausius, perspektyviausius skirtingų veislių individus, juos pasiliekant tolimesniam veisimui.

Mėsinių galvijų auginimas atveria daug galimybių

Veislinių mėsinių galvijų parodų nauda tokia pat kaip ir kitų gyvulininkystės parodų. Augintojai sužino naujienas, lygina savo auginamus mėsinius galvijus su kitais, semiasi patirties; ūkininkai, besidomintys šia verslo šaka, gauna įvairiapusės informacijos apie galvijus, jų veisimą, šėrimą, laikymo sąlygas, priežiūrai reikalingą techniką, pastatus, produkcijos realizavimo ypatybes; visuomenė susipažįsta su galvijų auginimo procesu, sužino, kaip galvijiena iš ganyklų patenka ant vartotojų stalo.

Žaliojo kurso idėja yra rasti pusiausvyrą tarp žmonių veiklos ir gamtos, gaminti žemės ūkio produkciją, darant kuo mažesnį poveikį gamtai. Mėsinių galvijų auginimas atveria daug galimybių, siekiant šių tikslų. Šį verslą galima plėtoti pagal ekologinio ūkininkavimo principus, galima sumažinti ar visai atsisakyti trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo; mėsinių galvijų ganymas natūraliose pievose apsaugo jas nuo užžėlimo krūmais ir medžiais, išsaugo natūralias buveines paukščiams, perintiems atvirose vietose, ir natūralių pievų ekosistemas.

Vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“, skiriamos lėšos konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos viešai skelbia apie paraiškų priėmimą šių veislininkystės darbų ar paslaugų rėmimui. Kitais metais numatoma skirti paramą šiai veiklai vykdyti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-31

„Didelis dėmesys bus skiriamas savavališkų valstybinės žemės užėmimo ir apleistų žemės plotų atvejams nustatyti“, – rašoma pranešime.

Pasak NŽT, bus atliekami ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai pagal gautus pranešimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų bei tikrinama, ar asmenys pašalino anksčiau nustatytus žemės naudojimo pažeidimus.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-05

Akmenės rajone ūkininkaujantis Davidas Jankauskas augina apie 200 hektarų įvairių ekologinių grūdinių kultūrų. Daugiausia grikių ir speltos. Tačiau planuoja ekologinį ūkį smarkiai mažinti. Esą aukštos kokybės ekologiškos produkcijos niekam nereikia. O ir kainos nedidelės. Todėl kelias tonas speltos grūdų geriau sukūrens vietoje granulių.

„Ekologiškai ūkininkauti – tai verslas, kaip ir visi kiti verslai. Todėl norisi turėti pelną, kad galėtum investuoti į naujas ir tausojančias technologijas. Tačiau jau trejus metus mano ūkis yra buhalteriškai nuostolingas“, – tikina ekologinio ūkio Akmenės rajone savininkas Davidas Jankauskas.

Ekologinių grūdų kainos, pasak ūkininko, panašios, kaip ir neekologiškų. Todėl D. Jankauskas svarsto pereiti prie tradicinio ūkininkavimo. Naudojant trąšas derlius bus didesnis. Ir pelno bus daugiau.

Kelmės rajone, netoli Kražių, Skruzdėlynės kaime, prosenelių žemėje Marijus Čekavičius jau daugiau kaip 20 metų vysto ekologinį ūkį ir augina senąsias daržoves. Daugiausia laukuose auga griežčių, kuriuos žemaitis ūkininkas vadina kriučkomis. Taip pat ima ir ropių bei pastarnokų derlių. Daržovėmis apsodinti plotai nedideli – vos keliasdešimt arų. Daugiau auginti neapsimoka.

„Manau, kad prieš 20 metų tas poreikis buvo didesnis. Nors perkamoji galia tuo metu nebuvo didesnė. Tada daug važinėdavome į muges Kaune, Vilniuje. O kai išpopuliarėjo didieji prekybos centrai su atvežtinėmis daržovėmis iš užsienio, žmonės pradėjo daugiau pirkti ten. Sistema, kad būtų galima išvežioti daržoves po trobas – nesusikūrė. O dabar visai kitoks laikmetis. Turgavietės mokestis 20 eurų. Prekyba turguose sulėtėjo ir dėl pandemijos. Kitas dalykas – dabar pabrango tas kuras, ir kartais pagalvoji, kad tai yra darbas dėl darbo. Tai truputį pasiaugini. Va, atvažiuoja kažkas į svečius, kažkas pajodinėti su mūsų auginamais žemaitukais žirgais, kažkas pabendrauti. Pasiskleidžiam, kad tą kriučką turim ir valio – tegu žmonės įsigyja“, – sako M. Čekavičius.

Į didmiesčių turgus M. Čekavičius nebevažinėja. Dabar daržoves augina labiau savo šeimai. O jei parduoda – dažniausiai tiesiai iš savo ūkio. Kainų sako nekėlęs (griežčių kilogramas kainuoja 2 eurus), nes tada daržovių visai niekas nebepirktų. Ūkininkas ne sykį bandė ekologišką produkciją siūlyti švietimo ar globos įstaigoms.

„Kelmės rajono merui esu jau pasiūlęs prieš 4 metus, kad galėčiau įstaigoms tiekti ekologiškų daržovių. Tai jis pasižiūrėjo, kaip ir darželio vedėja, į mane, kaip į didžiausią nusikaltėlį“, – prisimena ūkininkas Marijus Čekavičius.

Kad aukštos kokybės ekologiška produkcija praranda paklausą patvirtina ir kitų ekologinių ūkių savininkai. Šiaulių rajone, Varputėnų kaime mėsinius galvijus auginantys ūkininkai sako, kad jei neturėtų papildomo verslo iš ekologinio ūkio, pragyventi neišeitų. Apie ūkio plėtrą nė nesvarstoma.

Supirkimo kainos mažėja, o sąnaudos tik auga.

„Jautiena yra prabangos produktas. Tai ir kaina yra didelė. Dėl energetikos ir kuro kainų augimo produkciją teko šiek tiek pabranginti. Lietuvoje lieka tikrai labai maža dalis. Nepameluosiu, apie 80 proc. yra eksportuojama į užsienį. O Lietuvoje lieka tik tos pigesnės dalys, tos, kurios neiškeliauja. Neįperka lietuviai. Labiau perka tik pigesnį produktą. O jautiena yra ne pirmo būtinumo prekė. Todėl nedaug kas leidžia sau jos nusipirkti“, – pasakoja ekologinio ūkio savininkė Ingrida Gulbinienė.

Ūkininkų sąjunga taip pat pastebi, kad žmonės vis dažniau renkasi pigiausią produkciją. O tai labai smarkiai atsilieps ūkiams.

„Mane, kaip žemdirbių atstovą, labiausiai neramina, kad vartotojai pradėjo rinktis pigiausio maisto segmentą, bandydami sutaupyti maisto sąskaita. Tai reiškia, kad ir to paties PVM bus surinkta mažiau ir ūkininkai tie, kurie gamina aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, tiems ypatingai bus sudėtinga ją realizuoti. Kaštai vis tiek auga ir žemesnės, ir aukštesnės produkcijos savikainoje, tuo tarpu norinčių pirkti brangią produkciją mažėja, kalbame apie aukštos kokybės jautieną, kalbame apie kitus produktus, kuriems reikia daugiau sąnaudų, tą pačią ekologinę produkciją. Tai šitoje vietoje gali būti didelių netekimų rinkos. Dėl to tikrai yra neramu“, – tikina šalies ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Ekologinių ūkių šeimininkai sako, kad jiems labai trūksta valstybės dėmesio ir finansinės paramos.

„Situacija tikrai labai sudėtinga. Nes žemės, bent jau pas mus, yra nederlingos. Investicijų reikia. Našumo dėl ganyklų, dėl pievų nėra. Tiesioginio palaikymo trūksta“, – sako ūkininkė Ingrida Gulbinienė.

Europos Sąjunga kelia ambicingus tikslus – iki 2030 metų ekologiniai plotai turėtų sudaryti apie 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje iki 2030-ųjų ekologinius plotus norima padidinti nuo dabar esančių 8 proc. beveik du kartus. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad tokius skaičius pasiekti padės didėjanti finansinė parama.

„Ekologiniam ūkininkavimui, daržovėms bus 560, daugiametėms pievoms – 198, javams – 239 eurai. Ekologai, gaudami tą aukštesnę išmoką galės dalyvauti ir ekoschemose. Naujame strateginiame plane nuo 2023 iki 2027 metų, antrame ramstyje kaimo plėtros priemonėse yra 330 mln. eurų ekologiniam ūkininkavimui ir tęstiniams įsipareigojimams, kurie ateina iš šito pereinamojo laikotarpio. O perėjimo prie ekologijos išmoka yra tiesioginėse išmokose numatyta – tiems, kurie naujai pradės ūkininkauti. Labai svarbu, kad investiciniuose projektuose yra balai suteikiami už ekologinį ūkininkavimą. Tai svarbus dalykas. Augalininkystei daug metų nebuvo nieko, tai dabar bus apie 16 mln. eurų augalininkystei skiriama. Tam tiksliniam ūkininkavimui, kas mažins trąšų ir pesticidų naudojimą. Tai ekologams yra tiesiog durys atlapotos. Ir jie gali drąsiai eiti, gaudami prioritetinius balus. Gali investuoti į ūkius“, – teigia Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Lietuvoje didžiausius ekologinius plotus sudaro javai ir daugiametės žolės. Ekologinių gyvulininkystės ūkių mažėja. Ūkininkai tikina, kad ekologinės gyvulininkystės sektorius atsigautų, jei jis būtų labiau remiamas. Nes esą šiuo metu išmokos už gyvulius yra mažesnės, nei už grūdines kultūras.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2022-11-04

Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 285,32 EUR/t –2,29 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 34,44 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 292,34 EUR/t – panašia kaina kaip prieš savaitę, bet 65,56 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Rugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 42 savaitę sudarė 276,72 EUR/t – ir tai buvo 11,51 proc. didesnė kaina negu prieš savaitę bei 61,44 proc. didesnė kaina, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Rapsų vidutinė supirkimo kaina sumažėjo – 42 savaitę ji sudarė 617,36 EUR/t – tai yra 2,68 proc. mažesnė kaina negu 41 savaitę ir 2,46 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. 42 savaitę buvusia kaina.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 19 (411) / 2022 m.