Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-24

Agro rinka, pieno kaina

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Siekiama užtikrinti Valstybinės augalininkystės ir Žuvininkystės tarnybų veiklą valstybinėje žemėje

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui nustatyti, kad valstybinėms įstaigoms suteikta ir jų naudojama valstybinė žemė iš piliečių, kuriems galėtų būti atkurta nuosavybė, būtų išperkama valstybės.  Taip pat siūloma leisti valstybei išpirkti iš žmonių ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose esančią žemę, kurios sklypus mokslo institucijoms, valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms suteikė valstybė.

Už tokią žemę būtų atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais.

Dabar dvi valstybinės įstaigos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos – Valstybinė augalininkystės ir Žuvininkystės tarnybos – vykdo specializuotą sėklininkystės, veislininkystės veiklą, kuriai užtikrinti reikalinga valstybinė žemė turėtų būti įrašyta į Žemės sklypų sąrašą.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimo skyriai atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus, augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimus, sėdami ir tirdami tam tikrų augalų rūšies veisles. Šiems tyrimams atlikti reikalinga valstybinė žemės ūkio paskirties žemė.

Žuvininkystės tarnyba organizuoja ir vykdo žuvivaisos darbus valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Tvenkiniai, kuriuose vykdomi žuvivaisos darbai, tai pat yra įrengti valstybinėje žemėje.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.

Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu grąžintinas natūra arba perduotinas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-23

Pareiškėjams reikalingos dokumentų formos – ŽŪMIS

Atsižvelgiant į tai, kad dėl informacinių sistemų atnaujinimo darbų lapkričio 29–30 dienomis neveiks NMA internetinis puslapis ir Projektų vykdytojų pirkimų sistema, pareiškėjai, ketinantys teikti paraiškas šiuo laikotarpiu, paraiškos formas ir kitas reikalingas dokumentų formas galės rasti Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje ŽŪMIS adresu www.zumis.lt.

Lapkričio 29–30 d. – paskutinės dienos, kuomet NMA gali būti teikiamos paraiškos pagal KPP priemones „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, „Investicijos į miškininkystės technologijas“, kurių paraiškos ir prašomi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiamos naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), kaip nustatyta KPP administravimo taisyklėse. Paskutinėmis šių paraiškų rinkimo dienomis ketinantys teikti reikiamus dokumentus – kvietimą teikti paraiškas, visas reikalingas dokumentų formas bei instrukcijas, kaip pateikti dokumentus, – ras ŽŪMIS portale prie informacijos apie priemonę.
 
Teikiantys paraiškas pagal KPP priemonę „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ jiems reikalingas dokumentų formas ras čia, teikiantys paraiškas pagal KPP priemonę „Investicijos į miškininkystės technologijas“ – čia.
 
Primintina, jog paraiškos pagal minėtas priemones NMA priimamos iki lapkričio 30 d. 24 val. Iki šios datos priimamos ir paraiškos pagal KPP priemonę „Miško veisimas“ – jos NMA turi būti teikiamos užpildant ŽŪMIS esančią elektroninę dokumento formą.
 
Atsiprašome už nepatogumus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-23

Augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai gali kreiptis dėl pasėlių draudimo įmokų kompensavimo

Informuojame, kad ūkininkai, kurie nori, kad būtų kompensuotapasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis, gali teikti paraiškas iki gruodžio 30 d. Šiai paramai skirta daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimunuo iššalimo ir (arba) sausros.

Galimi pareiškėjai

· Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.

· Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.

Remiama veikla

Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama šių sektoriųdraudimo nuo iššalimo ir (arba) sausros išlaidų dalis:

· augalininkystės;

· sodininkystės;

· daržininkystės.

Paramos intensyvumas

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne:

· pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos;

· kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.

Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui

· Draudimo sutartis / draudimo paraišką su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.

· Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

· Pareiškėjas savo produkciją nuo iššalimo ir (arba) sausros rizikųturi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:

^pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;

^draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas (-a) ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame / joje turi būti nurodyta:

– duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;

– kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;

– kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;

– subjekto įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.

Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.

Žinotina, kad draudimo liudijime nereikalaujama nurodyti pareiškėjo būsimos gamybos tipo ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.

Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai

· Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.

· Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.

· Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.

Paraiškų teikimo tvarka

· Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu, elektroniniu paštu.

· Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

· Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

· Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Paramos išmokėjimo tvarka

Taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.Tokiu atveju, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei pateikia:

· draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;

· visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti;

· visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas,

· dokumentai pateikiami savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu, elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-22

Pieno kainos pasiekė viršūnę, prognozuojamas jų mažėjimas

Pieno kainoms pasiekus viršūnę, įžvelgiami ženklai, kad situacija pasaulinėje rinkoje artimiausiu metu gali keistis, teigia „Rabobank“ ekspertai. Pasak jų, pasaulinei pieno gamybai ūkiuose mažėjus penkis ketvirčius iš eilės, augimo tikimasi šių metų paskutinįjį ketvirtį. Dėl žaliavinio pieno trūkumo, brangusių trąšų ir pašarų bei didėjusių išlaidų energetikai šiais metais susiformavo rekordiškai aukštos pieno supirkimo kainos Europoje, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, rodo tarptautinis „ZuivelNL“ pieno kainų palyginimas.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalio mėnesį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo vidutiniškai 60,1 euro centų už kilogramą, arba 43 proc. daugiau nei pernai spalį. Europos Komisijos išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kainos vidurkis Bendrijoje siekė 55,2 euro centus už kilogramą, arba 42,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Remiantis JAV žemės ūkio departamento (USDA) Europos pieno rinkos apžvalga, pieno gamyba jau šį lapkritį gali išaugti Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose primelžiama daugiausiai pieno Europoje. Pieno gamybos augimo ūkiuose tikimasi tuo metu, kai pieno produktų kainos rinkoje mažėja dėl išaugusios infliacijos ir besitraukiančio vartojimo, todėl tai tėra laiko klausimas, kada pieno supirkėjai turės sumažinti kainas, teigiama USDA apžvalgoje.

„Rabobank“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasaulinėje rinkoje išlieka daug neapibrėžtumo veiksnių. Vienas jų – dėl besikeičiančio klimato sunkiai nuspėjamos gamtinės sąlygos, darančios reikšmingą įtaką pieno gamybos kiekiui ūkiuose. Kita rizika susijusi su neslūgstančia geopolitine įtampa, į kurią jautriai reaguoja energetikos, pašarų gamybos ir logistikos sektoriai.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sutrikdė grudų, pašarų ir trąšų transportavimą Juodąja jūra – ši aplinkybė toliau gali lemti nenuspėjamus kainų svyravimus žemės ūkio sektoriuje, teigia ekspertai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-23

Kviečių ir kvietrugių supirkimo kainos Lietuvoje 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje padidėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2022 m. 44 savaitę (10 31–11 06) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 337,29 EUR/t – kaina buvo 5,00 proc. didesnė negu prieš savaitę (43 savaitę (10 24–30) bei 45,59 proc. didesnė negu prieš metus (2021 m. 44 savaitę (11 01–07). Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 44 savaitę sudarė 304,50 EUR/t – buvo 1,17 proc. didesnė negu prieš savaitę bei 37,52 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina.

Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 624,20 EUR/t – 1,84 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir 740,28 proc. didesne kaina negu prieš metus. Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 44 savaitę, palyginti su spalio pabaigoje buvusia kaina, sumažėjo 10,66 proc. (iki 260,45 EUR/t), bet buvo 22,37 proc. didesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 20 (412) / 2022 m.

Ankstesnės žemės ūkio naujienos