Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-08

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Labdaros organizacijos, dalijančios maistą, kviečiamos kreiptis paramos

Žemės ūkio ministerija primena, kad labdaros ir paramos organizacijos, surenkančios maistą iš maisto tvarkymo subjektų ir išdalijančios jį stokojantiems, iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas paramai gauti. Parama teikiama pagal Paramos už labdarai atiduodamą maistą teikimo taisykles, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Priemonei finansuoti skirta 400 tūkst. eurų.

Paramos dydis negali viršyti 0,5 euro už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai maistu ir (ar) dar laikomas sandėlyje.

Labdaros ir paramos organizacija, siekdama gauti paramą pagal taisykles, turi atitikti šiuos reikalavimus:

atitikti Labdaros ir paramos įstatyme paramos gavėjo apibrėžimą ir būti registruotas Juridinių asmenų registre;
turi būti įtrauktas į Maisto tvarkymo subjektų sąrašą ir / arba Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą;
iki paraiškos pateikimo turėti ne mažesnę kaip nepertraukiamų trejų kalendorinių metų patirtį surenkant ir / ar išdalijant paramą bei labdarą maistu;
turėti 2 ar daugiau padalinių ne tame pačiame mieste ar rajone, kurių bendras metinis gautos ir išdalytos paramos ir labdaros maistu kiekis – ne mažiau kaip viena tona.

Paraiškos teikiamos elektronine forma. Šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) el. paštu dokumentai@nma.lt. Kitu būdu pateikiamos paraiškos nepriimamos.

Papildoma informacija dėl paraiškos pildymo ir kt. teikiama NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841, taip pat elektroniniu būdu NMA interneto svetainėje pasirinkus nuorodą „Užduokite klausimą“ arba atsiuntus klausimą bendruoju el. pašto adresu info@nma.lt, taip pat paštu adresu: Blindžių g. 17, Vilnius. Papildomą informaciją dėl taisyklių teikia Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel. (8 5) 239 1282.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-07

Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai jau gali eksportuoti į Taivaną

Pirmadienį Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį. Tokios eksporto galimybės atsiveria bendradarbiaujant kompetentingoms Taivano ir Lietuvos institucijoms.

„Labai vertiname intensyvėjantį bendradarbiavimą bei draugiškus ir nuoseklius dvišalius santykius su Taivanu. Matome didelį potencialą plėtoti glaudesnius Lietuvos ir Taivano verslo ryšius ir džiaugiamės, kad Lietuvos įmonės galės pradėti eksportuoti kiaušinių, pieno ir žuvies produktus į Taivaną. Tai didelis žingsnis į priekį, kuris dar labiau įprasmina aktyvėjantį mūsų tautų bendradarbiavimą ir atveria dar daugiau galimybių mūsų valstybių maisto pramonės verslams, o taivaniečiams bus patiekiama dar didesnė lietuviškų maisto produktų įvairovė“ – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

„Nuoseklių pastangų dėka plėtojasi dialogas su nauju strateginiu Lietuvos partneriu – Taivanu. Tiek Lietuvos, tiek Taivano kompetentingos institucijos efektyviai vykdo savo įsipareigojimus kuo greičiau atidaryti rinką lietuviškai produkcijai. Be šios geros žinios kiaušinių, pieno bei žuvies produktų gamintojams tikimės, kad Taivano rinka dar šiais metais bus pasiekiama daugiau Lietuvos įmonių“, – pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.

Pasak VMVT direktoriaus, šiuo metu paraleliai vykdomas lietuviškos jautienos atvėrimo Taivano rinkai procesas. Spalio 16–27 d. Lietuvoje vyko abiejų Taivano kompetentingų institucijų: Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro (BAPHIQ) ir FDA auditas Lietuvoje, kurio metu buvo vertinama VMVT vykdoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliekami laboratoriniai tyrimai, importo veterinarinė kontrolė Klaipėdos jūrų uoste bei kaip 3 Lietuvos mėsos įmonės įgyvendina reikalavimus. Tikimasi, kad šį procesą taip pat pavyks pabaigti iki metų pabaigos.

Ketinimus eksportuoti į Taivaną yra pareiškusios 12 Lietuvos pieno gamintojų, viena kiaušinių gamintoja ir 5 šalies žuvininkystės įmonės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-07

NMA rekomendacijos projektų vykdytojams

Besibaigiant kalendoriniams metams dažnam paramos gavėjui, įgyvendinančiam projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonę, baigiasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis arba vieni iš kontrolės metų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukia nemažai klausimų dėl projekto įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali būti svarbios vykdant projekte numatytą veiklą, siekiant tinkamai įgyvendinti projektą.

Pažymėtina, kad bendruoju atveju paramos gavėjas privalo laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų, nurodytų tų metų Programos konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, pagal kuriais teikė paraišką paramai gauti, t. y. projektą įgyvendinti taip, kaip buvo numatyta jo verslo plane ir / ar paraiškoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos gavėjų patogumui NMA yra parengusi atmintines ir rekomendacijas kiekvienai iš Programos priemonių, kuriomis vadovaujantis galima tinkamai įgyvendinti projektą išvengiant pažeidimų. Atmintines galima rasti čia.

Primintina, kad tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių projektas nėra įgyvendinamas taip, kaip numatyta, rekomenduojama kuo anksčiau susisiekti su paraišką administruojančiu NMA specialistu ir aptarti projekto įgyvendinimo galimybes pasikeitus aplinkybėms. Svarbu pateikti minėtas objektyvias priežastis įrodančius dokumentus ar duomenis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Vienas iš dažniausiai NMA pateikiamų klausimų – dėl suplanuotų, bet nepasiektų projekto priežiūros rodiklių. Pažymėtina, kad svarbu yra objektyvios priežastys, dėl kurių nepavyksta pasiekti numatytų projekto priežiūros rodiklių. Būtina pateikti paaiškinimą bei visas paaiškinime išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus tuo atveju, kai suplanuoti projekto rodikliai buvo nepasiekti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių – kai sutartiniai įsipareigojimai negali būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Tuo atveju, kai force majeure ar išimtinės aplinkybės yra liga, reikia pateikti medicinos įstaigos pažymą, kurioje turi būti nurodyta: kada aplinkybė – liga prasidėjo, kada aplinkybė – liga baigėsi, ko dėl kiekvienos konkrečios aplinkybės (tam tikros ligos, nes gali būti ne viena) pareiškėjas negalėjo daryti, ar tų veiksmų negalėjo daryti visą reikalavimų vykdymo laikotarpį.

Nenugalimų aplinkybių (pvz.: meteorologinės sąlygos, gaisras, boikotas, streikas ir pan.) buvimą įrodančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, veikiantys pagal veiklos zonas. Rūmų, kaip valstybės įgaliotos institucijos, išduota pažyma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymu, yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią nei kitos įrodinėjimo priemonės. Pažymos išduodamos dėl tų nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios atsirado ir egzistuoja ar egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Žinotina, kad prisiimti įsipareigojimai gali būti neįgyvendinti ir dėl koronaviruso COVID 19 keliamų pasekmių, kurias galima prilyginti nenugalimos jėgos (force majeure) atvejui. Kiekvieno projekto atvejis yra vertinamas individualiai. Dažniausiai aplinkybės, dėl kurių neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys gali būti atleidžiamos nuo įsipareigojimų, kol nesibaigia force majeure ar išimtinės aplinkybės ir protingą laiką po jų pabaigos, per kurį įmanoma pradėti vykdyti įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad apie buvusias nenugalimos jėgos aplinkybes NMA būtina pranešti per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai pareiškėjas ar paramos gavėjas (jo įgaliotas asmuo) gali tai padaryti. Pavėlavus pranešti per nurodytą laiką, NMA įgyja teisę neatsižvelgti į pateiktus dokumentus, nes laikoma, kad dokumentai pateikti pavėluotai.

NMA sulaukia nemažai paramos gavėjų prašymų pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį arba mokėjimo prašymo pateikimo terminą, motyvuojant sudėtinga geopolitine situacija. Primintina, kad po sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos kiekvienas su konkrečiu projektu susijęs atvejis yra svarstomas individualiai bei kompleksiškai ir, tik įvertinus visas aplinkybes, NMA gali priimti sprendimą dėl projekto sąlygų (pavyzdžiui – projekto įgyvendinimo termino) keitimo. Taigi, visi konkretaus projekto pakeitimai turi būti raštu derinami su NMA.

Atkreiptinas dėmesys, kad kartais paramos gavėjai dėl įvairių priežasčių nusprendžia nepasinaudoti parama ir apie savo atsisakymą praneša el. laišku NMA. Žinotina, kad nepasirašytas elektroninis laiškas negali būti prilyginamas pasirašytam prašymui, todėl negali būti nagrinėjamas. Pasirašytą prašymą atsisakyti paramos, kaip ir prašymus dėl kitų su projektu susijusių aplinkybių, NMA galima atsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt arba paprastu ar registruotu paštu adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Taip pat prašymą, dokumentus galima pateikti naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (meniu punktas „Pranešimai“ / „Siųsti“, pasirenkant gavėją NMA).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai jau yra išmokėta dalis ar visa paramos suma ir paramos gavėjas atsisako projektą užbaigti, jis privalo NMA grąžinti jam pervestas lėšas.

Dažniausiai pasitaikantys neatitikimai:

dokumentuose pateikiama netiksli ar neteisinga informacija. Pavyzdžiui, už paramos lėšas įsigytos investicijos netinkamai apskaitomos, neįtraukiamos į ilgalaikio turto korteles ir pan.;

trūksta kai kurių dokumentų. Pavyzdžiui, patikros metu projekto vykdytojas nepateikia technikos ar statinių registravimo dokumentų, taip pat prekių apmokėjimą, draudimą (arba trijų draudimo bendrovių atsisakymus drausti) patvirtinančių dokumentų. Tokiais atvejais projekto vykdytojui leidžiama pasitaisyti – nustatomas terminas, per kurį jis turi sutvarkyti dokumentuose rastas technines klaidas, ištaisyti neatitikimus, surasti trūkstamus dokumentus ir visą tvarkingą dokumentaciją pateikti NMA;

investicijų tapatumo ar identifikavimo numeriai dokumentuose, pateiktuose NMA, nesutampa su randamais patikros metu;

įsigyta įranga nėra sumontuota ir / ar yra nenaudojama;

projekto įgyvendinimo vietoje viešinimo stendas nėra įrengtas;

pasirašytos pirkimų sutarties keitimas nesilaikant nustatytų reikalavimų, sumažinamos pirkimo sutartyje apibrėžto pirkimo objekto apimtys. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose nurodomas vienas investicijos parametras, pavyzdžiui, 180 AG, o pasirašytoje sutartyje įsigyjama investicija yra 169 AG;

pasirašyta pirkimo sutartis neatitinka pirkimo dokumentų / tiekėjo pasiūlymo, t. y. skiriasi įsigyjamos technikos parametrai, nedetalizuojamas gyvulių amžius ir pan.;

tikrinant investicijų įsigijimo dokumentus kartais nustatoma, jog buvo pažeista pirkimo sutartyse numatyta pristatymo ar apmokėjimo tvarka, pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose numatyta, kad apmokama bus po prekės pristatymo, o faktiškai padaromas avansinis mokėjimas;

projekto įgyvendinimo vietoje nerandama už paramos lėšas įsigytų investicijų;

už paramos lėšas įsigytas turtas įkeičiamas be NMA sutikimo;
vykdoma visai kita veikla, nei ta, kuriai buvo skirta parama;

nesilaikoma reikalavimo nepertraukiamai drausti už paramos lėšas įgytą turtą visą Programos konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytą laikotarpį;

kai projektui buvo suteikti atrankos balai už vieną ar kitą atrankos kriterijų ir kai tie kriterijai nepasiekiami ir (arba) neišlaikomi. Pavyzdžiui, projektui vertinimo metu buvo suteikti balai už dalyvavimą priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, tačiau projekto vykdytojas per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo, kaip reikalaujama įgyvendinimo taisyklėse, šioje priemonėje taip ir nesudalyvauja. Taigi, projekto vykdytojas nesilaikęs šio įsipareigojimo turės grąžinti dalį gautos paramos;

nepasiekti arba neišlaikyti paraiškoje numatyti ekonominio gyvybingumo rodikliai – skolos, paskolų padengimo rodiklius, grynojo pelningumo;
neišlaikyti kiekvienai priemonei numatyti projekto priežiūros rodikliai, kuriuos paramos gavėjas įsipareigoja išlaikyti teikdamas paraišką: pavyzdžiui, išlaikyti 8 000 Eur dydžio ekonominį valdos dydį (VED), nesumažinti žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto daugiau kaip 20 procentų, išlaikyti nustatytą ŽŪN arba ariamos žemės plotą, sąlyginį gyvulių skaičių ir kt. Šių rodiklių nepasiekus taip pat numatyti taikyti tam tikri sankcijų dydžiai.

Siekiant išvengti pažeidimų, reikėtų:

susipažinti su teisės aktais, kurie susiję su prašoma / gaunama parama;

prieš rengiant projektą, įvertinti galimą projekto riziką, sunkumus bei pasirūpinti patikimu finansavimo šaltiniu projektui įgyvendinti;

rengiant verslo planą, įvertinti turimus išteklius bei galimybes ir pagal tai nustatyti rodiklius, kurių bus siekiama įgyvendinant projektą;
susipažinti su dažniausiai pasitaikančiais pažeidimais;

numatyti realius mokėjimo prašymo (-ų) teikimo terminus, kad nereikėtų rašyti papildomų prašymų, prašant juos nukelti;

tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą;
nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su NMA;
sekti naujienas (galima užsisakyti NMA naujienlaiškį);
tikrinti savo paraiškų informaciją NMA informaciniame portale;

Nustačius pažeidimus

Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir LR teisės aktuose numatytos sankcijos, diferencijuotos pagal paramos dydį, išskyrus force majeure atvejus:

paramos sumažinimas;
paramos teikimo sustabdymas / nutraukimas;
sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos;
apribojimas teikti paraiškas;

kitos poveikio priemonės dėl įsipareigojimų, susijusių su gauta arba prašoma parama, nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-07

Naktį prie Žemės ūkio ministerijos surengtas protestas – kritikuojami „sunkiai suvokiami sprendimai“

Prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) neįprastu metu – naktį iš sekmadienio į pirmadienį – surengta akcija „Žemės ūkio renatūralizacijos projektas“. Neformali organizacija, vienijanti aktyvius Lietuvos ūkininkus, Žemdirbių organizacinis štabas išplatino pranešimą, kuriame kritikuojami ministerijos sprendimai.

Šalia ministerijos pastatytas žaliasis kryžius, simbolizuojantis, anot protestuotojų, sudėtingą žemdirbių kovą „prieš biurokratiją, politikų abejingumą ir sektorių alinančią žemės ūkio politiką“. Atvežta ir esą „sunkiai suvokiamų sprendimų simboliu tapusių akmenų ir kelmų krūva“.

Ūkininkai teigia, kad esą „neįtikėtina, kai investicijoms į nusidėvėjusią melioraciją lėšų niekaip neatrandanti valdžia kelmų ir akmenų vertimui į melioracijos sistemas surado net 9,5 mln. EUR“.

Žemdirbių organizacinio štabo teigimu, tam, kaip ŽŪM sprendžiami strateginiai klausimai, abejingas negali likti nė vienas ūkininkas.

Savo pranešima žemdirbiai teigia, kad „per 2 metus nesukurta nė viena sėkminga perėjimo prie žaliojo kurso priemonė“, žemdirbių pasiūlytos priemonės buvo esą sužlugdytos, o ŽŪM kurtos patyrė fiasko.

Jie vardija, kad reikalingiausiu metu į ekonomiką nesugebėta įlieti 78 mln. EUR paramos, dar apie 50 mln. EUR paramos įlieta neva reikšmingai vėluojant. „Net ir pasirašę sprendimus dėl paramos žemdirbiai negali pradėti projektų įgyvendinimo, ne retai jų atsisako. Taip nutinka, nes ŽŪM pavaldi NMA kartu su pačia ŽŪM projektus vertina ilgus mėnesius, ūkininkus užverčia nelogiškais klausimais“, – rašoma pranešime.

Anot jo, nesuvaldytas pievų atkūrimo klausimas: „2022 metais Lietuva rizikuoja prarasti 200 tūkst. ha dirbamos žemės. Rizikuojama prarasti virš 250 mln. EUR Lietuviško kilmės produkcijos gamybos!“

Žemdirbių nuomone, į „2023-2027 metų žemės ūkio strateginį planą nepapuola ištisos žemės ūkio šakos, o ten papuolusios jau ieško būdų, kaip reikės išgyventi ar kaip pasitraukti iš ūkininkavimo“. „Blogiausia, kad dalis žemdirbių net nenutuokia, kad laukia pokyčiai, kuriems jie yra visiškai nepasiruošę. Pati ŽŪM numato, kad deklaruojamas plotas mažės 200 tūkst. ha, t. y. pateksime į pačią Lietuvos narystės ES pradžią“, – sakoma pranešime.

Pranešime taip pat kritikuojamos investicijos į maisto gamybos infrastruktūrą, kalbama, kad esą „ŽŪM nesugebėjimas dirbti su pavaldžiomis institucijomis kelia vis didesnę grėsmę“.

„Strateginis planas nepatvirtintas, žemdirbiai nematė jokio taisyklių projekto ir nėra žinoma apie jo rengimą. ŽŪM darbas su Seimu pašlijęs, ministras santykius su NMA direktoriumi aiškinsis teismuose. Abejojame, ar tokiuose santykiuose esančios institucijos gali sukurti ir patvirtinti naujo laikotarpio taisykles. Nesuvaldyta NŽT perleista Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas perleistas Invegai. Šie procesai akivaizdžiai rodo ŽŪM negebėjimą valdyti jai priskirtų funkcijų“, – teigiama pranešime.

„Vienintelė žemės ūkio šaka, kuri nestokoja finansavimo – ekologiniai ūkiai. Tačiau nesugebėjimas atsižvelgti į žemdirbių pasiūlymus ekologinio ūkininkavimo taisyklėms paverčia jas sunkiai įgyvendinamomis ir atgraso ūkininkus nu ekologinio ūkininkavimo. Kaip pavyzdžiui, dėl biurokratinių procedūrų ekologinį sertifikatą ūkininkas gali gauti praėjus net keletui mėnesių po derliaus nuėmimo“, – teigiama naktį išplatintame pranešime.

Atsižvelgdami į kylančias grėsmes žemdirbiai reikalauja „nedelsiant ir iš esmės RENATŪRALIZUOTI Žemės ūkio ministeriją t. y. grąžinti žemės ūkio politiką į artimą natūraliai“: „Reikalaujame nuolatines klaidas darančių valdininkų atsakomybės. Matome, kad ŽŪM neišgirsta argumentų, ir niekaip nereaguoja į savo sprendimų pasekmes, o dialogas neduoda jokių rezultatų. Žemdirbių organizacinis štabas toliau ieškos būdų apginti teisėtus žemdirbių lūkesčius gyventi ir vystyti verslą Lietuvoje.“

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėjas Algirdas Igorius delfi.lt teigė, kad buvo kreiptasi į policiją.

„Žemės ūkio ministerija taip pat neinformuota, nesikreipė jokia žemdirbių ar kita organizacija, tad ir šio naktį, vogčiomis surengto incidento rengėjai ir jų motyvai bei reikalavimai neaiškūs ir nežinomi“, – sake patarėjas.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-07

Teismas: melžimo aparato skleidžiamas garsas nelaikytinas viešosios rimties trikdymu

Spalio 31 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį byloje ir panaikino ankstesnių teismų sprendimą, kad melžimo aparato skleidžiamas garsas karvių melžimo metu yra viešosios rimties trikdymas. LAT teigimu, pažeidimas galėtų būti tik tuo atveju, jei aparatas būtų naudojamas ne jo paskirtai funkcijai atlikti, o trikdyti kaimynų ramybę.

Kaip rašoma pranešime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnio 1 dalį nubaustas 20 Eur bauda už tai, kad 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val., ryte, šalia esančio kaimynų gyvenamojo namo, pievoje melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą, ir taip trikdė viešąją rimtį.

V. V. K. atstovas advokatas prašė panaikinti pirmiau bylą nagrinėjusių teismų nutartis, kuriomis paliktas galioti policijos nutarimas nubausti V. V. K., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, argumentuodamas tuo, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prašymą tenkino, panaikino apylinkės ir apygardos teismų priimtas nutartis ir V. V. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Teismas konstatavo, kad karvių melžimas melžimo aparatu (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas) nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais, taip pat priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.

Vis dėlto teismas pažymėjo ir tai, kad jei, pavyzdžiui, nakties metu melžimo aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją – pamelžti karves, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (melžimo aparato įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Šioje byloje V. V. K. veiksmuose nebuvo nustatyta kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės V. V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad šios galimybės nėra, nes įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-10-31

Ankstesnės žemės ūkio naujienos