Žemės ūkio naujienos: 2022-12-06

Importuotojai žada dalių iš Kinijos. Ar ūkininkai kinišką produkciją pirks ir ar tikrai šimtams ūkininkų gali tekti pamiršti pigius baltarusiškus traktorius domėjosi Vytautas Dumbliauskas. Ėriškių kaimo gyventojo Gerimanto ūkyje kasdien pupsi trys baltarusiški traktoriai. Vyras jais patenkintas ir sako, kad jie pupsi ir spaudžiant trisdešimt laipsnių šalčio, kai vakarietiški dažnai nebevažiuoja. Tačiau technika genda, o detalių tiekimas kuo toliau, tuo mažesnis. Dėl ES sankcijų praktiškai neįmanoma gauti detalių iš Baltarusijos.

„Pavieniams ūkininkams tai bus labai rimtas iššūkis. Jų technika stovės patvoryje ir žmonėms teks pirkti iš kaimynų, turinčių tvarkingą techniką“, – prognozuoja Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Žemės ūkio ministerija ramina, kad draudžiama įvežti pagamintus traktorius, tačiau atsargines detales jiems leidžiama. „Detalėms ir remontui reikalingai įrangai sankcijų tikrai nėra, jei jos būtinos technikai, kuri jau yra Lietuvoje. Negalima importuoti tik pačių traktorių“,. – tikina Daivaras Rybakovas, žemės ūkio viceministras.

Tačiau specialiosios tarnybos ir Muitinės departamentas kalba kitaip ir sako, kad su Minsko traktorių gamykla bendradarbiauti lietuviškam verslui draudžiama. Muitinės departamento atstovė sako, kad ne viskas taip paprasta. Kiekvieną detalę reikėtų tikrinti, ar ji nepatenka į sankcionuojamų prekių sąrašą. Be to, ne visas detales galima įsivežti. Pasak Lietuvoje dirbančių verslininkų, Lietuvos bankai su Baltarusija nedirba ir net norint iš ten nieko atsigabenti nepavyktų, nes negalima sumokėti.

Todėl mėginama keisti tiekėjus – prekės gabenamos iš Kinijos, tačiau ūkininkai ten pagamintų detalių pirkti nenori. Dabar siūlo visokias kiniškas detales, tačiau baltarusiškos dalys kur kas patikimesnės ir bijo, kad jas reikės keisti kur kas dažniau, o tai brangu. Detales gamina ir keli fabrikai Ukrainoje, tačiau niekas nežino, ar pavyks ten pagaminta produkcija aprūpinti Lietuvą. Viena iš importuojančių įmonių dėl sankcijų jau nutraukia veiklą.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-12-05

Sumanaus kaimo kūrimo idėja apima modernaus, iniciatyvaus, pažangaus, į pokyčius orientuoto kaimo sąvoką, kuriame, panaudojant vietos išteklius ir galimybes bei taikant ekonomiškai, socialiai ir technologiškai pažangius (inovatyvius) sprendimus, būtų gerinama gyvenimo kokybė, didinamas kaimo vietovių patrauklumas. Sumanaus kaimo gyventojas – tai turintis gerus elektroninio raštingumo įgūdžius, jam lengvai prieinamos socialinės paslaugos, jis naudojasi novatoriškais sprendimais aplinkosaugos klausimais, atsinaujinančiais energijos ištekliais. Sumaniame kaime kuriamos ir palaikomos trumposios maisto tiekimo grandinės, taikomi žiedinės ekonomikos principai žemės ūkio ir maisto atliekoms. Taip pat labai svarbu sudaryti galimybes kurti verslą ir darbo vietas, toks kaimas yra atviras turizmui, jame yra išsaugotas vietos kultūros paveldas bei patraukli infrastruktūra.
 
Projektų „vedliai“ – vietos veiklos grupės
 
Ne vieną KPP projektą įgyvendinusios VVG jau puikiai išmano vietines problemas, pažįsta gyventojus ir žino jų ryšius, yra sukaupusios projektų administravimo patirties, tad tikimasi, kad jos nesunkiai sutelks aktyvius visų kaimo vietovių atstovus ir paskatins įvairių sričių atstovų partnerystę bei sumanių idėjų, kurios galėtų tapti realiais projektais, kūrimą.
 
Daugiausia – ne pelno siekiantys projektai
 
Sumanių kaimų projektai galės būti įgyvendinami įvairiose Lietuvos vietose – paraiškas priims Dzūkijos VVG, Joniškio VVG, Kaišiadorių VVG, Kupiškio VVG, Šilutės r. VVG, Molėtų VVG, Pakruojo VVG, Pasvalio r. VVG, Skuodo VVG, Šiaulių VVG, Šilalės VVG, Švenčionių VVG, VVG „Nemunas“, Pajūrio krašto VVG, Šiaurės Vakarų VVG. Beveik visi jie, išskyrus tris, – ne pelno siekiantys, daugiausia orientuoti į infrastruktūros tvarkymą, aplinkos patrauklumo didinimą, skatinant turizmo ir paslaugų vietos gyventojams plėtrą. Tokius tikslus savo strategijose numatė didžioji dalis VVG, siekdamos stipresnio vietos socialinio gyvybingumo, draugiškumo aplinkai, didesnės socialinės įtraukties. VVG, kurių vietos plėtros strategijas su numatytomis lėšomis ir projektų atrankos principais jau patvirtino Žemės ūkio ministerija, buvo atrinktos pagal VVG rezultatyvumo rodiklius ir yra pažangios.
 
Inovatyvūs sprendimai – tai, kas būtina šiuolaikiniam gyventojui
 
Tikimasi, kad didesnis kaimo vietovių patrauklumas bei modernumas džiugins ne tik vietos gyventojus, bet ir pritrauks vietos ar užsienio lankytojus. Visų patogumui, atsižvelgus į vis didėjančius Lietuvos gyventojų poreikius, numatoma įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, „Wi-Fi“ zonas, elektrinių paspirtukų ir dviračių įkrovimo vietas, vandens stoteles, išmanųjį apšvietimą, kuris naudotų atsinaujinančius energijos išteklius, objektuose sudaryti galimybes atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, padaryti draugišką aplinką su gyvūnais keliaujantiems turistams ir kt. Skaitmenizuotus sprendimus numatoma pritaikyti ir kuriant naujas arba atnaujinant esamas edukacines programas.
 
Dalis VVG, pvz., Kaišiadorių, Dzūkijos VVG, tikslus orientavo į jaunąją kartą, numatydamos didinti jaunimo užimtumą – vykdyti edukacines programas, kurti jaunimui skirtas erdves, steigti mobilius jaunimo centrus.
 
Pajūryje numatoma kurti inovacijų centrą
 
Pajūrio krašto VVG parengtas projektas orientuotas išskirtinai į neformalaus mokymo ir konsultavimo sistemos kūrimą – numatoma kurti paslaugų ir inovacijų centrą, skirtą neformaliajam švietimui, kai ugdymo reikmėms panaudojamos pažangios skaitmeninės technologijos. Planuojama plėtoti 3 veiklos kryptis, susijusias su vietos išteklių (gamtinių, infrastruktūros, žmogiškųjų ir pan.) panaudojimu neformaliajam švietimui ir edukaciniam turizmui vystyti, organizuojant praktinius mokymus, kurių metu bus siekiama šių rezultatų: parengti centro vystymo modelį, kuris atitiktų ne mažiau kaip trijų skirtingų sektorių veiklos plėtros galimybes; panaudojant naujausias technologijas parengti centro infrastruktūros viziją, kuri atlieptų šių dienų ekologijos idėją; remiantis viešosios ir privačios partnerystės modeliu parengti investicinį paketą; įrengti centro bandomąją simuliacijų laboratoriją.
 
Bendradarbiavimas labai svarbus
 
Rengiant ir įgyvendinant sumanaus kaimo vystymo projektus labai svarbu bendradarbiauti, tad visi projektai bus įgyvendinami kartu su partneriais: nevyriausybinėmis organizacijomis, atitinkamos VVG teritorijoje registruotais ir veikiančiais viešaisiais bei privačiais juridiniais asmenimis. Kai kuriuos projektus koordinuosiančioms VVG padės mokslo atstovai bei kiti inovacijas pritaikyti gebantys asmenys.
 
Projektai jau vertinami
 
Sumaniųjų kaimų projektams įgyvendinti pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ skirta 3,6 mln. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane sumanaus kaimo projektams įgyvendinti numatyta 15 mln. Eur paramos lėšų. Dar lapkričio viduryje buvo patvirtintos VVG pateiktos vietos plėtros strategijos, kuriose integruotos sumanių kaimų priemonės ir veiklos sritys, tad visos 15 VVG pagal savo sudarytą planą skelbs kvietimus rinkti paraiškas dėl sumanių kaimų projektų įgyvendinimo. Kvietimai bus skelbiami atitinkamos VVG ir NMA interneto svetainėse (NMA svetainėje kvietimus rasite čia).
 
Projektai turės būti įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-06

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra gruodžio 9 d. kviečia visos Lietuvos amatininkus atvykti ir dalyvauti konferencijoje, skirtoje atkreipti dėmesį į tradicinių amatų puoselėjimą, išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms.

Tautodailininkė Marija Liugienė pasidalins savo įžvalgomis apie šiaudinių sodų pynimo tradicijos išsaugojimo svarbą bei populiarinimą už Lietuvos ribų. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė pristatys šio etninio regiono iššūkius saugant ir perduodant tradicijas. Švenčionių krašto patirtimi saugant ir puoselėjant vietos amatus dalinsis Nalšios muziejaus direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veiklai dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.

Laukia linksma šeimininkų – anykštėnų padėka su Živile Žarskute, Respublikinio pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ Druskininkuose 2021 metais – laureate. Liūdėti neleis ir ansambliai: tradicinių kanklių – „Laumakė“ bei folkloro – „Valaukis“.

Konferencijos dalyviai kviečiami aplankyti ir šalia veikiantį praėjusių metų konkurso nugalėtoją – Anykščių rajono tradicinių amatų centrą.

Konferencijos darbotvarkė yra čia.

Kontaktinis asmuo: Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistė Samanta Kazlauskaitė, tel. +37066350045, el. paštas s.kazlauskaite@litfood.lt

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-05

„Pirmiausiai kviečiu susipažinti su visuomenės pasiūlytais ir komisijos atrinktais ambasadoriais. Kokie jie įvairūs ir kokie įkvepiantys! Kiekvienas savaip atradęs būdą rūpintis gamta. Na, ir žinoma – balsuokit. Savo atiduotu balsu parodykim, kad mums, valgytojams, rūpi, iš kur atkeliauja ir kaip auginamas maistas“ – peržiūrėti visų ambasadorių pristatymus ir balsuoti ragina čempionatą globojanti Beata Nicholson.

Šių metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių ūkiai yra „išsibarstę“ visoje Lietuvoje:

Kėdainių rajone, Saviečių kaime esantis ūkis „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – tai iš miesto į kaimą persikėlusių Eglės ir Juliaus Stašauskų „projektas“, kuriame su didele meile ir dėmesiu aplinkai auginamos daržovės, uogos, prieskoninės žolelės. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas ne daržo vagų tvarkai, o ypač didelei skonių įvairovei bei kokybei.
Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke, šalimais aukštapelkės įsikūręs nedidelis ekologinis šeimos ūkis „Miško sodai“. Čia ūkininkaujantys Vaiva Jundulaitė ir Giedrius Kosa veikia vadovaudamiesi biodinaminiais ūkio metodais. Ūkyje apstu įvairiausių vaistažolių, daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, čia puoselėjamos žemaitiškos tradicijas, audimas, žolelių rinkimas, vykdomos edukacijas. Ūkio produktai turi Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą.
Sūrinė „Varinis puodas“ – tai vieta, kur Dzūkijos miškuose, Varėnos raj., iš laisvai besiganančių karvių pieno gaminami brandinti sūriai. Čia Audrius Jokubauskas su kolega Giedriumi Tėveliu augina karves, kurios yra Lietuvos žalųjų, juodmargių ir džersių mišrūnės. Ūkyje nenaudojamos cheminės trąšos, žemė dirbama tik tiek, kiek reikia atnaujinti pievas, taikomas rotacinis gyvulių ganymas. Ūkis turi Dzūkijos nacionalinio parko produkto ženklą.
Kirnaičiuose, Joniškio raj., plytinčiame Vytauto Miliškevičiaus 150 ha ūkyje auginant grūdus naudojama „no-till“ – neariminės žemdirbystės – technologija. Čia svarbiausia gyvybingas ir sveikas dirvožemis. Jis puoselėjamas sėjant tarpinius pasėlius, palaikant augalų šaknis gyvas, užtikrinant augalijos įvairovę, neariant.
Skaisterių k., Vilniaus raj., įsikūrusiame ūkyje „Žuvies paštas“ Vladas Vickunas veisia ir augina šamus plėšikus, pirkėjams siūloma šviežia ir kokybiška produkcija. Čia naudojama moderni akvaponikos technologija – žemės ūkio ir žuvininkystės derinys. Naudojant šią technologiją taupomi ištekliai ir vieta, galima saugiai užauginti didelius kiekius uždarose recirkuliacinėse sistemose tinkamos auginti žuvies, o tai galėtų prisidėti prie spartaus jos nykimo visame pasaulyje mažinimo.

„Gero ūkininko čempionatą“ organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ partneriai –Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Baltijos aplinkos forumas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.

„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu norima suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei gamtai agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas. Čempionatas vyksta antrą kartą. Šiemet komisijos vertinimui visuomenė pasiūlė 32 ūkius. Po pirminės atrankos, komisija apsilankė 11 ūkių, įvertino jų taikomas praktikas, naudą gamtai ir vietos bendruomenei, ir išrinko penkis šių metų ambasadorius. Ekspertai taip pat analizuoja šių metų deklaravimo statistiką, kad nustatytų seniūnijas, labiausiai prisidedančias prie agrarinės aplinkosaugos populiarinimo. Jos kartu su ūkininkais bus pagerbtos „Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 9 d. „Beatos Virtuvė“ kulinarijos studijoje.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-12-06

Beveik visus juos (84,4 proc.) sudarė pašariniai miežiai (II klasės). Kvietrugiai (13,646 tūkst. t) 2022 m. spalio mėnesį buvo eksportuoti į Olandiją, Ispaniją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 331,24 EUR/t). Rugių šių metų spalio mėnesį buvo eksportuota 5,664 tūkst. t – jie eksportuoti į Ispaniją ir Olandiją (vidutinė kaina – 301,81 EUR/t), avižos (5,370 tūkst. t) eksportuotos į Latviją, Lenkiją, Olandiją ir Italiją (vidutinė kaina – 290,47 EUR/t).

Šių metų spalio mėnesį eksportuota 29,672 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – 44,84 proc. mažesnis kiekis negu 2021 m. spalio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Nyderlandus, Norvegiją ir Egiptą (vidutinė kaina – 402,33 EUR/t). Rapsų 2022 m. spalio mėnesį eksportuota 98,405 tūkst. t – daugiau kaip 3 kartus didesnis kiekis negu 2021 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją, Vokietiją, Prancūziją (vidutinė kaina – 621,36 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 21 (413) / 2022 m.