Žemės ūkio naujienos: 2022-11-22

„Šiandien, kai pasaulis susiduria su tokiais iššūkiais, kaip karas Ukrainoje, energetikos, klimato krizė, pandemija – Strateginis planas ir jo įgyvendinimas yra ypač aktualus. Tokio svarbaus Lietuvai strateginio dokumento patvirtinimas padės ne tik atliepti kylančius iššūkius, bet ir leis pradėti įgyvendinti svarbius visam Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai sprendimus bei projektus.

ES bendroji žemės ūkio politika ir jai skirtas finansavimas sudaro sąlygas ir sėkmingai Europos žemės ūkio žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir taip padeda užtikrinti ilgalaikę ekonominę ir socialinę kaimo vietovių gerovę, sustiprinti sektoriaus atsparumą ir nepriklausomumą“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak ministro, tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Lietuva Strateginiame plane atsižvelgė į naujas geopolitines aplinkybes ir numatytomis priemonėmis siekia sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų, trąšų, energetinių resursų ir kitų išteklių importo, o kartu siekia, kad tai būtų daroma nekenkiant našumui, apsirūpinimo maistu saugumui ar sektoriaus žalinimui.

Pagrindinis Lietuvos strateginio plano tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Siekiant šio tikslo Strateginiame plane suplanuotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir priemonės siekti pokyčių trijose svarbiausiose srityse:

Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas.

Šiam prioritetui yra skirta beveik pusė Strateginio plano lėšų t. y. apie 2 mlrd. Eur (47,0 proc. visų lėšų).

Siekiant paremti ūkininkavimo veiklos tęstinumą, išlaikyti gamybą ir padėti ūkininkams tęsti vartotojų aprūpinimą tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija 1135,1 mln. Eur (apie 2,9 mln. ha) bus skirta bazinėms išmokoms.

Kad būtų užtikrintas teisingesnis pajamų paramos paskirstymas tarp ūkininkų, 20 proc. tiesioginių išmokų sumos skiriama mažiems ir vidutiniams ūkiams, siekiant pagerinti jų ūkių gyvybingumą. Papildomai ekonomiškai jautriems, sunkumų patiriantiems sektoriams yra teikiama susietoji parama, kuri apima baltyminius augalus, vaisius ir daržoves, riešutus, pienines karves, sėklines bulves, jautieną, cukrinius runkelius, avis ir ožkas. Net apie 35 proc. kaimo plėtros finansavimo skiriama ūkių modernizavimui ir tvarioms investicijoms – investicijoms į pažangias, tvarias technologijas, tvarius ūkininkavimo sprendimus, gamybinių procesų skaitmeninimą ar atsinaujinančiąją energiją. Siekiant užtikrinti geresnį finansinių išteklių prieinamumą suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat remiamos rizikos valdymo priemonės.

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas.

2023-2027 m. ,,žaliosioms” priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. Eur (31 proc.) Strateginio plano lėšų. Visų pirma, ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų (VR) ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartų.

Jų reikės laikytis maždaug 96 proc. žemės ūkio paskirties žemės plote. Pagal Strateginį planą 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto skirta ekologinėms sistemoms, kurios leidžia pasiekti aukštesnį nei VR ar GAAB standartuose nustatytą aplinkos apsaugos lygį. Strateginiame plane numatyta 10 ekologinių sistemų, kuriomis bus siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Didelis dėmesys šiame plane skiriamas ekologiniam ūkininkavimui – iki laikotarpio pabaigos planuojama ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti bent 50 proc., siekiant nacionalinio tikslo – iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.

Gyvybingo ir ūkininkavimui, verslui patrauklaus kaimo kūrimas.

Kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams – numatyta skirti – 0,9 mlrd. Eur. Beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2014–2020 m. planuojama skirti jauniesiems ūkininkams, teikiant papildomą pajamų paramą tiesioginėmis išmokomis bei paramą įsikūrimui. Planuojama paremti daugiau kaip 4 600 jaunųjų ūkininkų.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų, teikiama investicinė parama, kuria skatinama šių ūkių plėtra. Tęsiama LEADER programa, kuri 49 vietos veiklos grupėms sudarys galimybes vietos lygiu spręsti aktualias užimtumo, socialinės atskirties ir kt. problemas. LEADER priemonei skirta beveik 75 mln. Eur. Pasitelkiant gerąją LEADER patirtį ir principus, bus pradedama įgyvendinti nauja sumaniųjų kaimų intervencinė priemonė, pagal kurią planuojama paremti 25 sumanių kaimų projektus.

Dėmesys inovacijoms, skaitmenzacijai ir švietimui

Įgyvendinant planą didelis dėmesys bus skiriamas inovacijoms, skaitmenizacijai ir švietimui žemės ūkio srityje.

Svarbu ugdyti reikalingus įgūdžius, suteikti žinias, leisiančius prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos, todėl mokymams, konsultavimui, EIP, techninei pagalbai numatyta 115,1 mln. Eur. Planuojama, kad daugiau kaip 45 000 žmonių galės naudotis konsultacijomis, mokymu arba dalyvaus įgyvendinant novatoriškus Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių projektus.

Siekiant efektyviau įgyvendinti pokyčius kaimo vietovėse, bus galimybė pasinaudoti ir kitais fondais bei tarptautinių programų galimybėmis, pavyzdžiui, programos ,,Europos Horizontas“ partnerystės ir misijos, Europos Skaitmeninimo programa, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir kt.

Planas – bendro darbo rezultatas

Strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumą stebės specialus Stebėsenos komitetas, kuris nagrinės šio plano įgyvendinimo pažangą, taip pat klausimus, darančius poveikį plano įgyvendinimo veiksmingumui.

Žemės ūkio ministras K. Navickas bei ministerijos atstovai Strateginį planą žemdirbiams pristato įvairiuose Lietuvos rajonuose.

ŽŪM Strateginį planą parengė aktyviai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais. Nuo pat plano rengimo pradžios ŽŪM į šį procesą įtraukė visas suinteresuotas šalis: socialinius–ekonominius partnerius, ministerijas, kitas valdžios institucijas, įvairius ekspertus, tyrėjus, politikus.

Diskusijų ir susitikimų metu partneriai aktyviai išsakė savo poziciją, matomas rizikas ir teikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti plano nuostatas, reaguoti į EK pastabas. Taip pat buvo nuolat vykdomos neformalios konsultacijos ir derybos su EK.

Šio plano rengimo metu įvyko daugiau kaip 60 susitikimų ir konsultacijų, kuriose dalyvavo socialiniai – ekonominiai partneriai ir kiti visų suinteresuotų šalių atstovai.

Artimiausiu metu planuojama patvirtinti paramos paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo 2023 metais grafiką.

Planas patvirtintas sprendimu C(2022) 8272.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-21

Diskusijų ir susitikimų metu partneriai aktyviai išsakė savo poziciją, matomas rizikas ir teikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti plano nuostatas, reaguoti į EK pastabas. Taip pat buvo nuolat vykdomos neformalios konsultacijos ir derybos su EK.

Pastaruoju metu žemės ūkio ministras K. Navickas bei ministerijos atstovai Strateginį planą žemdirbiams pristato įvairiuose Lietuvos rajonuose.

„Tikimės ir tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo kartu siekiant efektyvaus Strateginio plano įgyvendinimo, kadangi jau dabar yra rengiamos ir su partneriais derinamos šio plano įgyvendinimo taisyklės“, – sako ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-21

Šio rajono Metų ūkiu paskelbtas Skirsnemunės seniūnijoje esantis Aurelijos ir Rolando Gedminų bei jų dukrų ūkis.

Krakiuose Kėdainių rajono ūkininkai taip pat rinkosi įvertinti ir pasveikinti labiausiai nusipelniusius. Pirmą vietą čia laimėjo Algimanto ir Stasės Kižauskų bei jų vaikų augalininkystės ūkis, jame šeima dirba 1000 hektarų žemės.

„Po sezono darbų išsibarsčiusius ūkininkus rudenį suburia „Metų ūkio“ apdovanojimai. Kartu pasidžiaugėme jų pasiekimais. Ūkininkai jau augina ne tik javus, bet ir arbūzus bei bambukus. Josvainių seniūnijoje Sigitos ir Nerijaus Žilinskų išauginti bambukai, kaip dekoratyviniai augalai, papuošia namų kiemus Pietų Europos šalyse. Jų ūkio pasiekimai įvertinti 2022 m. metų žemdirbio titulu. Dėkoju Kėdainių rajono ūkininkams ir už jų paramą Ukrainai“, – sako žemės ūkio ministras.

Konkursas „Metų ūkis“ Lietuvoje rengiamas jau 29 kartą. Jo organizatorius – Lietuvos ūkininkų sąjunga.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-21

2022 m. spalio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 47,5 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. spalio mėn. (2021 m. spalio mėn. – 374,7 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. spalio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,61 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 601,31 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,5 proc. (2022 m. spalio mėn. ji buvo 581,23 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. spalio mėn. sumažėjo 0,3 proc. ir buvo 450,35 Eur/t Eur už t (2022 m. rugsėjo mėn. – 451,55 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. spalio mėn.).

2022 m. spalio mėn. buvo supirkta 111,97 tūkst. t pieno, 4,8 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. spalio mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2022-11-18

Reikalavimas šaltuoju metų laiku neskleisti laukuose mėšlo ir (ar) srutų yra vienas iš kompleksinės paramos reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, siekiantiems gauti paramą tiesioginėmis išmokomis, taip pat pagal KPP priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ bei priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
 
Ribojant žemės tręšimą mėšlu siekiama apsaugoti upes, ežerus, jūras bei kitus vandens telkinius nuo taršos. Nustačius kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms, taigi ūkininkai gali prarasti reikšmingą paramos sumą.
 
Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo š. m. lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.
 
Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai
 
Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.
 
Tirštąjį mėšlą laikant laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30  cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

NMA atkreipia dėmesį, jog patikrų metu nustačius bent vieną neatitikimą, tai bus laikoma reikalavimų pažeidimu ir taikoma sankcija.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-21

Dar net neidamas į mokyklą jis jau sėdėdavo prie traktoriaus vairo. Tiksliau – stovėdavo, nes atsisėdęs ant sėdynės vargiai būtų pasiekęs pedalus.

Pirmą kartą savarankiškai į laukus M.Kavaliauską tėtis su traktoriumi išleido ketvirtoje klasėje. Jaunas vyras juokėsi, kad tuomet jam iš susijaudinimo net visas kūnas ėmė virpėti. „Supratau, kokia atsakomybė manęs laukia. Labai to norėjau. Tąkart tėtis įpareigojo suarti laukus. Jei gerai pamenu, pavyko visai neblogai“, – šypsojosi Užbalių kaimo gyventojas.

Besimokydamas mokykloje Marius turėjo tik vieną tikslą – pabaigus dvyliktą klasę universitete studijuoti kokią nors žemdirbišką specialybę, kuri vėliau jam praverstų ūkyje. Visgi dešimtoje klasėje užbališkis buvo persigalvojęs ir ketino mokytis profesinėje mokykloje. Laimei, nuo šio žingsnio jį atkalbėjo tuo metu dar tik draugė, o dabar jau ir žmona Viktorija.

Vyras džiaugėsi galiausiai paklausęs žmonos ir pasirinkęs studijas universitete. Ten jis įgijo agronomo specialybę, kuri šiandien ūkyje išties labai praverčia. Dabar Marius puikiai sugeba atsirinkti, kurių žemės ūkio konsultantų siūlomų produktų reikia jo pasėliams, o kurie būtų visiškai nenaudingi. Anot pašnekovo, neturint žinių, galima lengvai apsigauti.

Vidutinis sezonas

Marius ūkininkauja kartu su tėčiu, dėde ir seneliu. Bendras šeimos ūkis užima apie 400 ha. Vyrai verčiasi augalininkyste: augina rapsus, javus bei ankštines kultūras. Šio sezono derlių jaunasis ūkininkas vertina vidutiniškai, nors pripažįsta, kad metai buvo neeiliniai. Vyras pasakojo, kad dėl drastiškai iškilusių kainų šiemet trąšų normas teko sumažinti beveik perpus. Jis svarstė, kad ateityje greičiausiai reikės sėti daugiau ankštinių kultūrų, kurios praturtina dirvą azotu ir pagerina jos struktūrą.

„Kadangi taupėme trąšas, šių metų derlius nėra įspūdingas. Vidutiniškai rapsų iš hektaro biro po tris tonas, kviečių – po penkias. Akivaizdu, kad gale metų bus mažiau nei įprastai. Kita vertus, išlaidų irgi buvo mažiau, tad šis sezonas gana neblogas“, – mintimis dalijosi užbališkis.

Šiuo metu visas jo prikultas derlius pagal sutartį saugomas grūdų supirkimo punktuose. Vyras iki gruodžio pradžios turi apsispręsti, kada jį parduoti. M.Kavaliauskas teigė pastebėjęs, kad įprastai grūdų kainos ima kilti artėjant žiemai, tad parduoti juos per javapjūtę dažniausiai neapsimoka.

Būtų beveik neįmanoma

M.Kavaliauskas ne tik ūkininkauja, bet kartu ir dirba mechanizatoriumi vienoje Marijampolės žemės ūkio įmonėje. Jaunas vyras teigė, kad abi veiklas suderinti įmanoma, tačiau nėra lengva. Ypač daug iššūkių būna per javapjūtę.

Pasak jo, pasitaiko situacijų, kuomet neišeina miegoti net dvi paras iš eilės. „Kartais vasarą savo ūkyje tenka iki vėlumos kulti grūdus, o tuomet reikia važiuoti į darbą ir per naktį sėti rapsus. Kol dar esu jaunas ir turiu jėgų, stengiuosi naudotis visomis gyvenimo galimybėmis“, – sakė pašnekovas.

Jis pripažino, kad bėgant laikui norėtųsi apsiriboti vien ties ūkininkavimu, tačiau kol dar įrenginėjami namai, tenka „pasispausti“. Šiuo metu Marius su žmona Viktorija bei dviem mažametėmis dukrytėmis Urte ir Lukne yra įsirengę tik dalį namo, kuriame gyvena. Poros teigimu, reikės palaukti dar bent keletą metų, kol viskas bus pabaigta.

Nemažai statybos ir vidaus apdailos darbų M.Kavaliauskas atlieka pats, nors pripažįsta, kad statybos jam nėra prie širdies. Visgi su šiuo amatu jam teko anksčiau ne kartą susidurti – siekdamas greičiau užsidirbti gyvenimo pradžiai, jis net keletą žiemų, po darbų ūkyje, vyko į Angliją, kur dirbo būtent statybų sektoriuje, taip pat buvo iškeliavęs į Islandiją, kur surinkinėjo baldus.

Sunkaus darbo nebijantis jaunasis ūkininkas pasakojo, kad namų rangos darbus šiek tiek stabdo ir būtinos investicijos į ūkį.

Vargu ar pradėtų

Šiuo metu svarbiausi darbai ūkyje jau baigti, todėl M.Kavaliauskas daugiau laiko gali skirti žinių atnaujinimui. Jis mėgsta dalyvauti įvairiuose seminaruose, ūkininkų dienose, tačiau apgailestauja, kad pastaruoju metu, net ir pasibaigus pandemijai, didžioji dalis žemdirbiams skirtų renginių vyksta nuotoliniu būdu. Anot jauno vyro, internetu galima išgirsti naujausią ir svarbiausią informaciją, tačiau tai nė iš tolo neprilygsta gyvam bendravimui.

Ūkininkaudamas Marius mėgaujasi kiekviena akimirka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad jei neturėtų tėvų užnugario, pradėti ūkininkauti šiais laikais greičiausiai nesiryžtų.

„Beveik visos žemės jau privatizuotos. Net jei ir įsigyjame naujų plotų, tai dažniausiai tik tuos, kuriuos ir taip nuomojomės. Kainos mūsų sektoriuje taip pat nesuvokiamos. Technika, trąšos ir chemikalai brangsta itin sparčiai. O kur dar žemės pirkimo ar nuomos kainos… Pavyzdžiui, už gana prastos, 30 našumo balų nesiekiančios žemės hektarą prašoma 6–7 tūkst. eurų, nors reali jo vertė – perpus mažesnė. Neretai tokiuose plotuose būtina sutvarkyti melioracijos sistemas, dėl to investicijos dar labiau išauga. Jei atvirai, neįsivaizduoju, kaip šiais laikais be artimųjų pagalbos ir patirties būtų galima pradėti ūkininkauti“, – svarstė pašnekovas.

Jis teigė, kad nemažą dalį ūkyje uždirbto pelno būtina investuoti į plėtrą. Šiuo atveju kalba sukasi ne vien apie naujus žemių plotus, bet ir apie technikos parko atnaujinimą, tam tikrų objektų statybą. Pavyzdžiui, šiuo metu labiausiai M.Kavaliausko šeimos ūkyje trūksta džiovyklos ir grūdų laikymo bokštų, taip pat – tiesioginės sėjamosios.

„Dabar namuose galime laikyti tik sėklai skirtus grūdus. Įprastai per javapjūtę jų kainos būna mažiausios, o prieš Naujuosius metus – didžiausios. Esame paskaičiavę, kad jei per žiemą galėtume grūdus laikyti namuose, nemažos investicijos į bokštus atsipirktų per 4–5 metus. Taip pat norisi visiškai pereiti prie tiesioginės sėjos. Kol kas tik rapsus beriame tiesiai į ražienas. Senelis dar nelabai supranta, kaip galima per žiemą palikti neartus laukus, bet ir jis jau pamažu pradeda pastebėti tiesioginės sėjos naudą“, – šypsojosi pašnekovas.

M.Kavaliauskas per artimiausią dešimtmetį nori sukurti modernų šeimos ūkį, kuriame būtų naudojamos pažangiausios technologijos bei technika.

Šaltinis: valstietis.lt, Asta Krasauskaitė, 2022-11-18