Žemės ūkio naujienos: 2023-01-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kviečiame registruotis į „LKT dirbtuves“
Nuotoliniame renginyje bus pristatomi du Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano taisyklių projektai: 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo ir šio plano sektorinės intervencinės priemonės „Parama bitininkystės sektoriui“ įgyvendinimo taisyklių projektai. Registruotis į renginį galima čia.
Šis susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis „Microsoft Teams“ programa. Užsiregistravusiems dalyviams nuoroda bus atsiųsta artėjant susitikimo dienai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-06
Cukriniai runkeliai Lietuvoje bus auginami ir ateinančiais metais
Cukrinių runkelių augintojai bei jų perdirbėjai šių metų sezoną baigė skirtingu laiku. Į Marijampolės cukraus fabriką saldžiosios šaknys iš ūkių baigtos vežti gruodžio pradžioje, o į Kėdainių cukraus fabriką – prieš pat šventes. Viename fabrike gamyba baigta antrąją gruodžio savaitę, kitame – tarpušvenčiu, pasitinkant Naujuosius. Viliamasi, kad Lietuva ir toliau – 2023 metais – išliks cukrinių runkelių augintojų kraštas. Tokios tendencijos egzistuoja šiuo metu.
Išbandymai šalčiu, pusnimis ir plikledžiu
Pasak AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, nors žemdirbiai rudenį ir nukasė visus cukrinius runkelius, bet netrūko ir iššūkių. Šiemetė žiema užklupo anksti – lapkričio pradžioje. Kai temperatūra nukrito iki 8–10 laipsnių šalčio, žemdirbiai šakniavaisių rauti iš viso negalėjo. Tačiau laimė, kad tuo metu laukuose nenurautų runkelių buvo jau ne tiek daug. Ūkininkai turėjo palaukti, kol šaltis atlėgs, temperatūra šoktelės, tada ir užbaigė rauti paskutinius laukuose likusius runkelius.
Kitas išbandymas jų laukė lapkričio pabaigoje–gruodžio mėnesį, kai iškrito labai daug sniego ir pusnys komplikavo įvažiavimą į laukus ir išvažiavimą iš jų. Tuo metu buvo nutrūkęs runkelių tiekimas fabrikui. „Daugiau susidūrėme su logistikos problema nei problemomis pačiame fabrike, nes mūsų įmonė pasiruošusi dirbti ir esant neigiamai temperatūrai. Gali būti ir minus 20, ir daugiau šalčio, tai nėra didelė problema fabrikui, bet iššūkis – išvežti žaliavą iš laukų“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino S.Morezis.
Rezultatai viršijo lūkesčius
Dėl atšiaurių orų nukentėjo ir cukrinių runkelių kokybė. Nors visi runkeliai kaupuose buvo pridengti, bet nedidelė dalis jų ir apgedo – pašalo kaupuose palei žemę, dalis apšalo bevežant į perdirbimo įmonę. S.Mozerio duomenimis, nukentėjusio derliaus procentas buvo nedidelis, todėl gamybos Kėdainių cukraus fabrike labai nepaveikė.
Atvirkščiai – runkeliai šiemet tiek ūkininkus, tiek perdirbėjus džiugino kokybe – jie buvo labai cukringi, švarūs. Direktoriaus S.Mozerio duomenimis, šiemečių runkelių vidutinis cukringumas siekė 18,5 proc., kai bazinis yra 16 proc. Jo aiškinimu, vien dėl cukringumo runkelių supirkimo kaina buvo apie 30 proc. aukštesnė. Šiemet runkeliai buvo ir itin švarūs – viršijo 94 proc. Kokybiniai rodikliai mažai keitėsi ir žiemai įsibėgėjant. Kaip skelbia įmonė, 49 savaitę Kėdainių cukraus fabrike runkelių cukringumas siekė 18,42 proc., o švarumas 91,22 proc.
Tiesa, derlius (tonomis ir 1 ha) buvo vidutinis, tačiau, lyginant su praeitais metais, 5 tonomis aukštesnis iš 1 ha. Todėl, anot S.Mozerio, nors derlius tonomis nebuvo rekordinis, bet labai „atsvėrė“ cukringumas. Jis palygino, kad pernai jų fabrike atvežtų runkelių cukringumas siekė 17,2 proc. ir derlius buvo 5 tonomis mažesnis, o šiemet yra daug geresnis.
„Šiemet išbandėme dirbti sunkesnėmis sąlygomis. Kai daugiau sniego, daugiau šalčio. Matome, kad tiek ūkiuose, tiek pas mus gamyba kontroliuojama ir ūkininkai susitvarkė su tam tikrais iškilusiais sunkumais“, – sakė įmonės atstovas.
Lengvas sezonas
Pietų Lietuvos regiono cukrinių runkelių augintojai Kalėdų šventes galėjo pasitikti be ūkinių rūpesčių. Kalbinti ūkininkai sakė, kad darbymetis buvo palyginti sklandus, didelių sunkumų nekilo. Tad ir ankstyva žiema, šaltis bei gausus snygis cukrinių runkelių pristatymo į Marijampolės cukraus fabriką beveik nepaveikė.
„Šis ruduo kaip niekad buvo palankus cukrinių runkelių augintojams, nebuvo sunku juos išvežti. Per darbymetį laukuose nebuvo per daug drėgmės. Tačiau runkelių supirkimo kaina šiemet nebuvo labai gera, tad ir augintojų nebuvo tiek, kiek norėtų Marijampolės cukraus fabrikas. Perdirbėjai negavo tiek runkelių, kiek jiems reikėtų“, – aiškino žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.
UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius VL patvirtino, kad šie metai nebuvo itin sudėtingi – jie ir augintojai visus darbus spėjo nudirbti laiku. Be to, šis sezonas Marijampolėje buvo labai trumpas, todėl ir augintojai suspėjo laiku, dar iki žiemos išbandymų, suvežti žaliavą.
Įmonės vadovo teigimu, geras, palankus sezonas buvo ir patiems gamybininkams–perdirbėjams – gamyboje nebuvo jokių sustojimų, fabrikas dirbo našiai, runkeliai buvo cukringi. Gamyba baigta, krosnys ilsisi, o fabrikas užkonservuotas žiemai.
A.Pališkis aiškino, kad Marijampolės cukraus fabrikas visada norėdavo supirkti apie 250 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarčių turėjo tik 180 tūkst. tonų, tad perdirbimo sezonas buvo kur kas trumpesnis. ŽŪK valdybos pirmininko duomenimis, iš laukų į fabriką ūkininkai paskutinius runkelius suvežė maždaug iki gruodžio 6–7 dienos, o perdirbti cukrinius runkelius Marijampolės fabrikas baigė apie gruodžio 10 dieną. A.Pališkio pastebėjimu, lietaus šiuose kraštuose nebuvo per daug, todėl jie gana sausai kasė šaknis, tai ir runkelių purvingumas neišaugo – Marijampolės fabrike jis siekė apie 9,7 proc., kai anksčiau yra buvęs net ir iki 11 proc. Dar vienas rodiklis, kuris lėmė gerus rezultatus, šiemet užderėję runkeliai buvo labai cukringi. Marijampolės fabrike vidutinis runkelių cukringumas siekė apie 18,22 proc.
Atveria platesnes galimybes
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S.Mozeris VL pasakojo, kad šiemet atsiradusi rinka cukrui pagaliau ir perdirbėjams leidžia cukrų gaminti rentabiliai, gaunant normalias pajamas. Anot S.Mozerio, ne paslaptis, kad yra buvę laikotarpių, kai reikėdavo padirbėti ir į „minusą“. Šiuo metu, jo pastebėjimu, cukraus kainos stabilios, cukraus paklausa didžiulė ir net jaučiamas šio produkto trūkumas.
„Visa tai mus įgalina ateityje ir jau kitais metais gaminti daugiau cukraus, ką mes ir darome – pasirašome kontraktus su grįžtančiais ir naujais augintojais. Kitais metais Kėdainių fabrike mažiausiai 20 proc. padidinsime gamybą. Runkeliai konkuruoja su kviečiais ir kitomis alternatyviomis kultūromis“, – kalbėjo S.Mozeris.
Fabriko žemės ūkio vadovas tikino, kad žemdirbiai nenusivils – fabrikas beveik padvigubino kitų metų cukrinių runkelių supirkimo kainą. 100 proc. apmokės transportavimo išlaidas arba siūlo nemokamą paslaugą – jeigu augintojas norės, jų samdyta transporto kompanija atvažiuos pas ūkininką į laukus, pakraus runkelius į priekabą ir atveš žaliavą į fabriką. Anksčiau Kėdainių cukraus fabrikas žaliavos augintojams kompensuodavo 80 kilometrų atvežimo išlaidas, o likusią sumą iš savo kišenės dengdavo pats ūkininkas.
„Mums nesvarbu, kur ūkininkas augina runkelius. Nuo 2023 metų visiems augintojams bus sudarytos vienodos sąlygos. Nėra skirtumo, kur augina runkelius, ar Kėdainių rajone, ar Šakių, Vilkaviškio rajonuose, ar Dzūkijoje, ar kažkur Latvijos pasienyje. Gaus lygiai tokius pat pinigus – kompensuosime visas transportavimo išlaidas“, – sakė jis.
Imtis radikalių permainų, pasak S.Mozerio, paskatino rinka ir cukraus poreikis, todėl jie nusprendė nelaukti, judėti greičiau. Kita priežastis – Baltijos cukraus rinka yra deficitinė, todėl ir jo poreikis yra daug didesnis. Cukrų gamina vos du fabrikai visame Baltijos regione, esantys Kėdainiuose ir Marijampolėje. „Atvežtinio cukraus, net ir iš kaimyninių šalių, logistikos kaštai visada bus didesni negu mūsų“, – tikino fabriko atstovas.
Perspektyva ateičiai
A.Pališkis VL patvirtino, kad ateinantiems metams Lietuvos cukrinių runkelių perdirbėjų siūlomos supirkimo kainos yra nepalyginamai geresnės. Dėl to smagu ir augintojams. Jo duomenimis, Kėdainių cukraus fabrikas 2023 metais siūlo apie 50–51 eurą už toną, tuo tarpu Marijampolės cukraus fabrikas – 46 eurus už toną. „Bet mes neprarandame vilčių, kad ši kaina dar bus padidinta, atsižvelgiant į kur kas aukštesnę kitų cukraus gamintojų siūlomą kainą, – ūkininkų viltimis pasidalino A.Pališkis. – Tikimės, kad neliksime nuskriausti ir turėsime kažką panašaus, kaip ir Kėdainių krašto augintojai. Tuomet augintojams nereikės blaškytis.“
ŽŪK valdybos pirmininkas skaičiavo, kad net ir ūkininkams labai padidėjo cukrinių runkelių auginimo kaštai – brango trąšos, augalų apsaugos priemonės, darbo jėga, neįtikėtinai kilo žemės ūkio technikos kainos. „Į visa tai reikia atsižvelgti. Tad augintojams pelningumas gal ir nebus labai išaugęs, bet tiesiog dirbti bus rentabiliau negu šiais metais“, – svarstė jis.
Tokios ateities perspektyvos Suvalkijos ūkininkams kelia ūpą. Kooperatyve jau auga ūkininkų susidomėjimas cukriniais runkeliais. Aktualios ir diskusijos tarp ūkininkų šia tema. Ypač tarp tų, kurie jau buvo nusivylę ir pasitraukę. Dabar ir jie svarsto – gal reikėtų vėl auginti cukrinius runkelius.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-01-06
Gyventojai jau gali įregistruoti nuomos sutartis neišeidami iš namų
Nuo šių metų pradžios gyventojai turi daugiau galimybių savarankiškai ir neišeidami iš namų užsisakyti ir gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusias paslaugas. Registrų centrui įdiegus savitarnos sistemos pakeitimus, gyventojai patys nesunkiai gali elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartį bei pateikti prašymus dėl jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
„Kiekvienais metais siekiame į elektroninę erdvę perkelti kuo daugiau paslaugų, taip pat gerinti jau esamų paslaugų prieinamumą, kad kiekvienas norintis galėtų svarbius gyvenimiškus reikalus susitvarkyti jiems patogioje vietoje ir patogiu laiku. Šių metų pradžioje į Registrų centro savitarną perkėlėme paslaugas, kurios sulaukia didelio klientų dėmesio, ir tikimės, kad tai padės sutaupyti brangų mūsų klientų laiką“, – sako Registrų centro Paslaugų vystymo direktorė Diana Vilytė.
Nuo šios savaitės platų Registrų centro savitarnos sistemos elektroninių paslaugų spektrą papildė galimybė klientams elektroniniu būdu sudaryti, kvalifikuotu e. parašu pasirašius ir apmokėjus paslaugą iškart įregistruoti nuomos ar panaudos sutartį, taip pat pateikti prašymą išregistruoti juridinį faktą apie jau pasibaigusią nuomos ar panaudos sutartį ar nutraukti sutartį dar nepasibaigus jos terminui.
„Nuomos sutarčių registravimas šiais metais įgavo pagreitį. Iki šiol jas įregistruoti ir tokiu būdu paviešinti faktą apie sudarytą nuomos sutartį buvo galima tik pateikus prašymą fiziškai Registrų centro padalinyje, siunčiant jį elektroniniu ar įprastu paštu. Šių sutarčių sudarymas ir įregistravimas savitarnoje gali dar labiau paskatinti jų registravimą, o kartu ir užtikrinti dėl to atsirandančią apsaugą tiek nuomininkams, tiek turto savininkams“, – teigia D. Vilytė.
Norint užsisakyti vieną iš naujų paslaugų reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir viršutiniame meniu pasirinkti „Nekilnojamojo turto kadastras ir registras“, o naujai atsidariusio lango kairėje esančiame meniu pasirinkti „Mano prašymai“ ir nuspausti norimos gauti paslaugos pavadinimą – „Nuomos sutarties sudarymas“, „Nuomos sutarties nutraukimas“ ar „Nuomos sutarties išregistravimas pasibaigus terminui“, o registruojant ar išregistruojant panaudą – „Panaudos sutarties sudarymas“ bei „Panaudos sutarties nutraukimas“.
Įregistruoti nuomos ar panaudos sutartis taip pat galima atvykus gyvai į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant el. paštu ar įprastu paštu.
Šiuo metu registrų centro savitarnoje galima užsisakyti ir gauti šias su Nekilnojamojo turto kadastru ir registru susijusias paslaugas: neatlygintinai peržiūrėti asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto registro įrašų sąrašą, įsigyti šio nekilnojamojo turto registro išrašo elektroninę kopiją, nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapio ištrauką, užsakyti kadastro duomenų nustatymo ar tikslinimo darbus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo darbus ir kitas paslaugas.
Daugiau informacijos apie naujas NT paslaugas Registrų centro savitarnoje galite skaityti čia – https://www.registrucentras.lt/p/1611.
Šaltinis: nma.lt, 2023-01-06
Kviečiame kreiptis paramos labiausiai nykstančių ir saugotinų rūšių buveinių išsaugojimui
Nuo sausio 16 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ (Priemonė). Paraiškos bus priimamos iki kovo 17 d. Paraiškas pagal Priemonę kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla (netaikoma VĮ Valstybinių miškų urėdijai ir saugomų teritorijų direkcijoms) ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus.
Kvietimui skirta 2 488 922 eurų paramos suma.
Paramos tikslas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, išlikti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.
Finansavimas paramos lėšomis taip pat gali būti skirtas, siekiant išsaugoti šiuos gyvybiškai svarbius buveinių tipus: miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas, nesusivėrusias žemynines smiltpieves, karbonatines smėlynų pievas, stepines pievas, rūšių turtingus briedgaurynus, melvenynus.
Remiama veikla ir įsipareigojimai
Pagal Priemonę remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas:
krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai;
nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai;
ganyklų tvorų atkūrimas / įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų tvorų arba ganyklų tvoros yra sunykusios;
naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimas.
Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 hektaro natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą, įvykdyti visus sąmatoje patvirtintus darbus. Tvarkymo darbus būtina pradėti einamaisiais metais nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) sprendimo finansuoti projekte išvardytus darbus ir užbaigti ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.
Pažymėtina, kad tuose pačiuose plotuose privaloma 3 metus vykdyti tęstines natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymo veiklas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba ją atitinkančią priemonę naujuoju programiniu laikotarpiu.
Paramos dydis ir intensyvumas
Vienam pareiškėjui vykdyti nurodytas veiklas gali būti skirta iki 85 000 Eur. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Jei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje prašoma paramos suma pagal remiamą veiklą neviršija didžiausios paramos sumos, jis per paraiškų priėmimo laikotarpį paraišką gali teikti dar kartą.
Patirtos tinkamos išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Atrankos kriterijai
Paraiškos vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:
1. Pareiškėjas, siekiantis dalyvauti įgyvendinant veiklą, deklaruoja ir įsipareigoja sutvarkyti:
daugiau kaip 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 50 balų;
nuo 1,0 iki 3,0 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 40 balų;
nuo 0,5 ha iki 0,99 ha vientiso žemės ploto – suteikiama 30 balų.
2. Pareiškėjo deklaruotas plotas, kurį įsipareigoja sutvarkyti, ribojasi su plotais, kuriuose vykdomi įsipareigojimai pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“– suteikiami 25 balai.
3. Pareiškėjas dalyvavo ar dalyvauja įgyvendinant kitas paramos už plotus agroaplinkosaugos priemones:
daugiau kaip 5 metus – suteikiami 25 balai;
iki 5 metų – suteikiama 10 balų.
Toliau bus vertinamos paraiškos, surinkusios 40 privalomų balų. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.
Paraiškos – tik elektroniniu būdu
Paramos paraiškos ir kartu pateikiami priedai pagal KPP veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ NMA galės būti teikiami tik elektroniniu būdu: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Šaltinis: nma.lt, 2023-01-09
Permainingi žiemos orai kelia rizikų pasėliams ir augalams
Žiemos pradžioje iškritus gausiam sniegui ir tvyrojus šalčiams, vėliau atšilus iki 14 laipsnių šilumos su lietumi – tokie permainingi orai kelia rizikų pasėliams ir augalams, sako jų augintojai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovė Jurgita Jankauskienė sako, kad ypač didelė rizika yra kviečiams, rapsams – šąlant dirvoje esančiam vandeniui jis plečiasi ir gali nutraukti rapsų šaknis, o tai reiškia augalo žūtį.
„Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Pasvalyje, vis dar yra sniego danga. Po ja augalai yra gerokai saugesni. Po sniego sluoksniu net pašalas nesusidaro. Tačiau ten, kur tokios dangos nėra, šąlant orui rizikos didėja. Ypač kviečiams ir kvietrugiams, jie tiesiog nušąla. Šiuos procesus paspartina stiprus vėjas“, – BNS sakė J. Jankauskienė.
Anot jos, taip pat didelė rizika yra itin vešliems rapsams – jiems reikia gerokai storesnio sniego dangos sluoksnio, o tokio šiuo metu nėra.
„Realų vaizdą pamatysime pavasarį, kai prasidės vegetacija. Nerimo nemažai, deja, šiuo metu galime tik stebėti laukuose vykstančius procesus ir viltis, kad žala bus minimali“, – teigė J. Jankauskienė.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė taip pat teigia, kad augalus neigiamai veikia tokie ryškūs temperatūrų svyravimai, tačiau realūs nuostoliai gali pasimatyti, jei permainos užsitęs ilgiau.
„Blogiausia, kai būna teigiama temperatūra, pradeda augalo sultys judėti, vegetuoti, brinksta pumpurai, ir jei kaip dabar, šaltis, tada tiesiog neišsprogsta. Kalbant apie obelis, jos visiškai nenušaltų, bet derliui turėtų įtakos, skursti medis pradeda“, – BNS sakė V. Kuliešienė.
„Dar didelių padarinių neturėjom, bet, aišku, medžiai paveikti, kamienai paveikti, nes dabar, pavyzdžiui, šalta, įkaitina saulė, o naktį būna šaltis, ir kamienai trūkinėja, tada ligos įsiveisia, amžius sutrumpėja augalų“, – kalbėjo ji.
Anot V. Kuliešienės, jautriausiai į orų permainas reaguoja kaulavaisiai, pavyzdžiui, trešnės ar vyšnios, nes jos sprogsta anksčiausiai.
2022-ųjų rudenį ūkininkams buvo išmokėta 10 mln. eurų daugiau paramos nei 2021-aisiais
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) praneša ūkininkams nuo 2022 m. spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. išmokėjusi 626 mln. eurų paramos už deklaruotus plotus. Tai 10 mln. eurų daugiau nei buvo išmokėta 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, praneša NMA. NMA nuo 2022 m. spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. mokėjo avansines išmokas, kurių daugumą išmokėjo per pirmąsias dvi mokėjimų savaites, o nuo gruodžio 1 d. – likusią išmokų dalį.
Nors likusią išmokų dalį Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti iki ateinančių metų birželio 30 d., NMA daugumą galutinių išmokų pervedė iki metų pabaigos.
Šiais metais ir toliau bus mokama parama tiems pareiškėjams, kurių dar nepasiekė paramos lėšos, taip pat nuo kovo 1 d. bus pradėta mokėti susietoji parama už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas.
