Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-12-02

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-12-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

2023–2027 m. strateginis planas su ūkininkais aptartas susitikimuose Gargžduose ir VDU Žemės ūkio akademijoje

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis susitikime su Gargždų krašto ūkininkais aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano bei kitas žemės ūkio aktualijas. „Sutikti ūkininkai įsigilinę į strateginį planą, o jų keliami konkretūs klausimai dažniausiai susiję su šio krašto specifika.

Daug atsakymų yra Strateginio plano taisyklėse, kurias bus galima koreguoti, atsižvelgiant į ūkininkų išsakytus pastebėjimus“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Apie būsimąjį finansinį laikotarpį ministras diskutavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje, susitikime su ūkininkais, konsultantais, žemės ūkio technikos pardavėjais. Aptartos konkrečios technikos registravimo problemos, galimybės atsisakyti perteklinių dokumentų bei kitos aktualijos.

Pagrindinis Lietuvos strateginio plano tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Strateginiame plane suplanuotos lėšos ir priemonės siekti pokyčių trijose svarbiausiose srityse:

Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas – apie 2 mlrd. Eur.
Prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas – apie 1,3 mlrd. Eur.
Gyvybingo ir ūkininkavimui, verslui patrauklaus kaimo kūrimas – 0,9 mlrd. Eur.

Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų (įskaitant nacionalinį finansavimą).

Žemės ūkio ministras K. Navickas bei ministerijos atstovai Strateginį planą žemdirbiams pristato įvairiuose Lietuvos rajonuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-01

Klimatui neutralus žemės ūkio sektorius – misija įmanoma: parengtas siūlymas dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemos

Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemos reglamentavimo, apimsiančio ir žemės ūkio sektoriui aktualias anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) veiklas. Ši sistema, pagal kurią būtų patikimai sertifikuojamas aukštos kokybės anglies dioksido absorbavimas, yra labai svarbi siekiant Europos Sąjungos tikslo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Klimatui neutralaus žemės ūkio ir miškų sektoriaus planuojama siekti mažinant emisijas ir didinant anglies absorbcijas. Anglies kaupimo ūkininkavimas yra viena iš šio ambicingo tikslo pasiekimo priemonių, apie kurios svarbą ir naudą kalbama vis garsiau.

„Nauda ūkininkams ilgalaikė – pirmiausia, dirvožemio sveikatai, taip pat tai papildomos pajamos už anglies sankaupas, perėjus prie tvaresnių praktikų. EK pateiktame pasiūlyme numatytos nuostatos turėtų padėti užtikrinti anglies kaupimo ūkininkavimo veiklų sertifikavimo proceso skaidrumą ir patikimumą prisidedant prie klimato tikslų bei efektyviau užtikrinti tinkamą atlygį ūkininkams“, – teigia žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Šiuo EK pasiūlymu bus skatinamos inovatyvios anglies dioksido absorbavimo technologijos ir tvarūs anglies ūkininkavimo sprendimai, padėsiantys siekti ES klimato, aplinkos ir nulinės taršos tikslų. Pagal reglamento pasiūlymą, pirmenybė bus teikiama tokioms anglies dioksido absorbavimo veikloms, kurios bus naudingiausios biologinei įvairovei.

ES turės daugiau pajėgumų kiekybiškai įvertinti, stebėti ir tikrinti anglies dioksido absorbavimą, o didesnis skaidrumas užtikrins suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą bei užkirs kelią manipuliacijoms. Artimiausiu metu EK, padedama ekspertų darbo grupės, kurios nariai yra ir Lietuvos institucijų atstovai, parengs konkrečias anglies dioksido absorbavimo veiklos sertifikavimo metodikas. Pirmasis ekspertų darbo grupės posėdis planuojamas 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Siekiant užtikrinti sertifikavimo proceso skaidrumą ir patikimumą, reglamento pasiūlyme nustatomos nepriklausomo anglies dioksido absorbavimo tikrinimo taisyklės, taip pat sertifikavimo schemų pripažinimo taisyklės, kurios gali būti naudojamos įrodyti šių schemų atitiktį ES sistemai.

Siekiant užtikrinti anglies dioksido absorbavimo kokybę ir palyginamumą, reglamento pasiūlymu nustatomi keturi kokybės kriterijai:

kiekybinis įvertinimas: anglies dioksido absorbavimo veikla turi būti tiksliai išmatuota ir duoti realios naudos klimatui;
papildomumas: anglies dioksido absorbavimo veikla turi apimti daugiau nei esama praktika ar tai, ko reikalaujama pagal teisės aktus;
ilgalaikis saugojimas: sertifikatai yra susieti su anglies dioksido saugojimo trukme, kad būtų užtikrintas nuolatinis saugojimas;
tvarumas: vykdant anglies dioksido absorbavimo veiklą turi būti išsaugoti tokie tvarumo tikslai, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, žiedinė ekonomika, vandens ir jūrų ištekliai bei biologinė įvairovė arba padedama jų siekti.

EK ir toliau finansuos anglies dioksido absorbavimo veiksmus per Inovacijų fondą, Bendrąją žemės ūkio politiką, Regioninės plėtros fondą, programas LIFE ir „Europos horizontas“ (taip pat ir misiją „Europos dirvožemio planas“).

Lietuvoje šiuo metu jau yra vykdomi bandomieji anglies kaupimo ūkininkavimo projektai, vystomos įvairios iniciatyvos. Kol dar yra ruošiamas europinis ir nacionalinis šios srities reglamentavimas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-01

ENVISION projekte kuriamos inovatyvios tvaraus ūkininkavimo stebėjimo priemonės

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), dalyvaudama Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ tarptautiniame projekte ENVISION „Tvaraus žemės ūkio praktikų stebėjimas“, su parneriais siekia įgyvendinti nuolatinę ir sistemingą žemės dangos ir klimatui nekenkiančių žemės ūkio praktikų stebėseną.  

Projekto metu naudojantis Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS) ir Europos Komisijos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis sukurti ir šiuo metu testuojami auginamų pasėlių rūšių , dirvožemio organinės anglies, ekologinio ūkininkavimo, pievų šienavimo ir dirvožemio erozijos duomenų žemėlapiai. Siekiama, kad nuo 2023 metų projekto rezultatais galėtų naudotis visos ES mokėjimo agentūros, įgyvendinančios naujus strateginius planus.
 
NMA, dalyvaudama ENVISION projekte su partneriais iš Graikijos, Slovėnijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos ir Kipro ne tik įgyja patirties, kuri vertinga kuriant ir tobulinant Automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą (ALNSIS), bet ir planuoja panaudoti ENVISION sukurtus įrankius kasdienėje veikloje bei atverti duomenis ūkininkams, mokslo institucijoms ir kitoms įstaigoms.
 
Šiais metais pradėta naudoti ALNSIS leidžia visoje Lietuvos teritorijoje identifikuoti imituojančius ūkininkavimą ir daugiau paramos skirti ūkininkams, realiai vykdantiems žemės ūkio veiklą, besilaikantiems reikalavimų ES paramai gauti, padeda mažinti NMA apsilankymų ūkiuose skaičių bei informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytus įsipareigojimus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-02

Kooperacija – galimybė stabilizuoti rinkos kainų svyravimą

Vasarą 78 proc. per metus Lietuvoje paaugęs pieno supirkimo kainos pokytis rugsėjį pradėjo mažėti. Atsižvelgiant į išaugusius energetikos kaštus, besitraukiantį vartojimą ir pieno produktų didmeninių kainų mažėjimą eksporto rinkose, pieno perdirbėjai kainą mažina apie 10 proc., o pieno gamintojus neramina vyraujantis nestabilumas.

Didžiausio Baltijos šalyse pieno perdirbimo kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, kooperatyve taikoma pieno supirkimo kainodara taip pat reaguoja į įvardintus faktorius bei šalies rinką, tačiau kooperacijoje yra būdų stabilizuoti pieno kainų svyravimą.
„Nepaisant, kad mūsų mokama kaina šiais metais visada buvo ir yra aukštesnė nei rinkos vidurkis, kooperatyvo nariams papildomai kuriama pridėtinė vertė – kaupiant pajinį kapitalą ir išmokant pelną. Per 2021 metais pateiktą kiekvieną toną bazinio pieno, ūkiams buvo padalinta po 12 Eur pridėtinės vertės. Planuojama, kad šiemet uždirbta suma viršys 40 Eur/t, iš kurių dalis taip pat pasieks narių sąskaitas“, – teigia T. Raudonius.

Kooperatyvo kūrimosi pradžioje į narių gretas įstojusi Kėdainių raj. ūkininkė Erlenda Turskienė dėl kainų pokyčių sako esanti rami, nes nariai kaupia lėšas gerais laikais rezerve, kuris panaudojamas kainos kritimo laikotarpiu. Be to, kas mėnesį mokama kaina už pieną neatspindi „Pienas LT“ narių metinių pajamų.

„Nors pieno supirkimo kaina mažėja ir kooperatyvo nariams, tačiau ankstesniais mėnesiais narių sprendimu buvo kaupiamas rezervas, kuris einamuoju laikotarpiu leidžia sušvelninti pajamų sumažėjimą. Be to, esame pieno gamintojai ir tuo pačiu kooperatyvo savininkai, todėl pasibaigus metams įmonės uždirbto pelno paskirstymas yra mūsų pačių rankose“, – teigia E. Turskienė. – Kooperacijos nauda akivaizdi, tad kviečiame pieno gamintojus priimti sau naudingą sprendimą ir tapti ne tik gamyklos bendrasavininkais, bet ir sprendimų priėmėjais.“

Pasak „Pienas LT“ Žaliavų padalinio vadovo Mindaugo Čėjausko, svarbu ne tik tai, kad kooperatyvas turi galimybių sumažinti pieno kainų svyravimą, tačiau esmė – lygybės principu pagrįsta „Pienas LT“ kainodara.

„Kooperatyve taikoma pieno supirkimo kainodara yra pagrįsta logistikos kaštų logika. Tai reiškia, kad visi kooperatyvo nariai už pristatytą pieną į įmonę gauna vienodą rinkos kainą, nepriklausomai nuo to, kokį pieno kiekį tiekia. Skirtumą tarp stambiausių ir smulkesnių ūkių pieno kainos sudaro tik surinkimo kaštai“, – sako M. Čėjauskas.

Šaltinis: „Pienas LT“ informacija

„Agrokoncerno“ audituotos pajamos pernai augo 26 proc. iki 630 mln. eurų

Ramūno Karbauskio valdomos žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupės „Agrokoncernas“ 2021–2022 finansiniais metais audituotos konsoliduotos pajamos viršijo 630 mln. eurų ir palyginti su praėjusiais metais augo 26 proc. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 69 mln. eurų, pranešė grupė.

„Agrokoncerno grupės“ generalinio direktoriaus Valdo Eimonto teigimu, sėkmingus finansinius rezultatus lėmė kelios priežastys.

„Viena jų – ilgalaikė grupės strategija, kurioje daug dėmesio skiriama inovacijoms, antroji priežastis – lankstumas sprendžianti šiemet kilusius iššūkius ir trečia – pranašumas prieš konkurentus siūlant klientui papildomas naudas“, – pranešime teigė V. Eimontas.

Grupės įmonės „Agrokoncernas“ pardavimo pajamos augo 40 proc. iki 185 mln. eurų, grūdų supirkimu ir eksportu užsiimančios įmonės „Agrokoncerno grūdai“ – 23 proc. iki 444 mln. eurų.

„Agrokoncerno“ grupei priklausančių žemės ūkio bendrovių, kurios verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste, pardavimų pajamos augo 26 proc., jų veiklos pelnas išaugo du kartus.

Grupė vienija daugiau nei 40 įmonių. Jos finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-30

Ūkininkų prakeiksmas karui ir nuoširdi pagalba ukrainiečiams

Iš Drevernos į Vakarų Ukrainą praėjusį šeštadienį išriedėjo dovanotas visureigis su šiltais drabužiais, batais, kojinėmis, miegmaišiais ir kitais svarbiais daiktais, reikalingais fronte. Tai ketvirta rajono ūkininkų paramos siunta atkakliai su priešu kovojantiems ukrainiečiams. „Neįmanoma nepadėti kaimynams, atsidūrusiems tragiškoje padėtyje. Privalome padėti jiems, ginantiems ir mūsų laisvę. Ir padėsime iki pergalės“, – tvirtai ištarė kalbėję ūkininkai.

Dreverniškis suvienijo ir kitus

Pagalbą didvyriškai savo tėvynę ginantiems ir pasaulio tragedijos scenoje atsidūrusiems ukrainiečiams inicijavo Drevernoje ūkininkaujanti, gulvininkystės ūkį puoselėjanti Dalios ir Petro Vasiliauskų šeima. Šiame ūkyje iki karo uždarbiavo ukrainiečiai. Prasidėjus kovoms, ūkininkas sulaukė pagalbos prašymo: fronte kovoja buvusių darbuotojų, jų artimųjų, kaimynų vaikai. Karius palaikantiems ukrainiečiams labai reikėjo visureigio. P. Vasiliauskas surado, nupirko ir išsiuntė.

Vasarą paprašė dar vieno – reikėjo vežti sužeistuosius, surinkti žuvusiųjų kūnus. Toks karštis, bet rusai šaudydami neleido jų išgabenti. Nuolat iš pažįstamų ukrainiečių girdėdamas, jų atsiųstose fotografijose matydamas laidotuvių procesijas, suprasdamas, koks pragaras ten dedasi, reverniškis negalėjo likti abejingas. „Viena, ką mes galime padaryti, – padėti, – ryžtingai kalbėjo P. Vasiliauskas. – Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir mūsų laisvę. Jeigu nepadėsime Ukrainai, panaši bėda gali ištikti ir mus. Jaučiu moralinį pasitenkinimą galėdamas padėti.“ Jis surado grupelę bendraminčių ūkininkų ir bendromis pastangomis nupirko dar vieną visureigį.

Į šią labdaros akciją vėliau įsijungė ir daugiau geradarių. Iš viso jie nupirko ir kovojantiems ukrainiečiams padovanojo tris visureigius automobilius, elektros generatorių, galingą naktinio matymo prietaisą, kariams skirtų drabužių, batų ir kitų daiktų. „Siuntėme tai, ko jie prašė. Maisto produktų nereikia– patys užsiaugina. Jiems labai reikalingi automobiliai– visureigiai, kurie gali išgelbėti keliolika žmonių, – dėstė P. Vasiliauskas.– Veikia gerai organizuota labdaros perdavimo sistema– esame ramūs, kad ji atiteks tiems, kam labiausiai reikia. Anksčiau gavome fotografiją, kur užfiksuota, kaip šventikas laimino mūsų dovanotą mašiną.“

Šį kartą paramos pasiimti iš Terebovlės miesto, Ternopolio srities, atvyko Michailas, savanoriaujantis labdaros organizacijoje, ir išgabeno į Bachmutą, Donecko sritį, kur vyksta nuožmiausi mūšiai. „Ir tai ne paskutinė siunta – remsime iki pergalės ir po jos“, – patikino Vasiliauskas.

Pilietiškumą skatinantis pavyzdys

Vasiliauskų šeima savo namuose priglaudė tris ukrainiečių šeimas, pabėgusias nuo karo siaubo. Jaukiuose būstuose apsigyveno 9 žmonės, iš jų 3 vaikai. „Jauna šeima su kūdikiu pasitraukė iš okupuoto Chersono – vyras, puikus specialistas, įsidarbino Klaipėdoje. Vienoje ukrainiečių šeimoje paauglė dukra mokosi nuotoliniu būdu, kitoje – keturiolikmetis sūnus. Tėvus įdarbinau ūkyje, nors tiek darbuotojų nereikėjo, betgi žmonėms reikia pinigų“, – kalbėjo Vasiliauskas.

Itin jautriai ukrainiečių tragediją išgyvena žmona Dalia. „Visi nori gyventi, ypač jauni žmonės, o jie eina kovoti už tėvynę ir grįžta karstuose. Labai išgyvenu dėl jų – visi turi teisę gyventi. Kodėl taip puola Rusija? Jeigu 80 proc. rusų palaiko šį beprotišką karą, tai išsigimusi tauta“, – svarstė D. Vasiliauskienė. „Betgi ir mūsų aplinkoje yra putinizmo šalininkų“, – apgailestavo Vasiliauskas.

Ūkininkė tvirtino, jog kiekvienas pagal savo galimybes turime padėti ukrainiečiams, už laisvę aukojantiems gyvybes. Ją iki sielos gelmių sujaudino 94 metų senolė Birutė Andriuškienė iš Drukių kaimo Priekulės seniūnijos. Kai D. Vasiliauskienė ieškojo ir pirko kareiviams šiltų kojinių, netikėtai sužinojo, kad ši garbaus amžiaus gyventoja turi numezgusi 12 porų vilnonių kojinių ir ieško, kas galėtų perduoti ukrainiečiams. Juos turėtų sujaudinti įmegztos tautinės vėliavos spalvų juostelės – mėlyna ir geltona.

Besidominti, kas vyksta pasaulyje, B. Andriuškienė Rusijos karą Ukrainoje vadina prakeiktu. Savo megztų kojinių ši mezgėja ukrainiečiams per uostamiesčio labdaros organizacijas jau perdavė anksčiau.„Išsikalbėjome su Michailu ir supratome, kad pagalbos reikia ir gyventojams: nuolat apšaudoma, bombarduojama infrastruktūra, griaunami gyvenamieji namai. Netekę būsto ukrainiečiai lieka kaip stovi, – kalbėjo Vasiliauskienė. – Padėkime ukrainiečiams – vietoj kalėdinių dovanų sau jas paskirkime ukrainiečiams. Darykime gerus darbus! Nenutolkime nuo jų skausmo.“ „Mes, palyginti su ukrainiečiais, gyvename prabangiai“, – atitarė P. Vasiliauskas.

Daugiau pagalbos – daugiau vilties

Rajone susibūrė grupelė – apie 10 ūkininkų, nuoširdžiai remiančių savo šalį didvyriškai ginančius ukrainiečius. Ne visi norėjo, kad jų pavardės būtų paminėtos straipsnyje, bet jų indėlis svarus, poelgis kilnus. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas šiltai kalbėjo apie šios paramos organizatorių Vasiliauską, kitus geradarius, juos nuoširdžiai palaiko ne vien geru žodžiu. Už gražią ūkininkų iniciatyvą remti Ukrainą meras nuoširdžiai padėkojo tradicinėje šventėje „Metų ūkis 2022“.

„Apyvartinių lėšų trūksta, bet turime gelbėti ukrainiečius, – neabejojo pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo Kretingalės seniūnijos, įsijungęs į šią akciją. – Ukrainiečiai ir mūsų laisvę gina.“ Kapstatų kaime, Endriejavo seniūnijoje, pieno ūkį puoselėjanti Irenos ir Vasilijaus Lachajų šeima iš karto sutiko prisidėti prie paramos, nors padeda Ukrainoje gyvenantiems savo giminaičiams. Vasilijus kilęs iš Lvivo srities – negali būti abejingas tam, kas dedasi. Šiuo metu šeimoje gyvena jo brolienė.

Iš artimųjų pasakojimų supranta, kokia baisi padėtis Ukrainoje. „Nėra vietos, kurios nebūtų palietęs karas. Ukrainiečiai kovoja pasiaukojamai, bet kiek atsilaikys? Juos stiprina tikėjimas. Reikia padėti: kuo daugiau pagalbos, tuo daugiau vilties“, – dėstė I.Lachaj. Ūkininkas Romas Liaudanskas iš Peskojų ne tik prisideda pinigais, bet ir ieško, kur nupirkti ukrainiečių kariams reikalingų daiktų. Jis – didžiausias P. Vasiliausko, akcijos organizatoriaus, pagalbininkas.

Kvietinių kaime, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje, ūkininkaujantis Vytautas Gliožeris, puoselėjantis kiaulių ūkį, baisėjosi, ką XXI amžiuje daro agresorė Rusija. „Gyvybes aukojantiems ukrainiečiams mūsų pareiga padėti“, – sakė ūkininkas, paskyręs nemažą sumą pinigų. Ukrainiečiams pagalbos ranką taip pat ištiesė Ilona ir Robertas Marcinkevičiai iš Šalpėnų, Erna ir Gerardas Liorenšaičiai iš Kretingalės, Žydrė Markauskienė iš Sendvario seniūnijos.
Ši iniciatorių grupelė – įkvepiantis pavyzdys padėti kovojančiai Ukrainai.

Šaltinis: Virginija LAPIENĖ, valstietis.lt, 2022-12-01

Ankstesnės žemės ūkio naujienos