Žemės ūkio naujienos: 2022-12-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas pritarė siūlymui, kad ūkiai galėtų teikti produkciją įstaigoms be viešųjų pirkimų
Antradienį Seimas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo projekto siūlymui, kuriuo numatyta, kad produktai iš lietuviškų ūkių galės būti tiekiami tiesiai ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms be viešųjų pirkimų. Šį pasiūlymą teikė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Džiaugiuosi, kad šiandien priimtame projekte numatyta, kad, supaprastinus viešųjų pirkimų sąlygas, perkančioji organizacija maisto produktų iš vietinių ūkininkų galėtų įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Kurdami trumpąsias maisto grandines paskatinsime smulkųjį verslą aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir prisidėsime prie to, kad mūsų vaikai ir mes patys turėtume galimybę rinktis vietinę produkciją, sveikesnius ir kokybiškesnius maisto produktus“, – teigia L. Savickas.
Kaip teigiama pranešime, parlamentaras akcentavo, kad vietinės produkcijos realizavimas vidaus rinkoje yra visos Europos siekiamybė, ir šalys ieško sprendimų, kaip tai įgyvendinti, Lietuva – ne išimtis.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-12-13
Už gramą „žolės“ baudžiame griežčiau nei už tonas draudžiamų preparatų
Jau gerą savaitę plačiai aptarinėjama istorija apie sulaikytą žinomą kultūros srities veikėją, kuri buvo pagauta su nedideliu kiekiu svaiginančiųjų medžiagų. Ši istorija iššaukė aršias diskusijas, kaip griežtai turėtume bausti už tokią veiką. Ir šiame kontekste norėčiau paliesti kitą, gal mažiau populiarią, bet didesnio masto nelegalios prekybos sritį bei paradoksą – gramo „žolės“ turėjimas šiandien užtraukia žymiai didesnę atsakomybę, nei nelegalių nuodingų medžiagų platinimas žemės ūkio ir maisto pramonėje.
Lietuvoje bet kuris „žolės“ turėtojas, o ką jau kalbėti apie platintojus, rizikuoja sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymai šiuo atžvilgiu negailestingi – net ir mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimas be siekio platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir palieka sugadintą CV visam gyvenimui.
Nors, atrodo, tokiu griežtu reglamentavimu siekiame rūpintis visuomenės sveikata, kitoje srityje – žemės ūkyje – šį savo rūpestį visai pamirštame. Ne tik žmogui kenkiančių ir naudoti uždraustų pesticidų turėjimas bei naudojimas, bet ir jų sisteminis platinimas, palyginus su narkotinėmis medžiagomis, yra traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nors poveikis žmogaus sveikatai gali būti labai ženklus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad prekyba suklastotais ar uždraustais augalų apsaugos produktais, vadinamaisiais pesticidais, sudaro didžiausias organizuoto nusikalstamumo grupių pajamas ir jų mastas gerokai viršija sumas, kurios gaunamos iš prekybos narkotikais ar ginklais.
Lietuvoje, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos, nelegalių pesticidų rinka gali siekti iki 40 mln. eurų. Ši rinka pavojinga ne tik dėl nesurenkamų mokesčių ar sąžiningų verslininkų patiriamų nuostolių, bet ir dėl grėsmės gyventojų sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai.
Ne paslaptis, kad šešėlyje platinami ne tik įvairūs nelegalūs produktai, bet ir draudžiamos medžiagos, kurios kelia riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais atkeliauja fosforo organiniai junginiai (insekticidai). Jie yra draudžiami visoje ES, nes turi ūminį toksišką poveikį – šis nuodas veikia čia ir dabar ir gali sukelti staigią mirtį. Taip, jie labai efektyviai naikina augalus užpuolančius kenkėjus, bet taip pat gali sunaikinti ir visa aplinkui, o patekę į žmogaus organizmą gali turėti ir tragiškų padarinių jam. Be šio preparato, nelegaliai į mūsų šalį, o vėliau – ir į nesąžiningus ūkius, patenka ir kitos ES draudžiamos medžiagos, galinčios sukelti lėtines ligas, vėžį ir pan.
Nepaisant reikšmingo pavojaus, ne tik į nelegalių pesticidų ir kenksmingų medžiagų turėjimą, bet net ir į jų sisteminį platinimą Lietuvoje žiūrima ganėtinai pro pirštus. Visa Europa už tokį nusižengimą taiko baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu Lietuvoje bet kuris kontrabandininkas ir tonas kenksmingų medžiagų platinantis nusikaltėlis išsisuka lengviau nei su gramu „žolės“ – sulaukia viso labo nedidelės administracinės atsakomybės.
Šiandien, jeigu turi nedidelį kiekį „žolės“ be tikslo platinti – gresia baudžiamoji atsakomybė. O jeigu platini tonas kenksmingų medžiagų ar naudoji jas savo ūkyje, kad ir ekologiniame, ir apnuodiji maisto produktus, bauda gali siekti vos kelis šimtus eurų, už pakartotinius veiksmus – iki tūkstančių, o juridiniam asmeniui – keli procentai nuo apyvartos.
Nors prieš metus nelegalios produkcijos turėtojams ir platintojams finansinės nuobaudos Lietuvoje buvo padidintos, kitų ES valstybių kontekste jos išlieka itin mažos ir iki šiol nepadarė jokios teigiamos įtakos rinkai. Mat neužtenka vien nustatyti baudas – dar svarbiau yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad būsi nubaustas. Lietuvoje tokių atvejų susekimas ir bausmės – dar reta praktika. Pagavę nelegalių pesticidų naudotoją ar platintoją, paprastai pareigūnai baudžia už neteisingą buhalterinės apsaugos tvarkymą, vertimąsi veikla be leidimo ir kt. Todėl nelegali prekyba uždraustais ir falsifikuotais augalų apsaugos produktais yra laikoma pelninga ir nerizikinga veikla, nes atlygis solidus, o bausmės – menkos.
Tą puikiai iliustruoja nesenas pavyzdys. 2014 m. buvo pagauti ypač slapta veikę organizuotos grupuotės, kuriai priklausė ir buvęs augalų apsaugos inspektorius, nariai. Ši grupuotė rinkai tiekė (buvo paruošę tiekti) apie 5 t įvairių pesticidų padirbtų pesticidų. Bylos nagrinėjimas truko net septynerius metus, o pažeidėjai buvo nubausti 2021 m. palyginti švelniomis bausmėmis – mažesne nei 7 tūkst. eurų bauda, o dėl intelektinės nuosavybės vagystės – netgi išteisinti. Akivaizdu, kad tiek tokių nelegalių produktų žala gamtai, tiek negautos valstybės biudžeto pajamos, galų gale valstybės išlaidos bylos tyrimui yra žymiai didesnės, nei bauda nusikaltėliams.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vertinimu, nelegalių ir kenksmingų pesticidų naudojimas ir platinimas mūsų šalyje turėtų būti prilyginamas jeigu ne šiandieniniam „žolės“ teisiniam traktavimui, tai bent jau sankcijoms už vaistų falsifikavimą ir prekybą falsifikuotais vaistais. Už nelegalių vaistų platinimą baudžiame griežtai – baudžiamąja atsakomybe. Lygiai taip pat griežtai, kaip ir visa Europa, turėtume vertinti ir nelegalių pesticidų naudotojus bei platintojus. Tikime, kad baudžiamosios atsakomybės numatymas ir aktyvi kontrolė padėtų pažaboti nelegalią augalų apsaugos produktų rinką, apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-12
Ūkininkams vien gruodį išmokėta beveik 149 mln. eurų paramos
Nuo gruodžio 1 d. ūkininkams jau išmokėta beveik 149 mln. Eur paramos už šiais metais deklaruotus plotus – beveik 140 mln. tiesioginių išmokų ir daugiau kaip 9 mln. pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones, pranešė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Šiais metais per pirmąsias dvi avansinių išmokų mokėjimo savaites buvo išmokėta net 402,5 mln. Eur, jos pasiekė 99,6 proc. pareiškėjų. Nuo gruodžio 1 d. likusi išmokų dalis pasiekė net 72 proc. pareiškėjų, jiems pervesta daugiau kaip 148,7 mln. Eur.
Anot NMA, iki gruodžio 12 d. išmokėta beveik 140 mln. Eur tiesioginių išmokų, taip pat daugiau kaip 7 mln. Eur paramos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir beveik 2 mln. Eur pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“.
Nors likusią išmokų dalį Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti iki kitų metų birželio 30 d., tačiau NMA daugumą galutinių išmokų perveda iki žiemos švenčių.
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad norintys laiku gauti išmokas pareiškėjai turėtų pasitikrinti paraiškose nurodytus banko duomenis, ir, jei duomenys pasikeitė, juos atnaujinti prisijungdami prie NMA informacinio portalo.
Išmokų dydžiai už 2022 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai, taip pat paramos pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ yra pateikti NMA straipsnyje.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-12-13
Ministras: Ukrainos grūdų vežimas per Baltarusiją komerciškai galimas be politinių derybų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainos grūdų tranzitas per Baltarusijos teritoriją būtų komerciškai įmanomas, tačiau politinių derybų šiuo klausimu nevyks. „Grūdų gabenimas per Baltarusiją, taip, kaip jis pristatytas, yra visiškai komercinis atvejis, sakykime, šiandien per Baltarusiją yra gabenamos prekės į Kazachstaną.
Kadangi tai yra nesankcionuotos prekės, reiškia, jos gabenamos komerciniais sandoriais. Susiduria komerciniai subjektai, pasirašomos sutartys, sumokami pinigai, prekės atkeliauja į Klaipėdos uostą, iš ten – toliau į pasaulį. Vyriausybė tų prekių neseka, nestebi ir, tiesą sakant, aš galiu net nežinoti, kokios ten prekės važiuoja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Lygiai taip pat, jeigu komerciniu sandoriu yra vežama iš Ukrainos per Baltarusiją, per bet kurią kitą valstybę, komerciniams sandoriams nesankcionuotų prekių Lietuvos Vyriausybė neturi jokių priemonių arba poreikio jas reguliuoti, jeigu tai yra tik komercija“, – pridūrė jis.
Baltarusija praėjusią savaitę Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad leistų per savo teritoriją tranzitu į Klaipėdos uostą keliauti Ukrainos grūdams. Minskas nurodė, kad tokį leidimą suteiktų be išankstinių sąlygų, bet tuo pačiu priminė savo prašymą leisti šaliai eksportuoti savas trąšas, kurioms šiuo metu taikomos tarptautinės sankcijos.
G. Landsbergis teigė, kad politiniais klausimais su Baltarusijos režimu nesiderės. „Jeigu yra politiniai reikalavimai kažkokie dedami ant stalo, tada Vyriausybė, be abejonės, įsikiša ir čia mes jau esame griežti: jokių politinių derybų su Lukašenkos režimu dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Lietuvą nebus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį šeštadienį Baltarusijos pasiūlymą pavadino spąstais. Užsienio reikalų ministerija tuomet teigė, kad ukrainietiškų grūdų eksportui iki šiol jokių teisinių ar politinių kliūčių nebuvo, tačiau pabrėžė, kad nėra galimybių diskutuoti dėl sankcijų lengvinimo Baltarusijai.
IGC naujausiais lapkričio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės
IGC naujausiais lapkričio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 4,3 mln. t ir turėtų sudaryti 580,1 mln. t, tai būtų 19,4 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 derliaus metų pabaigos atsargomis. Labiausiai lapkričio mėn. prognozėje sumažintos kviečių atsargos pasaulyje.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2022–2023 m. gali siekti 790,6 mln. t ir tai būtų 1,4 mln. t mažiau nei buvo prognozuota spalio mėn., bet 9,0 mln. t daugiau, palyginti su 2021–2022 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 784,0 mln. t ir tai būtų 0,3 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje, bet 2,5 mln. t daugiau, palyginti su 2021–2022 m. Kviečių sunaudojimas 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., maistui gali padidėti 0,2 proc. (iki 546,5 mln. t), pašarams – 0,6 proc. (iki 148,4 mln. t), o pramonei sumažėti 1,7 proc. (iki 23,8 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos lapkričio mėn. prognozė padidinta 0,2 mln. t, o 2022–2023 m., palyginus su 2021–2022 m., gali būti mažesnė 4,2 mln. t ir sudaryti 192,5 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 4,1 mln. t. 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., kviečių atsargos gali būti 3,6 mln. t didesnės ir sudaryti 281,7 mln. t.
