Žemės ūkio naujienos: 2022-11-10

Tiesioginė parama mėsiniams galvijams

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta, kad mėsinių galvijų susietosios paramos išmoka bus diferencijuojama pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį.

Didesnė parama skiriama grynaveisliams mėsiniams galvijams (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis kaip 51 proc. Už tokį galviją bus galima gauti 154 Eur. Už galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnis bus mažesnis – 82 Eur.

Šioms išmokoms numatyta skirti 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko (94 mln. Eur), o ja pasinaudoti, turėtų apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių.

Be to, bus mokama papildoma išmoka (6 Eur) už kiekvieną ne jaunesnį kaip 12 mėn. amžiaus mėsinį galviją, kuriam einamaisiais metais bus atlikti produktyvumo tyrimai – viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą galvijų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo rodiklius, ūkių stiprėjimą.

Susietoji parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytus bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotus ir suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus.

Tiesioginė parama avims ir ožkoms

Siekiant palaikyti itin nedideles avių ir ožkų augintojų pajamas bei užtikrinti jų finansinį stabilumą ir toliau bus tęsiama susietoji parama avių bei ožkų augintojams.

Avių augintojams susietoji išmoka bus mokama ne tik už mėsinės, bet ir už pieninės veislės avį ir vidutiniškai sieks 14,5 Eur. Tam planuojama skirti 14,1 mln. Eur. Prognozuojama paremti 194,1 tūkst. avių.

Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių, mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis.

Ožkų augintojams susietoji išmoka bus mokama už pieninės ar mėsinės veislės ožką/ožį ir vidutiniškai sieks apie 26,5 Eur. Planuojama, kad už 11,8 tūkst. šių galvijų iš viso bus išmokėta 1,6 mln. Eur.

Siekiant gauti susietąją paramą būtina laikytis Geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų.

Ekoschemos

Susietoji parama nėra vienintelė aktuali tiesioginės paramos rūšis. Mėsinės galvijininkystės ūkiai ir avių bei ožkų augintojai taip pat galės savo noru dalyvauti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemose).

Pavyzdžiui, ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veikla „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus – numatyta 22 Eur už sąlyginį gyvūną (SG) išmoka, ganant mėsinius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse arba ganyklose.

Pretenduojantys į šią paramą turės valdoje einamaisiais metais turėti savo ir (arba) valdos partnerio (-ių) ir (arba) šeimos narių vardu Ūkinių gyvūnų registre įregistruotus ir (arba) suženklintus gyvulius, išreikštus SG.

Parama gali būti skiriama, kai paramos dydis, apskaičiuotas pagal laikomus SG, kuriems bus taikomi geresni gyvūnų gerovės standartai ir (arba) sveikatingumo didinimo priemonės, viršija 100 Eur.

Mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai taip pat galės dalyvauti su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus išlaikyti ir prižiūrėti pievas iš šlapynes, saugoti jose esančias buveines ir saugomas rūšis.

Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius kasmet numatyta mokėti po 192 Eur/ha (padidinta išmoka jau mokama nuo 2022 m.). Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Taip pat reikia turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų).

Pareiškėjai metams įsipareigos nearti pievų, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo. Taip pat laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą, šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas.

Už EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą numatytos 297 Eur/ha (už pievų tvarkymą) ir 330 Eur/ha (už šlapynių tvarkymą) išmokos. Pareiškėjai 2 metams įsipareigos nearti pievų, šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo, nekalkinti. Taip pat laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu. Esant poreikiui – šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas (išskyrus balinių vėžlių apsaugos plotuose). Papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas.

Už 1 ha ekstensyviai tvarkomų šlapynių planuojama skirti 242 Eur. Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Pareiškėjai 5 metams įsipareigos neįrengti naujų sausinimo sistemų, nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, šienauti arba ganyti gyvulius 0,3-1 SG / ha intensyvumu. Papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas.

Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams gyvulininkystės ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, išmokos už daugiametes žoles naujuoju laikotarpiu taip pat didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha (pereinamojo laikotarpio) ir 198 Eur/ha (ekologinio ūkininkavimo).

Kaimo plėtros priemonės

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane gyvulininkystės ūkių plėtra ir toliau bus remiama per kaimo plėtros intervencines priemones. Galvijų augintojai, priklausomai nuo jų ūkių dydžio, galės rinktis gauti paramą pagal investicines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas” (pagal pastarąją priemonę parama ir toliau bus teikiama ne tik dotacijų, tačiau ir lengvatinių paskolų forma).

Ypač bus skatinamas ūkių (tarp jų ir galvijų augintojų) bendradarbiavimas ir trumpų tiekimo grandinių kūrimas pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės”.

Besisteigiantys jaunųjų ūkininkų galvijininkystės ūkiai bus remiami per priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.

Didelis dėmesys naujajame Strateginiame plane yra skiriamas tvarumui. Ne išimtis ir gyvulininkystės ūkiai, kurie susiduria su mėšlo tvarkymo ir panaudojimo, tvaresnio ūkinių gyvūnų laikymo, gyvūnų gerovės užtikrinimo iššūkiais, reikalaujančiais reikšmingų investicijų.

Todėl Strateginiame plane yra sukurta nauja į gyvulininkystę orientuota intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, pagal kurią planuojama skirti 51,2 mln. eurų dotacijų ir 5 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Naujuoju programiniu laikotarpiu taip pat itin daug dėmesio skiriama efektyvesniam ūkių rizikos valdymui. Galvijų augintojai galės kreiptis paramos pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”.

Be to, pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”, galvijus auginantys ūkininkai bus skatinami investuoti į prevencines biologinės saugos priemones, skirtas sumažinti pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką.

Galvijininkystės sektoriaus atstovai taip pat bus skatinami drausti gyvulius nuo ligų bei apsidrausti ūkius nuo kitų rizikų. Bus galima kreiptis paramos pagal priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” bei „Savitarpio pagalbos fondai”.

Be to, 2023-2027 m. gyvulius auginantys ūkininkai ir toliau galės dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse arba įgyvendinti parodomuosius projektus.

Taip pat bus skiriama parama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-09

Savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai atsakingi ne tik už pagalbą deklaruojant pasėlius, įvairių paraiškų priėmimą, duomenų rinkimą ir kitus darbus. Taip pat jie padės ūkininkams pasirinkti tinkamas ekoschemas, įgyvendinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus, kurie pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą bus privalomi visiems ūkininkams, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą.

Iki sprendimo skirti papildomus 2 mln. Eur, valstybės perduotoms savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti 2023 m. numatyta skirti 9,342 mln. Eur.

ŽŪM taip pat iš sutapytų lėšų planuoja savivaldybių žemės ūkio skyriams dar skirti papildomų lėšų kompensuoti elektros kaštams, atsiradusiems dėl padidėjusių elektros sąnaudų eksploatuojant polderius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-09

„Šiandien, kuomet žemės ūkio sektorius susiduria su labai didelėmis problemomis, kilusias dėl sutrūkinėjusių grandinių ir karo įtakos pokyčių savikainai, matyt, net neturėtume teisės (EBPO pasiūlymo – ELTA) svarstyti“, – trečiadienį LRT Radijui teigė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius. „Tai atsilieptų ne tik gamintojų konkurencingumui, bet ir galutiniam vartotojui. Natūralu, kad tie mokesčiai nusileistų į galutinį produktą“, – pridūrė jis.

EBPO ekspertai lapkričio pradžioje nustatė, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nepakanka priemonių, kad žemės ūkio sektorius iki 2050 m. taptų klimatui neutralus bei siūlo apmokestinti galvijų išskiriamą metaną ir trąšas. ŽŪM atstovas tikina, kad šiuo metu galvijų keliamą taršą būtų galima mažinti ugdant gyvulių augintojus, kaip sumažinti jų išskiriamo metano kiekius, investuojant į biometano gamybą. Tam esą reiktų numatyti paramos priemones.

„Tai yra idealu, bet tam reikia didelių investicijų. Šiandien žemės ūkio sektorius tokių lėšų investuoti iš karto neturi. Čia galbūt greta galėtų ateiti ir paramos sistemos“, – teigė S. Jasius.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento Vytauto Barkausko teigimu, auginamų galvijų 2020–2021 m. sumažėjo 36 tūkst. (8,6 proc.), o šiemet taip pat bus matomas „labai didelis“ laikomų galvijų skaičiaus kritimas. „Ūkininkai pienines karves išparduoda bandomis, traukiasi iš ūkininkavimo“, – sakė V. Barkauskas. „Jei tokiais skaičiais bus traukiamasi iš gamybos, tikrai nebus ko apmokestinti“, – tęsė ūkininkų atstovas.

Anot jo, galvijus daugiausia augina smulkūs ūkiai, kurie yra itin jautrūs energijos kaštų, darbo užmokesčio augimui, gali pasitraukti dėl didelės mokestinės naštos, nepakankamų išmokų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-09

Keičiasi gerąja praktika

Antradienį susitikimą pradėjusi LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė supažindino su šiuo organizuojamų renginių projektu. Pasak jos, jo tikslas – viešinti geruosius KPP pavyzdžius, informuoti visuomenę apie galimybę teikti paraiškas paramai, skatinti tvaraus ūkininkavimo galimybes, o ūkių lankymo metu skatinti keitimąsi patirtimi, gerąja praktika ir geromis idėjomis. Taip pat ūkių lankymo metu skatinamas ūkininkų bendradarbiavimas, keitimasis idėjomis apie inovacijas.

„Tiek patyrusiems, tiek naujiems augintojams labai svarbu keistis žiniomis ir ūkininkavimo pavyzdžiais. Ūkininkaujant teorinių žinių neužtenka, todėl tokie susitikimai be galo reikšmingi. Noriu pakviesti visus augintojus sekti mūsų atvirų durų dienas ir atvykti į mūsų renginius. Geriau vieną kartą pamatyti pačiam nei dešimt kartų išgirsti“, – apsilankyti organizuojamuose „Atvirų ūkių“ renginiuose kvietė V.Živatkauskienė.

Kontrolinio penėjimo reikšmė akivaizdi

UAB „Šilutės veislininkystė“ pirmajam atvirų dienų renginiui pasirinkta ne atsitiktinai. Veislininkystės svarba mėsinių galvijų sektoriui yra akivaizdi. Įmonės direktorius Gediminas Lapinskas priminė, kad čia vykdoma ne tik produktyvumo kontrolė, individualus buliukų vertinimas, bet ir yra plati grynaveislių telyčių pasiūla.Be to, į kontrolinio penėjimo stotis iš visos Lietuvos atvežami ir patys perspektyviausi buliai, kurie po griežtos atrankos dalyvauja ir LMGAGA rengiamuose aukcionuose. Mėsinių galvijų augintojai jau spėjo įsitikinti, kad veislininkystė yra solidus svertas didesnėms pajamomsgauti.Kuo toliau, tuo labiau kontrolinės penėjimo stoties reikšmė tik augs. LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas yra išreiškęs lūkesčius, kad kergimui buliukus reikėtų pirkti tik iš kontrolinių auginimo stočių. Tokį tikslą kelia ir pati asociacija.

„Veislininkystė yra neatsiejama nuo mūsų sektoriaus gyvybingumo. Kontrolinėje penėjimo stotyje, prieš mūsų rengiamus aukcionus, visi buliai būna įvertinti kelių vertintojų. Jeigu kas nors praslysta pro akis vienam vertintojui, tai pastebi antras ar trečias vertintojas. Taigi prieš aukcioną gyvuliaibuvo labai atidžiai apžiūrėti, įvertintas jų augimo tempas, priesvoris. Gyvuliai taip pat buvo reguliariai sveriami, todėl jie yra ramūs. Tai yra nuolatinės priežiūros, svėrimų rezultatas“, – tikino LMGAGA direktorė.

Svečiai apsilankė įmonės ūkyje, kur auginami ir kontroliuojami šarolė, aubrakų, herefordų, angusų, limuzinų veislės mėsiniai galvijai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu planuojama aplankyti šešis skirtingose Lietuvos apskrityse veikiančius skirtingų mėsinių galvijų veislių atstovų ūkius, kurie išsiskiria inovacijomis, tvariu ūkininkavimu, kooperuota veikla ir kuriuose veikia trumposios maisto grandinės.

Informaciją apie kitusciklo „Atviri ūkiai“ renginius, jų programas galima rasti ir LMGAGA tinklapyje www.lmga.lt.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-11-08

Dar vienam ūkininkui padaryta žala neskaičiuota, nes ūkis neatitiko nustatytų reikalavimų – plėšrūno išpjautos avys buvo netinkamai užtvertos. Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės duomenimis, pernai dėl vilkų padarytos žalos kreipėsi trys ūkininkai. Už 354 papjautas avis jiems buvo atlyginta apie 3,5 tūkst. eurų. O 2020 metais ūkininkai į Savivaldybę kreipėsi dėl perpus mažiau papjautų avių ir jiems išmokėta kompensacija buvo atitinkamai mažesnė. „Statistika rodo, kad vilkų padaryta žala didėja. Tačiau ne visi ūkininkai atitinka reikalavimus gauti paramą“, – atkreipia dėmesį Z. Bakanienė.

Vilkų bandos didėja

Aplinkos ministerija šiemet leido sumedžioti 282 vilkus. Jų medžioklė prasideda nuo spalio 15-osios. Per mažiau nei tris savaites, iki lapkričio 3 dienos, nuo medžiotojų paleistų kulkų visoje šalyje krito 52 pilkiai, iš jų trys Panevėžio rajone. „Vilkas yra protingas žvėris. Be to, turi unikalią uoslę ir nėra paprasta jį sumedžioti“, – sako Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius.

Anot jo, vilkų populiacija šiuo metu per didelė – šeimų skaičius žymiai išaugęs. Dažniausias vilko grobis miškuose – kokiuose miško grioviuose gyvenantys bebrai. Lengvai sumedžioja stirnas, elnių jauniklius. Medžiotojai pilkius vilioja balsu, kartais jie netikėtai pasirodo kitų žvėrių medžioklių su varovais metu ar tykant bokštelyje. Plėšrūnų patykoma ir ten, kur žinoma, kad jie mėgsta pasisukioti aplink naminius gyvulius.

Ėmėsi tyrimo Šiemet Aplinkos ministerijos užsakymu asociacija Ekosistemų apsaugos centras kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija atliko tyrimą, ar naminius gyvulius išties visada išpjauna tik vilkai. Šios asociacijos pirmininko ir universiteto lektoriaus Petro Adeikio teigimu, ištirti 38 atvejai. Jie buvo atrinkti atsižvelgus į tam tikrus kriterijus: tai turėjo būti jau trečias toje vietovėje naminių gyvulių išpjovimas, papjauta daugiau nei 7 gyvuliai.

Tyrėjas šiemet į Panevėžio rajoną vyko du kartus: į Bistrampolį, kai buvo išpjauti danieliai, ir į Karsakiškio seniūniją. Pirmu atveju nustatyta, kad į danielių aptvarą buvo įsisukę tikrai šunys, o antruoju taip pat suabejota, ar tikrai dėl išpjautų avių kalti vilkai. Mat pastarasis ūkininkas apie nelaimę pranešė praėjus jau kelioms dienoms. Be to, grobis sudorotas per arti namų. Laukinis žvėris būtų jį tempęsis į saugesnę vietą.

Ieško lengvesnio grobio

Anot P. Adeikio, pastebėta, kad gyvulių augintojai nelabai supranta, kaip apsisaugoti. Žmonės painioja elektrinį piemenį – apsaugą nuo bandos išsilakstymo – ir elektrinę apsaugą nuo plėšrūnų. Tad mano, kad aptvėrus elektriniu piemeniu, skirtu, kad neišsilakstytų banda, jau apsaugo savo gyvulius ir nuo vilkų. Be to, iš tirtų kone keturių dešimčių atvejų nė vienas gyvulių savininkas nebuvo kreipęsis dėl paramos įsigyjant prevencines priemones nuo plėšrūnų. Pasak P. Adeikio, pastebėta ir vilkų populiacijos valdymo trūkumų.

Tyrėjas patvirtina, kad vilkų Lietuvos miškuose jau yra per daug. Populiaciją, jo manymu, pirmiausia reikėtų reguliuoti sunaikinant vadinamuosius probleminius vilkus, tai yra tuos, kurie puldinėja ūkininkų bandas. Iš tokių mokosi jaunesni. „Didėjant vilkų populiacijai, atsiranda tokių individų, kurie nustoja bijoti žmonių veiklos ir pradeda maitintis lengvesniu grobiu“, – sako tyrėjas. Prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, P. Adeikio žiniomis, prie papjauto gyvulio nenušauta nė vieno plėšrūno, tačiau jie medžiojami miške. Vadinasi, darytina išvada, kad šie plėšrūnai nebijo vaikščioti prie gyvulių, nes ten niekada negirdėjo šūvių.

Kalti ir šunys

P. Adeikis atkreipia dėmesį, kad iš 38-ių tirtų atvejų maždaug dėl trečdalio buvo kalti šunys. Garsiausiai šiemet toks nuskambėjo Panevėžio rajone, Bistrampolyje, kai šunys išpjovė danielius. Kito plačiai žinomo atvejo būta Kupiškio rajone, kai buvo užpultas ir žmogus. „Iš karto sakiau, kad ne vilkas“, – teigia P. Adeikis. Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai ožka papjauta, o dalis nuėsta 50 metrų nuo namo. „Klausimas, ko tas vilkas toks kvailas – tupėjo sode ir nenusinešė grobio į mišką?“ – abejoja tyrėjas. Anot jo, kažkodėl vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad jei šuo niekada nepuola žmogaus, nepuls ir gyvulio.

Šaltinis: sekunde.lt, 2022-11-06