Žemės ūkio naujienos: 2022-11-17

Visi dokumentai – per ŽŪMIS

ŽŪMIS gyvuojant daugiau kaip 7 metus, projektų vykdytojai jau priprato teikti dokumentus – iš pradžių projektų įgyvendinimo ataskaitas, mokėjimo prašymus, vėliau ir paraiškas – elektroniniu būdu. Šiuo metu sistemos funkcijas stipriai išplėtus, didžioji dalis projektų vykdytojų vertina jos privalumus.

Nuo šių metų pradžios KPP administravimo taisyklėse įsigaliojo nuostata, jog per ŽŪMIS būtina teikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus pagal visas KPP priemones. Paraiškas galima teikti užpildant ŽŪMIS esančią elektroninę paraiškos formą – iki šiol taip per sistemą buvo priimamos paraiškos pagal keletą KPP priemonių.

Jei ŽŪMIS nėra sukurtos elektroninės paraiškos formos, paramos paraišką ir papildomus dokumentus reikėtų pateikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt. Abiem atvejais visi teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Sistemos tobulinimo darbai nesustoja

Sistema nuolat pildoma, naujinama, diegiamos papildomos naudotojui naudingos naujovės. Planuojama suteikti galimybę teikti paraiškas per sistemą užpildant elektroninę paraiškos formą ir paraiškoms pagal kitas KPP priemones. O dar šią savaitę NMA buvo parengtos ir į ŽŪMIS svetainę įkeltos naudojimosi ŽŪMIS portalu instrukcijos, kuriose vizualiai pateikiamos ŽŪMIS galimybės jo naudotojams, taip pat parodoma, kur ieškoti pagalbos iškilus neaiškumų. Vaizdo instrukcijas galima rasti www.zumis.lt svetainėje esančioje „Pagalbos“ skiltyje, kviečiame susipažinti.

Svarbu žinoti, jog jau kitais metais paraiškas ir kitus dokumentus, naudodamiesi ŽŪMIS, galės teikti ir žuvininkystės sektoriaus atstovai, įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą – sistema jau rengiama, atlikti svarbiausi būtini parengiamieji darbai.

Svarbu žinoti

Kaip pradėti naudotis ŽŪMIS?
Žinotina, jog ŽŪMIS gali naudotis tik teisę turintys asmenys – pareiškėjai ir paramos gavėjai ar jų įgalioti atstovai. Jie prie ŽŪMIS gali prisijungti tik per Elektroninius valdžios vartus, pasinaudojus asmens tapatybės kortele, el. parašu arba mob. parašu ir el. bankininkystės portalais.

Įgalioti atstovai – fiziniai asmenys, pageidaujantys atstovauti tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniam asmeniui ŽŪMIS portale bei jo vardu ŽŪMIS portale teikti reikiamus dokumentus arba atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus – turi NMA atsiųsti užpildytą atstovaujamo asmens parašu patvirtintą įgaliojimą. Jei atstovaujama juridiniam asmeniui, pakanka šio juridinio asmens vadovo / steigėjo / savininko parašu bei antspaudu (jeigu turima) patvirtinto įgaliojimo. Jeigu fizinis asmuo pageidauja ŽŪMIS portale atstovauti kitam fiziniam asmeniui ir jo vardu teikti reikiamus dokumentus bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus, NMA turi būti atsiųstas notaro patvirtintas įgaliojimas. Dokumentai gali būti teikiami gavus iš NMA informaciją, kad įgaliojime nurodytam asmeniui suteikta atstovavimo teisė.

Įgaliojimo formą galima rasti adresu https://zumis.lt/ext/esservices/desc/41?4.

Kaip teikti dokumentus?
Dokumentai, pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateikti ne vėliau kaip iki numatyto jų pateikimo termino 24 valandos. Kartu pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas).

Dokumentai (paraiškos, jei ŽŪMIS nėra elektroninės paraiškos formos, projektų įgyvendinimo ataskaitos, mokėjimo prašymai) gali būti teikiami DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF formatais. Svarbu žinoti, jog į ŽŪMIS per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, o didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami į ŽŪMIS per kelis kartus. Jei dokumentai pateikiami el. paštu dokumentai@nma.lt, vienu metu gali būti įkeliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai. Šiuos dokumentus siunčiant ne vienu metu, jie turi būti pateikti tą pačią dieną. Jei teikiami statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų techniniai dokumentai, jie turi būti pateikti elektronine forma (ne didesni nei 25 MB), bet ne nuorodomis į dokumentus.

Kur rasti informaciją, kaip pildyti paraišką?
Svarbiausią informaciją, kaip pildoma elektroninė dokumento forma sistemoje, ŽŪMIS vartotojas gali surasti www.zumis.lt svetainėje, jos dešiniajame kampe paspaudus ikoną „Pagalba“, ir patekus į pagalbos skiltį ŽŪMIS paslaugų gavėjo portalo pagalba.

Taip pat NMA, rūpindamasi savo klientais, šiemet yra parengusi paraiškų vaizdo pildymo instrukcijas pagal populiariausias KPP priemones. Jas galima rasti NMA svetainėje, skiltyje „Pateikusiems paraiškas“ prie informacijos apie priemonę, taip pat NMA Youtube kanale.

ŽŪMIS naudotojams neradus reikiamos pagalbos dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu, rekomenduojama skambinti į NMA telefonais: (8 5) 252 6999 arba 1841, ir dėl iškilusių klausimų pasikonsultuoti su NMA specialistais.

Jei sistema „užlūžo“
Nors įdedama daug pastangų palaikyti kokybišką sistemos darbą, vis dėlto pasitaiko atvejų, kad jos veikimas sutrinka. Dažniausiai tai nutinka dėl per didelės sistemos apkrovos, o šie sutrikimai ypač skausmingi baigiantis paraiškų priėmimo laikotarpiui, kai paskutinėmis dienomis pareiškėjai masiškai suskumba teikti paraiškas. NMA ragina nelaukti paskutinių dokumentų teikimo termino dienų ir paraiškas NMA teikti kuo anksčiau. Taip pat primenama, kad tokiais atvejais teisės aktai numato galimybę teikti paraiškas ir po paraiškų teikimo laikotarpio. Tokiu atveju – sutrikus ŽŪMIS veiklai paskutiniąją kvietimo teikti paraiškas laikotarpio dieną ir apie ŽŪMIS neveikimą NMA paskelbus interneto tinklalapiuose www.nma.lt ir https://zumis.lt – paraiškos, jų priedai bei motyvuoti prašymai su įrodymais, kad paraiškos nepavyko pateikti dėl ŽŪMIS gedimo, bus priimamos per ŽŪMIS portalą. Paraiškas galima pateikti per 3 darbo dienas nuo paskutinės kvietimo dienos.

Gavusi elektroniniu būdu per ŽŪMIS portalą pateiktą paramos paraišką ir pareiškėjo motyvuotą prašymą su ŽŪMIS neveikimo įrodymais, NMA įsipareigoja per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl paramos paraiškos priėmimo.

ŽŪMIS nauda – akivaizdi

Neabejotina ŽŪMIS teikiama nauda – teikti dokumentus NMA galima bet kuriuo naudotojui patogiu metu, patogioje vietoje, kur tik galima prisijungti prie sistemos. Pradėjus sistemoje pildyti paraišką ir ją išsaugojus, pabaigti ją pildyti galima bet kuriuo kitu patogiu metu. Sistema pati identifikuoja klaidas ir leidžia pasitaisyti, o kartą suvedus savo duomenis (kontaktus, banko sąskaitą), ŽŪMIS juos išsaugo, tad jei pareiškėjas yra arba buvo paramos gavėju pagal kitas investicines ar kompensacines priemones, naujai pildydamas paraišką, tam tikrus duomenis galės rinktis iš NMA turimų duomenų.

Pareiškėjų užpildyta informacija iš karto matoma vidinėse NMA informacinėse sistemose, o teikiant dokumentus elektroniniu būdu, vienodo prašomo formato, laikantis visiems teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, jie bus vertinami greičiau ir parama mokama sparčiau.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-16

Pagal Priemonės veiklos sritį „Kitų žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara“ pateiktos 8 paraiškos: 7 paraiškos, surinkusios 35–75 atrankos balus, atitiko prioritetinio vertinimo kriterijus, o bendra šių paraiškų prašoma paramos suma sudarė šiek tiek daugiau nei 3,7 mln. Eur. Kadangi prašoma paramos suma neviršija skirtosios ir visoms pagal veiklos sritį pateiktoms paraiškoms pakanka lėšų, pradėtas šių paraiškų tinkamumo skirti paramą vertinimas. Paraiškų pirmumo eilę galima rasti čia.

Pagal Priemonės veiklą „Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas“ antruoju kvietimu paraiškų nepateikta.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-17

Susietoji parama už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas mokama žemės ūkio valdų valdytojams už valdoje nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos savo ar valdos partnerių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus mėsines avis ar pienines ožkas, ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus ar pieninių veislių bulius.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-17

Tai lemia ne tik auginimo sąlygos, bet ir Lietuvos grūdų perdirbimo įmonių investicijos į naujausias technologijas, leidžiančias produkte išsaugoti visas svarbiausias ir naudingiausias avižos medžiagas bei rinkoms pasiūlyti aukščiausią kokybę.

Pagrindus avižai Lietuvoje paklojo „Malsena“

„Malsena plius“, savo veiklos ištakas skaičiuojanti nuo 1841 metų, pirmoji Lietuvoje iš Skandinavijos atvežė maistinę avižų rūšį. Norėdama užtikrinti aukščiausią žaliavos kokybę bei auginimo metu tausoti Lietuvos gamtą, sukūrė specialiai avižoms skirtą auginimo programą. Subūrė pirmuosius maistines avižas auginančius ūkininkus ir šiandien jungia daugiau nei 50 ūkininkų visoje Lietuvoje, o laukų plotai aprėpia tūkstančius hektarų.

„Užkariavusios ūkininkų širdis programinės avižos mums suteikė galimybę kurti ir tiekti aukščiausios kokybės lietuviškus avižinius produktus – dribsnius, miltus ir sėlenas. Mes nuo pat pradžios akcentuojame žaliavos kokybę, atėję į kategoriją supratome, kad Lietuvoje buvo vystomos pagrinde pašarinės avižų veislės. Galiu objektyviai teigti, kad mes pakėlėme lietuviškų avižų kokybės lygį, nuosekliai dirbdami su šia kultūra“ , – sako „Malsena plus“ generalinis direktorius Marius Dužinas. Pasak jo, „Malsena plus“ šiuo metu turi plačiausią asortimentą avižinių dribsnių kategorijoje ir unikalų produktą Lietuvos rinkoje – viso grūdo kapotų (steel-cut) avižų produktą. Kapotos avižos, pagamintos iš sveiko, į 3 dalis supjaustyto ir nesuplokštinto grūdo, išsaugo daugiau vertingų medžiagų. Remiantis bendrovės pardavimų duomenimis, įvedus analogų neturintį produktą į rinką, jis buvo iškart įvertintas ir pamėgtas pirkėjų, o paklausa toliau stabiliai auga. Lyginant pardavimus 2021 m. ir 2022 m., tai augimas verte siekia 80%, o kiekiu – 35 %.

„Malsena plius“ kapotos avižos, kaip ir visi nauji bendrovės produktai, bus pristatomos didžiausiose tarptautinėse parodose SIAL (Paryžiuje, Prancūzijoje) ir ANUGA (Kelne, Vokietijoje).

„Naują, analogų Lietuvoje neturintį avižų produktą pradėjome gaminti investavę į papildomą įrangą – specialius plieninius peilius grūdams kapoti. Kapotos avižos, pagamintos iš sveiko, į 3 dalis supjaustyto ir nesuplokštinto grūdo, taip išsaugant daugiau vertingų medžiagų. Kapotos avižos yra sveikesnė plokštintų grūdų alternatyva. Šitaip paruoštų avižų sudėtyje išlieka daugiausiai naudingųjų grūdo dalių – sėlenų ir gemalų – o tuo pat metu ir daugiau skaidulų. Viso grūdo kapotos avižos yra vertesnės už įprastesnį plokštinto grūdo produktą ir padeda žmonėms sveikiau maitintis, nekeičiant savo įpročių“, – pasakoja M. Dužinas.

Avižos poreikis auga visame pasaulyje – „Grainmore“ tampa viena didžiausių avižos produktų eksportuotojų

„Grainmore“ vadovas Paulius Žukas teigia, kad avižos kultūra turi didelių perspektyvų visame pasaulyje. „Mes, kaip kompanija, orientuojamės į pasikeitusį vartotojo sąmoningumą gamtos atžvilgiu ir globalias noro rūpintis savo sveikata tendencijas, o avižų produkcija čia tampa vartotojo išsigelbėjimu, ” – sako P. Žukas. Pasak jo, aviža dalyvauja pagrindinėse globalinėse tendencijose ir sprendžia pagrindines problemas. Pirmoji – pasaulyje daugėja jautrių alergenams jaunų žmonių ir ypač vaikų. Aviža yra viena mažiausiai alerginių reakcijų sukeliančių grūdinių kultūrų. Antroji – diabetas tampa vis dažnesne liga. Aviža turi gerokai mažesnį glikeminį indeksą nei, pavyzdžiui, ryžiai. Trečioji – auganti populiacija žmonių, kurie negali toleruoti glitimo ir čia aviža nukonkuruoja kvietinę kultūrą. Ketvirtoji – deja, vis dar milijonai žmonių Afrikoje ir Azijoje kenčia nuo ne tik prasto maistingumo produktų, bet ir bendrai dėl maisto trūkumo. Išsiskirdamos aukštu baltymingumu, ląstelienos ir vitaminų gausa bei kainos konkurencingumu, avižos tampa ypač paklausios būtent šiuose žemynuose. Penktoji – gyvūnų gerovė ir globalinis atšilimas. Gyvuliams reikia ganyklų, todėl kertami miškai, suvartojama daug vandens bei išskiriamas CO2 ir metanas. Todėl vartotojas vis dažniau keičia gyvūninės kilmės produktus į augalinės. Čia avižų pienas tampa puikia alternatyva pieno produktams.

„Šios tendencijos, augantis poreikis, dėmesys nepriekaištingai kokybei ir servisui leido mūsų kompanijai per penkerius metus išaugti penkis kartus ir jau dabar superkame daugiausiai avižų Lietuvoje, o tai tik pradžia. 100% mūsų produkcijos yra iš avižų, 90% yra eksportuojama. Šiandien mes orientuojamės į tą pasaulio dalį, kurioje gyvena 75 proc. gyventojų, kuri nuolat auga ir mūsų pagrindinis pirkėjas jau nebe Europa, o kiti žemynai“, – pasakoja P. Žukas.

Pasak jo, vertinant tai, kaip Lietuvoje dirbama su aviža, verta pastebėti, kad didžioji dalis avižos Lietuvoje yra perdirbama ir tik maža dalis eksportuojama neapdorota, todėl būtina skatinti Lietuvos ūkininkus didinti avižų plotus. „Perdirbėjams ir ūkininkams avižos tapo tvaria investicija“, – sako P. Žukas ir džiaugiasi, jog, dėka lietuviškos avižos, „Grainmore“ yra didžiausia ir moderniausia dribsnių bei granolos gamintoja Lietuvoje.

Avižos maistingumą didinanti „Galinta“ ir avižos mikronizavimas

Šiek tiek kita kryptimi dirba „Galinta“. Per daugiau nei dvidešimt metų, „Galintos“ produktus atrado ne tik Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojai, bet ir sveiką mitybą propaguojantys bei maisto kokybę vertinantys vartotojai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje. „Galinta“ yra gerai žinoma kaip vienas iš grikių perdirbimo lyderių Europoje, tačiau atidžiai stebėdama situaciją Lietuvos kviečių ir kitų grūdų rinkoje, kuri yra globalių procesų atspindys, įmonė šalia grikių ir ryžių perdirbimo nusprendė žengti ir į avižinių produktų gamybą, taip išplėsdama savo asortimentą. „Galinta“, kaip ir kiti perdirbėjai mano, jog Lietuva, garsėjanti kviečių eksportu, taip pat galėtų pretenduoti į lyderiaujančias pozicijas pagamintų avižinių produktų eksporte. Pasak įmonės vadovo Marijaus Mazuch, kiekviena įmonė gamina kažką išskirtinio.

„Vienas iš galimų būdų padidinti avižinių produktų maistingumą – tai jų mikronizavimas. Mikronizavimas – tai ir yra industriniu mastu atkartotas „pakepinimas“, kai specialiai paruošti grūdai pereina per infraraudonųjų karštų spindulių lauką taip, kad pasikeistų jų maistinės savybės. Terminis avižų apdirbimas pakeičia grūde esančio krakmolo struktūrą – dėl to jis tampa ne tik natūraliai salstelėjęs ir skanesnis, be to ir lengviau pasisavinamas organizmo“, – pasakoja M. Mazuch. Pasak jo, jeigu žmogus turi galimybę gaminant patiekalus iš grūdų naudoti įvairius skaninančius priedus, tai gyvūnams ir gyvuliams toks maistingumo pakėlimas yra vienintelė natūrali galimybė gauti daugiau naudos iš to paties maisto kiekio. Todėl mikronizuotos avižos (ir kiti grūdai) yra plačiai naudojami kaip Premium kokybės pašarų pagrindas, kurie rinkoje kainuoja net brangiau nei gerai žinomų prekinių ženklų žmonių maistui skirta produkcija.

Ar lietuviai myli avižą?

S. Krivicko įmonės „Fasma“ pardavimų vadovės Gintarės Bubelienės teigimu, lietuviai tikrai myli ir vertina avižas dėl jų maistinių savybių, lengvo virškinimo, tinkamumo įvairaus amžiaus žmonėms, greito paruošimo, kas ypač aktualu skubantiems žmonėms. Pasak jos, dėl šių savybių, įmonė nejaučia pardavimų sezoniškumo avižų produkcijai, nes žmonės šiuos produktus gamina ir vartoja visus metus. Be populiarių produktų, tokių kaip avižų dribsniai, avižų kruopos, trijų keturių, penkių grūdų dribsniai maišeliuose ir dėžutėse, šiuo metu „Fasma“ kuria ir testuoja naujus produktus – ekstruduotas kruopas su avižomis bei kitus jų gaminius. 70 proc. „Fasmos“ gaminių parduodama Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į Latviją, Estiją, Airiją, Libiją ir Vokietiją. „Avižas auginame patys, dalinamės sėkla su kooperatyvų ūkiais, superkame jų užaugintas iš mūsų sėklos avižas, taip pat perkame ir iš kitų ūkio subjektų, jei aviža pagal kokybinius rodiklius yra tinkama mūsų perdirbimui“, – pasakoja G. Bubelienė.

Žemdirbiams avižos yra parankios, nes mažiau pretenzingos auginimo sąlygoms nei kitos kultūros. Laikantis gana standartinių rekomendacijų, gali duoti gerą derlingumą iš hektaro prie gerokai mažesnių investicijų trąšoms bei kitiems priedams, o bendras ūkininkų ir perdirbėjų rezultatas – aukštos kokybės nacionalinis produktas ir Lietuvos – kaip žemės ūkio produkcijos eksportuotojo – vardo garsinimas tarptautinėse rinkose.

Kuo naudinga aviža žmogaus sveikatai ir ką apie ją turėtų žinoti Lietuvos žmonės?

Vis daugiau sveikatos priežiūros specialistų atsigręžia į sveiką mitybą, daugėja tyrimų ir įrodymų, kad kai kurie produktai ypač vertingi. Lietuvoje veikiančio Endobiogenikos Instituto, kurio vieną iš žinių medikams pagrindu sudaro augalai ir jų savybės, šeimos gydytojos Yuliyos Asovskajos teigimu, ji dažnai pataria pacientams rinktis avižas, iš kurių galima pasigaminti daug įvairių patiekalų. Avižos ypač gerina skydliaukės veiklą, adaptuoja skydliaukės hormonus prie lytinių liaukų veiklos, palaiko kasos veiklą, o tai reiškia, kad daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Dienos racione lietuviui aviža gali būti tikru sveikatos šaltiniu, užkirsti kelią įvairiems negalavimams, o jiems atsiradus – padėtų juos sumažinti.

„Avižos ypač tinka tiems, kurie jaučia psichinį ir fizinį nuovargį, jaučiamas jautrumas šalčiui, vargina sausa oda, trapūs, ploni, slenkantys plaukai, žemas ir užkimęs balsas, vidurių užkietėjimas. Avižos pasižymi ir melatoninerginiu poveikiu – jos padeda greičiau užmigti vakare ir gali žvalinti ryte“, – sako endobiogenikė Y. Asovskaja. Avižoje, pasak jos, taip pat gausu vitaminų B1, B 2, B 3, B6, B9, E, K, karotenoidų, kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, jodo, seleno, cinko ir ląstelienos. Tad avižos – ir maistinių skaidulų, ir įvairių vitaminų bei mineralų šaltinis. Dar labai svarbu, kad vartojame augalinės kilmės maistą, kuris užaugęs mūsų krašte.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-16

„Agrokoncerno grūdams“ pavyko laimėti pastarajame tarptautiniame Irako valstybiniame kviečių tenderyje, kuris pasižymi preciziškumu ir kelia ypatingai aukštus reikalavimus“, – pranešime sakė K. Šimas.

Pagrindiniai konkurso reikalavimai buvo aukštas – bent 28 proc. – glitimas, sausi grūdai – 12-13,5 proc. drėgmės, stambesni grūdai, turintys aukštą saiko svorį – virš 78 kilogramų hektolitre.

K. Šimo teigimu, „Agrokoncerno grūdai“ – pirmoji įmonė iš Baltijos šalių regiono, kuri eksportuos grūdus į Iraką. Grūdus Klaipėdoje kraus koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia uosto krovos bendrovės „Klasco“, BNS patvirtino įmonės vadovas Vytautas Štumbergas. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, Irako valstybinis grūdų supirkėjas tarptautinio konkurso būdu įsigijo apie 150 tūkst. tonų kviečių. Į šią šalį kviečiai atkeliaus laivais – po vieną iš Lietuvos, Kanados ir Australijos.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-11-15