Žemės ūkio naujienos: 2022-12-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dar kart apie gyvūnų priežiūrą žiemą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vis dar sulaukia pranešimų apie šaltyje esančius ir neprižiūrimus gyvūnus, todėl primename, kaip pasirūpinti gyvūnais šaltosiomis dienomis. Nuo šalčių svarbu apsaugoti ne tik gyvūnus augintinius, tačiau ir ūkinius, gyvenančius ūkiniuose pastatuose, kadangi didelė drėgmė ir žema temperatūra neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę, todėl gyvūnai tampa mažiau produktyvūs, dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ligomis.
Svarbiausia šilumą saugoti patalpose, kuriose laikomi gyvūnai. Tvartuose svarbu užtikrinti gerą oro apykaitą ir palankią temperatūrą. Svarbu patikrinti, ar tinkamai užsandarinti langai ir durys, ar nėra plyšių sienose, kad nesusidarytų skersvėjai. Reikia palikti tik ventiliacijai skirtas angas. Ventiliacija tvartuose turi būti tokia, kad šaltuoju laikotarpiu patalpose ant lubų, sienų nesusidarytų vandens garų kondensatas ir tuo pačiu iš patalpų galėtų pasišalinti kenksmingos dujos.
Tvartui nesivėdinant, reikšmingai prastėja tvarto mikroklimatas, kuris ypač pavojingas gyvūnų kvėpavimo sistemos organams.. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad gyvūnų poilsio vietos (guoliai) būtų tinkamai pakreiktos. Kraikas neįšalęs, sausas, jo kiekis žiemą turėtų būti pakankamas, kad sugertų drėgmę ir gyvūnas minkštai atsigultų – rekomenduojamas gilus kreikimas. Kraikui rekomenduojama naudoti šiaudus, kadangi jie gerai sugeria drėgmę, turi šilumą palaikančių savybių, gyvūnai gali pakramtyti, nekenksmingi gyvūnams.
Jei kyla abejonių dėl tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimo, tinkamo šėrimo raciono, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Šaltinis: vmvt.lt, 2022-12-29
Aukštos maisto kainos – aukštų dujų kainų pasekmė
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Lietuvoje matomos rekordinės maisto kainos, tai energetikos kainų ir tiekimo grandinių nestabilumo rezultatas. Anot jo, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje energetiniai resursai, tokie kaip dujos, yra privalomi maistinių žaliavų išgavimui, tad bet koks pokytis yra ir bus matomas maisto kainose. „Pirmiausiai iškilo trąšų ir kitų žaliavų kainos. O tada smarkiai pradėjo kilti visa likusi energetika.
Nes karo dedamoji buvo Putino vykdomas dujų karas. Ir tada vėlgi, stabilios tiekimo grandinės tapo nestabiliomis ir beprotiškai iškilo dujų kaina. Tas lėmė ir kitus dalykus, kaip ir elektros energijos kainos brangimą. Mūsų žemės ūkio sektoriuje ir gamyboje dujos yra tikrai smarki dedamoji, ypač kalbant apie gyvulininkystės sektorių“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo K. Navickas.
Ministras paminėjo, kad toks dujų kainų kylimo poveikis matomas ne tik pradiniams žaliavų tiekėjams, bet veikia visą maisto gamybos grandinę.
„Tada turime galutinį rezultatą, tai yra visų šių kainų kylimo nusėdimas į 34 proc. bendros maisto produktų kainos. Per visas grandines galimas matyti šis poveikis, nuo pradinės gavybos iki perdirbimo ir saugojimo“, – teigė K. Navickas.
Visgi, anot jo, tam tikrų maisto žaliavų, kaip grūdų, kainos šiuo metu yra krentančios. Tačiau žemės ūkio ministras aiškina, kad to, kaip tai paveiks maisto kainas, dar žinoti negalime.
„Visiems buvo prognozuojama ir buvo laukiama, kad grūdų kainos metų viduryje ir judant link pavasario jos augs, bet matome priešingas tendencijas. Bet čia jau pačios rinkos dedamoji“, – teigė jis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-29
Pieno ūkis iš kartos – į kartą
Lazdijų rajone išpuoselėtoje sodyboje prie Dusios ežero ūkininkauja Aušra ir Linas Visockai, auga anūkų karta, kyla antrasis gyvenamasis namas. Čia sprendimai priimami kasdien, o vieną teisingiausių Visockai įvardina – prisijungimą prie „Pienas LT“ kooperatyvo. Kai prieš 30 metų Aušra ir Linas Visockai gavo močiutės dovaną – pieninių karvių, abu nei neįtarė, kad ateityje jų ūkis bus sparčiai besiplečiantis ir vienas moderniausių Lietuvoje.
Dabar šis ūkis skaičiuoja jau ketvirtą kartą: įkurtas senelių, puoselėtas tėvų, modernizuotas Aušros ir Lino Visockų, dabar vis dažniau patikimas jų sūnui Mykolui.
Ūkio istorija – vardan vaikų ateities
Plėtra išties stulbinanti: pieno ūkis, kurtas su turėtomis penkiomis karvėmis dabar jų skaičiuoja per 160. Visockai teigia, kad visų ūkių pažangai ir efektyvumui svarbiausia – modernizacija. Savo ūkį modernizuoti jie pradėjo dar 2005 metais ir po sėkmingai įgyvendinto pirmojo ES remiamo projekto, sekė dar du. Trečiasis projektas, vykdytas jau prieš dešimtmetį, buvo skirtas robotams įsigyti. „Vykdėme projektą, kad ūkį prižiūrėti būtų paprasčiau. Norėjome, kad rankoms būtų mažiau darbo. Bet didžiausia motyvacija, buvo siekis sulaikyti jaunąją kartą. Jei nebūtume priėmę šių sprendimų, tikėtina, kad sūnus būtų išvažiavęs ieškoti laimės svetur“, – pasakoja A. Visockienė.
Gyvenime pasitaikė etapų, kai Visockai buvo sprendimų kryžkelėje – šalia pieno ūkio atsirado galimybė užsiimti žemdirbyste, grūdų sėjimu. Pasakodami, kad vis tik pasiliko prie pieno ūkio,dabar abudžiaugiasi priimtu sprendimu. Visockai įsitikinę, kad sukurtas modernus pienininkystės ūkis – tvirtas pagrindas vaikams, o galimybė palikti jiems ūkį – didelis ūkininkaujančių tėvų džiaugsmas ir darbo įvertinimas.
Sėkmę nešantys sprendimai
Besišypsantys Visockai sako, kad sprendimais, priimtais per 30 metų, didžiuojasi. Vertinant iš šiandienos perspektyvos, ūkininkų teigimu visi pasirinkimai vedė į ūkio plėtrą ir modernizavimą. Pasak pieno ūkio savininkų, pasitelkus automatizuotus procesus saugoma fizinė sveikata, tačiau psichologinė savijauta ne mažiau svarbi. „Sprendimas automatizuoti ūkį kasdienybėje įvedė daugiau laisvės, o ilgai svarstytas žingsnis – prisijungti prie „Pienas LT“ kooperatyvo, padėjo sukurti ramybės ir stabilumo jausmą,“ – sako A. Visockienė.
A.Visockienė mano, kad sprendimą prisijungti prie kooperatyvo bereikalingai vilkino. „Su Pienas LT“ dirbame jau antrus metus. Remdamiesi dabartine patirtimi jaučiame, jog galėjome prisijungti anksčiau,“ – sako Aušra.
Visockai dalinasi, jog narystė kooperatyve atliepia jų esmines vertybes–sąžiningumą, atvirumą ir lygybės principą. „Vertiname, kad pieno supirkimo kaina visiems kooperatyvo nariams nepriklausomai nuo ūkio dydžio vienoda, skiriasi tik logistikos kaštai. Taip pat džiugina galimybė naudotis konsultacijomis bei centralizuotais pašarų, trąšų pirkimais. Taip nuo pečių nukrenta dar vienas rūpestis, nes žinai, kad mokėsi geriausią-didmeninę kainą“, – kooperacijos privalumus vardina L. Visockas.
Bendradarbiaujant su „Pienas LT“ šeima jaučiasi lygiaverčiais partneriais, todėl baigiant pokalbį, kooperatyvui visais laikais linki sėkmės. „Nes tuomet sėkmingi būsime ir mes“, – apmąstymais ir nuoširdžiais palinkėjimais dalijasi Visockai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-28
Ūkininkas: Seimas užkirto kelią kurtis naujiems mažiems ūkiams
Kalėdinė seimūnų „dovana“ pradedantiems ūkininkams. Arba kitaip sakant, seimūnai nutarė blokuoti norinčius naujai pradėti ūkininkavimo veiklą. Gruodžio 20 d. Seimas priėmė Ūkininkų ūkio įstatymo nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Dabar ūkininkai sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermas, ūkio, šiltnamius ir kt.) pastatus savo žemėje galės statyti tik tokiu atveju, jei sklypo plotas ne mažesnis nei 2 ha ir iš ūkio veiklos per paskutinius 3 metus yra gauta ne mažiau kaip pusė pajamų.
Atsiliepimą į šio įstatymo priėmimą norėjosi rašyti iš karto, bet sulaikė artėjančios Kalėdų šventės. Norėjosi kažkiek atvėsti, kad tekstas nesigautų labai piktas. Bet mandagiai rašyti ir dabar sunku. Tiesą sakant, pradėjus ūkininkauti ir planuojat įsikūrimą ūkyje, planuojat visų ūkininkavimui reikalingų pastatų statymą, tai yra tarsi griaustinis iš giedro dangaus.
Šį dalyką galima palyginti su medžiotojais (seimūnai), kurie staiga nutaria pamedžioti vilkų (t.y. tų, kurie prisidengdami Ūkio įstatymu statosi namus), tačiau bemedžiodami kartu nutaria pašaudyti ir avių (ūkininkauti pradedančių ūkininkų), kad rimčiau medžioklė atrodytų. Argumentuodami savo siūlomas pataisas seimūnai aiškino, kad reikalingus ūkinius pastatus nauji ūkininkai kelis metus gali kur nors nuomotis.
Argumentavimui buvo pasitelkta statistika apie Lietuvos žemės ūkių vidurkius. Gaila, bet tai tik parodo, kad seimūnams terūpi vidurkiai, o ne realiai žemės ūkyje dirbantys žmonės, ne reali situacija kaime. Net ir tie, kurie turėjo ryšį su žemės ūkiu, pabuvę Seime, atrodo, užmiršo realybę. Labai liūdna, kai įstatymus priimantys žmonės net nesikonsultuoja, nediskutuoja su realiai žemę dirbančiais žmonėmis. Kaip dabar paaiškėjo, priimtas įstatymas nebuvo derinamas su Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų sąjungomis. Ypač skaudžiai ir diskriminuojančiai šis įstatymas kerta per sodininkus, uogininkus, daržininkus, gyvulių augintojus. Pavyzdžiui, mes prieš tris metus pradėjome auginti lazdynus ir veislinius skiepytus graikinius riešutmedžius.
Naujame įstatyme nurodytas 2 ha plotas mums problemos nesudaro, nes jau esame užsodinę gerokai daugiau. Bet apie pajamas iš riešutinių kultūrų pirmus tris metus kalbėti netenka, o per tą laiką reikia gana daug investuoti ir dirbti prižiūrint augantį sodą. Tam reikalinga technika, padargai, įvairūs įrankiai ir priemonės. Mes pradėjome ūkininkauti neįkūrę savo ūkio vietoje sodybos. Ir patį sodą sodiname etapais, nes jo įveisimui neprašėme paramų (kurių gavimo sąlygos sodininkams irgi, deja, yra diskriminuojančios). Daug teko investuoti į apleisto sklypo paruošimą sodui, jo apsitvėrimą, o ir skiepyti graikinių riešutmedžių sodinukai yra brangūs. Tačiau jau buvome suplanavę statyti sodybą su ūkio statiniais. Nes prasidėjus realiam derliui ūkyje visko reikės dar daugiau.
Reikės įrangos derliaus surinkimui ir valymui. Reikalinga džiovykla ir saugykla. Visam tam reikalingi pastatai. Mes taip pat pradėjome medelyno veiklą. Riešutmedžių skiepijimui reikalingos patalpos su skirtingomis temperatūrinėmis sąlygomis. Reikalingas šiltnamis, vanduo, elektra. Ar dabar visa tai turėtume įsirenginėti kažkur išnuomotame sklype? Vienus darbus dirbti savo žemėje, o kitus kažkur kitur? Visą techniką ir padargus pastoviai vežioti iš vienos vietos į kitą? Ir po to, kai jau viską įsikursime kažkur kitur, tada vėl iš naujo įsikūrinėti savo nuosavame ūkyje?
Išmėtyto ūkio buvimas yra labai nepatogus, brangus ir netelpantis į jokios logikos rėmus. Žinoma, net jei ir būtų palikta galimybė (dabar neliko) pasistatyti ūkinius statinius ir ten laikant visą techniką, įrangą būtų labai nesaugu visą tai palikti be priežiūros. Gyventi kažkur kitur būtų taip pat nelogiška. Jei įstatymo keitimo tikslas buvo suvaldyti netikrų ūkininkų statybas, tai jis suformuluotas labai netaikliai. Tikrai tą tikslą galima pasiekti kitais būdais, nepakenkiant ūkininkavimą pradedantiems žmonėms. Dabar belieka viltis, kad Prezidentas nepasirašys šio įstatymo, kuris kenksmingas naujiems ūkininkams ir jais norintiems tapti, o iš esmės ir apskritai regionams.
Šaltinis: Robertas Audėjus, delfi.lt, 2022-12-30
USDA sumažino 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2022 m. gruodžio mėn. prognozės duomenimis, 2022– 2023 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su lapkričio mėn. derliaus prognoze, sumažinta 2,09 mln. t ir turėtų sudaryti 780,59 mln. t. Kviečių derliaus prognozė sumažinta Argentinoje ir Kanadoje. Šio sumažėjimo dalį turėtų kompensuoti didesnis kviečių derlius Australijoje.
Argentinoje derliaus prognozė dėl mažesnio pasėlio ploto ir derlingumo (trūko drėgmės) sumažinta 3,0 mln. t (iki 12,5 mln. t). Tai būtų pats mažiausiais kviečių derlius Argentinoje nuo 2015–2016 m. Kanadoje kviečių derliaus prognozė sumažinta 1,2 mln. t (iki 33,8 mln. t). Kanados statistikos departamento duomenimis, tai būtų trečias pagal dydį kviečių derlius šalyje. Australijos kviečių derliaus prognozė naujausiais Australijos žemės ūkio ir išteklių ekonomikos biuro (ABARES) duomenimis padidinta 2,1 mln. t – iki rekordinio 36,6 mln. t dydžio.
