Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose) ūkininkams bus atlyginta papildomai.

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai

2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu ne tik nebelieka žalinimo išmokų, bet ir sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos. Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas, siekiant aukštesnio aplinkos apsaugos lygio, įgyvendinant Strateginį planą, ypatingas vaidmuo teks ekoschemoms.

Ekoschemomis siekiama stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo derlingumą, tausoti vandenį ir gerinti jo kokybę, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, tvariai ir mažiau naudoti pesticidų ir mineralinių trąšų, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę, kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius Valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi D. Stravinskas.

Strateginiame plane ekoschemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. Pasiūlytos 10 ekoschemų apima visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Gyvūnų gerovė“, „Ekologinis ūkininkavimas“ (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos.

Išmokos už gamybines veiklas

Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. „Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas) augalai)“, – akcentuoja D. Stravinskas. Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.

Plotas, už kurį bus mokama ši išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.

Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, bet paraiškas paramai gauti reikės teikti kasmet.

Už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Pasirinkusiems veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“ išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išmokos už negamybines veiklas

Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus įrengti kraštovaizdžio elementus (pvz., ežias, palaukes, vandens apsaugos juostas ir pagriovius, pavienius medžius ir krūmus, jų juostas ar grupes, akmenynus, šakų ar kelmų krūvas, kūdras ar kasmet užmirkstančias vietoves) ir juos tinkamai prižiūrėti: šienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, nearti prie pat šaknų ar po laja, neleisti apaugti sumedėjusia augalija.

Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 Eur/ha pirmaisiais metais, o už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1329 Eur/ha pirmaisiais metais. Veiklos įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai, paraišką teikiant kasmet.

Pasirinkusieji veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ įsipareigos balandžio–gegužės mėnesiais įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir nepupinių). Mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. žolę visame apsėtame plote reikės nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Išmoka pagal šią veiklą – 180 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Daugiamečių žolių juostos“ įpareigojama balandžio–gegužės mėnesiais įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių pupinių ir varpinių žolių rūšių. Žolių mišinys turi būti pasėtas atskiruose laukuose arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 iki spalio 1 d. visame šiai veiklai skirtame plote žolę nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Toje pačioje vietoje daugiametes žoles reikės auginti 3 metus.

Išmoka pagal šią veiklą – 170 Eur/ha kasmet per visą 3 metų įsipareigojimo laikotarpį, kiekvienais metais teikiant paraišką.

Tiek auginant trumpaamžius medinguosius augalus, tiek daugiametes žoles draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir organines trąšas.

Tinkamas plotas išmokai pagal visas tris negamybines veiklas gauti – ne mažiau kaip 0,5 ha, o turintiems iki 10 ha pakaks ir 0,1 ha. Pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ deklaruojami mažiausi atskirų kraštovaizdžio elementų plotai nustatyti Strateginiame plane.

Kompleksinei ekoschemai taikoma metodika, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą – ūkininkai, norėdami dalyvauti šioje ekoschemoje, privalės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai viena iš jų – negamybinė veikla, geriausiai atitinkanti ūkio poreikius (pasirinktinai iš „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, taip pat ekoschemos“ Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ arba žaliasis pūdymas pagal GAAB8) ir šiai negamybinei veiklai skirti ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, o likusios – gamybinės veiklos (pasirinktinai iš „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Tausojamosios žemdirbystės technologijos“). Ekologiniai ūkiai turės galimybę dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veiklose (išskyrus veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“).

Ūkininkų, pasirinkusių dalyvauti tik negamybinėse veiklose, nebus reikalaujama dalyvauti gamybinėse veiklose. Ši metodika netaikoma tiems ūkiams, kuriems netaikomas ir GAAB8 – pirmiausia tai ūkiams, deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės, taip pat ūkiams, kuriuose daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės yra daugiametės pievos arba naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

Prioritetas – ekologiniam ūkininkavimui

„Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas. Strateginiame plane ekologinio ūkininkavimo plėtra skatinama tiek tiesioginės paramos, tiek kaimo plėtros lėšomis – perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo bus remiamas per ekoschemą, o ekologinis ūkininkavimas – ir per ekoschemą (sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), ir per kaimo plėtros intervencinę priemonę (parama už javus ir daugiametes žoles).

Ekoschemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ gali rinktis norintys soduose ir uogynuose įrengti feromonų gaudykles, vabzdžių namelius, paukščių inkilus, tarpueiliuose išlaikyti žolinę dangą ir taip sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą. Išmokos dydis – 102 Eur/ha. Ji bus mokama pareiškėjams, sodus ir uogynus tvarkantiems gamtai palankiu būdu ne mažesniame kaip 1 ha plote.

Pareiškėjai, pasirinkę šią ekoschemą įsipareigos 1 ha sodų ar uogynų plote nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. įrengti bent 1 feromonų gaudyklę vabzdžių kenkėjams, ir bent 2 inkilus paukščiams ir lizdus vabzdžiams, o sodų ir uogakrūmių tarpueilius apsėti ir/ar laikyti apsėtus žoliniais augalais.

Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato.

Norintys vaisių, uogų ir daržovių auginimui naudoti aplinkai palankesnes gamybos technologijas gali rinktis ekoschemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, pagal kurią jiems bus mokama 337 Eur/ha išmoka kasmet per visą 3 metų įsipareigojimų laikotarpį. Mažiausias plotas šiai išmokai gauti – 1 ha.

Pareiškėjai, ėmęsi šios veiklos, įsipareigos agrarinės aplinkosaugos klausimais naudotis individualiomis, specializuotų konsultantų paslaugomis, auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (arba) daržoves atvirame grunte, laikantis Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių, taip pat pateikti sertifikatą, patvirtinantį dalyvavimą nacionalinėje kokybės sistemoje.

Tarp papildomų reikalavimų, norint produkciją ženklinti ženklu „Kokybė“ – dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikimas ir jais remiantis sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, sėjomainos plano sudarymas ir jo laikymasis (daržininkystės ūkiams), piktžolių naikinimas pasėliuose (antrojoje vegetacijos pusėje) atliekamas mechaninėmis priemonėmis ir kt.

Ekoschema „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ pareiškėjams sudaro galimybes už 1 ha ploto, kuriame auginamos ekologiškos daržovės, bulvės, uogynai, sodai, vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį gauti po 560 Eur/ha kasmet, jei ši veikla plėtojama ne mažesniame kaip 1 ha. Reikia atkreipti dėmesį, jog parama už javus, javus pašarams, javus bei daugiametes žoles sėklai (239 Eur/ha, daugiametes žoles (198 Eur/ha) bus mokama iš kaimo plėtros intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ lėšų.

Ekologinio ūkininkavimo plėtrai skirta ekoschema „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“. Per visą 2–3 m. įsipareigojimo laikotarpį kasmet auginantys javus, javus pašarams, javus bei daugiametes žoles sėklai gaus po 280 Eur/ha, daugiametes žoles – po 206 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – po 652 Eur/ha. Paraišką išmokai gauti reikės teikti kiekvienais metais.

Įgyvendinantieji pastarąsias dvi ekoschemas privalės laikytis Ekologinės gamybos taisyklių ir Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, pildyti Ekologinės gamybos žurnalą.

Gyvūnų gerovė

Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ar ganyklas, įtraukiant ir galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, geresnes kiaulių ir paukščių laikymo sąlygas. Parama bus skiriama už laikomus sąlyginius gyvulius (SG), kuriems taikomi geresni gerovės standartai ir/arba sveikatingumo didinimo priemonės, kai apskaičiuotas paramos dydis viršija 100 Eur.

Už galimybę pieniniams galvijams laisvai išeiti į ganyklas, įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku numatyta 48 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti 140 d. per metus ganyklose), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas – 22 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti galvijus 120 d. per metus mociono aikštelėse ar ganyklose arba melžiamas užtrūkusias karves ganyti nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus), už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą kiaulėms – 72,67 Eur/SG, I lygio broilerių gerovės – 100 Eur/SG, II lygio broilerių gerovės – 22,86 Eur/ha, I lygio kalakutų gerovės – 188,67 Eur/SG, II lygio kalakutų gerovės – 23,67 Eur/ha, I lygio vištų dedeklių gerovės – 181,43 Eur/SG, II lygio vištų dedeklių gerovės – 140 Eur/ha išmoka. Ekoschemos įsipareigojimų trukmė – 1 metai.

Pievų ir šlapynių priežiūra

Pastaraisiais metais žymiai sumažėjus daugiamečių pievų plotui Lietuvoje, tapo aktualus jų atkūrimo ir išlaikymo klausimas. Strateginiame plane numatyta parama naujoms pievoms ariamuose durpžemiuose ar erozijos paveiktuose plotuose įveisti. Įgyvendinantiems ekoschemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ kasmet per visus 5 įsipareigojimo metus bus mokama 225 Eur/ha išmoka, kiekvienais metais teikiant paraišką. Įgyvendinantiems ekoschemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, numatyta 187 Eur/ha išmoka, kuri bus mokama kasmet per visus 5 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Gaunantys paramą pagal šias dvi ekoschemas turės įsipareigoti pievas įrengti tik tuose ariamuose durpžemiuose, kurie, išskyrus pievas iki 5 m., praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais–penktaisiais įsipareigojimų metais. Išmoka mokama pakeitusiems pievomis ne mažiau kaip 0,5 ha, jei tą plotą sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai.

Abiejų ekoschemų įgyvendinimas taip pat padės mažinti dirvožemio eroziją, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.

Šlapynėms palaikyti, buveinėms ir rūšims saugoti, gyvulininkystei skatinti skirta ekoschema

„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį skiriama po 242 Eur/ha kasmet. Ją įgyvendinantys pareiškėjai įsipareigos taikyti vėlyvesnį šienavimą – ne anksčiau kaip birželio 20 d., ekstensyvesnį 0,3–1 SG/ha ganymą, nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat šlapynėse, kuriose įgyvendinama ši ekoschema, nebus galima arti, persėti jų kultūrinėmis žolėmis, įrengti sausinimo sistemą, naudoti augalų apsaugos produktus, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Mažiausias plotas, už kurį mokama išmoka, 1 ha.

Ekoschema „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“ siekiama išplėsti pievų tvarkymo apimtis, skatinti ekstensyvią gyvulininkystę, kartu gerinant Europos Sąjungos mastu saugomų pievų buveinių ir saugomų rūšių būklę. Pagal šią ekoschemą už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius bus mokama 192 Eur/ha, įsipareigojimo laikotarpis 1 metai, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – po 297 Eur/ha ir už EB svarbos šlapynių tvarkymą – po 330 Eur/ha kasmet per 2 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Strateginiame plane numatytoms ekoschemoms įgyvendinti suplanuota kasmet skirti 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-22

Kviečiame dalyvauti parodoje „Žalioji savaitė 2023”

2023 m. sausio 20–29 d. Berlyne vyks tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „ŽALIOJI SAVAITĖ 2023“. Žemės ūkio ministerija numato šioje parodoje įrengti Lietuvos maisto produktų ir kitų gaminių ekspoziciją.

Pageidaujančius dalyvauti parodoje prašome iki š. m. gruodžio 2 d. registruotis ir atsiųsti užpildytą paraiškos formą el. p. nijole.gumbriene@zum.lt. Taip pat pridedame vertinimo kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami dalyviai į Lietuvos ekspoziciją tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2023“.

Svarbu: parodoje nebus galima eksponuoti ir pardavinėti kiaulienos bei šernienos gaminių.

Žemės ūkio ministerija, surinkusi pageidaujančiųjų dalyvauti parodoje paraiškas, vykdys jų atranką pagal pateiktus produktus, tinkamus pristatyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų ekspozicijoje.

Ūkio subjektams apie atrankos rezultatus bus pranešta.

Kilus klausimams skambinti tel. (8 5) 239 1014.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-21

Ministras K. Navickas: ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas

Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) komunikatą dėl trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo, reglamento dėl gamtos atkūrimo žemės ūkio aspektus. Taip pat diskutuota apie naujosios 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimą.

EK komunikato „Trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimas“ parengimą paskatino pasaulinė mineralinių trąšų krizė, prasidėjusi dar pernai dėl COVID-19 pandemijos metu sutrikusių tiekimo grandinių ir ypač paaštrinta neteisėtos Rusijos invazijos į Ukrainą bei jos sukeltos energetinės krizės. Dėl visų šių veiksnių ženkliai sumažėjo pasaulinė trąšų pasiūla ir jų gamyba ES, taip pat kelis kartus padidėjo kainos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad nors ilgalaikio tvarumo siekis nekelia abejonių, tačiau būtina jau dabar padėti žemdirbiams išgyventi sunkumus.

„Tikslusis ūkininkavimas, investicijos į modernią techniką, taip pat augalų sėjomainos, ekologinės gamybos plėtra, platesnis organinių trąšų naudojimas, „žiediniai“ sprendimai prisidės prie optimalesnio trąšų naudojimo. Investicijos į „žalio“ amoniako ir biometano panaudojimą taip pat leis padidinti ES savarankiškumą. Pritariame ir didesniam trąšų rinkos skaidrumui.

Tačiau komunikate pasigedome realių artimojo laikotarpio priemonių, kurios pagerintų trąšų prieinamumą 2023 m. derliaus sezonu, amortizuotų išaugusių trąšų kainų poveikį žemės ūkio produkcijos savikainai bei maisto kainoms. Ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas. Tai svarbu užtikrinant apsirūpinimą maistu“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Anot jo, Lietuva atvira galimam žemės ūkio rezervo lėšų naudojimui, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad sunkumai patiriami ne tik dėl trąšų, bet ir kituose žemės ūkio sektoriuose.

„Esamų problemų nepavyks išspręsti vien tik bendrosios žemės ūkio politikos ir valstybės pagalba. Reikia galvoti ir apie papildomus ES lėšų šaltinius“, – teigė ministras.

Ambicingi gamtos atkūrimo tikslai

Š. m. birželio 22 d. Europos Komisija pateikė reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuriuo siekiama iki 2050 m. atkurti pažeistas ekosistemas – nuo miškų ir žemės ūkio paskirties žemės iki jūrų, gėlo vandens ir miestų ekosistemų. Reglamento projekte, greta kitų, keliamas tikslas užtikrinti bendrą biologinės įvairovės didėjimą žemės ūkio ekosistemose ir iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą.

Kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus ir nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus iki 2050 m. (su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m.), papildančius galiojančius teisės aktus. Pagal dabartinę ES daugiametę finansinę programą (MFF) iš įvairių ES fondų ir programų biologinei įvairovei, įskaitant atkūrimą, bus galima panaudoti apie 100 mlrd. Eur.

Pasak ministro K. Navicko, šis reglamento projektas yra svarbus siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą, tačiau didelį susirūpinimą kelia ne tik siūlomi itin ambicingi tikslai, bet ir naujų iniciatyvų sąveika su jau priimtais ar siūlomais sprendimais, prisidedančiais prie tų pačių tikslų.

„Pavyzdžiui, referenciniai daugiamečių pievų ir ganyklų dydžiai, 4 proc. negamybinių plotų pagal 8 GAAB, vandens apsaugos juostos, ekologinės žemdirbystės skatinimas, Pesticidų reglamento pasiūlymas ir t. t. Šios priemonės jau prisideda ar prisidės prie biologinės įvairovės būklės gerinimo. Pasigendame iš Komisijos pusės bendro šių priemonių poveikio įvertinimo. Reikia aiškumo, ar jau dabar Strateginiuose planuose, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyti gamtos atkūrimo veiksmai bus įskaitomi į šių tikslų siekimą“, – kalbėjo ministras.

Ministras akcentavo, kad būtina atsižvelgti į didėjančią konkurenciją skirtingoms veikloms toje pačioje žemėje ir užtikrinti nuoseklumą su kitais Žaliojo kurso tikslais.

„Pavyzdžiui, daugiametę pievą pavertus šlapyne ar mišku gamtos atkūrimo ar klimato tikslais ir ją išėmus iš žemės ūkio naudmenų deklaravimo, ūkininkai neturėtų būti baudžiami pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reikalavimus dėl sumažėjusio daugiamečių pievų ploto. Ne kartą sakėme, kad ne procentine išraiška nustatyti tikslai saugo aplinką, o konkretus planavimas, įskaitant ir erdvinį. Tarkime, didelės įvairovės kraštovaizdžio elementus ir daugiametes pievas įtraukus į buveinių jungčių planavimą gautume siekiamą rezultatą su jau turimomis priemonėmis.

Kodėl vietoje keliamų naujų reikalavimų ūkininkams, neišnaudojame to, dėl ko jau susitarėme?“, – teigia ministras.

Savo kalboje jis pabrėžė, kad turi būti paliekama pakankamai lankstumo atsižvelgti į skirtingas nacionalines aplinkybes, nustatant specifinius tikslus ir atkuriant tiek žemės ūkio, tiek miškų ekosistemas.

Būtinas ir atitinkamas finansavimas, neapsiribojant vien BŽŪP ar Žuvininkystės fondo lėšomis.

Taip pat Taryboje aptartas naujosios 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimas. Šia pernai paskelbta strategija siekiama pritaikyti Europos miškus prie naujų sąlygų, ekstremalių orų ir kitų dėl klimato kaitos kylančių iššūkių. Pasisakydami šiuo klausimu ministrai, taip pat ir Lietuvos, akcentavo bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir visų suinteresuotų asmenų įtraukimą siekiant sklandžiai įgyvendinti strategiją, didesnį su miškais susijusių klausimų koordinavimą ES lygiu, taip pat buvo pažymėta miškų, kaip atsinaujinančių energijos išteklių, svarba.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-22

Žemdirbių atstovai: įgyvendinant strateginį planą yra spragų

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad planas ūkininkams duoda daugiau galimybių, tačiau pasak jo, klausimų kyla dėl ekoschemų taikymo bei tiesioginių išmokų ribojimo.

„Kai kurie klausimai buvo suderinti, bet iškilo naujų klausimų ir pakeitimų, ketvirtadalis to plano mūsų žemdirbių ne visai tenkina. Tai yra ir susieta parama, ekoschemos ne visus tenkina“, – BNS sakė A. Svitojus.

„Labiausiai netenkina tai, kad Lietuva buvo pateikusi strateginį planą, kad bus ribojamos tiesioginės išmokos pirmų hektarų, o stambiems lobistams prispaudus išnyko išmokų ribojimas. Šiuo atveju mes paminame mūsų žemės ūkį, jo pagrindą – šeimos ūkius, nes gali būti, kad vėl eisime į milžinišką stambėjimą“, – pridūrė jis.

„Yra diskriminacinių dalykų – jei mažai turi karvių, numatyta mažesnė parama, jei turi daugiau karvių, tai parama didesnė“, – teigė A. Svitojus.

Žemės ūkio ministerija BNS teigė, kad nuo 2023 metų bus taikomas 100 proc. bazinių išmokų apribojimas sumoms virš 100 tūkst. eurų su galimybe išskaičiuoti atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Anksčiau planuota, kad didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc. Ministerijos teigimu, šio plano atsisakyta atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją, prastėjančią žemdirbių finansinę situaciją bei kitus veiksnius.

„Tai, kad buvo mūsų suderinta ir siųsta į Briuselį, pasikeitė, kad ribojimas ne nuo 60 tūkst. eurų prasideda. (…) Pas mus ūkiai gali turėti 500 hektarų žemės, o riboti pradedam nuo penkiskart didesnio ūkio ir naudojant visus mechanizmus, netaikant atlyginimų, jos iš principo nieko neriboja. Pas mus beveik nelieka tokių ūkių, kad būtų ribojama“, – teigė A. Svitojus.

Žemės ūkio tarybos pirmininkė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sako, kad strateginis planas yra kur kas lankstesnis nei manyta pavasarį. Anot jos, pagrindinis nerimas lieka dėl pievų atkūrimo.

„Nuo balandžio iki plano pridavimo apie 50 proc. jį padarėme lankstesnį“, – BNS pirmadienį sakė D. Karalevičienė.

„Vienintelis klausimas iškyla, kaip mes su tomis pievomis apsėsime. Kaip išspręsime problemą, nes pievų atstatymas yra užreglamentuotas ir mes jį turime įgyvendinti“, – kalbėjo ji.

Tuo metu A. Svitojus teigė nematantis problemos dėl pievų atkūrimo, tačiau, pasak jo, tai turėtų būti ūkininkams kompensuojama.

„Tą klausimą galima spręsti per įvairias finansines programas ir turėti daugiau gražiai tvarkomų daugiamečių pievų, bet daugiau ir paremkime“, – sakė A. Svitojus.

Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad šiuo metu dar tikslinama ir derinama su Europos Komisija, kaip vykdyti pievų atkūrimo reikalavimus.

Žemės ūkio tarybos pirmininkės teigimu, kyla klausimų, kaip žalinimas bus pritaikomas prie gamtos sąlygų, o labiausiai nukentės ūkininkai, kuriems reikės atstatyti pievas, todėl iki Naujųjų metų dar reikia persvarstyti, kaip suformuluoti taisykles.

„Mes 2021 metais deklaruodami leidome matydami, kad ten buvo neariama žemė, deklaruoti kaip ariamąją. Čia buvo padaryti esminiai pokyčiai, kurie ūkininkams dabar skaudžiai atsiliepia. Manau, kad taisykles dar galima suformuluoti taip, kad ne taip skaudėtų ir ūkininkams. Šitas klausimas turi būti iki Naujų metų išspręstas ir čia reikia didelio padirbėjimo“, – teigė ji.

„Visas kitas planas, be pievų atstatymo, yra įgyvendinamas. Gal tam tikrose vietose yra spragų, kaip kursime taisykles, kaip viską pamatuosime, ypač ekoschemose“, – BNS sakė tarybos pirmininkė.

„Yra ir ekoschemos, kurios sunkiau pasiekiamos, gal ir nenaudingos, bet jei bus matoma, kad 2023 metais žmonės tam tikrų ekoschemų nenaudoja, tai bus permetami ir pinigėliai iš vienos eilutės į kitą ir skiriama tam, ką ūkininkai daugiau įsisavina. Tokia nuostata palikta ir tai yra vienas iš teigiamų dalykų“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkė.

Tiesioginėms išmokoms 2023-2027 metais bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms, su aplinkos gerinimu susijusioms priemonėms. Ekoschemos nėra privalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus.

Vidutinis metinis tiesioginių išmokų vokas, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, padidėjo apie 28 procentais.

D. Karalevičienės teigimu, klausimų kelia tai, kaip bus su parama, jei ūkininkas įsipareigos įgyvendinti priemones, tačiau to negalės padaryti dėl blogų oro sąlygų.

„Būna įvairių sąlygų, suplanuoji viena pavasarį atėjęs deklaruoti, bet metai būna nepalankūs ar kažką padiktuoja kitaip, tai domina, kas bus, jei nepajėgsiu visko padaryti, kaip pavasarį suplanuosiu. Dar iki Naujų metų čia bus pagal priemones daromos taisyklės, jos turi atspindėti, kad tai būtų ne ūkininkų perspėjimas, ar kaip juos nubausti, bet kaip tolerantiškai spręsti iškilusius klausimus“, – kalbėjo ji.

„Ir ekologiniam ūkininkavimui reikalinga kai kurių taisyklių paderinimo, manau, ir Ekologinių ūkių asociacija teisingai kelia klausimų, kad yra prieštaravimų pačiose taisyklėse, reikia peržiūrėti, kad ekologiniai ūkiai vystytųsi“, – sakė D. Karalevičienė.

A. Svitojus taip pat kalbėjo, kad ekoschemų taikymas kelia klausimų: „Schemų yra dešimtys, gali vieną dalyką pasirinkti ar kitą, gali padaryti klaidą ir negauti pinigų. Lietuva labai skirtinga, įvairios žemės, regionai skirtingi“

Pagal EK patvirtintą strateginį planą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Beveik pusė plano lėšų – apie 2 mlrd. eurų – skirta apsirūpinimui tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimui.

„Žaliosioms“ priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. eurų (31 proc.) strateginio plano lėšų.

Ministerijos teigimu, iš viso žemės ūkio ir kaimo plėtros vidutinis metinis finansavimas 2023-2027 metais, palyginti su 2014-2022 metais, padidėjo 8 proc., tačiau vidutinė metinė parama kaimo plėtrai sumažėjo 21 procentu.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2022-11-21

Ekologiškų trąšų naujovės

Ūkio subjektai (ūkininkai), naudojantys ekologinėje gamyboje trąšas, maistingąsias ar maisto medžiagas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones, turėtų žinoti, kad pasikeitus Europos Sąjungos (ES) teisės aktams, nuo 2023 m. pradžios rinkoje gali nelikti tų produktų, kuriuos įtraukiant į ekologinėje gamyboje leistinų naudoti sąrašą nebuvo nustatytas galiojimo laikas.

Atsižvelgiant į patvirtintus naujus ES reglamentus ir Ekologinės gamybos taisykles, ūkio subjektai, kuriems „Trąšos (trąšų) ar dirvožemio gerinimo priemonės patvirtinimas“ išduotas kitos ES valstybės įstaigos ar Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba), yra be galiojimo laiko, Augalininkystės tarnybai turėtų pateikti naują prašymą bei kitus reikiamus dokumentus. Prašymo formas galite rasti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Ūkio subjektui laiku nepateikus prašymo Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje paskelbti ES valstybės įstaigos išduotą patvirtinimą arba prašymo išduoti trąšų, maistingųjų ar maisto medžiagų ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., paskelbti ES valstybių patvirtinimai bei Augalininkystės tarnybos išduoti patvirtinimai be galiojimo termino nuo 2023 m. sausio 1 d. bus panaikinti ir pašalinti iš Augalininkystės tarnybos interneto svetainės.

Svarbu žinoti, kad trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės gali būti pateikiamos ir tiekiamos rinkai, kai jos atitinka šias sąlygas:

· trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 2018/848 ir Reglamento (ES) Nr. 2021/1165 reikalavimus;

· ūkio subjektas yra gavęs Augalininkystės tarnybos išduotą trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą, paskelbta interneto svetainėje. Tačiau taikomos ir išimtys: jei trąša ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonė yra tirštasis mėšlas, pusiau skystasis mėšlas, skystasis mėšlas arba srutos, kompostas;

arba

· ūkio subjektas yra gavęs kitos ES valstybės įstaigos, atsakingos už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje išduotą patvirtinimą (sertifikatas, leidimas arba kitoks oficialus patvirtinimo dokumentas), kuris kartu su vertimu į lietuvių kalbą ir etikete taip pat yra paskelbtas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Taip pat informuojame, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ už trąšos ar dirvožemio gerinimo priemonės patvirtinimo tinkamumo ekologinei gamybai išdavimą nustatytas 70 eurų rinkliavos dydis. Daugiau informacijos apie rinkliavas galite rasti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Teisės aktus, kuriuose nustatyti trąšų, maistingųjų/maisto medžiagų ir (arba) dirvožemio gerini-mo priemonių, tinkamų naudoti ekologinėje gamyboje, pateikimo ir tiekimo rinkai reikalavimai, galite rasti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Reglamentai, kuriais vadovaujantis padaryti pakeitimai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo yra taikomas 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007.

Nuo šių metų sausio 1 d. taip pat taikomas 2021 m. liepos 15 d. patvirtintas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1165, kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus bei medžiagas, ir sudaromi jų sąrašai. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/1165, patvirtinamieji dokumentai, kurie išduoti pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 68 straipsnį iki 2022 m. sausio 1 d. galioja iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Primename: kad ekologiniuose ūkiuose būtų naudojamos tik ekologinėje gamyboje leistinos naudoti trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės, prižiūri VšĮ „Ekoagros“.

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, „Facebook“ ir „LinkedIn“ paskyrose.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-22

Grakščiuosius hailendus anksčiau kalbino žemaitiškai, dabar išmokė ir dzūkiškai

Dirbti Vokietijoje – gerai, ypač kai įmanoma neprastai užsidirbti. Bet ten svetimšaliais pasijutę Kristina ir Evaldas Petraičiai grįžo namo, įsteigė ūkį ir to nepasigailėjo. Didžiuliai smailūs ragai išlenda iš už kalvos, po to pasirodo ir milžiniškos galvos. Kokio dydžio tai gyvuliai, jei pirmasis pasimatymas su jais taip sutrikdo? Iš tiesų jie – milžiniški, ir ne tik didžiaragiai, bet ir ilgaplaukiai. Tai hailendai – škotiškos veislės galvijai, kuriems ši žiema Dzūkijoje, Arminų I kaime, bus trečioji.

Anksčiau jie ganėsi ūkininko laukuose ties Klaipėda, o dabar juos, bevaikštančius Gudelių ežero pakrante netoli Luksnėnų, gausi keturiasdešimtmečių Kristinos ir Evaldo šeimyna kasdien kalbina dzūkiškai.

Uogas iškeitė į gyvulius

K. ir E.Petraičiai save vadina smulkiaisiais ūkininkais. Gyvenimą emigracijoje Vokietijoje prieš 11 metų jie iškeitė į nelengvą, bet širdžiai mielą darbą gimtinėje. Į Vokietiją jie išvyko neturėdami nė dvidešimties metų ir ten dešimtmetį dirbo turizmo srityje – nuomodavo būstus per booking.com sistemą. „2011-ųjų vasarą, susilaukę kūdikio, grįžome į Lietuvą ilgesnių atostogų. Mums čia taip patiko, kad atgal į Vokietiją net nebevykome“, – pasakojo K.Petraitė.

Pasak jos, lėšos, kurias juodu su vyru buvo užsidirbę Vokietijoje, padėjo įsikurti Arminų I kaime. Jie atsinaujino seną Evaldo giminaičių sodybą ir ėmėsi žemės ūkio darbų. „Auginome mūsų mažėlį, kūrėmės pamažu ir svarstėme, ką galėtume nuveikti kaime. Turėjome savo žemės – apie 12 hektarų. Pirmiausia suskatome prie namų auginti braškes, avietes, gervuoges, vėliau – ir smidrus ir visa tai pardavinėdavome turgavietėse. Bet ką daryti su 10 hektarų pievų, kurių net neįmanoma nušienauti, nes tai buvo statūs paežerės šlaitai? Gal imtis avių, kad jos nuskabytų žolę? Bet tuomet reikėtų statyti tvartus – reikėtų didelių investicijų“, – kalbėjo Kristina.

Nupirko visą bandą

Pasak K.Petraitės, viską nulėmė atsitiktinumas. Vienoje feisbuko paskyroje ji pamatė hailendų veislės galvijus, paskaitė apie jų savybes bei priežiūrą ir nuo tada nebegalėjo išmesti iš galvos minties, kad šie gyvuliai yra būtent tai, ko jiems reikia. Su vyru juodu aplankė keletą hailendų ūkių ir dar labiau jais susižavėjo. Nes šie mėsinių veislės galvijai yra nereiklūs, jiems nereikia ne tik tvartų, bet ir pastogės ganyklose. Jie gali savarankiškai gyventi, taigi galima išvažiuoti iš namų kad ir ilgesniam laikui, iš anksto parūpinus pilnas girdyklas vandens bei pašarų.

„Baigėme ūkininkų kursus, o tada pradėjome ieškoti parduodamų hailendų lietuvių ūkiuose. Kaip tik tuo metu netoli Klaipėdos įsikūręs ūkininkas nutarė parduoti visą jų bandą. Taip mes įsigijome 10 veislinių karvių ir bulių Ernį“, – pasakojo K.Petraitė. Įsigydama bandą šeima pasinaudojo smulkiajam ūkiui teikiama parama. „Gavome 15 tūkst. eurų ir tiek mums pakako“, – sakė ūkininkė. Nors tai mėsinių veislės gyvuliai, K. ir E.Petraičiai juos augina ne skerdimui, o tolesniam veisimui – kitiems ūkininkams parduoda ir telyčaites, ir buliukus.

Puošia kraštovaizdį

Šlaitas ties Gudelių ežeru yra tarsi specialiai hailendams pritaikyta ganykla, kuri siekia patį ežerą. Tame krašte nėra maudyklų, tad gyvuliai per vasaros karščius jame netrikdomi mirksta, kol atsivėsina. Lietingas, apsiniaukęs rudens oras jiems idealiausias, kaip ir gilios, sniegingos žiemos. Hailendų veislės galvijų bandą K.Petraitės šeima prieš trejus metus nupirko iš ūkininko Žemaitijoje.

Be to, romūs, neagresyvūs galvijai traukte traukia žmones, tad ne vienas prašalaitis, riedėdamas automobiliu pro gamyklą, sustoja į juos paganyti akių. Šie didingi hailendai yra kalvotos vietovės puošmena. Petraičių vaikai irgi nuolat lekia prie gyvulių. Net ir jauniausia iš trijų atžalų penkiametė mergaitė be baimės per aptvarą tiesia ranką su batono gabalu. Batonas, kaip ir obuoliai, – šių galvijų gardėsiai.

Globoja kitų vaikus

Ar įmanoma vien tik iš gyvulių pragyventi kaime? Pasak Kristinos, veislininkystės ūkis – kol kas papildoma veikla, nes tiek, kiek uždirbama pardavus prieauglį, tenka išleisti pašarams. O jų tenka pirkti iš stambesnių ūkių, nes visa turima žemė yra nuganoma. „Svarstome, kad būtų prasminga ūkyje organizuoti kokias nors šventes vaikams ar į ekskursijas pakviesti mokyklas. Ko gero, ateityje tai ir darysime“, – sakė K.Petraitė.

Yra ir dar viena ypač svarbi veikla, kurios ėmėsi Petraičių šeima ir kuriai jie skiria daug dėmesio. Abu su vyru jie baigė specialius kursus ir jau ketverius metus yra vadinamieji budintys globėjai – rūpinasi keturiais vaikais iš sudėtingų šeimų. Dvi jų globojamos mergaitės šiemet baigs vidurinę mokyklą, vienas berniukų – dešimtokas, o kitas rudenį pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. „Anuomet, baigusi mokyklą, mokslų nesureikšminau. Bandžiau tapti grožio specialiste, tačiau netrukus supratau, kad tai – ne man. O dabar mokausi. Man reikia daugiau žinių, nes ateityje norėčiau dirbti socialinį darbą“, – atviravo Kristina.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė „Lietuvos rytas“, 2022-11-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos