Žemės ūkio naujienos: 2022-11-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. mokama kaina
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. iš 14 312 pieno gamintojų supirko 1 025,30 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo ir 3,46 baltymingumo pieno (2021 m. sausio– rugsėjo mėn. – 1 007,84 tūkst. t vidutinio 4,17 proc. riebumo pieno.
O 2020 m. sausio– rugsėjo mėn. – 1 025,75 tūkst. t vidutinio 4,11 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2021 m. sausio– rugsėjo mėn., pieno supirkimas padidėjo 1,7 proc., arba 17,46 tūkst. t. Per 2022 m. rugsėjo mėn. buvo supirkta 120,44 tūkst. t pieno arba 2,6 proc. mažiau nei 2021 m. rugsėjo mėn.
ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. rugsėjo mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. rugsėjo mėn., padidėjo 55,4 proc. ir sudarė 416,21 Eur/t. Palyginus su 2022 m. rugpjūčio mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 3,2 proc. mažesnė.
ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. rugsėjo mėnesį vidutinė natūralaus (4,19 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 2,85 proc. ir siekė 526,56 Eur, o, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn., ji buvo 65,5 proc. didesnė. Šių metų gegužės mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2021 m. rugsėjo –2022 m. rugsėjo mėn. laikotarpį.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. rugsėjo mėnesį už natūralų pieną (4,22 proc. riebumo ir 3,53 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 581,23 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 2,2 proc. (2022 m. rugpjūčio mėn. ji buvo 568,59 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. rugsėjo mėn. sumažėjo 3,3 proc. ir buvo 451,55 Eur/t Eur už t (2022 m. rugpjūčio mėn. – 467,00 Eur už t).
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2022 m. rugsėjo mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 544,9 Eur/t ir, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn., buvo 46,1 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 492,6 Eur/t, Lenkijoje – 531,8 Eur/t, Estijoje – 500,5 Eur/t, ir, palyginus su 2021 m. rugsėjo mėn., Latvijoje kaina padidėjo 54,6 proc., Lenkijoje – 54,1 proc., Estijoje – 57,5 proc.
ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 841,84 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 82,1 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas padidėjo 28,6 tūkst. t, arba 3,5 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 183,5 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2021 m. sausio– rugsėjo mėn., sumažėjo11,2 tūkst. t, arba 5,7 proc.
ŽŪIKVC PAIS 2022 m. spalio 1 d. duomenimis, daugiau kaip trečdalis pieno – 32,3 proc. – buvo supirkta iš įmonių, kita dalis – iš pieno gamintojų. Iš visų pieno gamintojų jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis sudarė 7,4 proc. Didžiausią dalį pieno – 39,4 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius nuo 41 iki 60 metų, o 20,9 proc. sudaro pieno gamintojai, kurių amžius viršija 60 metų. Daugiausia karvių – 42,9 proc. – laiko pieno gamintojai, kurių amžius yra 41–60 metų. Pieno gamintojai, vyresni nei 60 m., laiko 22,9 proc. karvių. Jaunieji pieno gamintojai, kurių amžius iki 40 m., laiko 8,9 proc. karvių. Beveik ketvirtadalis karvių – 25,3 proc. – laikomos žemės ūkio įmonėse.
ŽŪIKVC PAIS duomenimis, karvių skaičius 2022 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginus su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,8 proc., gamintojų skaičius – 10,4 proc., pieno pardavimas padidėjo 1,7 proc. Analizuojant pieno pardavimus pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių matyti, kad pieno supirkimas mažėjo iš ūkių, kurie laiko 1–5 karvių. Supirkto pieno kiekis iš ūkių, laikančių 1–5 karves, 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. sumažėjo 10,6 proc., o 6–14 karvių laikančių laikytojų parduodamo pieno kiekis sumažėjo 2,2 proc. Ūkių, kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių, parduodamo pieno kiekis padidėjo 3,6 proc. – nuo 815,23 tūkst. t (2021 m. sausio–rugsėjo mėn.) iki 844,36 tūkst. t (2022 m. sausio–rugsėjo mėn.).
Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ŽŪIKVC ŪGR) duomenimis, 2022 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 227,53 tūkst. pieninių veislių karvių – 1,3 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pienas superkamas iš 14,31 tūkst. gamintojų, kurie laiko 208,66 tūkst. karvių, nes dalis ūkiuose pagaminto pieno yra suvartojama savo reikmėms, parduodama arba atiduodama tiesiogiai vartoti.
Šaltinis: vic.lt, 2022-11-16
Lietuviškų maisto produktų eksportas grįžta į buvusias apimtis
Lietuvos gamintojai per praėjusius tris šių metų ketvirčius eksportavo daugiau kaip 180 tūkst. t gyvūninės kilmės produkcijos į ne Europos Sąjungos šalis. Analizuojant praėjusių devynių 2022 m. mėnesių duomenis galima teigti, kad metų pradžioje stebėta eksporto mažėjimo situacija iš lėto kinta ir eksportuojamos produkcijos kiekiai beveik susilygino su praėjusių metų apimtimis. Per tris 2021 m. ketvirčius eksportuota buvo truputį daugiau kaip 190 tūkst. t produkcijos.
Lyginant procentines išraiškas, gyvūninių maisto produktų eksporto kritimas per pirmąjį 2022 metų pusmetį buvo 14 proc., o susumavus pastarųjų trijų ketvirčių rezultatus, eksportuota tik 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Pastarieji eksporto duomenys rodo, kad per 3 šių metų ketvirčius augo mėsos, mėsos gaminių, mėsos konservų, kiaušinių produktų, žuvies konservų bei medaus eksporto apimtys.
„Ir toliau mažėjantis atotrūkis nuo buvusių, ankstesnių metų eksporto apimčių, rodo teigiamą tendenciją – augantį eksportą. Po metų pradžioje įvykusių sukrėtimų, šiandien jau matome stabilų atsigavimą, prie kurio tikėtina prisidėjo ir naujai atidarytos rinkos. Šio rugsėjo pradžioje pavyko galutinai suderinti visus klausimus ir patvirtinti kiaušinių produktų eksportą į JAV, kiaušinių produktai nuo šiol gali keliauti ir į PAR rinką. Įpusėjus rudeniui turėjome ir dar daugiau gerų naujienų Lietuvos eksportuotojams. Per palyginti trumpą laiką pavyko suderinti ir atverti Taivano rinką kiaušinių gaminių, pieno ir žuvies produktų gamintojams, tad naujų rinkų atvėrimas, tikimės netrukus atsispindės ateinančių mėnesių eksporto skaičiuose“ – paskutiniųjų trijų šių metų ketvirčių duomenis apžvelgė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Iš viso šiemet jau išvežta beveik 10 tūkst. t. mėsos (pernai eksportas tik šiek tiek viršijo 9 tūkst. t.), daugiausia, apie 8 tūkst. t buvo išgabenta paukštienos. 2021 per tą patį laikotarpį paukštienos eksportuotojai išvežė virš 6 tūkst. t produkcijos. Augimą rodo ir kiaulienos eksportas, per tris metų ketvirčius išvežta apie 500 t, o pernai tuo pačiu laikotarpiu eksportuota tik apie 300 t. Lietuvišką paukštieną daugiausia importavo Kirgizija, Uzbekistanas, Vietnamas, kiaulieną: Ukraina, Norvegija, Dramblio Kaulo Krantas.
Šiemet mėsos gaminių jau buvo eksportuota beveik 2 tūkst. t., tai yra beveik 770 t daugiau nei pernai. Lyginant praėjusių metų laikotarpį matoma ir rinkų kaita, šiemet daugiausia mėsos produkcijos, tai yra virš 900 t buvo išvežta į Šiaurės Makedoniją, kai tuo tarpu praėjusiais metais Makedonija importavo vos daugiau nei 100 t mėsos gaminių. Svarbiomis mėsos gaminių rinkomis išlieka Japonija, JAV ir Tadžikistanas.
Gana ryškus pokytis matomas kiaušinių gaminių eksporte. Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius išgabenta beveik 400 t. kiaušinių produktų, o tai 127 t daugiau nei pernai. Pagrindinė rinka kiaušinių gaminiams šiemet buvo Honkongas, į jį buvo išvežta beveik visa eksportui pagaminta produkcija – virš 300 t.
Pagal išvežamos produkcijos kiekius daugiausiai eksportavo žuvininkystės produktų gamintojai, beveik 90 tūkst. tonų produkcijos. Išvežti kiekiai sudarė tik 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau augo žuvies konservų eksportas. Šiemet žuvies konservų eksportuota dvigubai daugiau nei pernai – virš 100 t. Pieno sektorius tai pat ir toliau išlieka tarp išvežančių didžiausius kiekius produkcijos. Šiemet pieno ir pieno gaminių išvežta apie 80 tūkst. t. Nors bendras išvežtas pieno produktų kiekis buvo 9 proc. mažesnis nei 2021m m. augo lietuviškų pieno gaminių eksportas: šiemet jau išvežta beveik 25 tūkst. t lietuviško sūrio (3 tūkst. t daugiau nei pernai), daugiau kaip 2 tūkst. t sviesto (t .y. 1,2 tūkst. t daugiau nei 2021 m.) ir 12 tūkst. t sūrio gaminių (tai 250 t daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu). Daugiausia pieno produktų šiemet buvo išvežta į Saudo Arabiją, Vietnamą, Izraelį, Malaiziją ir Maroką.
Medaus ir jo produktų šiemet eksportuota 1,5 t, o 2021 m. per tris pirmuosius ketvirčius buvo išvežta kiek mažiau – apie 1,3 t produkcijos.
Šiuo metu vyksta paskutiniai derybų etapai dėl Taivano rinkos atvėrimo jautienai bei Pietų Korėjos rinkos atvėrimo lietuviškai paukštienai. Taip pat, su Singapūru yra derinami lietuviškos paukštienos, kiaušinių ir jų produktų, o su Vietnamu – jautienos ir kiaušinių produktų eksporto leidimai.
Šaltinis: vmvt.lt, 2022-11-17
Nykstančių ES gyvūnų veislėmis rūpinsis naujai įsteigtas referencinis centras
Europos Sąjungoje nuo 2023 metų pradeda veikti referencinis centras (EURC), kuris rūpinsis nykstančių veislių ir genetinės įvairovės išsaugojimu. EURC veikla apims penkių rūšių veislinius gyvūnus: galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklius. Pagrindiniai centro tikslai yra palengvinti visoje ES nykstančių veislių veisimą ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Tikimasi, kad naujasis mokslo centras padės apjungti ir harmonizuoti visų ES valstybių pastangas išsaugoti nykstančių gyvūnų genofondą. EURC taip pat padės operatyviau keistis šalims keistis svarbia informacija apie nykstančias nacionalines veisles.
Lietuvoje šiuo metu saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąraše yra šios gyvūnų veislės:
* arkliai: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai ir senojo lietuviško genotipo trakėnai;
* kiaulės: Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės;
* galvijai: Lietuvos šėmieji, Lietuvos baltnugariai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai;
* avys: Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys;
* Lietuvos vietinės pieninės ožkos (atkuriama);
* vištinės žąsys;
* Lietuvos vietinės bitės (atkuriama);
* lietuvių skalikai.
Vienas pirmųjų naujojo centro darbų bus sukurti aiškius kriterijus, kada veislė gali būti laikome nykstančia bei harmonizuoti teisės aktus. EURC vadovaus trijų partnerių, esančių Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, konsorciumas.
Šaltinis: mvt.lt, 2022-11-17
Ūkininkai prie ministerijos piktinosi valdžios politika: reikalavo ministro galvos, kiti peikė žemių „pelkinimą“
Prie Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) akciją surengę žemdirbiai protestavo prieš, pasak jų, nelogiškus politikų sprendimus, keliančius grėsmę visai maisto grandinei, taip pat žemdirbių negirdinčius valdininkus, kaimo pavertimą pelkėmis. Žemės ūkio ministras teigė suprantantis, kad žemdirbiai nori greitų pokyčių, tačiau Kęstučio Navicko teigimu, greitai nesikeičia nei parama, nei Europos Sąjungos politika.
Geriausia vieta ūkininkams išsakyti savo bėdas – atvykti prie ŽŪM. Žemdirbiai nutarė, kad ministras čia juos išklausys. Prie ministerijos susirinkę ūkininkai sako jau ne pirmą kartą išsakantys problemas, kurių valdžia per dvejus metus niekaip neišsprendžia.
„Nepatinka dabartinė žemės ūkio politika kaip jauniems žmonėms, kaip bendrauja pati ŽŪM, kokiais būdais su mumis derina visus reikalavimus ateinantiems 5 metams, strateginį planą ir panašiai“, – nepasitenkinimo neslepia ūkininkas Audrius iš Mažeikių rajono. „Nori užpelkinti visą Lietuvą. Lietuva yra žemdirbių kraštas, nemanau, kad čia reikėtų padaryti, įrengti pelkes ar kažką, tai ir skiriami dideli pinigai tam dalykui“, – sako Kėdainių rajono žemdirbys Nerijus.
Žemės ūkio ministras kalbėtis su žemdirbiais ateina ne tuščiomis. Pusryčiams atnešamas sūris. K. Navickas sako suprantantis žemdirbius ir tos akcijos, jo žodžiais, rodo, kad žmonėms rūpi, kaip jie dirbs, kas bus ateityje. „Aišku, visi jie taip pat nori greitesnių pokyčių, jiems palankių pokyčių, ypač jaunimui, jų aišku bus nuo kitų metų, nesikeičia viskas taip greitai ir parama ir ES politika“, – tikina K. Navickas.
Vieni ūkininkai buvo kategoriški – sakė-ministras turi trauktis, kiti laikėsi nuomonės, kad pirmiausia būtina kalbėtis ir spręsti problemas kuo greičiau. „Viskas vyksta ta linkme, kad žemės ūkis tiesiog stumiamas iš Lietuvos, nepripažįstama Lietuvos ekonomikos dalis“, – aiškina Ignas iš Radviliškio rajono. Žemdirbių akcija truko apie 3 valandas. Nors buvo tikėtasi, kad susirinks pora šimtų protestuotojų, dalyvavo iki šimto.
Šaltinis: lrt.lt, Reda Gilytė, 2022-11-17
Pieno produktų eksportą stabdo prastėjanti ekonomikos situacija
Dėl prastėjančios ekonomikos situacijos, lietuviškų pieno produktų eksportas pastebimai mažėja, teigiama Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ pranešime žiniasklaidai. Europos Komisijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos (ES) šalis eksportuota 24,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 41,5 tūkst. tonų.
Lietuviškų pieno produktų eksportas taip pat lėtėja ES vidaus rinkoje. Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovo Daliaus Trumpos nuomone, menkstantį lietuviškų pieno gaminių eksportą lemia palyginti su kitomis šalimis neproporcingai išaugę gamybos kaštai Lietuvoje ir augantis neapibrėžtumas pasaulinėje rinkoje. „Lietuvos pienininkų padėtį apsunkino ruduo, drastiškai išaugus infliacijai, žaliavinio pieno supirkimo bei energijos kainoms, padidėjus kitoms gamybos išlaidoms“, – pranešime komentuoja D. Trumpa.
Jo teigimu, Europos biržose prekiaujamų pagrindinių pieno produktų kainos pastaruoju metu mažėja – tai liudija apie sumenkusią vartotojų perkamąją galią. Pieno perdirbimo bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad Europos biržinėje prekyboje rudenį reikšmingai krito pieno miltų, išrūginių baltymų, grietinėlės, sviesto, kiek mažiau – sūrių kainos. Pasak jo, pieno produktų kainų mažėjimą eksporto rinkose lėmė sumenkęs jų vartojimas.
„Pieno produktų pirkimą šiemet gerokai sumažino didžiausia jų importuotoja pasaulyje – Kinija. Tuo tarpu pasaulinė pieno gamyba ūkiuose rodo augimo ženklus“, – sako G. Bertašius. Asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio nuomone, nepaisant pastaraisiais mėnesiais iki rekordinių aukštumų kilusios infliacijos ir žaliavinio pieno supirkimo kainos, lietuviški produktai išliko konkurencingi tiek eksporto, tiek vidaus rinkose. „Antraip lietuviškus pieno gaminius išstumtų užsienio gamintojų produkcija“, – pranešime priduria jis.
