Žemės ūkio naujienos: 2023-01-03

„Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms. Tokių kaimų pagrindinis inicijavimo tikslas arba pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas“, – akcentavo J. Dokudovič.

Kaimo vietovių infrastruktūrai atnaujinti bei gerinti daug dėmesio skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP). Pagal 2014–2020 m. KPP remiami kaimo vietovių infrastruktūros projektai. Sumaniųjų kaimų įgyvendinimo modelis ir teikiama parama bus šiek tiek kitokia, negu 2014-2020 m. KPP laikotarpyje įgyvendinamos pagrindinių paslaugų infrastruktūros gerinimo kaime priemonės. 

Pagrindinių paslaugų priemonę įgyvendino savivaldybės ir ji buvo orientuota į infrastruktūros gerinimą ir atnaujinimą. „O sumanus kaimas yra jau visa kaimo gyventojų sistema – kaimo mylėtojų klubas, kurio tikslas – didinti savo gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę, pasitelkiant svarbiausius įrankius: iniciatyvumą, lyderystę, bendruomeniškumą, inovatyvumą, skaitmenines technologijas, norą keisti iš paprasto į modernų. Šioje priemonėje bus fokusuojamasi į pažangių sprendimų pasirinkimą ir jų gebėjimą pritaikyti gyvenamojoje teritorijoje“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Patys gyventojai nuspręs, kokių inovatyvių veiklų imtis

Sumaniųjų kaimų projektai gali apimti įvairias veiklas: pavyzdžiui, žemės ūkio skaitmeninių technologinių naujovių plėtojimą (pvz., robotizuoti ūkiai, dirbtinis intelektas), kaimo vietovių skaitmeninimą (pvz., viešosios elektroninės paslaugos), socialinių paslaugų pasiekiamumo gerinimą (projektai, kurie padėtų organizuoti kolektyvinių transporto priemonių naudojimą pagal kaimo gyventojų poreikius, tarkime, vaikams vežioti į papildomus užsiėmimus, senoliams – į sveikatos priežiūros įstaigas, suaugusiems gyventojams – į miestą dirbti ar pasinaudoti viešosiomis paslaugomis ir pan.), atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skaitmeninių paslaugų atsiradimą, žiedinės ekonomikos principų taikymą žemės ūkiui ir pan. 

Pabrėžtina, kad tai tik galimos, bet neprivalomos remti sumanaus kaimo veiklos, jų sąrašas nėra baigtinis, o vietos gyventojai, remdamiesi iniciatyva „iš apačios į viršų“, patys turės galimybę nuspręsti, kokių veiklų, paslaugų ar priemonių labiausiai trūksta jų kaimo gyvenamojoje vietovėje.

Sumanaus kaimo projektai bus įgyvendinami strateginės partnerystės ir iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principu. Vietos veiklos grupės, kaip projektų iniciatorės ir vystytojos, į projektų įgyvendinimą įtrauks projekto partnerius, t. y. fizinius ir juridinius asmenis, kurie savarankiškai įgyvendins atskiras projekto veiklas, integruotas į bendrą sumanaus kaimo strategiją.

„Sumanieji kaimai skatins partnerystę, taigi skiriama parama taip pat bus diferencijuojama pagal vietos veiklos grupių, kaip partnerių, apsijungimo principą, jos galės jungtis teminėse arba funkcinėse teritorijose“, – aiškino ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė.

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 Eur, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 Eur, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 000 Eur.

Atrenkant tinkamus finansuoti projektus, daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad elementų visuma (pavyzdžiui, atskiri projektai) būtų susieti į bendrą kontekstą bei tikslą, o projektų pridėtinė vertė išmatuojama aiškiais rodikliais.

J. Dokudovič pastebėjo, kad taip pat laimės ir tie projektai, kurie į projektų įgyvendinimą įtrauks kuo daugiau partnerių. Taip viešoji nauda aprėps kuo didesnį mastą ir bus aiškiai išmatuojami pokyčiai, projekto veiklos ir investicijos integruos skaitmenines technologijas, bus saugoma aplinka ir siekiama klimato kaitos pokyčių švelninimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-02

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo (PAAF) direktorius ir projekto „EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse“ vadovas Nerijus Zableckis teigia, kad nusausinti durpynai yra ne tik praradę gebėjimą kaupti organinę anglį (fotosintezės metu įsisavinat CO2 iš atmosferos), bet ir dėl išsausėjusios durpės skaidymosi tapo nuolatiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šaltiniu. Todėl, nors tradicinis ūkininkavimas nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose yra patogus, tačiau skatina klimato kaitą.

Greifsvaldo pelkių centro (Vokietija) mokslininkai apskaičiavo, kad dėl ūkininkavimo nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose per metus į atmosferą išsiskiria 53–71 proc. Baltijos šalių žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijų, nors tokios žemės užima vos 5–6 proc. regiono žemės ūkio naudmenų ploto, Lietuvoje – atitinkamai 53 ir 6 proc. Taigi, atkūrę hidrologinį režimą vos 6 proc. žemės ūkio naudmenų ir jose taikydami pelkininkystės priemones šalies mastu, išvengtume net 53 proc. žemės ūkio sektoriaus sukeliamų ŠESD emisijų. Tai reikšmingi skaičiai siekiant ambicingų Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Ariami durpynai – kenksmingi

Pelkininkystės, kaip ūkininkavimo galimybės, idėjos autorius, vienas žymiausių Europos ir pasaulio pelkių tyrėjų Greifsvaldo universiteto (Vokietija) profesorius dr. Hans Joosten teigia, kad ypač daug ŠESD emisijų kyla iš ariamų durpynų. Mūsų klimato sąlygomis iš nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose auginamų bulvių lauko išskiria net 37 t CO2e/ha per metus, o tai prilygsta emisijoms, kurias išskiria vidutinės klasės lengvasis automobilis, nuvažiavęs 185 000 km. Analogiškuose dirvožemiuose įrengtos daugiametės pievos išskiria 29 t CO2e/ha per metus ir prilygsta emisijoms, išskirtoms įveikus 145 000 km. Tad net ir minimaliai pakeitus ūkininkavimo įpročius neigiamą poveikį klimatui galima sumažinti. Laikantis pelkininkystės principų, emisijas galima sumažinti iki 5–8 t CO2e/ha per metus.

PAAF ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė retoriškai klausia: „ar esame pasiryžę keisti iki šiol finansinį saugumą garantavusius, bet nuolatinę atmosferos ir vandens taršą kėlusius ūkininkavimo įpročius? Toks ūkininkavimas netolimoje ateityje neabejotinai bus apmokestintas kaip ir kiekviena tarši veikla, įmonė ar taršus automobilis, o ne skatinamas. Kol kas vis dar yra mokamos išmokos už klimato kaitą skatinantį ūkininkavimą nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose. Ar tai teisinga? Juk sveika ir pažangi visuomenė turi remti principą – teršėjas privalo sumokėti už padarytą žalą, o ne skirti už tai finansinę paramą!“

Pokyčiai neišvengiami

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamo projekto „Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje“ vadovė Kristina Dapkūnienė pažymi, kad tik pakeitę įsisenėjusį tradicinį mąstymą, t. y. pasirinkdami klimatui palankesnius ūkininkavimo būdus, galime sumažinti žemės ūkio sektoriaus indėlį į „klimato šiltėjimo katilo kurstymą“.

PAAF ekspertas dr. Leonas Jarašius pastebi, kad „atsisakydami arimo durpiniuose dirvožemiuose ir juose įveisdami daugiametes pievas galime sumažinti ŠESD emisijas, prisidėti prie vandens kokybės gerinimo ir užauginti biomasę.“ Tai padėtų spręsti ir daug diskusijų tarp ūkininkų, žemės ūkio ir aplinkos ministerijų specialistų sukėlusią dilemą – Lietuvos nesugebėjimą įvykdyti įsipareigojimus ES išsaugoti daugiametes pievas. Kartais sprendimai yra šalia, kartais jie atrodo skausmingi konkrečiam ūkininkui, bet požiūris į tradicinį ūkininkavimą turi keistis. Kodėl gi netapus vienais iš pirmųjų organinės anglies ūkininkų (Carbon Farmers) ir biologinės įvairovės apsaugos žemės ūkio paskirties žemėse ambasadoriais? Tai lengviausiai pasiekiama stambiems ūkininkams, kurių ūkyje esama tiek durpinių, tiek ir mineralinių dirvožemių. Mineraliniai dirvožemiai – idealūs tradicinei žemdirbystei, na, o durpiniai turėtų būti skirti inovatyviajai pelkininkystei.

Būtina valstybės parama

Norint pereiti prie klimatui nekenksmingo durpinių dirvožemių naudojimo, ūkininkams reikalinga valstybės, ES parama ir visuomenės palaikymas. Jan Peters, Michaelio Zukovo fondo (Vokietija) vykdomasis direktorius, sako, kad „perėjimas iš sausinimu pagrįsto žemės ūkio į pelkininkystę yra gana brangus. Reikalingos investicijos melioracijos griovių tvenkimui, svarbu sustabdyti vandens pumpavimą, kitais principais reguliuoti vandens lygį… Pelkininkystė kaip alternatyva tradiciniam ūkininkavimui kol kas nėra pakankamai išvystyta ir patraukli, todėl ją reiktų derinti su pajamomis, gautomis iš anglies kreditų arba anglies ūkininkavimo. Tačiau kol kas ir prekyba anglies kreditais Europoje žengia tik pirmuosius žingsnius.“

Neabejotinai valstybė turi skirti dėmesį ūkininkų švietimui, nes nežinojimas skatina visuomenės susipriešinimą ir tampa kliūtimi pažangai. Konkreti ES bei nacionalinio biudžeto parama padėtų ūkininkams žengti pirmuosius žingsnius pelkininkystės link. Sėkmingai veiklai reikia ne tik atkurti gruntinį vandens lygį, bet ir turėti teritorijos priežiūrai tinkamą techniką, parinkti prie perteklinių drėgmės sąlygų augti prisitaikiusias augalus (nendrinį dryžutį, švendrus, viksvas, kiminus ir kt.). Svarbu papildyti nacionalinį remiamų augalų, kuriuos auginat galima siekti gauti išmoką, rūšių sąrašą bei informuoti ūkininkus apie tokių augalų auginimo ypatumus, sudaryti galimybę užaugintą biomasę parduoti pelkininkystės produkcijos naudotojams.

Suteikia naujas galimybes

2022 m. LR žemės ūkio ministerija pateikė šlapynių atkūrimo projektų, kurie bus finansuojami RRF (Recovery and Resilience Facility, liet.: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis, tvarkos aprašą. 8 tūkst. ha šlapynių atkūrimui žemės ūkyje naudojamuose nusausintuose durpžemiuose numatyta skirti 16 mln. eurų (iki 2026 m.). Atkurtuose plotuose galės vykti ūkinė veikla (šienavimas, ganymas), kuri nekenks šlapynės išsaugojimui. Ministerijos pareiškime rašoma, kad „2020 metais emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) siekė 495 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento, o tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų. Tad investicijos į šlapynių atkūrimą prisidės prie šalies žemės ūkio sektoriui keliamo tikslo sumažinti ŠESD emisijas 11 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.“

Ūkininkai, pasitelkę pelkininkystės principus, turi realią galimybę sumažinti neigiamą durpiniuose dirvožemiuose vykdomos ūkinės veiklos poveikį klimatui. Užsienio šalyse pelkinių augalų biomasė vertinama kaip atsinaujinantys ištekliai, kuriuos galima naudoti pašarų, naujos kartos ir tradicinių statybinių medžiagų (konstrukcinių, garso ir šilumos izoliacinių plokščių, izoliacinių užpildų ir kt.) gamybai, energetinėms reikmėms (biodujų gamybai, tiesioginiam deginimui biokuro katiluose), maisto ir farmacijos pramonėse (spanguolės), amatininkystėje ir kt.

XXI amžius Europos visuomenei kelia naujus iššūkius, bet suteikia naujas galimybes. Ūkininkavimas drėgnuose durpiniuose dirvožemiuose gali būti naudingas ūkininkams, klimatui ir biologinei įvairovei.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-30

2021-aisiais Rusija prikūlė 121,4 mln. tonų grūdų – 9 proc. mažiau negu užpernai.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-12-29

„Uostai buvo užblokuoti , tai nutraukė ciklą“ ir sumažino ūkininkų pajamų šaltinį. „Visa tai ir, žinoma, karas reiškė, jog ūkininkai neturėjo pakankamai pinigų trąšoms pirkti, jų derlius sumažėjo“, paaiškino pramonės atstovas. Liepos mėnesį buvo pasirašytas svarbus susitarimas, pasiektas tarpininkaujant JT ir Turkijai, leidęs sukurti saugų laivybos koridorių, kad būtų galima atnaujinti eksportą. „Kelių regionų okupacija, kovos laukuose ir infrastruktūros naikinimas“ lėmė tolesnę žalą, teigė S.Ivaščenko. „Dažniausiai grūdų pasėlių plotai siekdavo apie 25 mln. hektarų. Šiemet derlių nuėmėme tik iš 18-19 mln. hektarų“, – sakė jis. Minėtas svarbus susitarimas lapkritį buvo pratęstas 120 dienų po intensyvių derybų su Rusija, kuri buvo laikinai pasitraukusi iš susitarimo. Iš viso nuo to laiko iš Ukrainos uostų išplaukė 580 laivų, išgabenusių apie 15 mln. tonų grūdų, praneša šalies institucijos.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-12-27

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) tam skirtos kompensacinės išmokos, jos bus mokamos ir naujajame finansiniame laikotarpyje, kai bus pradėtas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Jame taip pat numatyta skatinti tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.

Kompensacinės išmokos – už papildomus įsipareigojimus

Pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Natura 2000 ir su Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „Natura 2000 išmokos žemės ūkio paskirties žemėje“ mokamos kompensacijos žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės ūkio paskirties žemės valdos yra „Natura 2000“ teritorijose ir kurie privalo laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų. Kokie jie? Pavyzdžiui, nesuarti pievų, jų nesausinti, nenaudoti trąšų, kalkinimo medžiagų, šienauti nustatytais terminais ir pan. Už tokius įsipareigojimus kasmet už kiekvieną deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą mokama papildoma kompensacija – nuo 54 iki 70 Eur dydžio išmokos.

Šiai veiklai KPP skirta 14,3 mln. Eur, o išmokėta paramos suma – 11,8 mln. Eur. Pagal minėtos priemonės veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ numatytos kompensacijos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda yra „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje privaloma laikytis specifinių veiklos apribojimų. Pavyzdžiui, kai draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų). Šiuo atveju mokama 272 Eur/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) kompensacija, o pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 Eur/ha.

Kai miško valdoje ar jos dalyje draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, skiriama 155 Eur/ha dydžio kompensacija. 156 Eur/ha dydžio kompensacija tenka, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. 62 Eur/ha – kai sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Šiai veiklai finansuoti KPP skirta 10,8 mln. Eur, o išmokėta paramos suma – 8,6 mln. Eur.

Strateginiame plane sprendžiamos biologinės įvairovės apsaugos problemos

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane minėtoms veikloms taip pat numatyta parama pagal priemones „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“. Jos skirtos atlyginti už tam tikrų reikalavimų vykdymą „Natura 2000“ teritorijose, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos įgyvendinimu.

„Kaip ir 2014–2020 m. laikotarpiu, tęsiant finansavimą, bus sprendžiamos biologinės įvairovės apsaugos problemos, susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimu ir jos geros apsaugos būklės užtikrinimu, užtikrinama gera gamtinių vertybių apsaugos būklė, prisidedama prie vertingų kraštovaizdžio struktūros dalių išlaikymo“, – akcentavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė. Biologinės įvairovės apsauga: kam ir kiek skiriama paramos?

Pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pareiškėjais galės būti fiziniai ir juridiniai asmenys, o pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ miškuose“ – privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, vykdantys veiklą vietovėse, kuriose nustatyti specifiniai apribojimai, susidarę dėl minėtų direktyvų įgyvendinimo. 

ŽŪM atstovė atkreipė dėmesį, kad siekiant gauti paramą pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, deklaruotose natūraliose ar pusiau natūraliose pievose „Natura 2000“ teritorijoje turi būti nustatytas bent vienas iš šių apribojimų – draudimas naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas; draudimas sausinti ar kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą; apribotas ganomųjų gyvulių skaičius (ne intensyviau kaip sutartinis gyvulys hektarui pievų); nustatyti ganymo ar šienavimo terminai. O siekiant paramos pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ miškuose“, deklaruotame miško plote „Natura 2000“ teritorijoje turi būti nustatytas bent vienas iš šių apribojimų – draudimas vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus; draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir kt.

Pagal šias paramos priemones nustatyti vienerių metų įsipareigojimai, o paramos 2023–2027 m. skirta 17,5 mln. Eur. „Paramos schema pagal minėtas priemones tiek 2014–2020 m. laikotarpiu, tiek 2023–2027 m. išlieka ta pati. Skiriasi tai, kad pagal KPP priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ kompensacinės išmokos buvo skiriamos už apribojimus, nustatytus natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ariamojoje žemėje, o naujame laikotarpyje parama bus mokama už apribojimus, nustatytus tik natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, – skirtumą pabrėžė R. Miknevičienė.

Bus remiamos negamybinės investicijos

Naujajame finansavimo laikotarpyje 2023-2027 m. bus remiamos negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu. Priemonė skirta skatinti subjektus, užsiimančius žemės ūkio veikla, tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (t. y. teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.

Pagal šią priemonę bus finansuojamos šios išlaidos: sumedėjusios ir žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai; pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai; ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę; naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse (pievose ir ganyklose) iki 10 arų įrengimas. „Svarbu paminėti, kad įgyvendinus šią priemonę, privaloma dalyvauti naujajame laikotarpyje numatytos priemonės „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, kurios įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai“, – pabrėžė ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja, pridūrusi, kad 2023–2027 m. šiai paramos priemonei numatyta skirti 3 mln. 999 tūkst. Eur.

Siekiama išsaugoti laukinius paukščius

Remiama ir laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų. „Paramos priemone siekiama išsaugoti laukinius paukščius, kurių skaičius mažėja ir dėl jų mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai“, – pastebėjo ŽŪM atstovė. Žemės ūkio subjekto valdos plote, kuris patenka į laukiniams paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų – draudimo suarti ar persėti pievas ir kt.

Dalyvaujantiems šioje priemonėje bus kompensuojama už prisiimtus papildomus įsipareigojimus, viršijančius minėtus reikalavimus, – pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, laikytis nustatytų šienavimo terminų. Šioje paramos priemonėje galės dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, kurių žemės ūkio valda ar jos dalis (pievos) yra nustatytuose laukinių paukščių apsaugos plotuose.  Pagal šią paramos priemonę nustatyti penkerių metų įsipareigojimai, 2023–2027 m. suplanuota skirti 5 mln. 699 tūkst. Eur.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-01-02