Žemės ūkio naujienos: 2022-12-21

Aktyviausios – melioracijos sistemų naudotojų asociacijos

Lietuva patenka į perteklinės drėgmės zoną, tad mūsų žemdirbiams itin svarbi melioracija, kurios būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas primena, kad viso melioracijos turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė sudaro daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 proc. ir daugiau, o melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos.

„Ir tik nuolat skiriant lėšų melioracijos sistemų tinkamai būklei palaikyti galima užtikrinti sistemų funkcionavimą. Vienas iš finansavimo šaltinių – 2014–2020 m. KPP priemonė „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, kurios lėšomis kasmet pagerinama iki 3–4,5 proc. blogos būklės melioruotos žemės ploto“, – teigė ŽŪM atstovas.

Jis užsiminė, kad parama vandentvarkai buvo teikta ir 2007–2013 m. laikotarpiu. Priemonė dėl prastos melioracijos sistemų būklės, patiriamų nuostolių dėl dirvų užmirkimo iš karto tapo populiari. Tuo laikotarpiu parama buvo patvirtinta 381 paraiškai už beveik 111 mln. Eur.

Panašios tendencijos ir 2014–2020 m. – jau yra patvirtinta parama 392 paraiškoms už daugiau kaip 115 Eur. 2022 m. taip pat buvo priimamos paraiškos, jų gautos 72, tačiau dėl lėšų trūkumo vertinamos tik 62.

Parama buvo skirta investicijoms į žemės ūkiui būtiną infrastruktūrą: remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus ir ariamos žemės kalkinimas projekto ribose.

Pareiškėjais šioje priemonėje buvo savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės. Ilgametė tendencija rodo, kad pagrindiniai paramos gavėjai yra melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios labiausiai investuoja į savo veiklai naudojamų laukų drenažo sistemų atnaujinimą.

Priklausomai nuo vietovės, kurioje vykdomi melioracijos sistemų rekonstravimo projektai, skyrėsi ir galima paramos suma – jei projektas įgyvendinamas polderių teritorijoje, galima paramos suma iki 600 000 Eur, kitose teritorijose – iki 300 000 Eur projektui. Paramos intensyvumas visais atvejais vienodas – finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Dėl klimato kaitos – nauji tikslai

Klimato kaita kelia rimtus aplinkosauginius iššūkius, neišvengiamai su tuo susiduria ir žemės ūkis bei melioracija, todėl vandentvarkos priemonės veikloje atsiranda ir naujų tikslų. Anksčiau norėta nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandens kiekį, o dabar keleri sausringi metai parodė, kad būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti ir drėkinimui.

„Tradicinės sausinimo sistemos veikia vienpusiškai, visą laiką šalindamos drėgmę iš dirvožemio. Vanduo išneša ir įvairias chemines medžiagas (azotą, fosforą, kalį), kurios, užuot pasisavintos augalų, atsiduria atviruose vandenyse ir blogina jų kokybę, sukelia aplinkos požiūriu nepageidaujamus procesus“, – aiškino R. Dambrauskas.

Inovatyvių melioracijos sistemų – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose reguliuoja dirvožemio drėgmės režimą. Tokiu būdu pasiekiamas didelis aplinkosauginis efektas – sulaikant drenažo nuotėkį taupomos dirvožemio vandens atsargos ir mažinamas cheminių medžiagų išplovimas.

Aplinkosaugos priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas, kai įgyvendinami projektai vis labiau apima ne tik tradicinių melioracijos sistemų rekonstravimo priemonių taikymą, bet ir inovatyvių metodų, užtikrinančių ekosistemų funkcionavimą, diegimą.

2020–2022 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu pirmenybė jau buvo teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones. Ši tendencija išsilaikys ir ateinančiu 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu.

Finansuos reguliuojamo drenažo įdiegimą

Strateginiame plane priemonei „Investicijos į melioracijos sistemas“ skirta 40 mln. Eur, išskiriant dvi remiamas veiklas. 4 mln. Eur numatyta skirti veiklos „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ finansavimui (paramos intensyvumas – iki 80 proc.) ir 36 mln. Eur – veiklos „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ (paramos intensyvumas – iki 65 proc.) finansavimui.

ŽŪM atstovas pabrėžė, kad yra papildytas galimų pareiškėjų sąrašas – paramos galės kreiptis ir žemės ūkio veiklos subjektai. Kadangi 2023–2027 m. laikotarpiu bus remiamos 2 veiklos sritys, skirsis ir paramos sumos: planuojama, kad paramos suma reguliuojamo drenažo įrengimo projektams sieks iki 40 tūkst. Eur, o melioracijos sistemų rekonstrukcijai – iki 300 tūkst. Eur.

R. Dambrauskas taip pat akcentavo, kad skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pavyzdžiui, dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas ir kita).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-20

Trumpų tiekimo grandinių reikšmė

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane pažymima itin didelė trumpų tiekimo grandinių reikšmė. Jos pradėtos plėtoti 2014-2020 m., parama trumpoms tiekimo grandinėms išliks ir naujuoju finansiniu laikotarpiu. Ši priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas.

Pagrindinė sąlyga – bendradarbiauti

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) trumpos tiekimo grandinės buvo remiamos skatinant paramos gavėjų bendradarbiavimą – smulkių ir vidutinių ūkių partnerystę. 2023–2027 m. laikotarpiu tikimasi didesnio aktyvumo, juolab, kad bus įgyvendinama viena Žaliojo kurso sudėtinių dalių – strategija „Nuo lauko iki stalo“.    

2014-2020 m. KPP priemonė „Bendradarbiavimas“ (veiklos sritys: „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu“) įsibėgėjo ne iš karto. 

„Svarbiausias ir sunkiausias dalykas, kad pareiškėjai paramos turėjo kreiptis ne vieni, o su partneriais, kitaip tariant, bendradarbiauti. Tą barjerą daug kam, matyt, buvo sunkiausia įveikti. Bet procesas vis tik pajudėjo ir dabar jau sekasi visai neblogai. Trumpoms tiekimo grandinėms įgyvendinti, jas vystyti ir populiarinti buvo sukurti trys paramos teikimo modeliai, kuriuos pareiškėjai gali rinktis pagal savo ekonominį pajėgumą“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Pirmas modelis orientuotas į smulkų ūkininką, kai susijungia keli (mažiausiai – du) asmenys – pareiškėjas ir partneris. Jie savo auginamą ar gaminamą produkciją gali tiekti turgeliams, įkurti parduotuvę – elektroninę ar fizinę, taip pat gali prekiauti ir ūkyje. Tokiam paramos modeliui skiriama iki 150 tūkst. Eur paramos.

Antram trumpos grandinės modeliui vystyti parama siekia 250 tūkst. Eur. „Stambesni ūkininkai arba gausesnė jų grupelė gali užtikrinti didesnį savo užaugintos produkcijos kiekį, tad gali bendradarbiauti su vaikų darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, slaugos namais, kavinėmis ar restoranais, kurie nori imti šviežią produkciją iš ūkių. Taigi, dažniausiai paramos prašo ūkininkų grupės, kur susitaria 3 ar 4 asmenys, ir vysto trumpą tiekimo grandinę. Taip susikuria, galima sakyti, maži rajoninio tipo logistikos centrai“, – aiškino N. Padvaiskaitė.

Stambiausia parama – iki 1,5 mln. Eur – skiriama regioniniams logistikos centrams steigti, kai statomos naujos patalpos. Kai patalpos nuomojamos, paramos suma mažesnė – iki 700 tūkst. Eur. „Šis modelis reikalauja jau didesnės produktų pasiūlos, todėl į tokią grandinę jungiasi ir bendradarbiauti gali ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, į vieną vietą suveždami savo produkciją, o tai leidžia aptarnauti didesnį skaičių vartotojų – regione ar net visos Lietuvos mastu. Vienas toks logistikos centras yra įsteigtas Kauno rajone. Dar viena paraiška, gauta šį rudenį, dar vertinama“, – pastebėjo ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.

Išlieka jau veikiančios trys schemos

Tikimasi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu trumpų tiekimo grandinių plėtra bus dar aktyvesnė. Strateginiame plane numatyta jas vystyti pagal tuos pačius ir dabar jau veikiančius tris modelius. Tam skirta 10 mln. Eur.

Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis: pagal 1-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – 150 000 Eur; pagal 2-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – 250 000 Eur; pagal 3-ąją paramos schemą bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.

Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms.

Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.

Svarbu tai, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-20

Ūkininkei Karolinai Paulavičienei padėka įteikta už jaunatvišką optimizmą ir ryžtą siekiant savo tikslų įkurtame „Mėnulės ūkyje“. Tai – nedidelis Siesikų seniūnijos Meilūnų kaime įkurtas daržininkystės ūkis. Jo įkūrėja kartu su vyru Pauliumi prieš porą metų grįžo iš emigracijos ir įsigijo sodybą. 3 ha ūkyje auginamos daržovės, prieskoninės žolelės. Daržovių rinkinukai pristatomi pirkėjams į Ukmergę, Vilnių, Kauną.

Ateityje planuojama įkurti perdirbimo cechą, kuriame gamintų padažus ir pagardus.

UAB „Farmers Circle“ padėka įteikta už darnų ekologinį ūkininkavimą, netradicinius sprendimus. Tai – Žemaitkiemio seniūnijoje, Radiškio kaime, verslininko Nielso Peterio Pretzmano įkurtas šiuolaikiškas ekologinis ūkis. „Darbas su gamta, o ne prieš ją“ – pagrindinis jų veiklos principas. Ūkyje – 600 ha žemės. Čia auginami javai, daržovės, taip pat mėsiniai galvijai, vištos. Daržovės perdirbamos. Šiuo metu gaminama 40 skirtingų produktų. Vienas iš jų – marinuoti patisonai, šiemet vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ įvertinti aukso medaliu.

Ūkininkui Arūnui Diliūnui dėkota už gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio puoselėjimą, darbštumą, iniciatyvumą. Arūnas ūkininkauja 15 metų. Ūkis įkurtas Veprių seniūnijoje, Pageležių kaime. Jame – beveik 300 ha žemės. Augina javus, turi daugiamečių pievų, laiko galvijus. Ūkininkas yra žemės ūkio kooperatyvo „Jukagros“ narys.

Regimantui Stringiui padėka įteikta už augalininkystės ūkio puoselėjimą, bendruomeniškumą. Ūkis įkurtas Pabaisko miestelyje prieš 15 metų. 300 ha žemės plote augina kviečius, rapsus. Ūkyje – tvarkinga bei pavyzdingai prižiūrima moderni technika.

Mindaugui Stragiui padėka įteikta už Leonpolio dvaro kooperatyvo įsteigimą, entuziazmą, siekiant atgaivinti geriausias ūkininkavimo tradicijas, ekologinio ūkio puoselėjimą. Šis kooperatyvas įsikūręs Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime.

Kooperatyvas čia įveisė lietuviškų uogų ir vaisių sodą, prieskoninių ir vaistinių žolelių lysves, vėliau pradėjo auginti įvairias daržoves. Produkciją parduoda internetinėje parduotuvėje ir neseniai atidarytoje parduotuvėje Vilniuje.

Ūkininkams Jūratei ir Gintautui Braškiams padėka skirta už atsidavimą puoselėjant gyvulininkystės ūkį ir meilę kaimui.

Ūkis įsikūręs Želvos seniūnijoje, Bikonių kaime. Ūkininkauti pradėję pieš 20 metų dabar valdo apie 80 ha žemės, augina 25 mėsinius galvijus. Braškių šeima yra aktyvūs visuomenininkai – kaimiškos kapelos „Želvelė“ nariai.

Padėka Arvydui ir Gerdai Zabuliams įteikta už sėkmingą augalininkystės ūkio vystymą ir bendruomeniškumą. Ūkis įkurtas Lyduokių seniūnijoje, Virkščių kaime. Zabuliai dirba apie 200 ha žemės, kurioje augina grūdines kultūras. Laukuose dirba rūpestingai prižiūrima technika. Arvydas drauge su žmona Gerda skoningai tvarko savo sodybą ir jos aplinką.

Padėka Tautvydui Šikšniui įteikta už jaunatvišką ryžtą plėtojant mišrų ūkį bei bendruomeniškumą. Ūkį jis įregistravo tik pernai, nors tėvams ūkyje padėjo nuo mažens. Nedidelis ūkis įkurtas Šešuolių seniūnijoje, Pilionių kaime. Augina javus, laiko galvijus. Šiemet dalyvavo smulkių ūkių rėmimo programoje ir gavo paramą ūkio plėtrai. Yra aktyvus Liaušių kaimo bendruomenės narys. Jis – ne tik darbštus ūkininkas, bet ir išrinktas geriausiu šių metų policijos pareigūnu Širvintų rajone.

Rimai ir Antanui Kamarauskams padėka skirta už darnų šeimyninį darbą daržininkystės ir augalininkystės ūkyje.

Jų ūkis įkurtas Taujėnų seniūnijoje, Širilų kaime. Dirba apie 250 ha žemės, kurioje augina daržoves, grūdines ir ankštines kultūras. Šie ūkininkai aukoja savo užaugintas daržoves nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.

Loretai ir Gintautui Ciuniams dėkota už daržininkystės ūkio vystymą, jaunatvišką entuziazmą ir tikėjimą savo jėgomis. Šie jaunieji ūkininkai Pivonijos seniūnijos Krikštėnų kaime įsikūrė prieš kelerius metus. Šiemet skynė pirmąjį šilauogių derlių, augina rabarbarus, šitakė grybus. Užaugintomis gėrybėmis prekiauja Vilniuje. Loreta yra matematikos mokytoja – dirba Vilniuje, o Gintautas – kariškis. Jie – Lietuvos skautų sąjungos nariai.

Audriui Valaišai padėka įteikta už augalininkystės ūkio puoselėjimą ir geranorišką paramą seniūnijai. Ūkis įkurtas Pivonijos seniūnijoje, Krikštėnų kaime. Audrius dirba apie 350 ha žemės, kuriuose augina grūdines ir ankštines kultūras. Ūkininkauja ekologiškai. Yra visuomeniškas, neatsisakantis padėti seniūnijai prižiūrėti kelius. Ūkininkas yra medžiotojas, įkūręs šaudyklą, kurioje organizuojamos šaudymo varžybos, treniruojasi sportininkai, medžiotojai.

Rimantas Rudminas apdovanotas už modernaus augalininkystės ūkio puoselėjimą ir investicijas į melioracijos sistemų atnaujinimą. Jo ūkis Taujėnų seniūnijos Kraupėnų kaime įkurtas 1998 metais. Techninė bazė įsikūrusi Rečionių kaime. Ūkyje – 400 ha žemės. Investuoja ir į melioracijos sistemų atnaujinimą. Tai – draugiškas, paslaugus, užsispyręs bei turintis humoro jausmą žmogus. Visuomet pagelbstintis seniūnijai, bendruomenei.

Valentui Varnui dėkota už darnų ūkininkavimą plėtojant augalininkystės ūkį ir bendruomeniškumą. Jo ūkis įkurtas Pivonijos seniūnijos Žeruolių kaime 2001 metais. Šiuo metu 300 ha žemės plotuose augina kviečius, rapsus, žirnius. Išpuoselėtame ūkyje dirba modernia technika, sodyboje – nepriekaištinga tvarka.

Padėka Laurynui Andriūnui skirta už gyvulininkystės bei augalininkystės ūkio puoselėjimą ir seniūnijos kelių priežiūrą. Ūkis įkurtas Deltuvos seniūnijoje, Atkočių kaime. Šis jaunas ir veiklus ūkininkas dirba apie 200 ha žemės, augina rapsus, grūdines ir ankštines kultūras, laiko mėsinius galvijus. Laurynas visuomet pagelbėja seniūnijai – padeda prižiūrėti kelius.

Auksei ir Dariui Žitkauskams padėka skirta už augalininkystės ūkio puoselėjimą, pagalbą bendruomenei ir seniūnijai. Ūkis įsikūręs Žemaitkiemio seniūnijoje, dirbama apie 300 ha žemės. Augina grūdines kultūras. Šeima aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, pagelbėja seniūnijai prižiūrint kelius, atliekant kitus darbus.

Padėka Algirdui Tamuliui įteikta už augalininkystės ūkio plėtrą ir pagalbą seniūnijai. Jo ūkis įkurtas Vidiškių seniūnijoje, Rečionių kaime. Ūkininkauja nuo 1992 metų. Per šį laiką išvystė stiprų augalininkystės ūkį, nuolat investuoja į žemės ūkio produkcijos gamybą ir technologijas. Algirdas padeda išspręsti daugelį seniūnijos problemų, susijusių su kelių priežiūra, renginių organizavimu.

Eugenijui Kuodeliui padėka skirta už augalininkystės ūkio puoselėjimą, bendruomeniškumą ir pagalbą seniūnijai.

Ūkis įkurtas 1999 metais Siesikų seniūnijoje, Gružų kaime. Ekologiškai ūkininkauja 150 ha ūkyje, verčiasi augalininkyste. Yra profesionalus veterinarijos gydytojas, pagelbstintis kitų ūkininkų augintiniams. Aktyviai dalyvauja seniūnijos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Padėka Antanui Guzeliui skirta už ekologinio ūkio puoselėjimą, bendruomenišką požiūrį ir pagalbą seniūnijai. Jo ūkis įkurtas Želvos miestelyje. Ūkininkauti pradėjo nuo 1998 m. Dabar puoselėja ekologinį ūkį, dirba 90 ha žemės, augina grūdines kultūras. Visada pagelbėja seniūnijai kelių priežiūros bei statybos darbuose.

Padėka Ramūnui Nanartavičiui įteikta už ekologinio augalininkystės ūkio vystymą ir bendruomeniškumą.

Prieš 20 metų jo ūkis įkurtas Pabaisko seniūnijoje, Pranių kaime. Dirba apie 450 ha žemės, joje ekologiškai augina javus, rapsus, grikius. Nuolat modernizuoja ūkį. Yra visuomeniškas, Mėgsta žvejybą, keliones bei automobilių sportą.

Albinui Valušiui dėkota už augalininkystės ūkio puoselėjimą, pagalbą bendruomenei ir seniūnijai. Šis ūkis įkurtas Lyduokių seniūnijoje, Nuotekų kaime. Pradėjo ūkininkauti 2004 metais, dirba apie 260 ha žemės, augina grūdines kultūras.

Pažymėta, kad visi šie ūkininkai yra darbštūs, visuomeniški, prireikus atskubantys į pagalbą kaimynams.

Padėkas ūkininkams įteikė rajono vadovai: meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, administracijos direktorius Darius Varnas, jo pavaduotoja Dalė Steponavičienė.

Seimo narys Juozas Varžgalys padėkas įteikė ūkininkams Linai Kuodelienei, Sauliui Galvonui ir Algiui Macijauskui.

Už aktyvią visuomeninę veiklą, finansinę paramą kultūriniams ir bendruomenių renginiams padėkos įteiktos UAB „Atkočių agroservisas“, Genovaitei Sakalauskienei, Valentinui Geniui, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorei Angelei Andrikonienei.

Susirinkusiuosius pasveikino bei pastabas, susijusias su kaimo problemų sprendimu, valdžiai išdėstė Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovas Algirdas Valaiša.

Asociacijos padėkos įteiktos ūkininkams Matui Šalavėjui, Rimutei Stringienei, Pivonijos seniūnei Violetai Kvirienei, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjui Salvijui Stimburiui. Šventės dalyviams koncertavo Liepa Norkevičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-20

„Agrochemos“ trąšos „Metų gaminio“ konkurse apdovanojimus pelno ne pirmą kartą: 2005 m. trąšos „Lyderis 4-10-12“ konkurse apdovanotos aukso medaliu, o 2004 m. „Lyderis SUPER“ konkurse pelnė sidabro medalį.

„Šis apdovanojimas mums svarbus patvirtinimas, kad trąšų gamybos procese pasitelkdami inovacijas, mokslą ir mūsų partnerius – ūkininkus – einame teisinga kryptimi. Aukso medaliu apdovanotos skystosios azoto trąšos buvo sukurtos siekiant atliepti klientų poreikį tokiam produktui. Bendradarbiaujant su ūkininkais, pasiekiami patys geriausi rezultatai, kurie dar ir pelno apdovanojimus“, – sakė medalį atsiėmęs „Agrochemos“ Komercijos direktorius Gerardas Brazaitis.

Trąšomis „Lyderis NS27-6“ nuo 2020 m. pavasario prekiaujama Lietuvoje ir Latvijoje. Iškart pasirodžiusios rinkoje, trąšos sulaukė ūkininkų pripažinimo ir jų populiarumas nenustoja augęs.

„Su azoto trąšomis dirbame seniai ir esame šios srities lyderiai šalyje. Nuolat ieškome, kaip jas tobulinti, efektyvinti jų poveikį derliui. Mes sukūrėme jau naudoti paruoštą produktą, kuriame azoto ir sieros santykis paskaičiuotas taip, kad azotas būtų dar geriau įsisavinamas, jo mažiau būtų išplaunama iš dirvos ir augalas galėtų jį maksimaliai pasisavinti, o dirva nebūtų be reikalo pertręšiama“, – sako Produkto vadovas Pranas Puidokas.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuojamos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti šalies produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ir tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-20

Supaprastinti ir tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas atpiginti gręžinių įteisinimo procedūras, numatyta Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisose, kurioms pritarė Seimas.

Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį asmuo, kai pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas požeminio vandens ištekliams naudoti jam nereikia leidimo.

Vienas iš tokių dokumentų yra požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo projekte siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sudėtingai parengiamus erdvinius duomenis. Pildant gręžinio pasą reikėtų tiesiog įrašyti nustatytą vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos dydį ir erdviniai duomenys bus sugeneruojami automatiškai. Tokia galimybė atsirado atlikus techninius Lietuvos geologijos tarnybos valdomos informacinės sistemos elektroninių paslaugų pakeitimus.

Primename, kad atsižvelgiant į Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisas taip pat išplėsti gręžinio įteisinimo atvejai, numatant, kad jei asmuo yra prisijungęs prie centralizuotos geriamojo vandens sistemos, jis taip pat galėtų įsiteisinti turimą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.

Be to, sudarytos sąlygos nuo 2023 m. sausio 1 d. pačiam fiziniam asmeniui, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, tai yra požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, tiesiogiai, o ne tarpininkaujant leidimą turinčioms įmonėms, pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie AM reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui.

Pastabas ir pasiūlymus minėtiems aprašams galima teikti iki gruodžio 23 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-19

 Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina per savaitę sumažėjo 9,1 proc. iki 281,4 euro, bet buvo 21,8 proc. didesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Grikiai buvo superkami vidutiniškai po 623 eurus – 4 proc. mažesne kaina nei prieš savaitę bei 11,3 proc. mažesne nei prieš metus. Rapsai supirkti po 570,8 euro – 9,4 proc. ir 3,5 proc. pigiau negu prieš metus. Tik kvietrugių vidutinė supirkimo kaina buvo atitinkamai 10,1 proc. ir 39,7 proc. didesnė bei siekė 295,7 euro.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-20

Pakeitimai leis ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.

Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.

Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.

„Kad nebūtų naudojama ūkininko ūkis tik tam, kad statytų gyvenamuosius namus, bet kad tikrai būtų skirta ūkininkavimui“, – Seime komentuodamas apribojimus teigė Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad vidutinis ūkininko ūkis dabar siekia 7 ha.

„Vidutinis Lietuvos žemės plotas, kurį valdo ūkis, yra gerokai didesnis, maždaug 7 ir daugiau hektarų. Tai tikrai šita išimtimi turėtų naudotis ūkininkai, o ne plačioji visuomenė“, – Seimo posėdyje teigė ministras.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė tikino, kad pataisomis bus užkertamas kelias statuti sodybas gražiausiose vietose prisidengiant ūkininko ūkio sodyba.

„Turime sau atsakyti, ar palaikome tikruosius ūkininkus, kurie kuriasi ir ūkininkauja savo žemėje ir ten nori įsiteigti savo sodybą, ar darome išlygą tiems, kurie nori įsigyti žemę dažnai gražiausiose Lietuvos vietose ir pasistatyti prabangius namus, prisidengdami ūkininko ūkio sodybos pavadinimu. Tai yra spraga, kuri buvo anksčiau padaryta“, – tvirtino Seimo narė.

Tačiau „darbietis“ Vytautas Gapšys abejojo, ar pataisos leis tokias spragas užkamšyti.

„Kas nutiks, jeigu ūkininkas didelis, kuris visus reikalavimus atitinka, nuspręs pastatyti ir parduoti namą? 20 namų pastatys tas ūkininkas“, – svarstė jis.

„Tiesiog bus ūkininkams padaryta speciali tvarka naujam užsidirbinėjimui, kur kiti negalės prie to prieiti. Sutinku, kad tą reikia sutvarkyti. Bet reikia padaryti tada taip, kad ir ūkininkai galėtų tose žemėse statytis ūkinius pastatus, o ne namus. O jeigu nori statytis namą, tai turi tada praeiti visas tas procedūras, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, pasikeisti paskirtį ir pasistatyti ten namą. Ūkinis pastatas ir namas yra skirtingi dalykai. Tai žiūrėkite, tada jei užkamšome skyles, tai užkamšome visas skyles. Nes šioje vietoje per šią skylutę tvenksis labai stiprus vanduo“, – aiškino V. Gapšys.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad reikalavimas norintiems statyti ūkininkams trejus metus deklaruoti pajamas užkirs kelius žemę pradėti dirbti jauniems žmonėms.

„Viktoro Pranckiečio (Kaimo reikalų komiteto pirmininko – BNS) sūnus, kuris gyvena Vilniuje, su žmona nusprendžia grįžti į Kauno rajoną ir nusipirkti 50 hektarų ir užsiimti uogų, šilauogių ar kokių kitokių aktinidijų auginimu. Tai jis (įstatymas – BNS) užkerta kelią šitam žmogui grįžti“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Jeigu būtų išimtos trejų metų pajamos, imigrantus susigrąžintume“, – pridūrė jis.

Seimas, be kita ko, nustatė, kad ūkininkų sodybų statybos saugomose teritorijose bus leidžiamos, jei tai leis saugomų teritorijų specialieji planai.

Seimas taip pat sugriežtino ūkininkų sodybų statybas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose – kai dirbama žemė ar jos dalis pateks į šią teritoriją, sodybas jie galės statyti, jeigu jų dirbamos žemės sklypas bus ne mažesnis kaip 2 ha.

Jeigu ūkininkas turės daugiau žemės, tarkime, tris ar penkis hektarus ir dalis žemės pateks į „Natura 2000“ plotą, jam galios dar vienas papildomas reikalavimas – statybos bus galimos tik tame plote, kuris nepateks į „Natura 2000“ teritoriją.

Šaltinis: lrt.lt,Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2022-12-20