Žemės ūkio naujienos: 2022-11-21

ekologiškų produktų gamybos sistemoje;
ES pripažintų produktų gamybos sistemoje;
nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų (NKP) kokybės sistemoje.

Remiama veikla
 
Pagal priemonę remiamos šios veiklos:

kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir jų gamybos kontrolė;
įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Parama pagal priemonę teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus iš eilės pirmą kartą įsijungiantiems į vieną ar kelias kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų arba Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąraše. Ilgiausia penkerių metų paramos trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.
 
Kokia galima paramos suma?
 
Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus:

ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur,
ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur,
NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur.

Atkreiptinas dėmesys
 
Priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities gali būti finansuojamos šio išlaidos:

sertifikavimo,
kontrolės,
apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose,
metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Nefinansuojamos: kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.
 
Atrankos kriterijai
 
Paraiškų atrankos kriterijai:

Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, yra:
iki 8 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 50 balų;
didesni kaip 8 000 Eur – 30 balų.
Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo ar asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas tai patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas) – suteikiama 20 balų.

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
 
Paraiškos pateikimo tvarka
 
Paramos paraiškas galima teikti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu ir t.t.) paraiškos nepriimamos.
 
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-18

Šaltinis: vic.lt, 2022-11-21

Turiu daug patirties bendraujant su žmonėmis, esu dirbęs tiek mokslinį, tiek biurokratinį darbą. Esu dirbęs ir tuometėje Žemės ir miškų ūkio ministerijoje valstybės sekretoriumi. Man tekdavo Vyriausybei pristatyti šios ministerijos parengtus projektus, dokumentus, kitas medžiagas. Ministras buvo politinis atstovas Vyriausybėje, o valstybės sekretoriui tekdavo ūkiniai, konkretūs ekonominiai ministerijos klausimai.

Domėdamasis žemės ūkio reikalais esu aplankęs apie 80 pasaulio šalių, bendravęs su šimtais šeimos ūkių šeimininkų tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje ar Australijoje, Azijoje. Galiu pasakyti viena – net ir esant pandemijai ar nestabiliai geopolitinei padėčiai prie visų iššūkių geriausiai ir lanksčiausiai prisitaiko šeimos ūkiai. Tai parodė pastarieji metai. Šeimos ūkininkai lankstūs, darbštūs, išmoningi ir, svarbiausia, mylintys savo darbą. Visais laikais žemės nuosavybė Lietuvoje buvo šeimos nuosavybė, žmonės ją dirbo, saugojo ir gynė. Mano, kaip Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), o dabar ir LŠŪS pirmininko, pagrindinis tikslas – atstovauti kaimo gyventojų ir ūkininkų interesams.

Koks yra Lietuvos šeimos ūkių portretas? Kokie tai ūkiai?

Šeimos ūkiai – tai tokie ūkiai, kuriuose dirba šeimos nariai, ir dažniausiai tokiuose ūkiuose nėra papildomai samdoma darbuotojų. Šiandieną Lietuvoje turime apie 100 tūkst. tokių šeimos ūkių. Sovietų okupacijos metu visi ūkiai buvo sujungti į 5 tūkst. kolūkių. Atkūrus Nepriklausomybę vėl atgavome žemes, pradėjome iš naujo plėtoti šeimos ūkius. Tačiau esu įsitikinęs, kad vidutinius ūkius ir toliau būtina stiprinti, remti. Smulkių ūkių, kur yra laikoma po vieną ar dvi karves, turime nemažai, tačiau tai daugiau ūkininkavimas kaip hobis. O štai laikant penkias piendaves galima perdirbti pieną, spausti sūrius ir sėkmingai konkuruoti rinkoje tiekiant nišinę produkciją. Šiandieną galima rinktis iš plačios žemės ūkio panoramos ir gaminti tokią produkciją, kokios tik širdis geidžia: auginti žoleles ir gaminti arbatą, auginti triušius, paukščius, kiaules, alpakas. Šeimos ūkiai patys susikuria darbo vietas, didėja užimtumas kaime. Vis kalbame apie regionų gaivinimą, tačiau juos kelti ant kojų reikia ne žodžiais, o darbais.

Viename interviu esate sakęs: „Jeigu žemės ūkio, kaimo vystymo politika išliks tokia pati, po 5 metų skaičiai bus baisesni – prarasime dar 30 proc. ūkių. Dabar ES paramos pinigai yra skiriami ne tam, kad kaimas būtų gyvas, o tam, kad jo neliktų. Kuo daugiau pinigų duoda, tuo mažiau kaimo lieka.“ Ar ir šiandieną agropolitika išlieka tokia pati? Gal yra pozityvių poslinkių siekiant įpūsti gyvybės kaime?

Ilgą laiką girdėjome tuos pačius žodžius, kad reikia stiprinti šeimos ūkius. Tačiau šie lozungai žemės ūkio taisyklėse, paramos schemose visai neatsispindėdavo. Buvo sukurtas savotiškas slenkstis, kurio šeimos ūkiai nepajėgdavo perlipti. Pas mus, priešingai nei kitose ES šalyse, iki šiol nėra taikomos lubos tiesioginėms išmokoms. Galiu paminėti Airijos pavyzdį, nes tai Lietuvai labai artima šalis ir pagal dirbamos žemės plotus, ir pagal gyventojų skaičių.

Airių šeimos ūkiams buvo sudarytos palankios sąlygos modernizuoti ūkius, įsirengti melžimo robotus, aikšteles ar kitaip pasigerinti ūkininkavimo sąlygas. Paprastai sakant, buvo suteikta galimybė įsigyti įrankius, kad žemdirbystė būtų patraukli, žmonės liktų kaime. Airijoje lankiausi prieš 16 metų. Tada užsirašiau, kokia pas juos padėtis, kiek ten yra ūkių. Šią šalį aplankiau ir pernai. Per visą šį laiką išnyko maždaug 1 tūkst. šeimos ūkių ir šiandieną jų airiai turi apie 124 tūkst. Deja, mes netekome kur kas daugiau ūkininkų.

Vis dėlto, manau, kad pozityvių poslinkių yra. Žemės ūkio ministerija daugiau lėšų kreipia į gyvulininkystę, daugiau planuoja remti vidutinius ūkius. Žinoma, reikalingos kaimo plėtros programos. Mūsų valstybės vizija – išlaikyti gyvybingus, dirbančius ir atsparius, tvarius regionus. Visa tai įgyvendinti be finansavimo neįmanoma. Dėmesio ši tema sulaukia vis daugiau, tačiau trūksta plano, kaip konkrečiai bus siekiama šio tikslo.

Kiek vietos šeimos ūkiui yra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane? Kaip jį vertinate?

Pirminiame strateginiame plane šeimos ūkiams buvo nemažai dėmesio ir tai teikė vilties. Tačiau galiausiai įsigilinus į parengtas taisykles pastebėjome, kad skambios deklaracijos apie šeimos ūkius eina sau, o parengtos taisyklės – sau. Deklaruojama, kad remiame šeimos ūkius, tačiau nesugebame įvesti tiesioginių išmokų lubų. Iš pradžių buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau plane atsirado 100 tūkst. eurų riba. Akivaizdu, kad strateginį planą stipriai pakoregavo stambaus kapitalo lobistai. Bet kuris stambus kapitalas per susietus asmenis valdo apie 20–30 tūkst. ha žemės. Tačiau niekas per daug nesidomi, ką vėliau šie žmonės darys su šia žeme ir kam jie ją perleis. Tai, sakyčiau, yra netgi nacionalinio saugumo klausimas.

Jūsų pirmtakas Vidas Juodsnukis vis kartodavo, kad šeimos ūkiams nebuvo sukurtas informacinis tinklas, kuris padėtų lengviau suprasti, kokia parama jie galėtų naudotis. Kaip spręsti šią problemą? Ar tai apskritai yra problema?

Kaimui reikalinga vieninga konsultavimo sistema. Turėjome atskiras grupes, viešąsias įstaigas, tačiau 100 tūkst. ūkių negavo informacijos apie visas galimybes pasinaudoti parama. Taip pat artėja naujas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano laikotarpis. Iki kiekvieno ūkio durų turi atkeliauti informacija apie naujus reikalavimus. Tačiau iki šiol tokios informacinės sistemos neturime. Belieka pasidžiaugti, kad ūkininkai pasitikti LŠŪS, ŽŪR, kaip žemdirbius vienijančia organizacija. Reikia nepamiršti, kad ne valdžios funkcija yra šviesti visuomenę. Jos darbas yra sukurti mums tinkamas taisykles ir atstovauti mūsų interesams ES, o savivalda turi rūpintis, kad apie naujas taisykles, programas sužinotų žemdirbiai.

Neretai pasigirsta kritika, kad smulkūs ar net vidutiniai šeimos ūkiai esą gautą paramą „pravalgo“, o ne investuoja į modernizaciją. Kiek šiuose žodžiuose yra tiesos?

Stambūs ūkiai nenori, kad šalia jų vystytųsi ir mažesni, bet stiprūs ūkiai. Vis dar išlieka noras, kad Lietuvoje veiktų 5 tūkst. „kolūkių“ ir žemės būtų sutelktos keliuose dideliuose konglomeratuose. Netiesa, kad mažesni ūkiai pinigus „pravalgo“. Jie dirba ir nesiskundžia, nešaukia, kad jiems reikia pinigų, kaip tai daro stambieji. Be to, šeimos ūkiai į šalies biudžetą per mokesčius suneša daug pinigų. Šios sumos didesnės nei didžiųjų bendrovių. Taip pat šeimos ūkių kuriama pridėtinė vertė didesnė, jie dažnu atveju vysto ir trumpąsias maisto tiekimo grandines, jos yra atsparesnės įvairioms krizėms. Šeimos ūkiai susidūrę su sunkumais nešaukia, kad sunku pragyventi, jie toliau sąžiningai ir kantriai dirba.

Aštri problema kaime – prastėjanti demografinė tendencija. Kiek daugiau nei trečdalis visų ūkininkų yra pensininkai. Kokiomis priemonėmis galima į kaimą pritraukti jaunimą? Kaip jiems išlikti konkurencingais, kai didžiulę įtaką jų verslui daro stambūs ūkininkai?

Reikia atsigręžti į mūsų žemės ūkio istoriją. Kai žemės ūkio ministre buvo Kazimira Danutė Prunskienė, viena gera programa buvo įgyvendinta ne iki galo. Priminsiu, kad buvo mokama kompensacija už ankstyvą pensinio amžiaus ūkininkų pasitraukimą iš gamybos, tačiau jaunesnei kartai nebuvo numatytas joks finansavimo modelis.

Vien per šią programą Lietuvoje išnyko 20 tūkst. ūkių. O štai Lenkijoje už ankstyvą pasitraukimą iš žemės ūkio pensininkams buvo mokama solidi kompensacija su sąlyga, kad ūkis bus perleidžiamas jaunesniajai kartai. O jaunieji ūkininkai gaudavo paramą įsikūrimui ir modernizavimui.

Manau, kad ir šiandieną garbaus amžiaus ūkininkams už ankstyvesnį pasitraukimą turėtų būti kompensuojama tuo atveju, jeigu jie ūkį perleidžia į jaunosios kartos rankas. Tai būtų savotiška kartų kaita ir nei vieni, nei kiti nebūtų nuskriausti. Vyresniems būtų atsidėkota už įdėtą darbą, o jauniesiems ūkininkams būtų pagrindas pradėti veiklą ne nuo nulio.

Taip pat manau, kad dideliems ūkiams (nuo 300 ha) turėtų didėti mokesčiai už žemę. Tai irgi padėtų mažiems ir jauniems ūkiams lengviau kvėpuoti.

Kiek reikšminga yra šeimos ūkių kooperacija? Kaip pasiekti, kad šeimos ūkiai aktyviau suremtų pečius?

Iš vienos pusės, Lietuvoje kooperacija yra skatinama, tačiau ši kooperacijos tvarka susideda iš daugybės saugiklių, kurie dažnai užkerta kelią šeimos ūkiams vienytis. Deja, bet reikia pripažinti ir dar kartą priminti, kad būtina keisti kooperacijos įstatymą. Toks įstatymas, koks yra dabar, jokio proveržio mums nežada.

Kokios būtų Jūsų prognozės mūsų šeimos ūkiams? Ko labiausiai trūksta, kad ši svarbi žemės ūkio grandis būtų labiau stiprinama?

Esu tikras, kad tik stiprus šeimos ūkis gali išgyventi visas negandas. Jeigu šeimos ūkių Lietuvoje dar sumažės, žemės ūkis mūsų šalyje neturi jokios perspektyvos. Per šią energetinę krizę pamatėme, kad šeimos ūkiai toliau dirba, jie yra mūsų stabilumo garantas. Jeigu jų neliks, žemės ūkis išgyvens tikrą turbulenciją. Reikia suprasti, kad šie žmonės patys susikuria darbo vietas, jiems nereikia samdyti papildomų darbuotojų. Tereikia, kad šeimos ūkiams būtų sudarytos palankios sąlygos modernizuoti ūkius, vystyti pažangias technologijas. Apskaičiuota, kad Lietuvoje technologiškai vienas žmogus gali prižiūrėti 15 karvių, ES – 50, JAV – 100. Jeigu šeimos ūkyje dirba trys žmonės, šį skaičių galima patrigubinti. Tačiau tam reikalingos pažangios technologijos, kurios turi ateiti į šeimų ūkius. Sieksiu, kad tokiomis priemonėmis pasinaudotų kuo daugiau ūkininkų ir apie galimybes modernizuoti ūkius sužinotų kuo didesnis ratas žemdirbių.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-11-15

Papildomi milijonai

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su Finansų ministerija paskelbė radusios galimybę papildomai skirti 2 mln. eurų valstybės perduotoms savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Iki sprendimo skirti papildomus milijonus, 2023 m. buvo numatyta skirti 9,342 mln. eurų.

Papildomas finansavimas numatomas ne be priežasties. ŽŪM sprendimą grindžia tuo, kad savivaldybėse dirbantiems žemės ūkio specialistams bus numatoma ir daugiau atsakomybių, nes juos būtina supažindinti su kitąmet laukiančiais pokyčiais deklaruojant pasėlius. Savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai atsakingi ne tik už pagalbą deklaruojant pasėlius, įvairių paraiškų priėmimą, duomenų rinkimą ir kitus darbus – jie taip pat padės ūkininkams pasirinkti tinkamas ekoschemas, įgyvendinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus. Pastarieji pagal Strateginį planą bus privalomi visiems ūkininkams, norintiems gauti ES paramą.

Drastiškai trūksta darbuotojų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė sako, kad skiriamas papildomas finansavimas reikalingas, tačiau jis nepadės spręsti įsisenėjusių problemų žemės ūkio skyriuose. „Pradėkime nuo to, kad žemės ūkio funkcija, kuri yra valstybės deleguota savivaldybėms, nuo 2009 m. yra finansuojama tik 50 proc. Kitas lėšas, būtinas vykdyti šią funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios. Tai yra didelis iššūkis, nes savivaldybių savarankiškosios pajamos labai ribotos. ŽŪM skaičiavimais, funkcijai tinkamai įgyvendinti trūksta iš viso 9 mln. eurų“, – tikina I.Vilūnienė.

Pasak jos, LSA kasmet ragina Vyriausybę ir Seimą skirti kur kas daugiau lėšų žemės ūkio funkcijai, todėl sprendimą 2023 m. skirti papildomus 2 mln. eurų ji vertina teigiamai ir kartu tikisi, kad tai bus pirmas žingsnis pamažu artėjant bent jau prie tokio funkcijos finansavimo, koks buvo iki 2009 m., kai jis buvo drastiškai sumažintas. „Papildomų 2 mln. eurų turėtų užtekti užtikrinti bent minimalų žemės ūkio skyrių funkcijų vykdymą, tačiau ši suma kol kas nepadės spręsti labai trūkstamų specialistų pritraukimo klausimo“, – pabrėžė ji.

LSA atstovė taip pat neslepia, kad savivaldybėse itin trūksta žemės ūkio specialistų. Jos teigimu, žemės ūkio specialistų etatų skaičius buvo drastiškai sumažintas 2009-aisiais, ir trūkumas iki šiol yra didelis. Ypač trūksta melioracijos specialistų, ekologų, agronomų. Kai kurios savivaldybės nurodo, kad net jei etatų skaičius pakankamas, trūksta stipresnių kompetencijų, o jas turinčius specialistus pritraukti trukdo nekonkurencingas atlyginimas. „Šis faktorius bus didelė kliūtis ir tuomet, kai dabartiniai darbuotojai išeis į pensiją, o tokių savivaldybėse yra nemažai“, – apgailestauja I.Vilūnienė.

Pinigų laukė anksčiau

Šakių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sako, kad darbo krūvis pastaraisiais metais ir taip buvo nemažas, atlyginimai nedideli, o ateinantys metai atneš dar daugiau darbo valandų. Pasak jos, ūkininkai buvo įpratę ūkininkauti pagal žalinimo programą ir dar šių metų sėja sudėliota pagal dabar galiojančias taisykles, o štai jau kitąmet teks rinktis ekoschemas.

„Dar iki visų pokyčių, per patį pasėlių deklaravimo piką dirbdavome ir vakarais, o kartais ir savaitgaliais. Jau dabar sulaukiame ūkininkų, besidominčių apie naujas taisykles. Šiandieną vienas kraštietis teiravosi, kodėl į rajoną atvyksta Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), o ne Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ar ŽŪM atstovai. Aš jį paraginau tiesiog susipažinti su ekoschemomis ir GAAB standartais. Tik vėliau ruošime seminarus, tai bus savotiški mokymai“, – pasakoja I.Žemaitienė.

Toli gražu ne visi žemdirbiai domisi būsimais pokyčiais. Pašnekovė atvira: dalis ūkininkų net kviečiami į mokymus neateina, o atsiradus klausimų jie įprato skambinti į žemės ūkio skyrius.

Panaši situacija ir Alytaus krašte. Alytaus rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė pripažįsta, kad kasmet ant jų pečių gula vis didesnis darbo krūvis. Ji įsitikinusi, kad gausesnis finansavimas turėjo būti skirtas jau anksčiau, nes iki šiol specialistams, be kitų klausimų, teko dalyvauti diskusijose dėl strateginio plano, atsakinėti į ūkininkams kylančius klausimus.

Pašnekovė pastebi tendenciją, jog prasidėjus intensyviam pasėlių deklaravimui aktyviausi būna smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Pastarieji šio svarbaus darbo paskutinei dienai nepasilieka. Paprastai paskutiniai savivaldybės žemės ūkio skyriaus duris ima varstyti stambūs ūkininkai. „Galbūt jie turi labai daug darbo ir tiesiog nespėja atvažiuoti anksčiau. Skyriaus darbuotojai, žinodami, kad taip gali nutikti, dažnai skambina ūkininkams iš anksto ir primena apie deklaravimą“, – dėsto I.Stenionienė.

Lankys seniūnijas

Intensyvus mokymosi metas Klaipėdos rajone. Šio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vadovė Aurelija Latakienė sako, kad šią savaitę jos specialistai konsultuojami NMA, ŽŪM atstovų. Sulaukiama ir žemdirbių užklausų dėl aplinkosauginių reikalavimų. „Žmonėms svarbu žinoti, ar bus galima suarti pievas, kokias ekoschemas bus galima rinktis. Ūkininkus ši nežinomybė gąsdina, bet kai bus suformuotos konkrečios taisyklės, esu nusibrėžusi viziją važiuoti į kiekvieną seniūniją, rengti susitikimus su žemdirbiais“, – rimtai padirbėti nusiteikusi A.Latakienė.

Parama tik simbolinė

ŽŪR ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Arūnas Svitojus pripažįsta, kad agrosektoriaus specialistų laukia įtempta žiema. Jis skiriamą valstybės paramą vadina simboline, kuri padės bent iš dalies motyvuoti darbuotojus.

„Parama savivaldybėms labai reikalinga. Mes pamirštame, kad valstybės biudžetas kiekvienais metais auga, o žemės ūkiui skirtas biudžetas stabilus, šiemet jis dar sumažėjęs. Matau dar ir kitą problemą. Jau greitai ateis nauja žemės ūkio politika, nauji ir struktūriniai fondai, tačiau nėra skiriama parama savivaldai, kad ši padėtų skleisti informaciją kaimo bendruomenėms, šeimos ūkiams, kurie sudaro apie 90 proc. visų mūsų ūkininkų. ŽŪM turėtų suskubti“, – imtis aktyvesnių veiksmų planuojant projektų viešinimo planą ragino LŠŪS pirmininkas A.Svitojus. Jis akcentuoja, kad ne savivaldybėms turėtų būti deleguojamos ūkininkų švietimo funkcijos, o žemdirbių savivaldai, kaimo bendruomenėms, kurios yra kaimo centrai.

Taupymas dėl taupymo

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis pripažįsta, kad rajonų centruose esantiems žemės ūkio skyriams spaudimas nemažas. Ankstesnį sprendimą panaikinti šių specialistų etatus seniūnijose vadina klaida. „Reikia keisti požiūrį. Taupant niekada nieko nepadidinsi – gali tik sumažinti. Tik dirbdamas gali kažką užsidirbti. Jeigu seniūnijose buvo žmogus, jį reikėjo ir išnaudoti. Pavasarį jis padeda deklaruoti pasėlius, o vasarą, rudenį gali rinkti statistinius duomenis. Reikia turėti fantazijos ir protingai išnaudoti darbuotojus, paskirti jiems funkcijas“, – dėl sugriauto seniūnijose dirbusių specialistų tinklo apgailestauja S.Daniulis.

Stebėdamas, kaip šiuo metu vyksta strateginio žemės ūkio plano mokymai, jis kone griebiasi už galvos. LEŪA pirmininkas pastebi, kad į rajonus atvykus ŽŪM ar NMA specialistams ne taip jau retai salės būna pustuštės, kaimo gyventojai nesivargina eiti į tokius seminarus. Jo nuomone, būtų kur kas didesnis efektas, jeigu rajonų centrų specialistus ŽŪM pasikviestų į mokymus, kuriose glaustai ir aiškiai išdėstytų esminius pokyčius, sudėliotų gaires ir juos paruoštų mokymams jų reziduojamose skyriuose. „Ar kas nors skaičiuoja, kiek biudžetui kainuoja tie pravažiuojantys specialistai? Po tokių vizitų dažnai grandinė nutrūksta, nes atėjęs į savivaldybę deklaruotojas kursuose dažnu atveju nedalyvavo“, – kritikos neslepia ekologinių ūkių lyderis.

Jo nuomone, ŽŪM iniciatyvos iš esmės yra gražios, tačiau, jo žodžiais tariant, išpildymas tragiškas. „Žemės ūkis labai jautrus, jis greitai reaguoja į pokyčius. Anksčiau žemės ūkio specialistai atvažiuodavo į pasitarimus beveik kas savaitę ar kas dvi. Juk pas juos ateina visa šviežiausia informacija, kaip veikia paramos schemos, kaip ūkininkams sekasi išpildyti gamtosauginius reikalavimus. Dabar ŽŪM aiškina, kad skiria papildomus 2 mln. eurų savivaldai, tačiau iki šiol nepaaiškina, kaip tie pinigai bus skirstomi. Niekas nekalba, ką už tuos pinigus žadama daryti. Etatus tvarkyti? Mokymus rengti? Kodėl mes negauname informacijos, kokia bus grąža iš šių milijonų? Juk tai valstybės lėšos. Tai žinoti būtina“, – įsitikinęs S.Daniulis.

Procese nedalyvavo

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pripažįsta, kad absoliuti mažuma ūkininkų šiandieną turi atsakymus, kaip jiems reikės elgtis pavasarį, prasidėjus deklaracijų pildymo laikotarpiui. Paskutinė stotelė prieš dedant tašką deklaracijose dažnam ūkininkui bus žemės ūkio skyriai, todėl LŪS vadovas tikisi, kad per žiemą jų specialistai spės tinkamai pasiruošti pavasariniams darbams.

„Kai buvo per savivaldybes pristatomas Strateginis planas, galiu pasakyti, kad patys stropiausi klausytojai buvo žemės ūkio skyrių darbuotojai. Jie paskui pasakojo, kad nedalyvavo visame plano rengimo procese. Viskas, kas yra Strateginiame plane, jiems yra visiška naujiena. Ūkininkai puikiai supranta, kad už nepadarytą darbą jie bus atsakingi, jie bus savotiški atpirkimo ožiai, – aštriai kalbėjo R.Juknevičius. – Didžiausia rizika, kad dalis tiesioginių išmokų tiesiog liks nepanaudotos, nes ūkininkai nežinos, kaip pasirinkti ekoschemas. Visiškai realu, kad ūkininkai, nemokėdami ir nesuprasdami ekoschemų, jų tiesiog nevykdys. Atsakymus apie jas žemdirbys jau turi žinoti eidamas deklaruoti, tačiau ar taip bus – pamatysime tik kitąmet.“

Siekis – priartinti žemės ūkio paslaugas

2023 m. papildomi 2 mln. eurų bus skirti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Šios lėšos skiriamos savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitų darbų, prekių ir paslaugų išlaidoms, patirtoms vykdant valstybės deleguotas žemės ūkio funkcijas, apmokėti.

Savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai yra tarpininkai tarp ūkininko ir ŽŪM. Tikimės, kad papildomas finansavimas padės užtikrinti sklandesnį žemės ūkio specialistų darbą atliekant kasdienes funkcijas, taip pat galbūt padės sukurti naujų darbo vietų ir pritrauks į savivaldybių žemės ūkio skyrius naujų specialistų.

Manome, kad labai svarbu priartinti žemės ūkio skyrių teikiamas paslaugas arčiau gyventojų, taip pat kiek įmanoma daugiau vykdomų funkcijų ir paslaugų teikti elektroniniu būdu.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-11-17

„Kas liečia Meksiką ir Braziliją, Lietuva buvo jau labai arti pardavimo, bet pirkėjai pasirinko pigesnius rusiškos kilmės grūdus. Tačiau gauname užklausimų iš šių šalių, tad rankų nenuleidžiame“, – BNS sakė K. Šimas. Jo teigimu, palyginti šį sezoną su praėjusiu, eksportuotojams teko nemažas iššūkis konkuruoti su Rusija, iš dalies ir su Ukraina.

„Ypač Rusija rinkas užvertė pigiais grūdų pasiūlymais. Todėl mums lieka tos šalys, kurios iš principo ar solidarumo su Ukraina neperka rusiškų kviečių arba nori aukštos kokybės, kokią gali pasiūlyti Lietuva ir sutinka už kokybę mokėti brangiau“, – teigė K. Šimas. Pasak jo, šiuo metu taip pat intensyviai dirbama siekiant dalyvauti Egipto valstybiniuose konkursuose, derinami reikalavimai ir kitos galimų pardavimų detalės, siunčiami pavyzdžiai, mezgami ryšiai su malūnininkais. Be to, vyksta derinimas ir su JAV.

„Nors grūdų rinka gyva visus metus dėl skirtingu metu užauginamo derliaus, bet dėl didelės konkurencijos Lietuvos eksportas būna tai intensyvesnis, tai prilėtėja. Todėl mes, siūlydami aukštesnę kokybę, ieškome rinkų, kad ir kitame pasaulio gale, nes nuo to laimi visi – pradedant ūkininku, kuris žinos, kad jis už grūdus gaus rinkos kainą, o ne diskontuotą kainą nelikvidžiu periodu, baigiant valstybe, kurios ekonomikoje grūdų sektorius sudaro ženklią dalį ir yra atsparus krizėms ar užsiveriančioms rinkoms“, – pasakojo K. Šimas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvai labai svarbios didelės rinkos, nes jos perka daug ir garantuoja pastovumą. „Kaip pavyzdį norėčiau paminėti, jog atvėrus Kinijos rinką eksportavome pusę milijono tonų per šešis mėnesius. Lietuvos grūdų eksportas sudaro nuo 4,5 mln. tonų iki 5,5 mln. tonų“, – BNS sakė K. Šimas.

„Agrokocerno grūdai“ šią savaitę pranešė, jog eksportuos kviečius į Iraką. Anot bendrovės, į Um Kasro uostą bus gabenama 50 tūkst. tonų lietuviškų kviečių. K. Šimo teigimu, šioje rinkoje iki šiol dominavo JAV, Australijos ir Kanados kviečiai.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2022-11-21

Šaltinis: 15min.lt, 2022-11-17