Žemės ūkio naujienos: 2022-12-05

A.Volkovas taip pat priminė, kad šis rezultatas, kai pagaliau galima teikti taisykles ir laukti kitų metų Strateginio plano starto, pasiektas po ilgų derybų, susitikimų ir planavimo su Europos Komisija (EK) bei socialiniais partneriais. Svarbu prisiminti, kad Strateginis planas rengtas nuo pat 2018 metų pabaigos. Tuo metu buvo pateiktas strateginių planų reglamento pasiūlymas, pagal kurį numatytos gairės, kaip turi būti rengiami strateginiai planai. Tačiau 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa vėlavo ir dėlioti prioritetus ir priemones neturint lėšų buvo gan sudėtinga.

„Viskas prasidėjo nuo situacijos analizės, aptariant ekonomines, socialines, aplinkos problemas Lietuvos žemės ūkyje ir kaime, sisteminant ir teikiant EK tinkamą informaciją, nurodant patikimus mokslinius ir statistinius šaltinius. Buvo organizuojamos darbo grupės, daromos teminės diskusijos su socialiniais partneriais. ES bendroji žemės ūkio politika 2023-2027 m. apima devynis konkrečius tikslus, kurių vienaip ar kitaip valstybės narės turi siekti. Būtent šie tikslai kartu su nacionaliniais prioritetais buvo pagrindas Strateginio plano intervencijos logikos kūrimui, rezultatų siekimui,“ – kalbėjo A. Volkovas.

Suformuluoti pagrindiniai poreikiai

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apimą visą tvarų vystymąsi. „Pagrindiniu prioritetu laikome apsirūpinimą maistu, konkurencingų ir perspektyvių ūkių plėtrą, todėl būtent šiam tikslui skiriame beveik pusę visam 2023-2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų. Be to, atsižvelgiant į privalomuosius įsipareigojimus, numatytus strateginių planų reglamente, bei vertinant aplinkos būklę žemės ūkio kontekste, apie 30 proc. visų lėšų skiriama aplinkosaugai, dirvos būklės gerinimui, oro taršos mažinimui. Žinoma, reikia nepamiršti ir socialinės dimensijos, turinčios svarbų vaidmenį Bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo kontekste, nes turime kartų kaitos problemą, sensta ir tuštėja kaimai, o smulkieji žemės ūkio subjektai yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl šioms problemoms spręsti buvo skirta per 20 proc. viso finansavimo“, – aiškino vyriausiasis patarėjas.

A. Volkovas detaliai pristatė privalomuosius reikalavimus pagal strateginių planų reglamentą.

„Nors maksimaliai ir siekėme nacionalinių tikslų ir dėliojome finansavimą pagal Lietuvai svarbiausius prioritetus, turėjome laikytis būtinų sąlygų skirstant lėšas, t. y. ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms (papildomoms išmokoms, susijusioms su aplinkos būklės gerinimu) bei ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinka susijusiomis priemonėmis. Taip Europos Komisija „netiesiogiai“ ragino visas šalis nares eiti Žaliojo kurso link.

Taip pat atsirado finansinio įsipareigojimo naujovė dėl jaunųjų ūkininkų – Europos Komisija privalomai numato jauniesiems ūkininkams skirti 3 proc. lėšų, skaičiuojant nuo tiesioginių išmokų voko, tačiau šias lėšas galima naudoti ir pagal kaimo plėtros priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Lietuvos atveju turėjome skirti ne mažiau kaip 90 milijonų jauniesiems ūkininkams, tačiau, siekdami didesnio proveržio pritraukiant jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla, skiriame net 165 mln. Eur“, – sakė pašnekovas.

Judama modernizacijos link

A. Volkovas pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms į žemės ūkio valdas, gyvūnų gerovę. „Nepaisant to, kad vidutinė metinė parama kaimo plėtrai mažėja daugiau nei 20 proc., valdų modernizavimas – prioritetinės priemonės, kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį. Visoms priemonėms, susijusioms su investicijomis į žemės ūkio valdas (įskaitant tvarias investicijas), bioekonomikos verslus, perdirbimą, melioracijos sistemas, smulkių ir vidutinių ūkių kokybinę plėtrą, yra numatyta beveik pusė milijardo eurų, t. y. 40 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų.

Be to, ne ką mažiau svarbi naujovė sietina su gyvūnų gerovės standartų laikymusi. Tam tikslui numatyta ekoschema su atskiromis veiklomis, pagal kurias būtų skiriamos išmokos ūkininkams, užtikrinantiems geresnes, modernesnes, visuomenės lūkesčius atitinkančias sąlygas laikomiems ūkio gyvuliams (kiaulėms, vištoms, kalakutams bei galvijams)“, – teigė A. Volkovas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-01

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane, kurio pagrindinis prioritetas yra apsirūpinimo maistu užtikrinimas, gamtos ištekliams, taip pat ir dirvožemiui, išsaugoti ir tvariam, veiksmingam valdymui numatyta skirti apie 1,3 mlrd. Eur. Penkerių metų finansiniam laikotarpiui iš viso numatyta 4,2 mlrd. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-05

Šių metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžiai:

už baltyminius augalus – 23,40 Eur už ha;
specialioji išmoka už bulius – 212 Eur už vnt.;
už karves žindenes ir telyčias – 111 Eur už vnt.;
už ėriavedes – 3,22 Eur už vnt.

Atkreipiame dėmesį, jog atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus yra skiriama 2022 metais deklaravusiems žemės ūkio naudmenas pareiškėjams už 2011 metais deklaruotus ir 2011 metų susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už baltyminių augalų pasėlius teikimo reikalavimus atitikusius plotus.
 
Žemės ūkio valdos perdavimo ar paveldėjimo atveju valdos perėmėjui ar paveldėtojui pereina ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama, kuri yra mokama už 2011 metų susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už baltyminių augalų pasėlius teikimo reikalavimus atitikusius plotus perimtoje ar paveldėtoje žemės ūkio valdoje.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-02

Tokiu būdu dirvožemis apsaugomas ne tik nuo vėjo ir vandens erozijos, bet kartu praturtinamas organinėmis medžiagomis bei pagerinama jo struktūra. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo įsėti tarpiniai pasėliai mažina maistinių medžiagų išsiplovimą bei padeda apsaugoti vandens telkinius nuo taršos nitratais.

Ūkininkai, prisiėmę įsipareigojimus pagal KPP veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, gali suvoluoti tarpinius pasėlius. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nėra nurodyto konkretaus suvolavimo termino, todėl tai galima padaryti bet kokiu metu, t. y. prieš įterpimą į dirvą, įterpiant į dirvą arba kitu metu, pvz., įšalus žemei.

Įterpus tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją negalima ganyti gyvulių, ruošti pašaro, šienauti ir smulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Taip pat draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir srutas tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu.

NMA primena, jog iki kovo 1 d. reikia išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus. Augalai, už kuriuos gali būti mokama parama pagal KPP veiklą: aliejiniai ridikai, avižos, garstyčios, dobilai, gausiažiedės svidrės, liucerna, lubinai, paprastosios šunažolės, paprastieji gargždeniai, pupos, saulėgrąža, seradelės, sėjamasis grikis, sėjamasis vikis, šakniniai ridikai, vienmečiai lubinai, minėtų augalų mišiniai.

KPP veiklos „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ paramos dydis yra 134 Eur už ha.

Šiais metais dalyvauti veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pasirinko daugiau kaip 1,3 tūkst. žemdirbių. Tai yra viena populiariausių KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-01

Galime ramiau atsikvėpti, nes sveika logika nugalėjo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 31 d. panaikino absurdiškas žemesnių instancijų teismų nutartis ir nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu.

Skundas policijai dėl garsų melžiant karves

Trumpai priminsime konflikto esmę. 2021 m. birželį šalia Kuktiškių (Utenos r.) 12 pieninių karvių laikantys ūkininkai Anelė ir Valencas Kaškevičiai iš policijos pareigūnų sulaukė įspėjimo, o vėliau ir baudos kvito už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris esą buvo nustatytas jų nuosavoje ganykloje. Priežastis tikrai buvo išskirtinė – Lietuvoje dar negirdėta ir nepatirta.

Šalia ūkininkų ganyklos, kurioje jie ūkininkavo nuo 1989-ųjų, sodybą nusipirko Utenoje gyvenusi ir dirbusi Jūratės Miškinienės šeima. Iš miesto atsikėlusiems žmonėms nepatiko, kad šalia jų sodybos esančioje ganykloje ūkininkai anksti ryte (apie 6 val.) melžia karves. Pasak miestiečių, ši kaime įprasta veikla jiems trukdė ilsėtis, ypač savaitgaliais. J.Miškinienė iš pradžių įspėjo ūkininkus, o kai šie nenutraukė „kenkėjiškos veiklos“, kreipėsi pagalbos į policiją ir pateikė skundus dėl esą pernelyg garsaus melžimo įrangos burzgesio. Reikia pridurti, kad naujakuriai išmanė teisinius niuansus.

„Turime teisę tai daryti, nes kaimynai pažeidžia neseniai pakeisto ir dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“, kuriame numatyta, kad negalima triukšmauti nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau – nuo 22 val. iki 6 val.)“, – prieš metus sakė J.Miškinienė.

Ūkininkų argumentai buvo paprasti. „Karvėms nepasakysi – palaukite valandėlę, nes kaimynai miega. Be to, jeigu uždelsi melžti, jos pradės baubti, taigi, sukels dar didesnį triukšmą“, – aiškino kelis dešimtmečius ūkininkaujanti A.Kaškevičienė.

Teismai atmetė ūkininkų skundą

Ūkininkai sumokėjo baudą, tačiau nusprendė kovoti už savo teises – pardavę vieną karvę bei jautį, nutarė bylinėtis ir įrodyti, kad turi teisę savo ganykloje melžti karves. Ir prasidėjo kelionė per teismus, kelis kartus buvo matuojamas melžimo aparato keliamo triukšmo lygis. Tyrėjams kilo klausimų, kaip ir nuo kurios vietos triukšmo lygį matuoti – ar nuo besiskundžiusių kaimynų sklypo ribos, ar nuo lovos, kurioje miega kaimynai.

Visi niuansai pateko į Utenos apylinkės teismą, kuris per daug negaišdamas ir, kaip paaiškėjo vėliau, nesigilindamas į niuansus, 2021 m. spalio 29 d. paskelbė nutartį netenkinti ūkininkų skundo, t.y. palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnio 1 dalį nubausti ūkininkus 20 Eur bauda už tai, kad jie 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val., ryte, šalia gyvenamojo namo, pievoje melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą, ir taip trikdė viešąją rimtį. Patikėkite, nieko neišsigalvojame, – taip nutartyje parašyta juodu ant balto!

Deja, ūkininkų skundą atmetė ir Panevėžio apygardos teismas. Be jokių papildomų argumentų 2022 m. sausio 13 d. nutartyje tiesiog paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo nutartį. Nesulaukę pirmųjų instancijų teismų dėmesio, ūkininkai Kaškevičiai nenuleido rankų. Juo labiau kad tiek jų interesus gynę teisininkai, tiek gausi žemdirbių bendruomenė visoje Lietuvoje piktinosi dirbtinai sukurta situacija.

Žemdirbiai piktinosi

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narės Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė jau prieš metus siūlė pasinaudoti Prancūzijos patirtimi. „Mano žiniomis, Prancūzijoje neseniai buvo patikslinti teisės aktai ir dabar atsikeliantys gyventi į kaimo vietoves turi susitaikyti su čia esamomis aplinkybėmis – žemės ūkio veikla. Kitaip ūkininkai nebegalėtų ūkininkauti. Manau, tokia tvarka turėtų galioti ir Lietuvoje“, – tvirtino R.Vilimienė.

Asociacijos vadovei pritarė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis: „Prieš perkant sodybą poilsiui miesto žmonėms reikėtų įvertinti ir šalia gyvenančius žmones, kurie jau kelis dešimtmečius čia ūkininkauja. Tai yra čia gyvenančių žmonių kasdienis darbas. Miestiečiai turi suprasti, kad kaime žmonės ne poilsiauja, o dirba, ir tai yra jų kasdieninė ir nepertraukiama veikla, o ne tyčinis noras erzinti kaimynus garsais ar kvapais.“

Prie ŽŪR tinklalapyje (prie LR ŽŪR FB) viešai aprašytos situacijos ūkininkai pateikė šimtus komentarų, kuriuose būta ir nusistebėjimo, ir pykčio, ir argumentuotų nuomonių dėl aprašyto konflikto. Pateiksime tik kelias nieko neįžeidžiančias nuomones.

Štai vienas komentatorius teigia: „Pieno melžimo įranga skleidžia garsą ne didesnį, nei savaeigė žoliapjovė, kurią savo kiemuose naudoja ir sodybų savininkai. Manau, kad ginčijamasi ne dėl reikalo, bet iš principo.“

Kitas komentatorius pridūrė: „Miestiečiai atkeliavo į kaimą, o ne ūkininkai į miestą, be to, ganyklos nuolat keičiamos, taigi ir melžimo aparatas perkeliamas į kitą vietą. Jeigu labai trukdo – melžimo metu galima užsidaryti langus.“

Eugenijus rašė: „Miesto žmonės turėjo žinoti, kokią sodybą perka. Juk jeigu mieste nusipirkai namą prie gamyklos, tai negali reikalauti, kad tą gamyklą uždarytų, nes joje keliamas triukšmas tau trukdo gyventi.“

Rita retoriškai klausė: „Nejaugi Utenoje eismas leidžiamas tik nuo 7 val. ryto?“

„Serbentas“ miesto žmonėms patarė: „Džiaukitės, kad šalia jūsų sodybos yra pievos, o ne dirbami laukai, nes kai prasidėtų kūlimo sezonas, tai iki 3 val. nakties nemiegotumėte. Pirkdami sodybą galėjote pasiteirauti, ar šalia nėra žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdoma ūkinė veikla pagal paskirtį.“

Teismai padarė tą pačią klaidą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į kilusį konfliktą įsigilino iš esmės ir įvertino ūkininkų gynėjų argumentus. Vienas iš jų – pirmosios instancijos teismai tiriamą situaciją klaidingai vertino pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, o reikėjo vertinti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį. Be to, pasak ūkininkų interesus gynusio advokato Laimono Judicko, teismai neteikė reikšmės aplinkybei, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje yra įprasta ir negalėjo būti nežinoma, netikėta aplinkiniams, juolab negalėjo pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Pasak teisininko, neaišku, kokie požymiai lėmė, kad V.Kaškevičiaus veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymas, nes žemės ūkio darbas kaimo vietovėje nėra vertintinas kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys. Teisininkai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinis nusižengimas padarytas tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pabrėžė, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, o štai karvių melžimas melžimo aparatu nepatenka į 1 dalyje nurodytų veiksmų sritį, nes melžimo aparato paskirtis yra karvių melžimas, o ne triukšmo skleidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Utenos apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai padarė neteisingą išvadą, priskirdami karvių melžimą melžimo aparatu kitiems triukšmą keliantiems veiksmams, trikdantiems asmenų ramybę. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tokią išvadą būtų galima padaryti tik tokiu atveju, jeigu ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija (teisėjai Aurelijus Gutauskas, Audronė Kartanienė ir Albinas Antanaitis), atsižvelgdama į aplinkybių visumą, konstatavo, kad Utenos apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai padarė materialiosios teisės pažeidimą, t.y. netinkamai pritaikė ANK 488 straipsnio 1 dalį, todėl šių teismų nutartys naikintinos, o administracinio nusižengimo teisena ūkininkui V.Kaškevičiui nutraukiama.

Ar ūkininkams bus grąžintos jau prieš metus sumokėtos baudos? Pasak teisininkų, automatiškai lėšos negali būti grąžinamos. Ūkininkams reikėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir informuoti apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.

Tebus šis atvejis pamokantis

Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad šios absurdiškos situacijos nagrinėjimas pasieks net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pastarojo nutartis nudžiugino. Lieka tik apgailestauti, kad be reikalo buvo apkrauti teismai ir visus metus ūkininkai turėjo kankintis tiesiogine šio žodžio prasme. Neabejoju, kad jie patyrė ne tik materialinių, bet ir moralinių nuostolių. Kas juos atlygins?

Bet gera žinia, kad ši nutartis bus kelrodė žvaigždė būsimiems atvejams ir apylinkių ar apygardų teismai nebedarys klaidų, kokios buvo padarytos šiuo atveju. Daugėja miestuose gyvenančių ir dirbančių žmonių, kurie persikelia gyventi į kaimo vietoves ir pirkdami sodybas tikisi, kad kaime jie galės džiaugtis absoliučia tyla. Galiu juos patikinti, kad taip niekada nebus. Jeigu jūs gyvenate mieste šalia gatvės, tai turite susitaikyti, kad ja važiuoja automobiliai ir oras teršiamas. Pirkdami sodybas turite įvertinti, kad jūsų sodyba ribojasi su ūkininko žeme ir ne bet kokia, o būtent žemės ūkio paskirties žeme. O tai reiškia, kad čia vykdoma žemės ūkio gamyba ir ūkininkai žemei dirbti naudoja ne arkliukus, bet šiuolaikinę žemės ūkio techniką – traktorius, kombainus. Ir karvės melžiamos ne rankomis.

Tikiuosi, kad nė vienas ūkininkas specialiai prie jūsų namų nevarys gyvulių ir specialiai nekels triukšmo. Bent kol kas tokių atvejų nenustatyta. Dažniau skundžiamasi atėjus derliaus nuėmimo laikui, kad ūkininkai pradeda darbus anksti, o baigia labai vėlai. Tačiau tai juk būtent ir yra žemės ūkio specifika – derliaus nuėmimo metu ūkininkas nežiūri į laikrodį, darbas nebaigiamas atėjus formaliai jo pabaigai. Branginama kiekviena valanda. Deja, būna atvejų, kad būtent į kaimą atsikėlę gyventi miestiečiai tyčia kenkia ūkininkams – praardo ganyklos tvorą, paleidžia galvijus ir kreipiasi į policiją, rašo skundus. Deja, turiu mesti akmenuką būtent į Utenos apskrities daržą – dažniausiai tokių atvejų būta šios apskrities rajonuose. Priežastis aiški – šios apskrities rajonuose daug sodybų įsigijo vilniečiai.

Labai tikiuosi, kad šis atvejis bus pamokantis ir policijos pareigūnams. Ir šiuo, ir kitais atvejais policijos pareigūnai dažnokai reaguoja į parašytus skundus nesigilindami į situaciją. Taip elgtis paprasčiau, esą, štai mes sureagavome, o toliau savo santykius aiškinkitės teismuose. Tai bloga praktika, taip neturi būti. Pirmenybė neturi būti teikiama pasiskundžiusiam. Štai ir šiuo atveju ūkininkai bylinėdamiesi prarado daug laiko ir sveikatos, kurios negrąžinsi už jokius pinigus. Tokių praradimų jiems niekas nekompensuos. O gal turėtų kompensuoti? Juk Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra ne tik neskundžiama, bet ir labai aiški – paskubėjo priimti sprendimus policijos pareigūnai, padarė klaidas teismai.

Bendrauju su daugelio ES žemdirbių organizacijų nariais, šia istorija pasidalijau su Graikijos atstovais – jie patikino, kad tokio atvejo jų šalyje negalėtų nutikti. Pasak mano kolegos graiko, jų šalyje policininkai sprendimus priima įvertindami visas aplinkybes ir jeigu kyla nors mažiausių abejonių, pirmiausia atliekamas išsamus teisininkų tyrimas. Mano žiniomis, šioje istorijoje dar nepadėtas taškas – bandoma ūkininkams pakenkti.

Nutartis gali būti laikoma precedentu

Teisine prasme ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis gali būti laikoma precedentu ir naudojama sprendžiant panašias situacijas, jeigu tokios kils ateityje. Taigi ateityje teismai turėtų remtis būtent šia nutartimi ir kelias iki galutinio sprendimo bus trumpesnis. Apmaudu, kad šiuo atveju reikėjo eiti ilgiausiu galimu keliu, naudojant visas teismo instancijas. Tačiau džiaugiamės, kad su mūsų argumentais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko, situaciją įvertino iš esmės, o ne formaliai. Mes tikėjomės, kad šią bylą ūkininkų naudai išspręs jau pirmoje teismo instancijoje, nes ginčo esmė buvo akivaizdi. Deja, apsirikome.

Nutarties esmė – negalima, vykdant ūkinę veiklą, skirti nuobaudą, taikytiną esant visai kitokio pobūdžio atvejams, pavyzdžiui, jeigu kas nors triukšmauja grįždami iš pasilinksminimo vietos. Kitaip valstybė turėtų atsisakyti žemės ūkio veiklos. Štai galima situacija – ūkininkas pjauna žolę, miestietis kreipiasi į policiją, ši stabdo ūkininko valdomą traktorių ir skiria baudą. Ūkininkas nutraukia darbus, o miestietis tęsia saldų miegą. Ar toks sprendimas būtų normalus? Juk akivaizdu, kad ūkininkai atliko jiems įprastus būtinus darbus, kokius atlikdavo daug metų. Tokius darbus atlieka visi ūkininkai.

Ar šis atvejis bus pamokantis policijos pareigūnams? Jie privalo laikytis įstatymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl tam tikrų administracinių nusižengimų specialiosios dalies straipsnių taikymo taps privaloma, taigi policijos pareigūnai turės atidžiai įvertinti, esant kokioms aplinkybėms yra pagrindas rašyti protokolus ir bausti.

Šaltinis: valstietis.lt, Rimantas Dapkus, 2022-12-02

Grupė jau pardavė dvi pašarų priedų gamybos „Vitomek“ įmones Rusijoje ir biologiškai aktyvių pašarų priedų gamybos bendrovę „Belfidagro“ Baltarusijoje. „Rugpjūčio 25-ąją mes pardavėme tris antrines įmones – dvi Rusijoje ir vieną Baltarusijoje, neseniai užbaigėme paskutinį sandorį. Galutinis šių pardavimų efektas yra 3,4 mln. eurų nuostolis, tačiau iš jų 2,8 mln. buvo įskaičiuota į praėjusių metų rezultatus, todėl skaičiuojame, kad šių pardavimų nuostolis yra 0,6 mln. eurų“, – „Linas Agro Group“ rezultatų pristatyme ketvirtadienį sakė Mažvydas Šileika.

Nepaisant nuostolių, grupė pasitraukimą iš Rusijos bei Baltarusijos laiko sėkmingu. „Bendrai mes manome, kad išėjimas iš šių rinkų buvo gana sėkmingas“, – sakė M. Šileika. Jis anksčiau BNS patvirtino, kad „Vitomek“ įsigijo Rusijos nekilnojamojo turto bendrovė „Aventus Finance“, tačiau „Belfidagro“ pirkėjo dėl konfidencialumo jis neatskleidė nei anksčiau, nei dabar. „Mes jau pranešėme rinkoms, kad trys kompanijos parduotos, už visas jas gavome 7,5 mln. eurų, tai gana gera indikacija, aš nemanau, kad yra svarbu, kiek gavome už kiekvieną iš jų. (…) Manau, kad atskleidėme tiek, kiek mums leidžia konfidencialumo susitarimai atsižvelgiant į tai, kas yra pirkėjas, kiek jis sumokėjo ir kitos sandorio dalys“, – kalbėjo „Linas Agro Group“ finansų vadovas.

Pasak M. Šileikos, šiuo metu bandoma parduoti paskutinę grupės įmonę Baltarusijoje – augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, tačiau pirkėjo kol kas nerandama. „Mes vis dar ieškome potencialaus pirkėjo Baltarusijoje esančiai „Klm“, tačiau kompanija investuotojams galbūt nėra tokia patraukli. Dėl veiklos specifikos ir rinkos, kurioje įmonė veikia, tai gana sudėtingas procesas, mes jį tęsiame, bet neradome jos pirkėjo ar pirkėjo, kuris domisi tokio tipo verslu“, – kalbėjo M. Šileika. Jo teigimu, net ir nepardavus įmonės grupės finansiniams rodikliams tai neturėtų daryti didelės įtakos.

„Tai nėra didelė dalis grupėje. Labai sunku pasakyti, koks bus galutinis efektas, paaiškės nuo kainos ir laiko, kada ji bus parduota, tai taip pat priklausys nuo jos finansinių rezultatų“, – sakė jis. „Vitomek“, „Belfidagro“ ir „Klm“ praėjusiais metais „Linas Agro Group“ atiteko bendrovei iš Tautvydo Barščio įsigijus „KG Group“. „Linas Agro Group“ per tris 2022–2023 finansinių metų mėnesius gavo 590 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 34 proc. daugiau nei prieš metus, o grynasis pelnas augo 2,4 karto iki 28 mln. eurų.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-12-01