Žemės ūkio naujienos: 2023-02-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Rengti projektus paramai gauti vertėtų jau dabar
Šie metai šalies žemdirbiams turėtų būti intensyvūs ne tik triūsiant žemės ūkyje, bet ir kuriant ateities planus bei planuojant būsimas investicijas ir tikintis sulaukti Europos Sąjungos (ES) paramos. Mat šiais metais paraiškos paramai gauti bus priimamos tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), tiek ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones. Paraiškų teikimo grafikai jau patvirtinti.
Pagal jau patvirtintą grafiką paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti bus priimamos nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai.
KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad ES paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61 550 tūkst. Eur. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotuosius įkainius, bet ir 20 proc. punktų padidino paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkystė, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste.
Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1 100 tūkst. Eur ir 1 500 tūkst. Eur.
Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
Tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovams bus skirtas kvietimas rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas. Šiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti taikomi reikalavimai, nustatyti paraiškoms, kurių finansavimui naudojamos ES ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos.
Bus skiriama parama ir pelno nesiekiančioms investicijoms.
Pagal priemonę „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ – paraiškas planuojama priimti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.
Laikas nelaukia
Nuo vasario 1 d. pareiškėjai gali pretenduoti į paramą smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui. Paraiškas reikia teikti iki balandžio 3 d. Šį mėnesį bus galima teikti paraiškas ir pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Be šio pirmojo kvietimo paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželio – liepos mėnesiais ir spalį – lapkritį.
Nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. bus galima teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, nuo kovo 13 d. iki gegužės 31 d. bus galima pretenduoti į paramą miškui veisti, o nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. paraiškos bus priimamos pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, tai galės daryti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Tuo pačiu metu paraiškas galės teikti ir smulkūs pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai.
„Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimo ir įgyvendinimo“ paraiškoms numatyti trys kvietimai, vyksiantys vasarį – kovą, liepą – rugpjūtį ir spalį – lapkritį. Paraiškos, skirtos Lietuvos kaimo tinklo narių projektų įgyvendinimui finansuoti, bus priimamos du kartus: kovo – balandžio ir rugsėjo – spalio mėnesiais.
Rizikos valdymas
Beveik visus metus – nuo sausio 16 d. iki gruodžio 29 d. galima teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“. Pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ paraiškos teikiamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. (2023 m. derliaus draudimui nuo stichinės sausros pagal KPP) ir nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 29 d. (2024 m. derliaus draudimui nuo iššalimo pagal SP).
Nuo balandžio 3 d. paraiškas bus galima teikti pagal KPP „Pajamų stabilizavimo priemonę (Rizikų fondai)“. Tai naujas instrumentas, kuris turėtų padėti ūkininkams, susiduriantiems su klimato kaitos ir padidėjusių kainų sukeltais sunkumais. ES reglamentu yra numačiusi žemės ūkio rizikos valdymo priemonę, skirtą padėti ūkininkams mažinti šią riziką. Rizikos valdymo fondai – visiškai naujas ir platesnis rizikų valdymo instrumentas. Valstybėms narėms suteikta galimybė sumažinti žemės ūkio rizikos valdymo priemonei taikomą 30 proc. ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, iki ne mažiau kaip 20 proc. Iki 2025 m. pabaigos rizikos fondams tinkamoms finansuoti išlaidoms yra numatyta 0,1 mln. Eur. Ši priemonė taip pat yra įtraukta ir į SP.
SP intervencinės priemonės
Šiais metais paramos paraiškos bus priimamos ir pagal SP intervencines priemones. Tai jau žemdirbiams žinomos priemonės bei veiklos sritys – „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Investicijos į melioracijos sistemas“, Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (įskaitant finansines priemones)“, „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“, „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“.
Taip pat bus kviečiama teikti paraiškas pagal visai naujas arba kiek pakitusias paramos priemones – „Investicijos į vyno sektorių“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas pagal dvi paramos priemones: „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Miškininkai paramos galės kreiptis pagal šias paramos priemones: „Miško veisimas ir atkūrimas“ ir „Jaunuolynų ugdymas“.
Paraiškos dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas bus priimamos du kartus pagal šias priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“.
Ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma – iki 0,5 mln. Eur, paramos gamybinėms investicijoms besikreipsiantiems jauniesiems ūkininkams bus teikiamas 20 proc. didesnis nei bazinis paramos intensyvumas (bazinis intensyvumas – iki 50 proc.). Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc.
Anksčiau jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. Eur įsikūrimo išmoką, o nuo šiemet išmoka didėja iki 60 tūkst. Eur. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola, didelis dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais iššūkiais.
Viena patikimiausių galimybių šiems ūkininkams išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Tam skiriamos paramos dydis priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus – kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. Eur parama. Jei paramos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. Eur. Smulkiems bei vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. Eur.
Kvietimai – jau netrukus
Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarkaraštį anksčiausiai – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – vietos veiklos grupės teiks paraiškas intervencinei priemonei „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)”. Nuo balandžio 3 d. iki birželio 1 d. – bus galima teikti paraiškas intervencinei priemonei „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo išmokoms, įskaitant finansines priemones, nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. – intervencinei priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, nuo birželio 1 iki birželio 30 d. – investicijoms į vyno sektorių, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 29 d. bus galima teikti paraiškas priemonei „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“, o nuo rugsėjo 1 d. bus galima teikti paraiškas mokymams ir įgūdžių įgijimui, miško veisimui ir atkūrimui, pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui.
Didžiausio paramos paraiškų antplūdžio tikimasi spalio ir vėlesniais mėnesiais, nes nuo spalio 2 d. bus galima teikti paraiškas intervencinėms priemonėms „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Investicijos į melioracijos sistemas“, „Jaunuolynų ugdymas“. O nuo spalio 31 d. paraiškas paramai bus galima teikti pagal priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, apsaugos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos.
Į tvarkaraštį įtrauktos ir likusios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės: „Sektorinė parama vaisių ir daržovių sektoriuje“; „Švietimas, mokymas ir techninė parama“; „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“; „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“; „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“; „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai“.
Kvietimų terminai dėl šių priemonių bus paskelbti kiek vėliau.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-06
Ministras K. Navickas: ūkininkas neturi vienas nešti visos naštos
„Žaliavinio pieno Lietuvoje nepakanka. Jei visos grandys – prekybininkai, perdirbėjai – nepagelbės ūkiams, pasekmės bus ilgalaikės, kils klausimas, iš kur bus gaunamas žaliavinis pienas. Nesutinkame, kad šioje situacijoje visas pieno supirkimo kainų mažėjimas krenta ant ūkininkų pečių, taip neturėtų būti“, – reaguodamas į įtampą pieno sektoriuje šiandien spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ministras pabrėžė – jei ūkiams, patiriantiems krizę, nebus padėta, patys perdirbėjai ilguoju laikotarpiu patirs daugiau nuostolių, nei patirtų dabar, padėdami spręsti šią situaciją.
Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:
-žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;
-kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;
-žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Taip pat bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.
Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 tūkst. Eur teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.
Parengtas įsakymo projektas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis iki 200 tūkst. Eur lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama iki 200 tūkst. Eur lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Įgyvendinantiems investicinį projektą – fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams. Taip palengvinama galimybė pretenduoti į bankų paskolas.
UAB ,,Žemė ūkio paskolų garantijų fondas” jau teikia garantijas pieno gamintojams už paskolas ar lizingo paslaugas, kurie nuo 2022-02-01 iki paraiškos pateikimo patyrė sunkumų.
Svarstoma galimybė teikti garantijas veiklai palaikyti perfinansuojant jau paimtus kreditus investiciniams projektams įgyvendinti.
Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti. Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc.
Jau šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje numatyti susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-06
K. Navickas: „Pieno ūkininkus tikrai palaikome”
Pieno gamintojams pirmadienį pradėjus protestus prie perdirbėjų ir prekybininkų atstovybių dėl itin nukritusių pieno supirkimo kainų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus. „Vyksta žemdirbių akcija, kuriai viena esmine dalimi tikrai pritariame ir palaikome. Atsitikus krizėms, ir, ypatingai, kainų svyravimams, pirmiausia nukenčia ir visas krūvis tenka žemdirbiams. Dėl to peržiūrime esamą reguliavimą. Manome, kad tos priemonės, kurios buvo numatytos iki šiol, nėra pakankamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.
Pasak jo, visų pirma reikia susieti žaliavinio pieno ir produkcijos kainas, taip pat stiprinti ūkininkų derybines galias. Ministras, be kita ko, pažymėjo, kad ypatingai sudėtingoje padėtyje atsidūrė ūkiai, pradėję savo modernizavimą, taip pat – pavieniai, smulkūs ūkiai, kurie nesiburia į kooperatyvus.
„Jiems ypatingai stipriai ši krizė smogė. Finansines priemones, projektų valdymo administracinius dalykus taip pat ketiname keisti“, – teigė K. Navickas.
„Turime planą, ketvirtadienį susitinkame, toliau derėsime, žiūrėsime, kaip viskas juda“, – pažymėjo ministras.
Ragina padėti ir savivaldybes
K. Navicko teigimu, ministerija ketina ginti ūkininkų interesus bei siekti, kad pingant pienui labiausiai nebūtų mažinama pieno gamintojų kainos dalis.
„Visos pusės laikosi nuomonės, kad turi pagrįstas prielaidas kainai mažinti. Ką matome ir su kuo nesutinkame, kad šitose situacija visas kainų mažėjimas ir didele aprėptimi juda link ūkininkų. Jie gauna didžiausią naštą, taip neturėtų būti“, – pažymėjo ministras.
Jis akcentavo, jog ministerija labiau skatins įsitraukti ir savivaldą: „Labai norime savivaldybių įsitraukimo. Nes čia yra jų gyventojai ir palikti juos vien rinkos reguliavimui jau nebeišeis.“
Aiškindamas, kodėl pieno supirkimo kainos pastaruoju metu taip ženkliai krito, K. Navickas sakė, kad rinkose mažėjo kai kurių pieno produktų, pavyzdžiui, šviežios grietinėlės, sviesto, pieno miltų, sūrių, kainos – dalies ir iki 20 proc.
Dėl to, tikino ministras, produktų gamintojai „nebeskuba parduoti“ aukštesne savikaina pagamintos produkcijos.
„Tada užsipildo sandėliai, sąnaudos ir, natūralu, kad nebėra tokio didelio poreikio turėti tą žaliavinį pieną. Čia yra tokia prielaida šitai visai situacijai atsitikti“, – kalbėjo K. Navickas.
ELTA primena, kad Lietuvoje itin nukritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai pirmadienį protestuoja prie pieno perdirbimo gamyklų ir didžiųjų prekybos centrų būstinių.
Pieno gamintojai argumentuoja, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo tiek, kad jau yra mažesnės nei jo savikaina. Jų teigiama, kad šiuo metu supirkimo kaina sumažėjo nuo 47 iki 27 centų, kuomet savikaina siekia apie 35 centus už litrą pieno.
Ūkininkai perdirbėjus ir pardavėjus nori pakviesti trišalių derybų, prašo „teisingesnio kainos paskirstymo“.
Ūkininkai protesto akcijose nešini plakatais „Sunaikintas pieno ūkis – sunaikintas Lietuvos kaimas“, „Kodėl vartotojas turi mokėti DAUGIAUSIAI, kai ūkininkas gauna mažiausiai?“, „Pienas už dyką tik pasakose“, ir kt. Protesto simboliu pasirinktas žalias kryžius.
Savo ruožtu sekmadienį Žemės ūkio ministerija pranešė ketinant spręsti susidariusią padėtį ir padėti pieno ūkiams papildomomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.
Artimiausiu metu ministerija žada inicijuoti teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, o kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat pakeitimai numatytų, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Taip pat ministerija artimiausiu metu turėtų peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus – kad dėl susidariusios padėties projektai nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.
Be to, teigiama, jog ministerijoje jau parengtas įsakymo projektas, numatantis, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama tokio paties dydžio lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Po praėjusią savaitę vykusio Pieno tarybos susitikimo, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, Taryba toliau tarsis, kaip sumažinti dėl stipriai šokinėjančių kainų ūkių patiriamas rizikas, o darkart rinksis dar vasario mėnesį.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-06
Protestuojantys pieno gamintojai prašo derybų
Lietuvoje itin nukritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai pirmadienį protestuoja prie pieno perdirbimo gamyklų ir didžiųjų prekybos centrų būstinių. Pieno gamintojai argumentuoja, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo tiek, kad jau yra mažesnės nei jo savikaina. Jų teigiama, kad šiuo metu supirkimo kaina sumažėjo nuo 47 iki 27 centų, kuomet savikaina siekia apie 35 centus už litrą pieno.
„Norime paklausti, kas yra didesnis skrudžas – ar prekybininkas, ar pardavėjas – ir pakviesti į trišales derybas su ūkininkais perdirbėjus ir pardavėjus“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai iš protesto vietos Vilniuje sakė P. Vanagas.
Jo teigimu, pieno gamintojai prašo „teisingesnio kainos paskirstymo“.
„Parduotuvėje pienas kainuoja 1,7 euro, o ūkininkas gauna 30 centų“, – akcentavo ūkininkas. Jis teigė, kad pieno gamyba šiuo metu yra nuostolinga.
„Mums reikalinga susiderėti, kad tokios situacijos nesusiklostytų ateityje, kad ūkiai galėtų planuoti sklandžiai savo pajamas, nebūtų to trukdomi. Tą turėtų suprasti ir perdirbėjai, ir pardavėjai, ir nenaudoti to didelio skirtumo mūsų ūkių žlugdymui“, – kalbėjo P. Vanagas.
Prie „Maxima“ būstinės esantys ūkininkai nešini plakatais „Sunaikintas pieno ūkis – sunaikintas Lietuvos kaimas“, „Kodėl vartotojas turi mokėti DAUGIAUSIAI, kai ūkininkas gauna mažiausiai?“, „Pienas už dyką tik pasakose“, ir kt. Protesto simboliu pasirinktas žalias kryžius.
Pieną nemokamai protesto akcijoje dalijęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Saugirdas Rimševičius sakė pasirinkęs tą daryti, kadangi pienininkams nebeapsimoka jo pardavinėti.
„Iki vasario gaudavome apie 38–42 cento, priklausomai nuo baltymų ir riebalų kiekio piene. Dabar siūlo už bazinę 18 centų kainą“, – „Delfi“ televizijai kalbėjo ūkininkas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-06
Kryžiais nešini ūkininkai protestuoja prie perdirbėjų ir prekybininkų būstinių: nuo kiekvieno pieno butelio patiriame 0,50 euro nuostolį
Gerokai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, pirmadienį prie didžiausių pieno perdirbėjų ir mažmeninių tinklų administracinių pastatų visoje Lietuvoje ūkininkai susirinko kryžiais nešini, nemokamai dalija pieną. Pirmadienį kryžiais apsiginklavę protestuotojai, susirinkę Vilniuje, prie prekybos tinklo „Norfa“ administracijos pastato, reikalavo sėsti prie derybų stalo visiems – ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams – ir kalbėti apie teisingą pieno kainos paskirstymą maisto grandinėje. Tai 15min pabrėžė akciją surengusio žemdirbių organizacinio štabo vadovas Eimantas Eigirdas.
15min kalbintas stambesnio ūkio iš Šakių atstovu prisistatęs vyras sakė, kad į protestą atėjo su siekiu, jog „pieno supirkimo kaina būtų pakelta“. „Turėtų būti adekvatesnis piniginis paskirstymas – kiek kainuoja produktas lentynoje ir už kiek superkama žaliava. Dabar nėra sąžininga – kas įdeda mažiausiai pastangų, tas gauna didžiausius pinigus. O kaip tas, kuris visą sezoną stengiasi, investuoja, vargsta ir gamina žaliavą?“ – klausė jaunas ūkininkas iš Šakių rajono.
Vis dėlto Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad prie derybų stalo jau reikėjo sėsti anksčiau.
„Pavėluotas tas susėdimas – ne laikas šunis lakint, kai reikia eit medžiot. Seniai tą klausimą kėlėme – ir ministerijos lygmeniu. Prieiname prie situacijos, kai žmonės nebegali gyventi. Situacija pieno ūkyje – tragiška“, – kalbėdamas su 15min konstatavo J.Sviderskis.
Pasak E.Eigirdo, teisinga pieno supirkimo kaina, atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką, būtų 35–40 proc. nuo galutinės produkto kainos. „Jei parduotuvėje pas mus pienas kainuoja 1,50 euro, tai norėtume už kiekvieną butelį gauti apie 0,50 euro. Dabar taip nėra. Kitose Europos Sąjungos šalyse ūkininkas gauna 0,50 euro už pieną, kuris parduotuvėje kainuoja 1,60–1,70 euro. Nejaugi visoje Europoje rinka nekrenta, o pas mus krenta? Kodėl tiek negauname mes?“ – kėlė klausimą E.Eigirdas. „Žinoma, savikainos skirtingos pas ūkius, apskaitos politiką nusistato kiekvienas ūkininkas ar įmonė atskirai, tą leidžia įstatymai. Kai pabrango trąšos, degalai, energija, niekas nieko nekompensavo mums“, – pridūrė J.Sviderskis.
Ūkiai jau užsidaro
E.Eigirdas pastebėjo, kad „jau dabar dauguma ūkių užsidaro“. „Užsidaro labai stambūs šeimos ūkiai, nes išlaikyti juos reikia didelių finansų. Skaičiuojant praėjusių metų žaliavas, kurias reikia ūkininkams susipirkti ir šių metų supirkimo kainas, galima skaičiuoti, kad po 0,10 euro į minusą nukeliavome nuo kiekvieno litro“, – tęsė jis. J.Sviderskis antrino, kad dėl tokios situacijos jau užsidaro ūkiai, ūkininkus esą prie ūkių prilaiko tik įsipareigojimai bankams ir Mokėjimo agentūrai. „Dar iš partiotizmo eina. Išsimokės bankams, parduos karves, kurias iš mūsų lenkai perka, nes ten kitas požiūris visai, ir augins javus, bus laimingi“, – kalbėjo J.Sviderskis.
Žada keisti teisės aktus
Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuo praėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl gerokai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos. Pirmadienį, kalbėdamas su žiniasklaida, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad ministerija „įsijungs“ ten, kur galės, tačiau kartu atkreipė dėmesį į kooperacijos tarp smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių trūkumą.
„Yra tie ūkiai, kurie gamina didelius kiekius ir jie turi labai didelę derybinę galią ir gali diktuoti sąlygas. Didžioji dalis gamintojų yra smulkieji ir vidutiniai ir jiems labiausiai dėl to ir kyla šita našta. Mes matome kooperavimosi trūkumą – kooperatyvai išgyvena lengviau“, – sakė K.Navickas. Ministras taip pat mano, kad daugiau galėtų padaryti savivaldybės. „Mes labai norime savivaldybių įsitraukimo, nes tai yra jų gyventojai, taigi vien palikti rinkos reguliavimui jau nebeišeis. Pagal pieno gamintojų struktūrą, prieš keletą metų turėjome daugiausiai pieno gamintojų, kurie laiko iki 5–6 karvių.
Šitas segmentas labai stipriai sumažėjo. Šioje situacijoje kenčia ne tik tie ūkiai, kurie turi 10 karvių, bet ypač tie, kurie 50–150 melžiamų karvių ir yra „įėję“ į modernizaciją“, – kalbėjo jis. Anot ministerijos, dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus. Karvių augintojai yra teigę, kad situacijai toliau prastėjant gali tekti nutraukti veiklą, nes ji taps nuostolinga. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad siekiant žaliavinio pieno supirkimo kainų indeksavimo pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų keitimus. J.Sviderskio teigimu, jau reikėjo turėti paruoštus įstatymų projektus anksčiau, o ne tuomet, kai pastatas dega pradėti ruošti vandenį gesinti pastatą.
E.Eigirdas vis dėlto 15min antrino, kad „ministras daugiau kalba, nei dirba“. Jis ministro žodžiais sako netikintis. „Mes prašome, kad už darbą su mumis būtų deramai atsiskaitoma, neprašome pašalpų. Tai, ką sako ministras – grynas melas. Viceministras, kuris pasakoja, kad vyksta natūrali ūkių atranka ir kad vyresnius pakeičia jauni, irgi meluoja. Jauni ūkininkai priversti atsisakyti ar sustabdyti projektus, nes ūkininkavimui įsipareigoti penkeriems metams tiesiog yra nepraktiška“, – apibendrino jis.
Šaltinis: 15min.lt, Kristina Aržuolaitienė, 2023-02-06
Žemės ūkio ministras apie pienininkų streikus: palikti to rinkos reguliavimui jau nebeišeis
Pirmadienį žemdirbiams įvairiuose Lietuvos miestuose rengiant protesto akcijas dėl žemų pieno supirkimo kainų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žiniasklaidai teigė, kad ministerija „įsijungs“ ten, kur galės, tačiau ragino prie problemos sprendimo prisijungti savivaldybes, o pačius ūkininkus – daugiau kooperuotis. Jis teigė, kad problemos nesprendžiant ilgainiui galima susidurti su žaliavinio pieno trūkumu.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad siekiant žaliavinio pieno supirkimo kainų indeksavimo pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, artimiausiu metu bus inicijuoti teisės aktų keitimai. „Peržiūrime esamą reguliavimą, manome, kad priemonės, kurios numatytos, iki šiol nėra pakankamos, reikia pirmiausia susieti žaliavinio pieno kainas su galutinės produkcijos kainomis, stiprinti derybines galias, nes yra geros sąlygos. Kai žaliavinio pieno trūksta, ūkininkai galėtų turėti stipresnes derybines galias. Eilę priemonių nusimatėme, dabar svarstome, kurie teisės aktai būtų keičiami“, – pirmadienį žiniasklaidai sakė ministras.
K.Navickas teigė, kad ūkininkai šioje vietoje gauna didžiausią naštą ir „taip neturėtų būti.“ Jis tvirtino, kad ministerija „įsijungs“ ten, kur galės, tačiau kartu atkreipė dėmesį į kooperacijos tarp smulkių ir vidutinių pieno ūkių trūkumą. „Yra tie ūkiai, kurie gamina didelius kiekius ir jie turi labai didelę derybinę galią ir gali diktuoti sąlygas. Didžioji dalis gamintojų yra smulkūs ir vidutiniai ir jiems labiausiai dėl to ir kyla šita našta. Mes matomes kooperavimosi trūkumą – kooperatyvai išgyvena lengviau“, – sakė K.Navickas.
Ministras taip pat mano, kad daugiau galėtų padaryti savivaldybės. „Mes labai norime savivivaldybių įsitraukimo, nes tai yra jų gyventojai ir vien palikti rinkos reguliavimui jau nebeišeis. Pagal pieno gamintojų struktūrą, prieš keletą metų turėjome daugiausiai pieno gamintojų, kurie laiko iki 5–6 karvių. Šitas segmentas labai stipriai sumažėjo. Šioje situacijoje kenčia ne tik tie ūkiai, kurie turi 10 karvių, bet ypatingai tie, kurie 50–150 melžiamų karvių ir yra „įėję“ į modernizaciją“, – kalbėjo jis. K.Navickas sakė, kad šiems ūkiams padėti yra būtina, nes neišgyvenus šios krizės problemų patirs patys perdirbėjai.
Nuo praėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių šviežios grietinėlės, sviesto, pieno miltelių ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose, nurodo ministerija. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos. ŽŪM pažymi, kad dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Žemdirbiai protestavo ir atsinešė žalius kryžius
Pirmadienį protestuodami dėl pieno supirkimo kainų žemdirbiai prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų stato žalius kryžius. Akciją rengia žemdirbių organizacinis štabas. Pirmadienį prie didžiausių pieno perdirbėjų ir mažmeninių tinklų administracinių pastatų visoje Lietuvoje ūkininkai susirinko nešini kryžiais, nemokamai dalija pieną. Pirmadienį kryžiais apsiginklavę protestuotojai, susirinkę Vilniuje, prie prekybos tinklo „Norfa“ administracijos pastato, reikalavo sėsti prie derybų stalo visiems – ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams – ir kalbėti apie teisingą pieno kainos paskirstymą maisto grandinėje.
Šaltinis: 15min.lt, Gytis Kapsevičius, 2023-02-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos